Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovės „Vanaginė“ atstovui advokatui Sauliui Avižai,

atsakovams H. L., J. A. (J. A.) ir atsakovės V. K. atstovei advokatei Kristinai Matvejenkaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovės „Vanaginė“ patikslintą ieškinį atsakovams V. K., J. G. (J. G.), T. G. (T. G.), J. A., J. A. (J. A.), H. L. ir V. Č. dėl servituto nustatymo ir atsakovės V. K. priešinį ieškinį ieškovei.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

11. Ginčas byloje kilo dėl servituto nustatymo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Pagal CK 4.128 straipsnio 1 dalį, servitutas gali būti nustatomas nekilnojamajam daiktui, kuris savo pastoviomis savybėmis neterminuotam laikui gali užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą. Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 straipsnio 1 dalis). Servituto turinį konkrečiu atveju lemia viešpataujančiojo daikto poreikiai (CK 4.112 straipsnio 3 dalis). Nustatant servitutą turi būti orientuojamasi į kuo mažesnius tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismo sprendimu nustatant servitutą būtina siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita. Taigi, nustatant servitutą, svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų proporcingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-916/2020).

12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį, teismo sprendimu servitutas nustatomas esant dviem būtinoms sąlygoms: 1) kai savininkai nesutaria; 2) kai, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas; servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2011; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2015). Servituto nustatymu per vieno asmens nuosavybės teisės naudotis nekilnojamuoju daiktu apribojimą užtikrinama, kad kitas asmuo turėtų galimybę naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu ar kitokiu teisiniu pagrindu valdomu nekilnojamuoju daiktu pagal paskirtį. Dėl to taikant servituto instituto normas būtina laikytis objektyvumo, proporcingumo, civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2010).

13. Kasacinis teismas šioje byloje konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklausantys inžineriniai statiniai (viešpataujantieji daiktai) yra kitiems asmenims (atsakovams) nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose (nutarties 26 punktas), o tai suponuoja išvadą, kad egzistuoja objektyvi būtinybė nustatyti servitutą (nutarties 34 punktas). Kasacinis teismas priminė savo išaiškinimus, kad visais atvejais, kai vienam savininkui priklausantis statinys įsiterpia į kito savininko nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, gali būti nustatomas servitutas, įteisinantis įsiterpiančiojo statinio savininko teises prieiti ir patekti į tokį statinį, taip pat užtikrinti savininko naudojimąsi statiniu pagal jo paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2005) (nutarties 27 punktas). Kasacinio teismo teisėjų kolegija darė išvadą, kad byloje nenustatyta, kokiu kitu būdu, nepatekdama į atsakovams priklausančius žemės sklypus, ieškovė galėtų įgyvendinti savo kaip inžinerinių statinių savininkės teises svetimuose žemės sklypuose (nutarties 29 punktas). Kasacinis teismas nurodė, jog byloje liko neišnagrinėti klausimai, susiję su servituto turiniu, apimtimi, proporcingumu (nutarties 37 punktas). Taigi, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui šioje byloje konstatavus, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja objektyvi būtinybė nustatyti atsakovų žemės sklypuose servitutą, byloje bus sprendžiama iš esmės tik dėl servituto turinio, apimties ir atlygintinumo.

Dėl patikslinto ieškinio antrojo reikalavimo

14. Teismo 2020 m. kovo 19 d. priimtame ieškovės patikslintame ieškinyje su vėliau priimtais patikslinimais, be kita ko, prašoma nustatyti neterminuotą servitutą atsakovams J. A., J. A., J. G., T. G., H. L. ir V. Č. nuosavybės teise priklausančiam tarnaujančiam daiktui – daliai Sklypo Nr. 3766 – viešpataujančių daiktų – ieškovei nuosavybės teise priklausančių Statinių priklausinių – inžinerinių statinių (nuotekų rezervuaro, kanalizacijos vamzdynų) atžvilgiu, pagal 2019 m. rugpjūčio 8 d. Planą, suteikiant ieškovei nevaržomą teisę prieiti, privažiuoti prie inžinerinių statinių, esančių Sklype Nr. 3766, taip pat naudotis Sklypo Nr. 3766 dalimi, tikslu aptarnauti bei remontuoti (rekonstruoti) šiuos inžinerinius statinius, nedidinant įrenginių pajėgumų, apimties bei nekeičiant jų vietos. Ieškovė prašė nustatyti, kad šis servitutas yra atlygintinis, t. y. ieškovė įsipareigojo už šį servitutą mokėti atsakovams 37,20 Eur per metus. Šiame punkte nurodyti atsakovai atsiliepimų į ieškovės 2020 m. kovo 13 d. patikslintą ieškinį (priimtą 2020 m. kovo 19 d. teismo posėdyje) nepateikė. 2022 m. gruodžio 14 d. teismo posėdyje atsakovai H. L. ir J. A. nurodė, kad su ieškovės jiems reiškiamais patikslinto ieškinio reikalavimais sutinka.

