Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2022-11-30 · Administracinė byla Nr. eAS-738-822/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-11-30
Bylos Nr.
eAS-738-822/2022
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00340-2022-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė (pirm.), Iveta Pelienė, Ernestas Spruogis
Pareiškėjas
T. V.
Atsakovas
Panevėžio teritorinė ligonių kasa
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eAS-738-822/2022Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00340-2022-0Procesinio sprendimo kategorija 59.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2022 m. lapkričio 30 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. V. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. V. skundą atsakovui Panevėžio teritorinei ligonių kasai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas T. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas 1) panaikinti Panevėžio teritorinės ligonių kasos 2022 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakyta tenkinti T. V. 2022 m. liepos 28 d. prašymą peržiūrėti 2021 m. gruodžio 27 d. Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti Panevėžio teritorinę ligonių kasą iš naujo išnagrinėti T. V. prašymą peržiūrėti 2021 m. gruodžio 27 d. Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 3) priteisti iš Panevėžio teritorinės ligonių kasos patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas valstybės naudai.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakyta priimti.

Teismas nustatė, kad iš skundo turinio ir prie jo pridėtų dokumentų matyti, jog tarp pareiškėjo ir Panevėžio teritorinės ligonių kasos 2021 m. gruodžio 27 d. buvo sudaryta Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas iš esmės kelia ginčą šios sutarties vykdymo procese, t. y. pasikeitus jo finansinei padėčiai, jam esant įkalinimo įstaigoje ir negalint vykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, siekia sutarties vykdymą sustabdyti ar nukelti. Skundo pagrįstumą pareiškėjas grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normomis.

Specialiosios teisėjų kolegijos nutartyse ne kartą buvo nurodyta, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) prasme, administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcijos atribojimo kriterijus yra ne vien tik vieno iš ginčijamojo teisinio santykio subjekto ypatumai (pvz., tai yra viešojo administracinio subjektas), bet ir teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis. Šiuo atveju, nors pareiškėjas ginčija viešojo administravimo institucijos – Panevėžio teritorinės ligonių kasos sprendimą, tačiau jis priimtas ne atsakovo vykdomos viešojo administravimo veiklos srityje, o susijęs su civilinės teisės normomis reguliuojamais sutartiniais teisiniais santykiais, todėl yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pareiškėjui išaiškintina, kad jis gali kreiptis su ieškiniu į Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad su Panevėžio teritorine ligonių kasa 2021 m. gruodžio 27 d. sudarė Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo įgaliota atstovė A. V. 2022 m. liepos 28 d. kreipėsi į Panevėžio teritorinę ligonių kasą ir prašė peržiūrėti minėtos sutarties sąlygas ir atidėti sutarties vykdymą. Panevėžio teritorinė ligonių kasa 2022 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti 2022 m. liepos 28 d. prašymą peržiūrėti 2021 m. gruodžio 27 d. Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjo vertinimu, kadangi Panevėžio teritorinės ligonių kasa 2022 m. rugpjūčio 2 d. sprendime remiasi Valstybinės ligonių kasos 2010 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. 1K-136 ,,Dėl žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, darytina išvada, kad šioje byloje vyrauja administracinis teisinis santykis. Panevėžio teritorinė ligonių kasa, priimdama ginčijamą sprendimą, nurodė, kad jis skundžiamas ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje ir 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka. Šia tvarka pareiškėjas pasinaudojo, nes kita tvarka nurodyta nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Byloje ginčas kilo dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas ginčija viešojo administravimo subjekto sprendimą, tačiau jis priimtas ne viešojo administravimo veiklos srityje, o susijęs su civilinės teisės normomis reguliuojamais sutartiniais teisiniais santykiais, todėl yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirąjį skundą ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-42-492/2020; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą, nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Viena iš tokių aplinkybių – jeigu skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad skundo reikalavimas, t. y. tai, kokį sprendimą teismo prašoma priimti, turi atitikti ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą, teismo kompetencijos ribas, teismo priimamų sprendimų rūšis bei jų vykdymo tvarką (žr., pvz., 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-631-492/2019; 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-94/2009). Suinteresuotas asmuo teisme gali pareikšti tik tokį reikalavimą ir prašyti taikyti tik tokį teisminės gynybos būdą, kuris, pirma, atitiktų įstatymais viešojo administravimo subjektui suteiktus įgalinimus ir jų neviršytų, antra, atitiktų bendruosius reikalavimus, keliamus teisinės gynybos būdams, kuriuos gali taikyti teismas.

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda, be kita ko, valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių. Viešasis administravimas yra suprantamas kaip teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalis).

Vadovaujantis ABTĮ 18 straipsnio 1 dalimi, administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.

Aptartas teisinis reguliavimas patvirtina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas, todėl pareiškėjas, paduodamas skundą, turi pareigą pagrįsti, kad ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas.

Skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėjas pareiškė šiuos materialinius teisinius reikalavimus 1) panaikinti Panevėžio teritorinės ligonių kasos 2022 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo 2022 m. liepos 28 d. prašymą peržiūrėti 2021 m. gruodžio 27 d. Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti Panevėžio teritorinę ligonių kasą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą peržiūrėti 2021 m. gruodžio 27 d. Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Byloje nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-731-928/2021 tenkino civilinės ieškovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinį ir iš pareiškėjo Panevėžio teritorinės ligonių kasos naudai priteisė 8488,52 Eur turtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas 2021 m. gruodžio 27 d. kreipėsi į Panevėžio teritorinę ligonių kasą dėl savanoriško žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. Kaip minėta, pareiškėjas ir Panevėžio teritorinės ligonių kasa 2021 m. gruodžio 27 d. sudarė Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pasikeitus jo finansinei padėčiai, jam esant įkalinimo įstaigoje ir negalint vykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, 2022 m. liepos 28 d. raštu kreipėsi į Panevėžio teritorinės ligonių kasą, prašydamas peržiūrėti 2021 m. gruodžio 27 d. žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Panevėžio teritorinė ligonių kasa skundžiamu 2022 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti pareiškėjo 2022 m. liepos 28 d. prašymą.

Pareiškėjas ginčija viešojo administravimo subjekto – Panevėžio teritorinės ligonių kasos sprendimą, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą peržiūrėti Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį. Ši sutartis yra ne kas kita kaip civilinis teisinis sandoris. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytas sprendimas yra priimtas ne viešojo administravimo srityje, o susijęs su civilinės teisės normomis reguliuojamais sutartiniais teisiniais santykiais. Tarp šalių kilęs ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, sutartinės atsakomybės priemonės nėra ekonominės sankcijos, todėl jos nevertintinos pagal administracinės atsakomybės taikymo principus (žr., pvz., 2014 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-673/2014, išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1820-502/2015, 2016 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1697-520/2016, 2016 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-702-552/2016, 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-533-602/2016).

Ginčijamame sprendime nurodyta apskundimo tvarka nekeičia byloje nustatyto fakto, kad byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti nagrinėti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti arba naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo T. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta PelienėErnestas SpruogisSkirgailė Žalimienė