- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-28
- Bylos Nr.
- eA-1104-525/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02830-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas
- Pareiškėjas
- E. J., V. S.
- Atsakovas
- Valstybinių miškų urėdija
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų E. J. (E. J.) ir V. S. (V. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo (prašymą padavusio asmens) valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos prašymą pareiškėjams V. S. (V. S.) ir E. J. (E. J.) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Valstybinių miškų urėdija (toliau – ir Urėdija) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. 21R-417(AG-325/04-2019) (toliau – ir Sprendimas).
2.1. Sprendimu pareiškėjų E. J. ir V. S. (toliau – ir pareiškėjai) skundas buvo iš dalies patenkintas, t. y. panaikintas Urėdijos 2019 m. balandžio 16 d. raštas Nr. S-476 (toliau – ir Raštas) ir Urėdija įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2019 m. kovo 20 d. prašymą.
2.2. Pareiškėjams priklauso 12,8100 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. sav. (toliau – ir Žemės sklypas). Į šį Žemės sklypą patenka Urėdijos (duomenys neskelbtini) regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinis sklypas.
Šalies argumentai
2.3. Pareiškėjai prašė Urėdijos panaikinti Žemės sklype esantį (duomenys neskelbtini) taksacinį sklypą kaip miško žemę, kadangi šiuo metu visi jame augę medžiai ir krūmai yra išpjauti ir Žemės sklypas yra dirbama žemė. Urėdija tokiam prašymui nepritarė ir pareiškėjams atsakė Raštu. Ginčo teritorijoje esantis 0,4 ha ploto (duomenys neskelbtini) taksacinis sklypas pirmą kartą miško žeme buvo inventorizuotas 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu, vadovaujantis Miškotvarkos paslaugų atlikimo 2008 m. birželio 30 d. sutarties Nr. SBMURP8-2-VP (toliau – ir Sutartis), kurios vykdytoju buvo Valstybės įmonė Valstybinis miškotvarkos institutas, o nuo 2018 m. sausio 8 d. – Urėdija, pagrindu. Pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatas medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė miškotvarkos metu inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą kaip miškas Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka ir visi inventorizacijos metu gauti duomenys yra perduodami Valstybinei miškų tarnybai, kuri ir priima sprendimą įtraukti pateiktus duomenis į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą, taip pat atsako už miškų valstybės kadastro duomenų keitimą ir papildymą.
2.4. Nagrinėjamoje situacijoje miškas Žemės sklype inventorizuotas natūroje. Urėdijos (duomenys neskelbtini) regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinis sklypas 2009 m. įregistruotas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre kaip savaiminės kilmės 10 metų amžiaus 0,79 skalsumo beržynas. Šiame sklype medžių buvimo faktą patvirtina ir 2005–2006 m. ortofotografinė nuotrauka.
2.5. Urėdija nesutiko su Komisijos padaryta išvada, kad pagal pateiktą taksoraštį (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksaciniame sklype buvo užfiksuota tik 10 beržų (nurodyta „10B“), kurių amžius yra 10 metų. Taksoraštyje medžių skaičius nenurodomas, nes medžiai neskaičiuojami vienetais, o žymėjimas „10B“ reiškia, kad (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksaciniame sklype augo 100 proc. beržynas. Komisija neteisingai interpretavo (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo taksoraštyje surašytus duomenis, dėl ko ir buvo priimtas nepagrįstas Sprendimas. Kaip minėta, taksoraštyje minimi 10B įvardina ne medžių skaičių, o sklype augančių medžių vyraujančią rūšį.
