Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolės Astos Stanišauskaitės persiųstą pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotieji asmenys – UAB „Miliauta“, U. L., UAB „Šilutės restoranas“ ir antstolė Asta Stanišauskaitė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolė Asta Stanišauskaitė 2025 m. kovo 18 d. patvarkymu Nr. S-25-177-11231 atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir perdavė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Patvarkyme nurodė, kad pareiškėjos (skolininkės) nuomone, antstolė neturėjo teisėto pagrindo priimti skundžiamą patvarkymą, kadangi skolininkė bendradarbiauja su antstole, bei daro mokėjimus, dėl to nėra teisinio pagrindo priimtu patvarkymu taikyti nustatytų ribojimų. Antstolė nurodė, kad patikrinusi teismų sistemos ir Antstolių informacinės sistemos duomenis, nustatė, kad skolininkė savo vardu siekia prisiteisti skolas iš skolininkų, teismui jas priteisus, priverstinio vykdymo procesą inicijuoja kita įmonė - UAB „Mokėjimų prevencijos tarnyba MPT“, t. y. po skolos priteisimo įvyksta turtinių teisių perleidimas. Dėl šio akivaizdu, kad pareiškėja (skolininkė) vengia skolų mokėjimo. Antstolė įvertinusi vykdomosios bylos aplinkybes, t. y. skolininkės dedamas pastangas išvengti įsiteisėjusiais sprendimais vykdytinų prievolių, 2025 m. kovo 5 d. priėmė patvarkymą Nr. S-25-177-9668 dėl turtinių teisių arešto ir uždraudimo perleisti esamas/būsimas turtines teises. Taip pat minėtame patvarkyme antstolė pakartotinai įpareigojo skolininkę per tris darbo dienas pranešti, kokiu pagrindu ir kokio dydžio turtinė teisė priklauso skolininkei, ar į kokias turtines teises kiti asmenys reiškia pretenzijas, ar teisme vyksta bylų nagrinėjimas dėl turtinių teisių, ar yra išieškoma iš turtinių teisių, tačiau prašoma informacija antstolei nebuvo pateikta. Be šios informacijos antstolė negali nustatyti nei kiek, nei kokio dydžio reikalavimų teisių turi skolininkė. Pažymėjo, kad skolininkės pajamos gaunamos iš vykdomosios veiklos, vienintelis antstolei žinomas skolininkės turtas. Pagrindinė skolininkės veikla yra skolų pirkimas, priteisimas bei tolesnis išieškojimo procesas kreipiantis priverstinio vykdymo tvarka. Lėšos, kurias skolininkė teisminių procesų metu prisiteisia iš kitų asmenų privalo būti skirtos skolų mokėjimui, tačiau pareiškėja (skolininkė) jas slepia, patį priverstinio vykdymo procesą inicijuoja kita įmonė - UAB „Mokėjimų prevencijos tarnyba MPT“, t. y. po skolos priteisimo įvyksta turtinių teisių perleidimas, taip skolininkei siekiant išvengti sprendimų vykdymo.

Suinteresuoti asmenys atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.

Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510–512 straipsniai, 593 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – AĮ) 3 straipsnio 2 dalis nustato, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Tuo pačiu antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus turi siekti kuo greitesnio ir efektyvesnio (realesnio) vykdomojo dokumento įvykdymo, tuo pačiu nepažeidžiant vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

Pažymėtina, kad teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-227/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-40/2010; ir kt.).

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad antstolė Asta Stanišauskaitė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0177/24/02485 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 29 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-13944-925/2024 dėl 537 Eur skolos, 5 442,80 žyminio mokesčio (skolos) ir 16,40 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininkės UAB „Mokėjimų prevencijos tarnyba“, išieškotojo U. L. naudai. Antstolė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0177/24/02557 pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. gruodžio 4 d. vykdomąjį raštą Nr. eL2-12326-1150/2024 dėl 181,50 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „Mokėjimų prevencijos tarnyba“, išieškotojo UAB „Milauta“ naudai. Antstolė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0177/25/00088 pagal Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. sausio 15 d. vykdomąjį raštą Nr. eB2-737-1092/2024 dėl 1 913,50 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „Mokėjimų prevencijos tarnyba“, išieškotojo UAB „Šilutės restoranas“ naudai. Antstolė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0177/25/00098 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 16 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-14248-989/2024 dėl 1 452 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „Mokėjimų prevencijos tarnyba“, išieškotojo U. L. naudai. Antstolė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0177/25/00205 pagal Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 3 d. vykdomąjį raštą Nr. eB2-737-1092/2024 dėl 450 Eur skolos, 363 Eur žyminio mokesčio (skolos) išieškojimo iš skolininkės UAB „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ išieškotojo UAB „Šilutės restoranas“ naudai.