15. Iš 2019 m. rugpjūčio 8 d. Plano matyti, kad Sklype Nr. 3766 skaičiais 21, 22, 23, 24, 25, 4, 26, 27, 28 yra pažymėtas inžinerinių tinklų servitutas, kurio plotas 226 kv. m. Iš šio plano taip pat matyti, kad servituto plotas rytinėje pusėje ribojasi su Sklypu Nr. 610 ir sudaro dvi atkarpas, tarpusavyje susijungiančias rytinėje pusėje. Plano antrame lape nurodyta, kad servituto kodas yra 222, taip pat nurodyti servituto duomenys – teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis). Kaip minėta, patikslintu ieškiniu ieškovė taip pat nurodė prašomo nustatyti servituto apimtį, t. y. prašė suteikti jai teisę nevaržomai prieiti, privažiuoti prie inžinerinių statinių, esančių Sklype Nr. 3766, taip pat naudotis šio sklypo dalimi tikslu aptarnauti bei remontuoti ir (ar) rekonstruoti minėtame sklype esančius inžinerinius statinius, nedidinat įrenginių pajėgumų, apimties bei nekeičiant jų vietos. Taigi, matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 8 d. Plane prašomo nustatyti servituto duomenys yra daug platesnės apimties nei patikslintame ieškinyje, nes pagal minėtą planą ieškovei pažymėtame 226 kv. m plote būtų suteikiama teisė ne tik naudoti ir aptarnauti esamas komunikacijas, bet ir tiesti naujas komunikacijas, be to, ne tik požemines, bet ir antžemines. Patikslintame ieškinyje ieškovė, prašydama nustatyti siauresnės apimties servitutą nei nurodyta servituto nustatymo plane, prašo, kad servitutu jai būtų suteikiama teisė patekti (prieiti, privažiuoti) prie inžinerinių statinių, esančių servitutu pažymėtame Sklypo Nr. 3766 plote bei naudoti servitutu pažymėtą Sklypo Nr. 3766 plotą, kad galėtų aptarnauti, remontuoti ir (ar) rekonstruoti šiame plote esančius inžinerinius statinius, nedidinant įrenginių pajėgumų, apimties ir nekeičiant jų vietos. Taigi, ieškovė patikslintu ieškiniu prašo nustatyti tokius servituto duomenis (servituto turinį), pagal kuriuos ieškovė iš esmės būtų įpareigota naudodamasi komunikacijomis, jas remontuodama ir (ar) rekonstruodama, nekeisti jų vietos, taip pat nedidinti jų pajėgumų, apimties. Tam, kad teismas galėtų nustatyti tokį servituto turinį, byloje turi būti aišku, kokios komunikacijos šiuo metu yra servitutu pažymėtame plote. Iš patikslintu ieškiniu reiškiamo reikalavimo formuluotės matyti, kad ieškovė nurodo, jog minėtame plote, kuriame prašoma nustatyti servitutą, yra jai priklausantys inžineriniai statiniai. Ieškovė patikslinto ieškinio reikalavimuose juos detalizuoja kaip nuotekų rezervuarą ir kanalizacijos vamzdynus.

16. Iš 2019 m. rugpjūčio 8 d. Plano matyti, kad per servitutu pažymėtų atkarpų vidurį eina linija, pažymėta raidėmis KF. Planą rengęs matininkas nurodė, kad inžineriniai tinklai pažymėti plane naudojant Vilniaus rajono savivaldybės archyvinę medžiagą.

17. Ieškovė pateikė teismui Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2019 m. rugpjūčio 19 d. išrašą, iš kurio matyti, kad registro Nr. (duomenys neskelbtini) 2004 m. gegužės 19 d. įregistruoti (duomenys neskelbtini)tokie statiniai: 1) nuotekų šalinimo tinklai – Fekalinės kanalizacijos vamzdynai, valymo įrenginiai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (žymėjimas plane 1,2), nuotekų linijos rūšis – renkamoji, kadastro duomenų nustatymo data 2012 m. sausio 5 d.; 2) nuotekų šalinimo tinklai – Fekalinės kanalizacijos vamzdynai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (žymėjimas plane 3,4), nuotekų linijos rūšis – renkamoji, kadastro duomenų nustatymo data taip pat 2012 m. sausio 5 d. Šie statiniai nuosavybės teise priklauso ieškovei (įrašas galioja nuo 2012 m. vasario 15 d.), įregistravimo pagrindas 1992 m. balandžio 24 d. priėmimo-perdavimo aktas bei 1992 m. birželio 11 d. nuosavybės teisės liudijimas Nr. 114. Į bylą pateiktas minėtas 1992 m. balandžio 24 d. aktas rusų kalba ir jo vertimas į lietuvių kalbą. Šiame akte 5 numeriu pažymėta, kad perduodama kanalizacijos tinklai. Pažymėtina, kad į bylą pateiktame 1974 m. plane kanalizacijos tinklai taip pat pažymėti numeriu 5. Į bylą yra pateikta 2012 m. sausio 5 d. kadastrinių matavimų byla (1044637929), kurioje nurodyti inžinerinių statinių kadastro duomenys (duomenų nustatymo data 2014 m. kovo 13 d.). Iš jų matyti, kad inžinerinių statinių pavadinimas yra „Buitinių nuotekų vamzdynas ir valymo įrenginiai“ (nesudėtingas II gr. statinys), statinio statybos pabaigos metai 1974 m., taip pat nurodytos statinio sudėtinės dalys: 1) Buitinių nuotekų vamzdynas (plane pažymėtas „kf3“); 2) valymo įrenginiai (plane pažymėti „v1“); 3) dumblo aikštelė (plane pažymėta „v2“). 1974 m. plane kanalizacijos tinklai pažymėti dviem žymėjimais, t. y. linija su raidėmis KF ir linija su raidėmis KL. Taigi, darytina išvada, kad 2019 m. rugpjūčio 8 d. Plane linija su raidėmis KF reiškia ieškovei priklausančius inžinerinius statinius – buitinių nuotekų vamzdyną. Iš minėtos kadastrinių matavimų bylos matyti, kad buitinių nuotekų vamzdynas yra keramikinis, 200 mm skersmens, esantis 2 metrų gylyje. Servitutu pažymėtame Sklypo Nr. 3766 plote kitokių inžinerinių statinių sudėtinių dalių nėra, t. y. šiame plote patikslintame ieškinyje nurodyto nuotekų rezervuaro nėra, taip pat nėra jokių įrenginių, nes buitinių nuotekų vamzdynas yra statinio sudėtinė dalis, tačiau ne įrenginys. Nesant byloje ginčo dėl šio servituto nustatymo pagal 2019 m. rugpjūčio 8 d. Planą ir patikslintame ieškinyje patikslintą servituto turinį, ši patikslinto ieškinio dalis tenkintina su tam tikrais servituto turinio patikslinimais, t. y. teismas nustato neterminuotą servitutą atsakovams J. A., J. A., J. G., T. G., H. L. ir V. Č. nuosavybės teise priklausančiam tarnaujančiam daiktui – daliai (226 kv. m) Sklypo Nr. 3766 – viešpataujančių daiktų – ieškovei nuosavybės teise priklausančių inžinerinių statinių (buitinių nuotekų vamzdyno) atžvilgiu, suteikiant ieškovei nevaržomą teisę prieiti, privažiuoti prie jos inžinerinių statinių, esančių Sklype Nr. 3766, taip pat naudotis 2019 m. rugpjūčio 8 d. Plane nurodyta Sklypo Nr. 3766 dalimi, tikslu aptarnauti, remontuoti ir (ar) rekonstruoti minėtus inžinerinius statinius, nekeičiant esamos jų vietos (2 metro gylio) ir skersmens (200 mm).