2.6. Komisija nepagrįstai nurodė, kad Raštas negali būti laikomas atitinkančiu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimus. Nors Urėdija nesutiko su Komisijos argumentais, kad Žemės sklype yra registruoti du taksaciniai sklypai: Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2005–2006 m. ortofotonuotrauka įrodo, kad taksacinio sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje augančios augmenijos intensyvumas žymiai mažesnis nei taksaciniame sklype Nr. (duomenys neskelbtini), o tai reiškia, kad panašaus intensyvumo augmenija augo ir kitose šio žemės sklypo vietose, o šalia miško auganti augmenija kai kuriose vietose buvo net aukštesnė, tačiau nebuvo pripažinta mišku, nes taksaciniame sklype Nr. (duomenys neskelbtini) iki 1998 m. augo brandus medynas, kuris 2008–2009 m. buvo iškirstas, o 2008 m. inventorizacijos metu taksaciniame sklype buvo užfiksuoti augantys pavieniai medžiai. Taksacinis sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra visiškai skirtingi, todėl nustatyti rūšinės medžių sudėties ar aukštingumo pagal ortofotonuotraukas yra neįmanoma. Urėdijai visiškai neaišku, kokiu būdu Komisija pagal ortofotonuotraukas įvertino dviejuose taksaciniuose sklypuose (Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) augusių medžių aukščius, kadangi vizualiai iš ortofotonuotraukos to padaryti taip pat neįmanoma.
2.7. Pagal Sutartį Urėdija įsipareigojo ne trumpiau kaip 10 metų savo lėšomis pašalinti valstybinės sklypinės inventorizacijos metu atliktų paslaugų trūkumus, t. y. ištaisyti inventorizacijos metu padarytas klaidas. Kadangi, pareiškėjų teigimu, dar 2012 m. 0,4 ha Urėdijos (duomenys neskelbtini) regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksaciniame sklype buvo iškirsti visi medžiai ir krūmai, o laukas suartas, šiai dienai Urėdija neturi galimybės įvertinti, ar pagal Sutarties 2.2.4 punkto nuostatas ginčo sklype inventorizacijos metu buvo padaryta klaidų. Urėdija, neturėdama galimybės įvertinti, ar ginčo sklype inventorizuojant 0,4 ha (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinį sklypą, nebuvo padaryta klaidų, neturėjo jokio pagrindo Valstybinei miškų tarnybai teikti siūlymus išbraukti ginčo taksacinį sklypą iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro.
Atsiliepimas
3. Pareiškėjai atsiliepime į prašymą nurodė, kad su juo nesutinka ir prašė atmesti. Atsiliepime pareiškėjai nurodė, kad įsigytas Žemės sklypas yra naudojamas žemės ūkio veiklai ir jokių medžių pareiškėjų Žemės sklypo viduryje (taksaciniame 10 sklype) nebuvo ir nėra. Urėdija, 2008 m. užfiksuodama minėtame taksaciniame sklype augančią augaliją, joje visiškai nepagrįstai užfiksavo 10 metų amžiaus beržyną. Pareiškėjai akcentavo, kad ten buvo krūmai ir jie yra išpjauti. Pagal savo kompetenciją Urėdija turėtų atlikti išsamų tyrimą. Urėdijos teiginys, kad ji neturi galimybės įvertinti, ar Žemės sklype, inventorizuojant 0,4 ha (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinį sklypą, nebuvo padaryta klaidų, visiškai nepagrįstas.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 10 d. sprendimu Urėdijos prašymą tenkino visiškai ir panaikino Komisijos Sprendimą.
5. Teismas, atsižvelgęs į bylos medžiagą, nustatė, kad:
5.1. Žemės sklypas dalinės nuosavybės teise nuo 2005 m. priklauso E. J. (584/1281 dalis) ir V. S. (697/1281 dalis) pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu. Žemės sklypo kadastro duomenys nustatyti 2004 m. lapkričio 12 d., sklypo naudojimo paskirtis – žemės ūkio; sklypo plotas – 12,8100 ha; žemės ūkio naudmenų plotas – 11,6300 ha, iš jo – 11,6300 ha ariamos žemės, 0,8500 ha miško žemės plotas, 0,1700 ha kelių plotas; 0,1600 ha vandens telkinių plotas.
Šalies argumentai
5.2. Pareiškėjai 2019 m. kovo 20 d. Urėdijos direktoriui pateikė prašymą panaikinti jų Žemės sklype taksaciją, nes Žemės sklype buvę krūmai yra išpjauti, nuo 2012 m. sklypas yra švarus, jame sėjami pasėliai, kurie yra deklaruojami.
