- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-08
- Bylos Nr.
- AN2-72-873/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03541-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Nijolė Žimkienė (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
- Advokatai
- Liutauras Lukošius
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Žimkienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal D. A. (toliau – ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, pažeidėja) atstovo advokato Liutauro Lukošiaus (toliau – ir skundą padavęs asmuo) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutarimo, kuriuo D. A. pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 34 straipsnio 6 dalį už nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 1 dalyje, skirta 200 (dviejų šimtų) eurų dydžio bauda; už nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, skirta 700 (septynių šimtų) eurų dydžio bauda. Vadovaujantis ANK 426 straipsnio 7 dalimi D. A. skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi D. A. skirta galutinė nuobauda – 700 (septynių šimtų) eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. D. A. pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 1 dalį nubausta už tai, kad ji, 2020 m. spalio 31 d., apie 21.05 val., P. Žadeikos g. 1A, Vilniuje, neturėdama teisės vairuoti vairavo automobilį „Lexus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) prieš pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu ir važiuodama atbula kliudė stovintį automobilį „Toyota Auris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį apgadino. Iš įvykio vietos pasišalino pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimus. Eismo įvykio metu padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu D. A. atstovas advokatas Liutauras Lukošius prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutarimą (nurodo – nutartį) ir panaikinti D. A. skirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metams, paliekant tik piniginę baudą. Taip pat prašo išteisinti D. A. dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 1 dalyje, nesant administracinio nusižengimo sudėties. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Skundą padavęs asmuo teigia, kad D. A. neturėjo tyčios padaryti ANK 423 straipsnio 1 dalies pažeidimo, kadangi subjektyviai nemanė, jog neturi teisės vairuoti.
3.2. Kaip nurodoma, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neneigia, jog praeityje buvo toks eismo įvykis, po kurio buvo skirta administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, tačiau pažymi, kad pareigūnai iš karto vairuotojo pažymėjimo nepaėmė, D. A. tris mėnesius automobilio nevairavo. Atkreipia dėmesį, jog apylinkės teismas pareigūnų elgesį, kai iki nagrinėjamo įvykio pažeidėja buvo baudžiama už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau valstybės atstovai jai neleido suprasti, kad vairuoti automobilio ji neturi teisės, pripažino kaip neatitinkantį teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl D. A. taikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei paskyrė mažesnę administracinę nuobaudą nei numatyta įstatymo sankcijose.
3.3. Akcentuoja, kad teisminio nagrinėjimo metu D. A. pateikė išrašą iš asmeninės policijos administracinių nusižengimų oficialios sistemos paskyros, joje nebuvo nurodytas 2017 metais padarytas nusižengimas, tai yra, sistemoje nebuvo jokių duomenų apie vairuotojo teisių atėmimą (sustabdymą).
3.4. Pasak skundą padavusio asmens, nesant sistemoje pažeidimo ir protokolo unikalaus numerio, neįmanoma buvo vykdyti kito reikalavimo dėl specialiųjų kursų išklausymo, nes neturint tokio numerio, to padaryti tiesiog neįmanoma.
3.5. Teigia, kad iki 2019 m. sausio 1 d. galiojusiame ANK 682 straipsnyje buvo nurodyta, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vykdomas paimant vairuotojo pažymėjimą, kurį vairuotojas privalo pateikti institucijai, tačiau po 2019 m. sausio 1 d. įstatymo leidėjas tokios pareigos pažeidėjui nebenumato. ANK 682 straipsnyje tik nurodyta, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vykdomas įrašant duomenis apie teisės vairuoti transporto priemones atėmimą į Administracinių nusižengimų registrą. Pažymi, kad ANK 682 straipsnio 4 dalies naujoje redakcijoje prievolė pažeidėjui pačiam perduoti vairuotojo pažymėjimą – nenumatyta, numatyta pareiga protokolą surašiusios institucijos atstovui protokole pažymėti apie asmens teisės vairuoti sustabdymą. Kituose norminiuose aktuose paties pažeidėjo prievolė grąžinti vairuotojo pažymėjimą institucijai nėra numatyta, numatomas tik pažymėjimo paėmimas, ką turi daryti pažeidimą užfiksavusi institucija.