Dėl patikslinto ieškinio pirmojo reikalavimo ir priešinio ieškinio

18. Teismo 2020 m. kovo 19 d. priimtame ieškovės patikslintame ieškinyje su vėliau priimtais patikslinimais, taip pat ir tais, kurie buvo nurodyti atsiliepime į priešinį ieškinį, be kita ko, prašoma nustatyti neterminuotą servitutą atsakovei V. K. nuosavybės teise priklausančiam tarnaujančiam daiktui – daliai Sklypo Nr. 610 – viešpataujančių daiktų – ieškovei nuosavybės teise priklausančių Statinių priklausinių – inžinerinių statinių (nuotekų rezervuaro, kanalizacijos vamzdynų) atžvilgiu, pagal 2020 m. kovo 10 d. Planą, suteikiant ieškovei nevaržomą teisę prieiti, privažiuoti prie inžinerinių statinių, esančių Sklype Nr. 610, taip pat naudotis sklypo Nr. 610 dalimi, tikslu aptarnauti, remontuoti ir (ar) rekonstruoti šiuos inžinerinius statinius nedidinant įrenginių pajėgumų, apimties bei nekeičiant jų vietos. Ieškovė prašė nustatyti, kad šis servitutas yra atlygintinis, t. y. ieškovė įsipareigojo už šį servitutą mokėti atsakovei 185,40 Eur per metus. Atsakovė V. K. (toliau – ir atsakovė) priešiniame ieškinyje prašo nustatyti jai nuosavybės teise priklausančiame Sklype Nr. 610 neterminuotą 431 kv. m ploto servitutą ieškovei nuosavybės teise priklausančių Nuotekų šalinimo tinklų – Fekalinės kanalizacijos vamzdynų, valymo įrenginių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, skirtą eksploatuoti, remontuoti ir kitaip aptarnauti šiuos inžinerinius statinius pagal 2019 m. gruodžio 13 d. Planą, nustatant, kad už šį servitutą ieškovė turi kasmet mokėti atsakovei 388 Eur arba kas mėnesį 32 Eur, kompensacijos sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsakovė priešiniame ieškinyje nurodė, kad ieškovei priklauso vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklai, esantys atsakovės Sklype Nr. 610. Prie šių kanalizacijos tinklų yra įrengti ieškovei priklausantys valymo įrenginiai. Minėti tinklai ir įrenginiai (inžineriniai statiniai) buvo įrengti 1974 metais ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų apsaugos zona užima 0,0431 ha Sklypo Nr. 610. Priešiniame ieškinyje atsakovė pažymėjo, kad Sklype Nr. 610 jokių kitų ieškovei priklausančių statinių ar įrenginių nėra.