5.3. Urėdija Raštu pareiškėjams atsakė, kad atliko miškų inventorizacijos duomenų patikrinimą Žemės sklype. Į Žemės sklypą patenkantis 0,4 ha taksacinis sklypas Miškų valstybės kadastre pirmą kartą miško žeme (10 metų amžiaus beržo medynu) buvo registruotas 2009 m., įsigaliojus Miškų valstybės kadastro nuostatoms, patvirtintoms Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 pagal 2008 m. valstybinės sklypinės inventorizacijos duomenis. Šiame rašte nurodoma, kad, išanalizavus 2005–2012 m. vietovės ortofotonuotraukas, matyti, jog (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo vietoje augo augmenija, kuri buvo išvalyta po 2009 m., todėl nėra galimybės nustatyti, ar buvo padaryta klaida inventorizuojant mišku apaugusią žemę. Kadangi Valstybės įmonės Valstybinio miškotvarkos instituto darbuotojai, atlikdami ištisinę sklypinę Širvintų rajono savivaldybės inventorizaciją, laikėsi Miškotvarkos lauko darbų vykdymo instrukcijos, sklypo aprašymas atitinka Miškų įstatyme miško žemei keliamus reikalavimus, Urėdijai nėra jokio pagrindo teikti Valstybinei miškų tarnybai siūlymą išbraukti į Žemės sklypo teritoriją patenkantį (duomenys neskelbtini) taksacinį sklypą iš Miškų valstybės kadastro.
5.4. Pareiškėjai, nesutikdami su Rašte padarytomis išvadomis, kreipėsi į Komisiją, prašydami panaikinti Raštą ir įpareigoti Urėdiją pasiūlyti Valstybinei miškų tarnybai išbraukti Žemės klypo (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinį sklypą iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro.
5.5. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjų pateikto skundo pagrįstumą, konstatavo, kad Urėdijos Raštas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje keliamiems reikalavimams, todėl jį panaikino ir tuo pačiu įpareigojo Urėdiją pareiškėjų 2019 m. kovo 20 d. prašymą išnagrinėti iš naujo bei priimti sprendimą, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus.
5.6. Urėdija, nesutikdama su Komisijos Sprendime padarytomis išvadomis, kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Komisijos Sprendimą, todėl nagrinėjamojoje byloje kilo ginčas dėl Komisijos Sprendimo, kuriuo panaikintas Urėdijos Raštu priimtas sprendimas ir Urėdija įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjų keliamą klausimą dėl į Žemės sklypo teritoriją patenkančio (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo išbraukimo iš Miškų valstybės kadastro, teisėtumo ir pagrįstumo.
5.7. Pareiškėjams priklausančiame Žemės sklype, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis: žemės ūkio, žemės ūkio naudmenų plotas – 11,6300 ha, iš jų: 11,6300 ha ariamos žemės, 0,8500 ha sudaro miško žemės plotas (taip pat kelių, vandens telkinių ir nusausintos žemės plotai). Byloje esantis Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro atributinės duomenų bazės fragmentas-taksoraštis patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksaciniame sklype, kurio plotas 0,4 ha, po atliktos inventorizacijos buvo užfiksuotas 100 procentų beržynas (miško žemės naudmena), kurio medžių amžius yra 10 metų, aukštis – 6 metai, skersmuo – 6 centimetrai, skalsumas – 0,8; medynų tūris – 8 m3; pagal medžių rūšis: B-8.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas, atsižvelgęs į Miškų įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2009 m. liepos 1 d.) nuostatas (2 str. 1 d., 3 d., 13 str. 2 d.), konstatavo, kad 2008 m., atliekant miškų inventorizaciją, miškui galėjo būti priskirti žemės ūkio paskirties žemės plotai apaugę medžiais, kurių aukštis ne mažesnis nei 5 metrai.
7. Teismas, įvertinęs teisinį reguliavimą ir faktines aplinkybes (šios nutarties 5.7 p.), sutiko su Urėdijos pozicija, kad šioje situacijoje ji neturėjo jokio teisinio pagrindo Valstybinei miškų tarnybai teikti siūlymą išbraukti pareiškėjų prašomą (duomenys neskelbtini) taksacinį sklypą iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro.