3.6. Akcentuoja, kad įstatymo normų kaita dėl vairuotojo pažymėjimo grąžinimo turėtų būti aiškintina kaip kitaip lengvinanti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, ir turi grįžtamąją galią.
3.7. Skundą padavusio asmens teigimu, administracinio poveikio priemonė D. A. buvo skiriama iš esmės atsižvelgiant į tai, kad nesusigrąžinusi teisės vairuoti transporto priemones ilgą laiką vairavo automobilį bei dažnai ir nuolat darė skirtingus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tuo nerodydama noro keisti neteisėto elgesio įpročius. Teigiama ir tai, kad teismas, nurodydamas, jog skirdamas D. A. nuobaudas už padarytus nusižengimus, atsižvelgia į padaryto pažeidimo pavojingumą, pobūdį, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į pažeidėjos asmenybę, tačiau paskyrė griežtą poveikio priemonę – vienerių metų teisės vairuoti atėmimą.
3.8. Nesutikdamas su skundžiamo nutarimo argumentais teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kokius anksčiau administracinius nusižengimus padarė D. A., kaip nurodo, juos vertinant kiekvieną ar kaip visumą, negali būti daroma tokia kategoriška išvada apie administracinių nusižengimų sistemiškumą.
3.9. Prašo atsižvelgti į tai, kad pats eismo įvykis įvyko dėl didelio nesusipratimo ir nesusikalbėjimo tarp asmenų, jog tai nebuvo grubus, iššaukiantis, agresyvus D. A. elgesys, pasireiškiantis tyčiniu pabėgimu, apgaule ar kitais veiksmais. Nurodo, kad įvykio metu D. A. neigė žalos faktą, tačiau iškvietus policiją viską pripažino ir neteikė jokių argumentų, siekiant kaip nors išsisukti ir pan.
3.10. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad D. A. nuoširdžiai gailisi padariusi administracinį nusižengimą, pripažįsta jį, dėl neįprastai susiklosčiusių aplinkybių veika kvalifikuota kaip du administraciniai nusižengimai. Atstovo įsitikinimu, atsižvelgiant į D. A. elgesį, visų aplinkybių pripažinimą, įvertinus praeityje padarytus administracinius pažeidimus kaip atskirus, nėra pagrindo matyti, jog tik paskyrus specialiosios teisės atėmimą bus pasiekta administracinių nuobaudų paskirtis. Skundą padavusio asmens manymu, finansinė sankcija proporcingai paveiktų pažeidėjos elgesį.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas
Žemesnės instancijos teismas
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto 426 straipsnio 1 dalyje, kvalifikacijos, kaltės nėra, tačiau keliamas paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, prašant panaikinti D. A. skirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vieneriems metams, paliekant tik piniginę baudą. Be to, apeliaciniame skunde prašoma išteisinti D. A. dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 1 dalyje, nesant administracinio nusižengimo sudėties. Administracinio nusižengimo byla apeliacine tvarka nagrinėjama skundo ribose.
Dėl nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 1 dalyje
6. ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). Pažymėtina, kad asmuo atsako administracine tvarka, jei padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas) atitinka administracinio nusižengimo požymius.
7. Apeliaciniame skunde teigiama, jog eismo įvykį D. A. sukėlė neturėdama tyčios padaryti ANK 423 straipsnio 1 dalies pažeidimo, kadangi subjektyviai nemanė, jog neturi teisės vairuoti. Skundą nagrinėjantis teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais ir administracinio nusižengimo bylos medžiaga, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai, nešališkai ištyrė visus byloje esančius įrodymus bei pagrįstai pripažino, kad D. A. nesusigrąžino iš jos atimtos teisės vairuoti transporto priemones, elgėsi nerūpestingai, dėl to neteisėtai neatsargiai, jos veika atitinka ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.
8. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos, D. A. 2017 m. balandžio 9 d. padarė nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, už kurį 2017 m. gegužės 10 d. nutarimu jai buvo skirta piniginė bauda ir specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims mėnesiams (b. l. 5). D. A. neneigia, jog praeityje buvo toks eismo įvykis, po kurio buvo skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, vis tik, esminis skundo argumentas, kurio pagrindu prašoma nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį, yra tai, kad pareigūnai iš vairuotojos pažymėjimo nepaėmė, tai yra, neleido suprasti, jog vairuoti automobilio ji neturi teisės. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad iš pažeidėjos nebuvo paimtas vairuotojo pažymėjimas, nepagrįstai aiškinama šalinančia D. A. kaltę dėl 2020 m. spalio 31 d. pažeidimo, kurį padarė neatgavusi teisės vairuoti transporto priemones.
9. Skundą padavusio asmens teigimu, iki 2019 m. sausio 1 d. galiojusiame ANK 682 straipsnyje buvo nurodyta, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vykdomas paimant vairuotojo pažymėjimą, kurį vairuotojas privalo pateikti institucijai, tačiau po 2019 m. sausio 1 d. įstatymo leidėjas tokios pareigos pažeidėjui nebenumato, tai šalina asmens pareigą, švelnina asmens padėtį ir turi galioti atgal. Atkreiptinas dėmesys, kad cituojamas teisinis reglamentavimas iš esmės prieštarauja apeliacinio skundo pozicijai, jog po 2017 m. pažeidimo dėl pareigūnų nepaimto vairuotojo pažymėjimo administracinėn atsakomybėn patraukta D. A. būtų nesupratusi, jog teisė vairuoti automobilį jai buvo atimta, priešingai, nurodoma, jog tris mėnesius pažeidėja automobilio nevairavo. Apygardos teismas pažymi, kad teisė vairuoti transporto priemones nėra grąžinama savaime, pasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui. Tam, kad teisė vairuoti transporto priemones būtų grąžinta, privaloma atlikti teisės aktuose numatytus veiksmus. Šios bylos aplinkybėmis, D. A. po 2017 m. ne kartą buvo bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau nė karto – už tai, jog vairavo, neturėdama šios teisės, minėtą aplinkybę skundžiamame nutarime pagrįstai akcentavo apylinkės teismas. Vis dėlto, ši aplinkybė nepašalina pažeidėjos pareigos pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui įvykdyti įstatymų reikalavimus šiai teisei atgauti.
Žemesnės instancijos teismas
10. Apylinkės teismas skundžiame nutarime nurodė teisės aktą, reglamentuojantį teisės vairuoti grąžinimo tvarką, kurio nuostatas, siekdama susigrąžinti atimtą teisę vairuoti, D. A. privalėjo įvykdyti pagal galiojusio „Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo“ nuostatas, tai yra, pateikti VĮ „Regitra“ galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą, sveikatos žinių atestavimo pažymėjimą, išduotą pagal Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-69. Taip pat minėtas norminis aktas numatė reikalavimą pareiškėjams, iš kurių teisė vairuoti motorines transporto priemones buvo atimta už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (-us), būti pabaigusiems papildomą vairuotojų mokymą. Pritartina apylinkės teismui, jog minėti teisės aktai viešai prieinami ir jų reikalavimai turėjo būti įvykdyti norint vėl teisėtai vairuoti automobilį. D. A. nebuvo įvykdžiusi numatytų reikalavimų teisei vairuoti transporto priemones atgauti, todėl negali būti laikoma turinčia šią teisę. Pažymėtina ir tai, kad D. A. nebuvo taikoma ANK 682 straipsnio 3 dalies (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.) nuostata, numatanti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo pratęsimą tiek, kiek laiko nebuvo pateiktas vairuotojo pažymėjimas.
