- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-02-04
- Bylos Nr.
- 2-179-231/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Česlava Malinovska
- Ieškovas
- R. G.
- Atsakovas
- A. G.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio padidinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė pakeisti 2006-03-29 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimu priteisto iš atsakovo A. G., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymo nepilnamečiam vaikui – dukrai M. G., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), dydį, padidinant išlaikymo sumą (dydį) iki 500,00 Lt periodinių išmokų kas mėnesį, nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinį palaikė ir paaiškino, jog 2006-03-29 Trakų rajono apylinkės teismas nutraukė jų su atsakovu santuoką bendru sutikimu ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pagal šį teismo sprendimą dukroms M., gim. (duomenys neskelbtini), ir M., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo priteistas išlaikymas po 200,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienai dukrai iki jų pilnametytės. Dukra M. (duomenys neskelbtini) tapo pilnamete, o dukra M. dar yra nepilnametė ir išlaikymas jai priteistas iki (duomenys neskelbtini). Šiuo metu atsakovo mokamas išlaikymas dukrai M., pritaikius indeksaciją, yra 261,00 Lt. Paaiškino, kad nuo 2006-03-29 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimo priėmimo praėjo beveik 8 m. ir dukros M. poreikiai padidėjo. Ji pradėjo lankyti Elektrėnų „Versmės“ gimnaziją, tapo Elektrėnų sporto mokyklos auklėtine bei lanko sporto keliautojų treniruotes, be to, ženkliai pabrango pragyvenimas Lietuvoje. Reikia daugiau piniginių lėšų jos kasdienei aprangai, kosmetikai, asmens higienai, sportinei aprangai, lėšos reikalingos mokėti už varžybų keliones, treniruočių stovyklas. Atsakovas prie dukros išlaikymo ne priteista pinigine išraiška neprisideda. Paaiškino, kad dukra M. turi ir sveikatos problemų. Ieškovė yra dirbanti, jos vidutinis darbo užmokestis – 1400,00 Lt per mėnesį. Be to, ji turi išlaikyti dar ir vyresnę dukrą, kuri nors ir yra pilnametė, tačiau dar neturi savo pajamų. Dukros M. minimaliems poreikiams tenkinti reikia ne mažiau kaip 1150,00 Lt, o priteisto 200,00 Lt išlaikymo jos visapusiškam išlaikymui neužtenka. Ieškovė iš vertingo turto turi tik sodą, garažo boksą ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame su dukromis ir gyvena.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, tačiau taip pat nurodė, kad sutiktų, jog išlaikymas būtų padidintas iki 300,00 Lt. Paaiškino, kad jo mokamas išlaikymas dukrai yra ne 200,00 Lt kaip nurodė ieškovė, o 261,00 Lt, pritaikius indeksaciją. Jis, kaip ir ieškovė, išlaiko ir pilnametę dukrą M., skirdamas jai kas mėnesį po 261,00 Lt. Su dukromis bendrauja, vežasi jas pasisvečiuoti pas savo mamą (dukrų močiutę) ir kitus giminaičius, jomis rūpinasi ne tik priteisto išlaikymo ribose, tačiau ir papildomai, pvz., paėmė dukrai telefono aparatą, už kurį kiekvieną mėnesį moka 17,00 Lt dydžio įmokas. Jo pajamas sudaro gaunamas darbo užmokestis, kuris 2013 m. vidutiniškai sudarė apie 1600,00 Lt per mėnesį atskaičius mokesčius, o jo darbo užmokestis nuo 2006 m. iki šiol pakito nežymiai. Turi dvi stuburo išvaržas, todėl bet kokio darbo dirbti negali, neįgalumo neturi. Ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, žemės ūkio (sodų) paskirties žemės sklypas ir garažo boksas, o jis nekilnojamojo turto neturi. Be to, jis turi įsipareigojimų bankui ir kas mėnesį moka 443,86 Lt dydžio įmokas (mokėjimai bus atliekami iki 2017 m. balandžio mėnesio) už vartojimo kreditą ir 28,28 Lt dydžio gyvybės draudimo įmokas. Lyginant dabartinę jų turtinę padėtį su išlaikymo dydžio nustatymo metu buvusia padėtimi, matyti, kad ieškovės turtinė padėtis pagerėjo, nes padidėjo gaunamos pajamos ir buvo pagausintas turimas turtas (2012 m. ieškovės vardu įregistruotas garažo boksas, ieškovei taip pat liko visas santuokoje ir po santuokos nutraukimo gyvenant kartu iki 2012 m. įsigytas kilnojamasis turtas), o jo turtinė padėtis pablogėjo, nes atsirado įsipareigojimai bankui. Taip pat jo nuomone, nepagrįsta ieškovės pozicija dėl ženkliai išaugusių dukters poreikių, kurių ieškovė neįrodė, ir pagal jį viso dukros M. poreikiai per mėnesį siekia apie 600,00 Lt. Taip pat nurodė, kad dukra yra sveika, neserganti, o jos sveikatos sutrikimas, susijęs su akinių poreikiu, nėra naujas. Pripažino, kad po santuokos nutraukimo dukrai nieko nepirko. Nemano, kad išlaikymo dukrai dydis padidėjo nuo 200,00 Lt iki prašomų 500,00 Lt. Taip pat nurodė, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013 m.), teismui tenkinus ieškinį, padidintas išlaikymas iš jo turėtų būti priteistas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o ne nuo ieškinio padavimo teismui dienos.
