- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-12-30
- Bylos Nr.
- A15.-3945-716/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03541-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas (pirm.)
- Pažeidėjas
- D. A.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
- Advokatai
- Liutauras Lukošius
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. A. 2020 m. spalio 31 d. apie 21.05 val., P. Žadeikos g. 1A, Vilniuje, neturėdama teisės vairuoti vairavo automobilį „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu ir važiuodama atbula kliudė stovintį automobilį „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį apgadino. Iš įvykio vietos pasišalino pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Eismo įvykio metu padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio.
D. A. teismui pripažino iš dalies ir parodė, kad tą vakarą atbuline eiga išsukinėjo iš parkingo degalinėje. Už jos buvo sustojęs automobilis piltis kuro, kuris buvo gan toli. Įsėdusi į automobilį ji pradėjo riedėti atbuline eiga ir išgirdau garsų signalą, iškart sustojo. Sustabdė iš karto ir pagalvojo, kad spėjo sustoti. Nepajuto jokio smūgio ar kontakto su kitu automobiliu. Grįžo į stovėjimo vietą, išlipo iš automobilio. Vairuotojas iš kito automobilio išlipo ir pasakė, kad ji atsitrenkė į šio mašiną. Ji su tuo nesutiko, paprašė parodyti žalos vietą. Pradėjus apžiūrinėti nerado jokių pėdsakų. Ji nematė nei kito, nei savo automobilio apgadinimų. Nukentėjusysis nemaloniai bendravo, nesakė pildyti deklaracijos ar kviesti policijos. Tarsi šiam leidus, ji pasakė, kad neturit pretenzijų išvyksta. Vairuotojas nieko nepasakė, tik kreivai šyptelėjo. Jokios žalos nerado ir ji paliko įvykio vietą. Fiziškai teises ji visada turėjo. Buvo įvykis 2016-2017 metais, kai ji vairuodama automobilį lenkė traktorių ir kirto ištisinę liniją. Ją sustabdė pareigūnai bei sustabdė teisių galiojimą 3 mėnesiams. Gavo protokolą, baudą, kurią susimokėjo. 3 mėnesius pralaukė, vykdė reikalavimus. Ji negavo nei žodinių nei raštinių pasakymų, kad turėtų išklausyti kursus ar kažkur priduoti pažymėjimą. Ji manė, kad praėjus 3 mėnesių laikotarpiui pažymėjimas įsigaliojo. Po to ir „Citybee“ automobilį nuomojosi, ir kitų smulkių nusižengimų padarė. Jokių pasakymų iš pareigūnų, kad ji neturi teisės vairuoti, nebuvo.
Liudytojas D. P. parodė, kad pylėsi kuro ir jam įvažiavo į mašiną. Jis pamatė, kad atsitrenkusi mažina išvažiuoja. Pradėjo mojuoti rankomis, kad ši sustotų. Automobilis sustojo ir išlipusi vairuotoja pasakė, kad čia nieko nėra. Jis pasakė, kad reikia kviesti policiją, bet vairuotoja išvažiavo. Policiją kviesti pasiūlė jis, nes matė, kad jie su vairuotoja nesutars. Ant jo automobilio buvo pažeidimai, dažų nubrozdinimas priekiniame bamperyje. Jis vairuotojai sakė pildyti deklaraciją, bet ši sakė, kad čia nieko nėra. Jis vairuotojai sakė, kad jei ši išvažiuos, jis iškvies policiją, nes degalinė filmuojama. Vairuotojai išvažiavus jis nuėjau pas degalinės operatorę, sužinojo, kad yra filmuojama, ir iškvietė policiją. Automobilis „Toyota Auris“ priklauso UAB „Palink“, automobilis buvo sutvarkytas, remonto išlaidų jis nežino.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-os kuopos 5-o būrio vyriausiojo patrulio A. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. spalio 13 d. apie 21.08 val. iš Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas, kad adresu P. Žadeikos g. 1A, Vilniuje, degalinėje „Circle K“, automobilis „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio „Lexus“ vairuotoja išlipo ir apžiūrėjo pranešėjo automobilį „Toyota“. Pasakė, kad jokių apgadinimų nemato, atsisėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Apgadintas pranešėjo bamperis. Atvykus minėtu adresu, juos pasitiko pranešėjas, D. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad su automobiliu „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko į minėtą degalinę užsipilti kuro. Jam pilant kurą, kitas automobilis, t. y. „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), moters vairuojamas važiavo atbulomis ir įvažiavo į pranešėjo automobilio priekinį bamperį ir jį apgadino. Automobilio „Lexus“ vairuotoja, sustojusi išlipo iš savo automobilio ir paaiškino, kad nemato apgadinimų ant pranešėjo automobilio, įsėdo atgal į savo automobilį ir pasišalino link S. Neries g. Ant pranešėjo automobilio priekinio bamperio dešinėje pusėje matėsi įbrėžimas. Įvykio vieta filmuojama kameromis, kurios priklauso degalinei „Circle K“. įrašo pateikti ir peržiūrėti nebuvo galimybės, kadangi degalinės operatorė, paaiškino, kad tik vadovė gali pateikti įrašą (b. l. 7).
Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota automobilio „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padėtis įvykio vietoje (b. l. 8).
Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti automobiliui „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas priekinio bamperio apgadinimas (b. l. 9).
Iš Circle K“ pateikto vaizdo įrašo matyti, kad automobilis „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga kliudė automobilį „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Išlipusi iš automobilio „Lexus“, vairuotoja apžiūrėjo automobilį „Toyota“, nusifotografavo jį ir įlupsi į savo automobilį išvažiavo iš įvykio vietos (b. l. 14).
Iš Vį „Registros“ išrašo matyti, kad automobilis „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso S. A. (b. l. 15).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistės A. Š. tarnybinio pranešimo matyti, kad tyrimo metu patikrinus D. A. baustumą, nustatyta, kad 2017 m. balandžio 9 d. už administracinį nusižengimą D. A. yra paskirtas 3 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Tyrimo metu nustatyta, kad D. A. pasibaigus atėmimo terminui nėra užbaigusi papildomo vairuotojų mokymo, t. y. D. A. nėra susigrąžinusi teisės vairuoti transporto priemones (b. l. 22).
Iš PVM sąskaitos faktūros matyti, kad automobiliui „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atlikti remonto darbai, kurių sąmata 310,70 Eur (b. l. 27).
Iš fotolentelių matyti užfiksuotas automobilio „Lexus“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), įbrėžimas galiniame bamperyje ir automobilio „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimas priekiniame bamperyje (b. l. 28-30).
Motyvuojamoji dalis
Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone nustatė ir pripažįsta, kad D. A. pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas – kitas automobilis. Vairuodama automobilį D. A. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, prieš pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, o atsitrenkdama į kitą automobilį padarė ir turtinę žalą. D. A. po įvykusio eismo įvykio fakto privalėjo likti eismo įvykio vietoje ir iš jo pasišalinti tik užpildžius eismo įvykio deklaraciją, o dėl eismo įvykio aplinkybių nesutarus, į eismo įvykio vietą kviesti policijos pareigūnus, kas privalomai numatyta Kelių eismo taisyklių 220 punkte.
Teismo ištirti įrodymai, t. y. duomenys užfiksuoti D. A. ir liudytojo D. P. parodymuose, vaizdo įraše, pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, fotonuotraukose ir eismo įvykio schemoje, patvirtina tai, kad D. A. po sukelto eismo įvykio nesutarė dėl įvykio fakto ir pasekmių, nors nukentėjusiam automobiliui „Toyota Auris“ buvo padaryti apgadiniami priekiniame bamperyje, apžiūrėjusi automobilį pasišalino iš eismo įvykio vietos, nors buvo įspėta, kad bus kviečiami policijos pareigūnai. Toks pažeidėjos elgesys buvo akivaizdžiai tyčinis, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko nebuvo įmanoma po įvykio įvertinti jos būsenos, liko neištirtos ir nenustatytos visos įvykiui reikšmingos aplinkybės, tame tarpe ir nepatikrintas vairuotojos blaivumas.
D. A. veika dėl pasitraukimo iš eismo įvykio, su kuriuo ji kaip vairuotoja buvo susijusi, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą.