19. Palyginus ieškovės pateiktą 2020 m. kovo 10 d. Planą ir atsakovės pateiktą 2019 m. gruodžio 13 d. Planą matyti, kad ieškovės prašomas nustatyti servitutas apima 8 306 kv. m plotą, o atsakovės prašomas nustatyti servitutas apima 431 kv. m plotą. Toks didelis servituto apimties skirtumas susidaro dėl keleto priežasčių, tačiau pagrindė priežastis ta, kad atsakovė nesutinka, jog servitutas būtų nustatytas ir nuotekų rezervuarui. Pasak atsakovės, tokio rezervuaro jos Sklype Nr. 610 nėra, todėl ir servitutas neegzistuojančiam daiktui negali būti nustatytas. Šiuo aspektu reikšminga tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje byloje 2021 m. spalio 28 d. nutartyje konstatavo, kad nors ieškovei priklausantys inžineriniai statiniai, esantys atsakovės M. B. G. žemės sklype, yra sugadinti (šuliniuose ir nuotekų valymo talpykloje pripilta betono, užbetonuotas nuotekų vamzdynas, nuotekų rezervuaras užkastas), tačiau byloje nėra duomenų, kad šie statiniai būtų žuvę, kas sudarytų pagrindą teigti, jog servitutas dėl jų negali būti nustatytas. Aplinkybė, kad inžineriniai statiniai šiuo metu yra sugadinti ir ieškovė negali jais tinkamai naudotis, nepaneigia ieškovės turimos nuosavybės teisės ir jos turinio (nutarties 28 punktas). Taigi, kasacinis teismas nenustatė, kad būtų žuvusios užbetonuotos nuotekų valymo talpyklos, tačiau taip pat nenustatė, kad būtų žuvęs ieškovei priklausantis užkastas nuotekų rezervuaras. 2022 m. gruodžio 14 d. teismo posėdžio metu teismui paklausus atsakovės atstovės, kokiais byloje esančiais įrodymais atsakovė remiasi, tvirtindama, kad nuotekų rezervuaro nebėra, atsakovės atstovė nurodė, kad remiasi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Vilniaus rajono) 2022 m. sausio 17 d. nutarimu nutraukti tyrimą dalyje dėl dumblo aikštelės (nuotekų rezervuaro) sugadinimo (teismo posėdžio garso įrašas, 1 val. 31–33 min.). Minėtame nutarime nurodyta, kad prokurorė Jūratė Žvironienė nustatė, jog 2020 m. (kitose nutarimo vietose nurodomi 2019 metai) rugpjūčio 21 d. UAB „Dudtrans“ operatorius su ratiniu ekskavatoriumi-krautuvu atvažiavo į Sklypą Nr. 610, kur minėtu krautuvu užpylė gruntu dumblo aikštelę (nuotekų rezervuarą), priklausantį ŽŪB „Vanaginė“, tokiu būdu ją sugadindamas. Minėtame nutarime taip pat nurodyta, kad liudytojas A. G. nurodė, jog nuotekų rezervuaras buvo bandytas užpilti ir prieš tiriamus įvykius, bet vandenį dar sugerdavo. Prokurorė nustatė, kad nėra galimybės nustatyti, kokio dydžio ir vertės buvo dumblo aikštelė iki tiriamo įvykio, todėl ikiteisminį tyrimą šioje dalyje nutraukė. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad dar nagrinėjant bylą kasacinėje instancijoje ir priimant joje procesinį sprendimą (2021 m. spalio 28 d.) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutarties konstatuojamojoje dalyje nurodė, jog nuotekų rezervuaras užkastas, todėl atsakovės atstovės nurodytas prokuroro nutarimas nepatvirtina, kad minėto daikto nebėra. Minėtas nutarimas tik patvirtina, jog šios bylos nagrinėjimo metu (ieškovei 2019 m. liepos 29 d. kreipusis į teismą dėl servituto nustatymo) daiktas, kuriam ieškovė taip pat prašė teismo nustatyti servitutą, trečiųjų asmenų buvo sugadintas.

20. Iš VĮ Registrų centro 2019 m. liepos 19 d. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad nuo 2019 m. liepos 4 d. ieškovei nuosavybės teise priklauso 34321/60321 dalys 6,0321 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Minėto sklypo naudojimo paskirtis kita, naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Be ieškovės, nuosavybės teises į tam tikras dalis minėto žemės sklypo taip pat turi kiti asmenys. Anksčiau visą šį sklypą ieškovė nuomojosi iš valstybės pagal 2013 m. birželio 20 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį. Šis žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre nuo 2013 m. balandžio 30 d. yra įregistruotas kartu su statiniais – gamybiniais pastatais, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kuriems yra įregistruotas vietinis nuotekų šalinimas. Registro pastabose nurodyti statiniai, kurių registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Į bylą pateikti išrašai iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko taip pat ir apie šiuos statinius. Iš jų matyti, kad šie statiniai – tai ieškovei nuosavybės teise priklausantys gamybos pastatai, kurių dalis yra su vietiniu nuotekų šalinimu, o dalis su komunaliniu nuotekų šalinimu. Pasak ieškovės, vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūras buvo formuojamos naujos žemės sklypų ribos, neatsižvelgiant į ieškovei nuosavybės teise priklausančių statinių ir jiems tarnaujančios infrastruktūros (įskaitant inžinerinius tinklus, kanalizaciją, nuotekų rezervuarus) išsidėstymą, todėl dalis ieškovės statinių priklausinių, t. y. inžineriniai statiniai (kanalizacijos tinklai ir nuotekų rezervuaras) yra atsakovų sklypuose. Ieškovė nurodo, kad šį jos argumentą pagrindžia kadastrinių matavimų byla ir 1974 m. plano kopija. Kaip minėta, iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2019 m. rugpjūčio 19 d. išrašo matyti, kad ieškovei (duomenys neskelbtini) priklauso nuotekų šalinimo tinklai – Fekalinės kanalizacijos vamzdynai, valymo įrenginiai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuotekų šalinimo tinklai – Fekalinės kanalizacijos vamzdynai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų nustatymo data 2012 m. sausio 5 d. Nuosavybės įregistravimo pagrindas, kaip minėta, 1992 m. balandžio 24 d. priėmimo-perdavimo aktas bei 1992 m. birželio 11 d. nuosavybės teisės liudijimas Nr. 114. 1992 m. balandžio 24 d. akte 5 numeriu pažymėta, kad perduodama kanalizacijos tinklai. 1974 m. plane kanalizacijos tinklai, kaip minėta, taip pat pažymėti numeriu 5. Iš 2012 m. sausio 5 d. kadastrinių matavimų bylos (el. bylos Nr. 1044637929) matyti, kad inžinerinių statinių kadastro duomenys buvo nustatyti ir kadastro registre įregistruoti 2014 m. kovo 13 d. Iš minėtos bylos, kaip minėta, matyti, kad nesudėtingas II gr. inžinerinis statinys „Buitinių nuotekų vamzdynas ir valymo įrenginiai“ turi tokias sudėtines dalis – Buitinių nuotekų vamzdyną (plane pažymėtą „kf3“); valymo įrenginius (plane pažymėtus „v1“) ir dumblo aikštelę (plane pažymėtą „v2“). Minėtoje kadastrinių matavimų byloje yra minėtų inžinerinių statinių išdėstymo schema, kurioje koordinačių sistemoje pažymėti taškai. Taškai 37 ir 38 schemoje pažymėti kaip „v1“, o taškas 40 pažymėtas kaip „v2“. Šie taškai iš esmės atitinka vietas kanalizacijos tinklų, pažymėtų 1974 m. plane numeriu 5. Būtent iš šios kadastrinių duomenų bylos galima nustatyti inžinerinio statinio sudėtinės dalies – dumblo aikštelės – duomenis, matininkės G. B. užfiksuotus ir įregistruotus 2014 m. kovo 13 d. bei patikrintus kitos matininkės (grupės vedėjos) 2014 m. kovo 21 d. Byloje nėra duomenų, kad ši inžinerinio statinio (Buitinių nuotekų vamzdyno ir valymo įrenginių) sudėtinė dalis (dumblo aikštelė) iki kreipiantis ieškovei į teismą dėl servituto nustatymo ar šiuo metu būtų žuvusi ar neatitaisomai sugadinta, dėl ko servitutas negalėtų būti nustatytas. Atitinkamai, atsakovės priešinis ieškinys nustatyti servitutą pagal jos pateiktą 2019 m. gruodžio 13 d. Planą, kuriame neatsispindi servitutas minėtai ieškovės inžinerinio statinio daliai, atmetamas kaip nepagrįstas. Šios teismo išvados nekeičia aplinkybė, kad minėta inžinerinio statinio dalis nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Pažymėtina, kad ir kasacinis teismas šioje byloje minėdamas užkastą nuotekų rezervuarą jį įvardijo kaip ieškovei nuosavybės teise priklausantį inžinerinį statinį.