11. Skundą padavęs asmuo apeliuoja į pateiktą 2020 m. gruodžio 14 d. išrašą iš asmeninės policijos administracinių nusižengimų oficialios sistemos paskyros (b. l. 34), teigia, kad jame nėra nurodytas 2017 metais padarytas nusižengimas, nėra duomenų apie vairuotojo teisių atėmimą (sustabdymą). Pažymėtina, kad šio išrašo duomenys nesutampa su užfiksuotais administracinių nusižengimų registro išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (b. l. 2-6), tačiau su apeliacinio skundo argumentu, jog nesant sistemoje pažeidimo ir protokolo unikalaus numerio neįmanoma buvo vykdyti reikalavimo dėl specialiųjų kursų išklausymo, nesutiktina. Bylos duomenys patvirtina, jog apie nutarimą ir skirtą nuobaudą D. A. buvo žinoma, neabejotinai, kad tokia informacija būtų suteikta ir nutarimą priėmusios institucijos, tačiau pažeidėja atimtos teisės vairuoti transporto priemones nesusigrąžino, priešingai, toliau vairavo automobilį, be to, darydama naujus KET pažeidimus.
12. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai išnagrinėjo atsakomybės klausimui išspręsti ir teismo sprendimui priimti reikšmingas aplinkybes, padarė teisingą, įstatymu pagrįstą išvadą, jog D. A. veika atitinka ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės
13. ANK 426 straipsnyje numatyta atsakomybė už nepaklusimą reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimą iš eismo įvykio vietos. Pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių eurų. Be to, už šį administracinį nusižengimą vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų (ANK 426 straipsnio 7 dalis). D. A. skirta 700 Eur bauda ir vadovaujantis ANK 426 straipsnio 7 dalimi skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams.
14. Ginčo dėl paskirtos 700 Eur baudos nėra. Apeliaciniame skunde nesutinkama su paskirta administracinio poveikio priemone, nurodoma, jog teismas paskyrė griežtą vienerių metų poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Toks apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas.
15. Iš pirmosios instancijos teismo nutarimo matyti, kad skiriant D. A. administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemonę buvo atsižvelgta į administracinių nusižengimų pobūdį, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę (tai, kad ji prisipažino ir nuoširdžiai gailisi) ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jos asmenybę. D. A. padarė du nusižengimus kelių eismo saugumo srityje, buvo bausta dėl įvairių KET pažeidimų (ne kartą už greičio viršijimą, transporto priemonės pastatymą neturint leidimo ar draudžiamose vietose, už tai, kad nesumokėjo rinkliavos). Apeliaciniame skunde bandoma sumenkinti D. A. padarytus teisės pažeidimus, nesutinkama dėl administracinių nusižengimų sistemiškumo, vis tik Administracinių nusižengimų registro duomenys patvirtina, kad pažeidėja, nesusigrąžinusi teisės vairuoti transporto priemones, dažnai vairavo pažeisdama skirtingus KET reikalavimus, už ką buvo baudžiama, kas neapibūdina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaip preciziškai besilaikančio įstatymo reikalavimų. Be to, atsižvelgtina ir į akivaizdžiai tyčinį pažeidėjos elgesį po kito automobilio apgadinimo – ji pasišalino iš įvykio vietos, nors buvo įspėta, kad bus kviečiami policijos pareigūnai. Apeliaciniame skunde prašoma atsižvelgti, kad žala apgadintam automobiliui nėra didelė, pats eismo įvykis įvyko dėl didelio nesusipratimo, nesusikalbėjimo tarp asmenų, jog tai nebuvo grubus, iššaukiantis, agresyvus elgesys, tačiau šios aplinkybės skundą nagrinėjančio teismo vis dėlto nevertintinos šalinančiomis reikalingumą skirti pažeidėjai administracinio poveikio priemonę, kuri realiai gali padėti įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį. Šiuo atveju, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui laikytinas adekvačiu ir proporcingu. Apygardos teismas konstatuoja, kad D. A. paskirta administracinio poveikio priemonė individualizuota tinkamai ir nėra per griežta. Nagrinėjamo skundo kontekste, svarbu pažymėti ir tai, kad apylinkės teismas pažeidėjos atžvilgiu taikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskyrė mažesnę nuobaudą nei numatyta įstatymo sankcijose.
16. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas galioti, apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutarimą ir D. A. atstovo advokato Liutauro Lukošiaus apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.