Antstolė 2025 m. kovo 5 d. priėmė patvarkymą Nr. S-25-177-9668 dėl turtinių teisių arešto ir uždraudimo perleisti esamas/būsimas turtines teises, kuriuo antstolė areštavo visas esamas/būsimas skolininkės (pareiškėjos) reikalavimo teises į skolininkus, uždraudė bet kokį esamų/būsimų reikalavimo teisių perleidimą tretiesiems asmenims ir pakartotinai įpareigojo per tris darbo dienas pranešti, kokiu pagrindu ir kokio dydžio turtinė teisė priklauso skolininkei, ar į kokias turtines teises kiti asmenys reiškia pretenzijas, ar teisme vyksta bylų nagrinėjimas dėl turtinių teisių, ar yra išieškoma iš turtinių teisių. Su minėtu antstolės patvarkymu skolininkė nesutinka, todėl pateikė 2025 m. kovo 17 d. skundą, tačiau skunde nėra nurodoma jokia nesutikimo motyvacija.

Iš byloje pateikto 2025 m. vasario 17 d. antstolės patvarkymo Nr. S-25-177-6599 „Dėl įpareigojimo pateikti informaciją“, nustatyta, kad skolininkė per 3 darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos buvo įpareigota antstolei pateikti informaciją apie turimą ilgalaikį, trumpalaikį turtą, įskaitant dokumentus apie turimus kreditorinius reikalavimus visose pradėtose civilinėse bylose. Skolininkė minėto antstolės reikalavimo neįvykdė. Iš byloje pateikto 2025 m. kovo 5 d. 14:48 suformuoto išrašo iš Antstolių informacinės sistemos, nustatyta, kad pareiškėja (skolininkė) savo vardu siekia prisiteisti skolas iš kitų skolininkų, o teismui tenkinus jos reikalavimus ir priteisus iš skolininkų skolas, priverstinio vykdymo procesą inicijuoja kita įmonė - UAB „Mokėjimų prevencijos tarnyba MPT“. Iš tokių pareiškėjos (skolininkės) veiksmų akivaizdu, kad po skolos priteisimo įvyksta turtinių teisių perleidimas siekiant vengti skolų sumokėjimo.

Byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių, apie pareiškėjos (skolininkės) siekį bendradarbiauti su antstole, ar juo labiau, vykdyti antstolės reikalavimus pateikiant prašomą informaciją antstolei vykdant skolos išieškojimą.

CPK 749 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš turtinių teisių vykdomas antstoliui priėmus patvarkymą areštuoti skolininko turtines teises. Šis patvarkymas prilyginamas turto arešto aktui. Pagal CPK 749 straipsnio 2 dalį reikalavimų teisių, susijusių su piniginėmis išmokomis, areštas taikomas ir būsimoms išmokoms. Skolininkas, vadovaujantis CPK 749 straipsnio 3 dalimi, neturi teisės priimti jokio reikalavimo įvykdymo, taip pat valdyti ir disponuoti areštuojama turtine teise. CPK 749 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad antstolis turi teisę įpareigoti prievolės skolininką per nustatytą terminą pranešti, kokiu pagrindu ir kokio dydžio turtinė teisė priklauso skolininkui, iš kurio vykdomas išieškojimas ar į kurio turtines teises kiti asmenys reiškia pretenzijas, ar teisme vyksta bylų nagrinėjimas dėl turtinių teisių, ar yra išieškoma iš turtinių teisių.

Sisteminė aptartų normų analizė teikia pagrindą išvadai, kad areštas gali būti taikomas ir toms būsimoms išmokoms, dėl kurių vyksta teisminis nagrinėjimas. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad turtinių teisių arešto tikslas – užtikrinti, jog turtinė nauda, kurią skolininkas gaus ateityje, tretiesiems asmenims įvykdžius skolininkui turtinius įsipareigojimus, nebūtų perleista kitiems asmenims ar nesumažėtų jos vertė (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-684/2013). Šiuo atveju neapribojus pareiškėjai (skolininkei) esamų/būsimų reikalavimų teisių į skolininkus, įskaitant ir esamų/būsimų reikalavimo teisių perleidimo tretiesiems asmenims, tokiu būdu būtų užkertamas kelias efektyviam skolos išieškojimui vykdymo procese ir pažeisti išieškotojų turtiniai interesai.

Nurodytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad antstolė, areštavusi skolininkės esamas/būsimas reikalavimo teises į skolininkus uždraudžiant esamų/būsimų reikalavimo teisių perleidimą tretiesiems asmenims veikė teisėtai ir pagal jai įstatymų suteiktus įgaliojimus (intra vires), todėl pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.

Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ skundą dėl antstolės Astos Stanišauskaitės veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.