21. Iš ieškovės pateikto 2020 m. kovo 10 d. Plano matyti, kad prašomas nustatyti servitutas atsakovės Sklype Nr. 610 yra pažymėtas taškais 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 3, 4, 20, 21, 22, 23, 24, 25. Iš minėto plano matyti, kad taškais 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 3, 4, 20, 21 yra pažymėta servituto teritorija reikalinga dumblo aikštelei (plane pavadintai rezervuaru). Dėl šios dalies ieškovės pateikto plano, atsakovė atsikirtimų iš esmės neteikė (išskyrus tai, dėl ko jau buvo teismo pasisakyta ankstesniuose punktuose), todėl toliau teismas vertins su kita plano dalimi susijusius atsakovės atsikirtimus. Atsakovė priešiniame ieškinyje tvirtina, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems ieškovės inžineriniams statiniams, esantiems atsakovės Sklype Nr. 610, nereikalingas ieškovės prašomo nustatyti dydžio servitutas. Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad kanalizacijos vamzdynas pagal pačios ieškovės pateiktus kadastrinės bylos duomenis yra 2 metrų gylyje, todėl aplink juos gali būti nustatytas ne didesnis servitutas kaip po 2,5 metro į abi puses. Iš ieškovės pateikto 2020 m. kovo 10 d. Plano matyti, kad taškais 23, 24, 25, 8 ir 9 pažymėtas servitutas tokios apimties kaip ir nurodo atsakovė (po 2,5 metro į abi puses nuo buitinių nuotekų vamzdyno (plane pažymėto linija su raidėmis KF). Visgi, toliau į rytų pusę nustatytas servitutas (taškai 21, 22, 10, 11), kaip matyti, yra didesnės apimties, t. y. po 10 metrų į abi puses. Šiuo aspektu atsakovės argumentai, susiję su buitinių nuotekų vamzdyno gyliu nėra teisiškai reikšmingi, nes iš minėto plano matyti, kad minėti 10 metrų yra nustatyti į visas puses aplink plane pažymėtus valymo įrenginius, o ne į abi puses nuo nuotekų vamzdyno. Tokio dydžio servitutas yra nustatytas vadovaujantis SŽNSĮ 3 priedo duomenimis, susijusiais su tam tikro našumo nuotekų valymo įrenginiais. Dėl šių įrenginių sugadinimo Vilniaus regiono apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-1008-927/2022, kurioje vienas iš kaltinamųjų yra G. K. (atsakovės sutuoktinis). Vis dėlto, tai, kad atsakovės Sklype Nr. 610 yra ieškovei priklausančių inžinerinių statinių (buitinių nuotekų vamzdyno ir valymo įrenginių) sudėtinė dalis – valymo įrenginiai – tarp šalių ginčo nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra. Atitinkamai, ieškovės pateiktame 2020 m. kovo 10 d. plane servituto plotas pagrįstai pažymėtas atsižvelgiant taip pat ir šiuos valymo įrenginius.

22. Atsakovės atstovė 2022 m. gruodžio 14 d. teismo posėdyje atkreipė dėmesį į tai, kad nesutinka ne tik su ieškovės prašomu nustatyti servituto dydžiu, bet ir jo turiniu, t. y. tuo, kad ieškovė siekia, jog jai būtų suteikta teisė ne tik remontuoti savo inžinerinius statinius, bet ir juos rekonstruoti. Tokie atsakovės argumentai teismo atmetami kaip nepagrįsti bei nepagrįstai varžantys ieškovės nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą – inžinerinius statinius. Pažymėtina, kad pati ieškovė teisminio proceso metu sutiko, kad jos nuosavybės teisės būtų apribotos, patikslindama reiškiamą reikalavimą tokiu būdu, kad nebus didinami valymo įrenginių pajėgumai, apimtis bei nekeičiama jų vieta (atitinkamai, taip pat ir dėl dumblo aikštelės).