Iš administracinių nusižengimų registro išrašo teismas nustatė, kad 2017 m. balandžio 9 d. D. A. padarė nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 str. 1 d., už kurį jai 2017 m. gegužės 10 d. nutarimu buvo skirta piniginė bauda ir specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams. Siekdama susigrąžinti atimtą teisę vairuoti D. A. privalėjo įvykdyti jai kaip vairuotojai privalomas tuo metu galiojusio „Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo“ (toliau – Aprašas), kuris patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418, nuostatas. Tuo metu galiojusioje Aprašo redakcijoje buvo nustatyta, kad asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui asmeniškai pateikia VĮ „Regitra“ galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą, sveikatos žinių atestavimo pažymėjimą, išduotą pagal Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-69.
Minėti teisės aktai buvo viešai prieinami, D. A. turėjo būti žinomi ir vykdomi norint vėl vairuoti automobilį. Neatlikus minėtuose teisės aktuose nurodytų veiksmų D. A. nesusigrąžino iš jos atimtos teisės vairuoti transporto priemones, elgėsi nerūpestingai dėl to neteisėtai neatsargiai. Tokiu būdu teismas pripažįsta, kad eismo įvykį D. A. sukėlė neturėdama teisės vairuoti transporto priemones, dėl ko tokia jos veika atitinka ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.
Pažeidėjos atsakomybę dėl pasišalinimo iš įvykio vietos lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad D. A. pažeidimą pripažino ir dėl jo nuoširdžiai gailėjosi. D. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas D. A. nuobaudas už padarytus nusižengimus teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pavojingumą ir pobūdį, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į pažeidėjos asmenybę.
D. A. nusižengė kelių eismo saugumo srityje, padarė du nusižengimus, praeityje buvo bausta dėl administracinių nusižengimų, tame tarpe ir dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, įvykio metu turėjo galiojančių nuobaudų (b. l. 2-6). Pažeidėja yra dirbanti, savo kaltę iš esmės pripažino, dėl įvykio nuoširdžiai gailėjosi. Atsižvelgus į visas reikšmingas aplinkybes D. A. kaip dirbančiam asmeniui skirtinos įstatymo numatytos administracinės nuobaudos – piniginės baudos.
Skirdamas nuobaudas už nusižengimus teismas atsižvelgia ir įvertina tai, kad tinkamai pagal teisės normų reikalavimus nesusigrąžinusi teisės vairuoti transporto priemones, bet vairuodama automobilį iki nagrinėjamo įvykio D. A. dažnai ir ne kartą kaip vairuotoja pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, už ką buvo baudžiama kaip padariusi administracinius nusižengimus, tačiau valstybės atstovai jai neleido suprasti, kad vairuoti automobilio ji neturi teisės. Toks valstybę atstovaujančių pareigūnų elgesys neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, dėl ko teismas priverstas pažeidėjai taikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 str. 6 d. nuostatas ir paskirti mažesnę administracinę nuobaudą nei numatyta įstatymo sankcijose.
ANK 426 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 metų. Atsižvelgiant į tai, kad D. A. tinkamai nesusigrąžinusi teisės vairuoti transporto priemones ilgą laiką vairavo automobilį, dažnai ir nuolat padarydama skirtingus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tuo nerodydama noro keisti neteisėto elgesio įpročius, teismas mato pagrindą skirti įstatymo numatytą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam 1 metų terminui.
Taip pat ANK 426 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad už 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Atsižvelgęs į tai, kad šiuo atveju transporto priemonės konfiskavimas nėra privalomas, taip pat į tai, kad D. A. vairuota transporto priemonė priklauso ne jai, o kitam asmeniui – S. A. (b. l. 15), teismas administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo, netaiko.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 627-637 straipsniais,
nutarė:
D. A. pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 str. 6 d. už teisės pažeidimą, numatytą kodekso:
- 423 straipsnio 1 dalyje, skirti 200 (dviejų šimtų) eurų dydžio baudą;
- 426 straipsnio 1 dalyje, skirti 700 (septynių šimtų) eurų dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 7 dalimi D. A. skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi administracines nuobaudas ir poveikio priemones subendrinus D. A. skirti galutinę 700 (septynių šimtų) eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) 20124255033. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.