Institucijos, duodančios išvadą byloje, Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai; 2013-11-07 pateiktoje išvadoje Nr. 20.2-558 nurodė, kad su ieškiniu sutinka ir prašo civilinę bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (b.l. 58).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Trakų rajono apylinkės teismo 2006-03-29 sprendimu nutraukta šalių santuoka jų bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties 6 punktu šalys susitarė, kad A. G. teikia išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams M. G. ir M. G. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200,00 Lt kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės (b.l. 12-13).
CK 3.201 str. 1 d. numatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad pagrindas reikalauti keisti teismo nustatytą išlaikymo vaikui dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Tik įsitikinęs, jog iš esmės pasikeitė tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, teismas sprendžia, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, tai yra laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
Ieškovė, prašydama padidinti teismo sprendimu priteisto išlaikymo M. G. dydį nurodė, kad nuo 2006-03-29 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimo priėmimo praėjo beveik 8 m. ir dukros M. poreikiai padidėjo; pateikė išlaidų, skirtinų šalių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, paskaičiavimą (b.l. 2), kuriame nurodė, jog šalių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį reikia ne mažiau kaip 1149,00 Lt.
Bylos duomenys patvirtina, jog tuo metu, kai šalių nepilnamečiam vaikui M. G. buvo priteistas išlaikymas (Trakų rajono apylinkės teismo 2006-03-29 sprendimas), pastarasis buvo sulaukęs 8 metų amžiaus, o šios bylos nagrinėjimo metu šalių nepilnametis vaikas yra sulaukęs 16 metų amžiaus. Teismo vertinimu augant vaikui, atitinkamai didėjo ir didėja vaiko poreikiai: visų pirma poreikiai maistui, aprangai, sveikatos priežiūrai, higienos reikmenims, poilsiui, laisvalaikiui. Šalių nepilnametis vaikas lanko mokyklą - Elektrėnų „Versmės” gimnaziją (b.l. 23), todėl taip pat susidaro papildomos išlaidos mokyklinėms (kanceliarinėms) prekėms, kelionėms, kultūriniam ugdymui, papildomos išlaidos maistui. Bylos duomenys patvirtina, jog šalių nepilnametis vaikas yra Elektrėnų savivaldybės sporto mokyklos auklėtinė, kuri nuo 2011 m. lanko keliautojų sporto treniruotes; keturis kartus per savaitę treniruojasi, dalyvauja įvairiose varžybose, stovyklose, Lietuvos čempionatuose, kurie vyksta įvairiuose Lietuvos miestuose (b.l. 24), kas taip pat lemia papildomų išlaidų susidarymą. Be to, M. G. turi sveikatos problemų (b.l. 25, 26, 103, 104), dėl ko taip pat reikalingos papildomos lėšos jos gydymui.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes konstatuotina, jog šalių nepilnamečio vaiko M. G. poreikiai po Trakų rajono apylinkės teismo 2006-03-29 sprendimo priėmimo pasikeitė, tai yra padidėjo, iš esmės, dėl ko yra pagrindas peržiūrėti Trakų rajono apylinkės teismo 2006-03-29 sprendimu jai priteisto išlaikymo dydį.
Teismas, spręsdamas nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimą, pažymi, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą praktiką išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo bylose, yra konstatavęs, kad tėvams tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
Atsakovas nurodė, kad ieškovės turtinės padėtis po Trakų rajono apylinkės teismo 2006-03-29 sprendimo pagerėjo iš esmės, o jo pablogėjo, dėl to ieškovė didesne dalimi turėtų prisidėti prie teiktino išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui, tačiau teismas su tokiais atsakovo argumentais nesutinka. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės vardu transporto priemonių neregistruota (b.l. 14), jai asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 16), garažo boksas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 17-18) ir butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 19); ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) (b.l. 100, 101). Atsakovas nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi (b.l. 37-38, 91), gyvena būste (ūkio pastate), adresu (duomenys neskelbtini) 2012-09-03 sudarytos panaudos sutarties pagrindu (b.l.87-89, 90); jam 2012-05-07 suteikta 19600,00 Lt asmeninė paskola, kurios likutis 2013-11-22 buvo 14590,71 Lt (b.l. 70, 92-95); atsakovas dirba (duomenys neskelbtini); jo vardu registruota viena transporto priemonė – automobilis (b.l. 85). Ginčo šalių atsiskaitomosiose banko sąskaitose nėra piniginių indėlių, kurių dydis turėtų įtakos sprendžiant dėl priteistino išlaikymo padidinimo (b.l. 49, 51, 52, 54, 55, 69, 98, 99).
Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, nepaisant to, kad ieškovė nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto, o atsakovas neturi, darytina išvada, kad abiejų ginčo šalių turtinė padėtis yra pakankamai sunki. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės turtinės padėties atsižvelgia ir į tai, kad kaip nurodė ieškovė ir ką pripažino atsakovas, jis prie šalių nepilnamečio vaiko – M. išlaikymo, kitokia forma nei priteistas teismo sprendimu išlaikymas, neprisideda, o ieškovė priešingai - jai tenka ne tik pareiga teikti išlaikymą vaikui, tačiau ir rūpintis kasdieniniais jo poreikiais bei priežiūra, o teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tam tėvui, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-04-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-154/2011). Be to, kaip matyti iš ieškovės pateiktų pažymų apie darbo užmokestį už 2006 m. ir 2013 m., ieškovės gaunamas darbo užmokestis nėra tiek padidėjęs, kad galima būtų daryti išvadą apie jos turtinės padėties esminį pagerėjimą (b.l. 100, 101).
Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad jo turtinė padėtis yra pablogėjusi, nes atsirado įsipareigojimų bankui vertinama kritiškai, kadangi vartojimo kredito iš banko paėmimas tik patvirtina, jog atsakovo turtinė padėtis yra pakankamai gera, o kredito įmokų mokėjimas, dėl savo gyvenimo sąlygų pasigerinimo, negali būti pagrindu spręsti, apie atsakovo turtinės padėties pablogėjimą. Be to, atsakovas yra darbingas ir gali susirasti geriau apmokamą darbą, o jo nurodytos aplinkybės, kad turi dvi stuburo išvaržas, todėl bet kokio darbo dirbti negali, yra neįrodytos.
Atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principą, šalių pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką, taip pat atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, darytina išvada, kad abi šalys privalo lygiomis dalimis prisidėti prie vaiko išlaikymo (CK 3.156, 3.192 str. str.).
CK 3.192 str. 2 d. numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004). Šiuo metu minimali mėnesio alga yra 1000,00 Lt.
Įvertinus ieškovės turtinę padėtį bei atsakovo turtinę padėtį, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju 450,00 Lt išlaikymas, mokėtinas abiejų šalių, yra proporcingas šalių nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų (šalių) turtinei padėčiai, tokio dydžio išlaikymas užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas, tai yra bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažinus, jog, abi šalys privalo lygiomis dalimis prisidėti prie vaiko išlaikymo, konstatuotina, kad atsakovas privalo mokėti šalių nepilnamečiam vaikui išlaikymą po 450,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Pažymėtina, kad atsakovas nurodė, jog šalių nepilnamečiam vaikui išlaikyti reikia ne daugiau kaip 600,00 Lt per mėnesį, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovės nurodytus vaiko poreikius ir jiems tenkinti reikalingas lėšas.
Atsakovas tai pat nurodė, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013 m.), teismui tenkinus ieškinį, padidintas išlaikymas iš jo turėtų būti priteistas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o ne nuo ieškinio padavimo teismu dienos, tačiau atsakovo paminėtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad dėl CK 3.201 straipsnio taikymo pasisako ne apibendrintai, bet būtent dėl sumažinto išlaikymo mokėjimo pradžios momento nustatymo.
Šios bylos dalykas yra priteisto išlaikymo padidinimas, o ne priteisto išlaikymo sumažinimas, todėl vadovaujantis CK 3.200 str., padidintas išlaikymas priteistinas nuo teisės į išlaikymo dydžio pakeitimą atsirado dienos, t.y. nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2013-10-16.
Jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.), todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui M. G. indeksuojamas kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Visi kiti byloje esantys įrodymai nėra reikšmingi sprendžiant šį ginčą, todėl, priimant sprendimą, teismo nevertinami ir neanalizuojami.
Ieškinį patenkinus iš dalies (patenkinta ieškinio reikalavimo dalis – 90 procentų), ieškovei iš atsakovo priteistina 405,00 Lt išlaidų už advokato pagalbą (450,00 Lt x 90 procentų) (b.l. 5).
Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo šioje byloje (CPK 83 str. 1 d. 2 p.), todėl, ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo priteistina 117,96 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei (CPK 96 str. 1 d.), tai yra 90,00 Lt žyminio mokesčio ((450 Lt – 200 Lt) x 12 mėnesių x 3 procentai) ir 27,96 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (31,07 Lt Lt x 90 procentų).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 79, 88, 92, 93, 96, 177-178, 268-270, 375-380 str. str., teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2006-03-29 sprendimu iš A. G., a.k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui M. G., gim. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš A. G., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. G., gim. (duomenys neskelbtini), po 450,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teimui dienos, t.y. nuo 2013 m. spalio 16 d., iki vaiko pilnametystės, tai yra iki (duomenys neskelbtini), išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Pavesti R. G., a.k. (duomenys neskelbtini), tvarkyti nepilnamečiam vaikui M. G. priklausantį išlaikymą uzufrukto teise.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš A. G. 405,00 Lt bylinėjimosi išlaidų R. G.
Priteisti iš A. G. 117,96 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.