23. Tai, kad ieškovei gali tekti ne tik remontuoti, bet ir rekonstruoti inžinerinius statinius rodo byloje esantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2020 m. vasario 21 d. raštas „Dėl informacijos suteikimo“, kuriame nurodyta, kad individualusis nuotekų tvarkymas privalo atitikti teisės aktuose nustatytus nuotekų tvarkymo reikalavimus. Taigi, būtent ieškovė privalo užtikrinti, kad jos buitinių nuotekų vamzdynas ir valymo įrenginiai atitiktų reikalavimus įtvirtintus Nuotekų tvarkymo reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236, taip pat reikalavimus įtvirtintus Nuotekų kaupimo rezervuarų ir skeptikų įrengimo, eksploatavimo ir kontrolės tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-18. Bylos šalių ilgai trunkantys ginčai bei ilgai trunkantys teisminiai procesai gali sąlygoti situaciją, kai ieškovė neturėdama galimybės atsakovės sklype esančių inžinerinių statinių remontuoti ir (ar) rekonstruoti rizikuoja, jog minėtų teisės aktų reikalavimų laikymasis nebus užtikrintas ir, atitinkamai, kils su tuo susijusios grėsmės.

24. Taigi, ieškovės patikslinto ieškinio dalis, susijusi su servitutu atsakovės sklype nustatymu, tenkintina su tam tikrais servituto turinio patikslinimais atsižvelgiant į inžinerinių statinių kadastro duomenis, t. y. teismas nustato neterminuotą servitutą atsakovei V. K. nuosavybės teise priklausančiam tarnaujančiam daiktui – daliai (8 306 kv. m) Sklypo Nr. 310 – viešpataujančių daiktų – ieškovei nuosavybės teise priklausančių inžinerinių statinių (buitinių nuotekų vamzdyno, valymo įrenginių ir dumblo aikštelės) atžvilgiu, suteikiant ieškovei nevaržomą teisę prieiti, privažiuoti prie jos inžinerinių statinių, esančių Sklype Nr. 610, taip pat naudotis 2020 m. kovo 10 d. Plane nurodyta Sklypo Nr. 610 dalimi, tikslu aptarnauti, remontuoti ir (ar) rekonstruoti minėtus inžinerinius statinius, nekeičiant esamos šių statinių vietos, nedidinant buitinių valymo įrenginių tūrio (153 kub. m) bei nedidinant dumblo aikštelės ploto (1 996 kv. m).

Dėl kompensacijų už nustatytus servitutus dydžio

25. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad tarnaujančiojo daikto savininkams (atsakovams) turi būti kompensuoti dėl nustatyto servituto patirtini netekimai, t. y. jog servitutai būtų atlygintini.

26. Kaip minėta, ieškovė patikslintame ieškinyje prašė nustatyti 170,60 Eur dydžio metinį atlyginimą už Sklypui Nr. 610 nustatytą 0,8306 ha ploto servitutą. Atsakovė priešiniame ieškinyje prašė nustatyti 388 Eur dydžio metinį atlyginimą už 0,0431 ha ploto servitutą. Atsiliepime į priešinį ieškinį ieškovė sutiko už nustatytą servitutą mokėti 185,40 Eur dydžio metinį atlyginimą. Už servitutą ieškovė siūlo mokėti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 3 punkto ir Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 26 d. sprendimo Nr. T3-273 1.1.3 punkto nuostatas (0,2 proc. žemės vertės nuomos mokesčio metams tarifas, kai Sklypo Nr. 610 vertė 92 700 Eur). Atsakovė su tokiu skaičiavimu nesutinka. Ji priešiniame ieškinyje nurodo, kad nustačius servitutą atsakovė patirs suvaržymus artimus tiems, kuriuos ji patirtų žemę paėmus visuomenės poreikiams, todėl labiausiai teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atitinkantis atlyginimas už servitutą turėtų būti nustatomas remiantis realia žemės sklypo rinkos verte, atsižvelgiant į servitutais užimamo sklypo nuomos rinkos vertę.

27. Kasacinio teismo praktikoje kaip vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama nustatant kompensacijos dydį, yra turto rinkos kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017; 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019).

28. Iš byloje esančio 2022 m. vasario 25 d. Nekilnojamojo turto išrašo su masinio vertinimo verte (4 failas, 70 psl.) matyti, kad Sklypas Nr. 610 nuosavybės teise nuo 2022 m. vasario 23 d. priklauso atsakovei V. K., sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos ir bendrojo naudojimo teritorijos, turto grupė – gyvenamųjų teritorijų žemė, vidutinė rinkos vertė be medynų 305 000 Eur, plotas 1,94 ha. Taigi Sklypo Nr. 610 ploto, kuriam nustatomas servitutas (0,8306 ha), vidutinė rinkos vertė šių metų pradžioje buvo 130 584 Eur. Visgi, vidutinės rinkos vertės nustatymo būdas buvo masinis sklypų, o byloje yra duomenys, kokia Sklypo Nr. 610 rinkos vertė buvo vertinant šį sklypą individualizuotai. Pagal UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ Nekilnojamojo turto eksperto V. R. konsultaciją dėl galimos rinkos kainos matyti, kad ši kaina 2019 m. spalio 17 d. kaip galima buvo nurodyta 563 000 Eur. Pažymėtina, kad tai buvo vertinta prieš 3 metus, todėl labiau tikėtina, kad Sklypo Nr. 610 rinkos vertė šiuo metu yra dar didesnė. Taigi, spręsdamas dėl to, koks kompensacijos dydis turi būti už nustatytą atlygintinį servitutą, teismas remiasi ne ieškovo nurodyta Sklypo Nr. 610 verte (92 700 Eur), o atsakovės nurodyta Sklypo Nr. 610 verte (563 000 Eur). Atitinkamai, servitutu nustatyto Sklypo Nr. 610 ploto rinkos vertė laikytina, kad yra 241 045 Eur (8 306 kv. m / 19 400 kv. m x 563 000 Eur).

29. Kaip nurodė ieškovė, servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Taigi, servitutas – tai nėra turto paėmimas, o tik galimybė tam tikru būdu naudotis tuo turtu. Atitinkamai, kompensacijos dydžiui nustatyti atsižvelgtina ir į servitutu užimamo sklypo nuomos rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-916/2020). Atsakovė priešiniame ieškinyje nurodė, kad rinkoje nekilnojamojo turto metinė nuomos kaina paprastai yra nustatoma atsižvelgiant į rinkos palūkanų normos dydį. Atsakovė priešiniame ieškinyje prašo skaičiuojant kompensacijos dydį taikyti 3,10 proc. metinę palūkanų normą, Lietuvos banko skelbiamą nuo 2021 m. spalio mėnesio juridiniams asmenims paskolai iki 1 mln. Eur. Taigi, tokiu būdu skaičiuojant metinis kompensacijos dydis būtų 7 472 Eur (241 045 Eur x 3,10 proc.). Pastebėtina, kad nuo 2022 m. spalio mėnesio minėta palūkanų norma yra didesnė ir siekia 4,20 proc. Kaip minėta, ieškovė siekia, kad būtų nustatytas 185,40 Eur dydžio metinės kompensacijos dydis, t. y. net 40 kartų mažesnis dydis nei skaičiuojant ieškovės nurodytu būdu.

30. Kaip ne kartą yra išaiškinęs kasacinis teismas, nustatant servitutą, svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų proporcingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016; 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-916/2020). Ieškovės prašomas nustatyti kompensacijos dydis (185,40 Eur) neatitinka minėto savininkų interesų proporcingumo principo. Pažymėtina, kad šiuo atveju nustatytas neterminuotas servitutas, jo turinys gana platus, atitinkamai, atsakovės teisių suvaržymai yra dideli. Nors nagrinėjamu atveju servitutas nustatytas ne visam Sklypui Nr. 610, tačiau 8 306 kv. m plotas, kuriam nustatytas servitutas, sudaro beveik pusę viso atsakovės Sklypo Nr. 610 ploto. Nors dalis viešpataujančių daiktų (inžinerinių statinių) yra po žeme, tačiau pats viešpataujančių daiktų pobūdis (buitinių nuotekų vamzdynas ir valymo įrenginiai) ir jų naudojimo sąlygos (nuotekų galutinis taškas yra dumblo aikštelė) iš esmės lemia ir likusios Sklypo Nr. 610 dalies nepatrauklumą. Vis dėlto, sprendžiant dėl kompensacijos dydžio reikšminga aplinkybė taip pat yra tai, kad atsakovei įgyjant nuosavybės teises į Sklypą Nr. 610 negalėjo būti nežinoma apie šiame sklype esantį buitinių nuotekų vamzdyną ir valymo įrenginius. Taigi, šiuo atveju atsakovės nuosavybės teisės apribojimui adekvati kompensacija būtų lygi pusei servitutu užimamo sklypo nuomos rinkos vertės, t. y. 3 736 Eur. Atitinkamai, atsižvelgiant į visa tai, kas buvo išdėstyta, už Sklypui Nr. 610 nustatytą servitutą ieškovė įpareigotina mokėti atsakovei 3 736 Eur dydžio metinę kompensaciją, ją mokant kiekvienais metais ne vėliau kaip iki einamųjų metų paskutinio mėnesio paskutinės dienos nuo teismo sprendimo nustatyti servitutą įsiteisėjimo dienos, metinės kompensacijos dydį indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

31. Kaip minėta, ieškovė prašė nustatyti 37,20 Eur dydžio metinį atlyginimą už Sklypui Nr. 3766 nustatytą servitutą. Ieškovė nurodė, kad už analogišką atsakovų Sklypui Nr. 3766 valstybinę žemę nustatomas 0,2 proc. žemės vertės nuomos mokesčio metams tarifas. Vidutinė rinkos vertė Sklypo Nr. 3766, pasak ieškovės, yra 18 600 Eur, todėl metinis atlyginimas galėtų sudaryti iki 37,20 Eur per metus (18 600 Eur x 0,2 proc.). Sklypo Nr. 3766 savininkai tokio kompensacijos skaičiavimo neginčijo. Pažymėtina, kad skaičiuojant kompensaciją aukščiau nurodytu būdu (t. y. tokiu būdu kaip buvo skaičiuota Sklypui Nr. 610), gaunasi iš esmės panašus kompensacijos dydis – 33 Eur ((226 kv. m / 3 900 kv. m x 18 600 Eur) x 3,10 proc.). Taigi, teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nustačius servitutą atsakovų teisių suvaržymas turi būti kompensuojamas ieškovės nurodyta suma. Nors byloje nėra duomenų apie šiuo metu esančią realią Sklypo Nr. 3766 rinkos vertę, tačiau byloje taip pat nėra duomenų, kad Sklypo Nr. 3766 paskirtis buvo pakeista iš „žemės ūkio“ į „kita“, kaip buvo Sklypo Nr. 610 atveju. Be to, šiuo atveju servitutu nustatyto Sklypo Nr. 3766 dalis sudaro ženkliai mažesnę dalį viso Sklypo Nr. 3766 ploto, nei Sklypo Nr. 610 atveju. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad už Sklypui Nr. 3766 nustatytą servitutą ieškovė įpareigotina mokėti atsakovams 37,20 Eur dydžio metinę kompensaciją, ją mokant kiekvienais metais ne vėliau kaip iki einamųjų metų paskutinio mėnesio paskutinės dienos nuo teismo sprendimo nustatyti servitutą įsiteisėjimo dienos, metinės kompensacijos dydį indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

32. Kaip teisingai pastebėjo ieškovė patikslintame ieškinyje, kompensacijos nustatymas priklauso teismo diskrecijai. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad teismo sprendimas šiuo atveju buvo priimtas ieškovės naudai, nes servitutai atsakovų sklypuose nustatytini pagal ieškovės pateiktus servitutų nustatymo planus bei ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytą servitutų turinį. Taigi, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad ginčas byloje vyko iš esmės tik tarp ieškovės ir atsakovės V. K., ieškovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad bylinėjimosi išlaidas ieškovė prašo priteisti tik iš šios atsakovės.

33. Ieškovė už ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sumokėjo 203 Eur žyminio mokesčio, be to, už apeliacinį skundą sumokėjo 180 Eur bei tokią pat sumą sumokėjo už kasacinį skundą. Taigi, iš viso ieškovė byloje sumokėjo 563 Eur žyminio mokesčio. 2020 m. rugpjūčio 24 d. teisme gautas ieškovės prašymas priteisti iš atsakovės 4 291,03 Eur (1 349,23 Eur už ieškinį, 766,61 Eur už patikslintą ieškinį, 551,96 Eur už rašytinius paaiškinimus ir prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo, 153,32 Eur už prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimą, 245,32 Eur už prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo; 337,31 Eur už teisines konsultacijas po atsiliepimo gavimo, 367,97 Eur už pasirengimą atstovauti teismo posėdyje, 245,32 Eur už atstovavimą teismo posėdyje, 183,99 Eur už atstovavimą teismo posėdyje). Advokatas Saulius Aviža pateikė teismui duomenis, kad šios išlaidos ieškovės buvo apmokėtos laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 14 d. iki 2020 m. rugpjūčio 10 d. (šeši mokėjimo pavedimai). Apeliacinėje instancijoje ieškovė nurodė, kad patyrė 1 471,89 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (už apeliacinio skundo parengimą), kurios ieškovės buvo patirtos 2020 m. lapkričio 30 d. Be to, kasacinėje instancijoje ieškovė nurodė, kad patyrė 2 943,80 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (už kasacinį skundą, už prašymus sustabdyti sprendimų vykdymą, už prašymus dėl įrodymų prijungimo, už teisines konsultacijas po atsiliepimo gavimo), kurios buvo ieškovės patirtos 2021 m. balandžio 26 d. ir 2021 m. rugsėjo 27 d. Taigi, iš viso ieškovė byloje patyrė 9 269,72 Eur bylinėjimosi išlaidų (563 Eur žyminio mokesčio ir 8 706,72 Eur išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti), kurios priteistinos ieškovei iš atsakovės V. K.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259, 260 straipsniais, 268 straipsnio 2 dalimi, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi ir 310 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškovės Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovės „Vanaginė“ patikslintą ieškinį patenkinti.

Nustatyti neterminuotą atlygintinį servitutą atsakovei V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklausančiam tarnaujančiam daiktui – daliai (8 306 kv. m) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) – viešpataujančių daiktų – ieškovei Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovei „Vanaginė“ (juridinio asmens kodas 286075760) nuosavybės teise priklausančių inžinerinių statinių (buitinių nuotekų vamzdyno, valymo įrenginių ir dumblo aikštelės nuotekų rezervuaro) atžvilgiu pagal 2020 m. kovo 10 d. UAB „Geodezinis planas“ matininko R. M. parengtą servituto nustatymo planą M 1:1000, suteikiant ieškovei Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovei „Vanaginė“ nevaržomą teisę prieiti, privažiuoti prie jos inžinerinių statinių, esančių žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat naudotis servituto nustatymo plane nurodyta šio žemės sklypo dalimi tikslu aptarnauti, remontuoti ir (ar) rekonstruoti šiuos inžinerinius statinius nekeičiant esamos šių inžinerinių statinių vietos, nedidinant buitinių valymo įrenginių tūrio (153 kub. m), nedidinant dumblo aikštelės ploto (1 996 kv. m) bei įpareigojant už šį servitutą ieškovę Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovę „Vanaginė“ mokėti atsakovei V. K. 3 736 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų trisdešimt šešių eurų) dydžio metinę kompensaciją, ją mokant kiekvienais metais ne vėliau kaip iki einamųjų metų paskutinio mėnesio paskutinės dienos nuo teismo sprendimo nustatyti servitutą įsiteisėjimo dienos, metinės kompensacijos dydį indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nustatyti neterminuotą atlygintinį servitutą atsakovams J. A. (J. A.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), J. A. (J. A.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), J. G. (J. G.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), T. G. (T. G.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), H. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir V. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklausančiam tarnaujančiam daiktui – daliai (226 kv. m) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) – viešpataujančių daiktų – ieškovei Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovei „Vanaginė“ (juridinio asmens kodas 286075760) nuosavybės teise priklausančių inžinerinių statinių (buitinių nuotekų vamzdyno) atžvilgiu pagal 2019 m. rugpjūčio 8 d. UAB „Geodezinis planas“ matininko R. M. parengtą servituto nustatymo planą M 1:1000, suteikiant ieškovei Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovei „Vanaginė“ nevaržomą teisę prieiti, privažiuoti prie jos inžinerinių statinių, esančių žemė sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat naudotis servituto nustatymo plane nurodyta šio žemės sklypo dalimi tikslu aptarnauti, remontuoti ir (ar) rekonstruoti buitinių nuotekų vamzdyną, nekeičiant esamos jo vietos (2 metro gylio) ir skersmens (200 mm) bei įpareigojant už šį servitutą ieškovę Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovę „Vanaginė“ mokėti atsakovams J. A., J. A., J. G., T. G., H. L. ir V. Č. 37,20 Eur (trisdešimt septynių eurų 20 ct) dydžio metinę kompensaciją, ją mokant kiekvienais metais ne vėliau kaip iki einamųjų metų paskutinio mėnesio paskutinės dienos nuo teismo sprendimo nustatyti servitutą įsiteisėjimo dienos, metinės kompensacijos dydį indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti ieškovei Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovei „Vanaginė“ (juridinio asmens kodas 286075760) iš atsakovės V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 9 269,72 Eur (devynis tūkstančius du šimtus šešiasdešimt devynis eurus 72 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.