8. Teismas padarė išvadą, kad Urėdija priėmė VAĮ 8 straipsnio reikalavimus atitinkantį Raštą. Teismas nurodė, kad nekilnojamo turto registro bei Miškų valstybės kadastro duomenys, kurie nėra nuginčyti ir oficialiai galiojantys, duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinis sklypas 2008 m. buvo 10 metų amžiaus beržo medynas, tačiau, kaip patvirtino patys pareiškėjai, jis buvo iškirstas 2012 m., suariant miško žemę ir ją naudojant žemės ūkio veiklai. Teismas, įvertinęs pateiktus byloje duomenis, pabrėžė, kad tokiu atveju darytina prielaida, jog miško žemės plotų transformacija į žemės ūkio veiklai priskirtus plotus įvyko dėl galimai neteisėtos ar nežinomo teisėtumo žmogaus veiklos.
9. Teismas atmetė pareiškėjų argumentą, kad Urėdija privalo įvertinti, ar ginčo sklype, inventorizuojant 0,4 ha (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinį sklypą, nebuvo padaryta klaidų. Teismas pažymėjo, kad 2012 m. patys pareiškėjai iškirto miško žemėje beržų medyną, nes, pasak jų, tai buvo krūmynai, suarė laukus ir (duomenys neskelbtini) taksacinį sklypą pavertė žemės ūkio veiklai naudojama žemė. Šias aplinkybes pareiškėjai patvirtino tiek teikdami prašymą Urėdijai, tiek skunde teismui, tiek savo teiktame skunde Komisijai. Pagal aktualų teisinį reglamentavimą miškui galėjo būti priskirti žemės ūkio paskirties žemės plotai apaugę medžiais, kurių aukštis ne mažesnis nei 5 metrai, todėl teismas akcentavo, kad pareiškėjų nurodoma aplinkybė savaime dar nereiškia, kad Miškų valstybės kadastro tvarkytojo duomenys yra neteisingi ir tuo pagrindu Urėdija turėtų Valstybinei miškų tarnybai teikti siūlymus išbraukti ginčo taksacinį sklypą iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro. Nagrinėjamu atveju joks Miškų valstybės kadastro duomenų keitimas / tikslinimas nėra galimas. Pateikti duomenys patvirtina, kad Nekilnojamojo turto registre ir Miškų valstybės kadastre esantys duomenys visiškai sutampa, todėl nėra jokio pagrindo keisti (tikslinti) Miškų valstybės kadastro duomenis, pripažįstant, kad buvo padaryta klaida.
10. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad aplinkybę, jog Žemės sklypo plote yra žemės plotas priskirtas miško žemei ir yra įregistruotas Miškų valstybės kadastre pareiškėjai galėjo sužinoti dar 2005 m., kai Registrų centras Nekilnojamojo turto registre įregistravo pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo pirkimo–pardavimo faktus, nurodant, kad 0,8500 ha Žemės sklypo plotą sudaro miško žemė. Nekilnojamojo turto registro duomenys objektyviai patvirtina šią aplinkybę, kad pareiškėjams tai buvo žinoma. Tesimas pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 3 ir 4 dalyse, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta imperatyvi taisyklė, jog visi duomenys yra teisingi, kol jie nenuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjų atsiliepime pateiktas teiginys, jog miško žemės ginčo sklype niekada nebuvo, yra nepagrįstas.
11. Teismas pabrėžė, kad teisės aktuose nėra nustatyta privalomo reikalavimo dėl miško naudmenų (konkrečių ribų, erdvinių sprendinių) įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Miškų valstybės kadastro paskirtis yra Miškų įstatyme nustatyta tvarka rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti, naudoti, atnaujinti ir teikti duomenis apie Lietuvos miškus. Būtent Miškų valstybės kadastre kaupiami erdviniai duomenys apie miškų plotų ribas. Šie duomenys yra nepriklausomi nuo Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų, kuriame miškai, skirtingai nuo Miškų kadastro, nėra grafiškai lokalizuoti (pavaizduoti). Tvarkant Miškų valstybės kadastro duomenis yra naudojami ir atitinkami Nekilnojamojo turto registro duomenys, tačiau atsižvelgiant į skirtingą šių duomenų (Miškų valstybės kadastro ir Nekilnojamojo turto registro) paskirtį, objektus, duomenų įregistravimo ir išregistravimo pagrindus, šių kadastrų (registrų) duomenys objektyviai gali nesutapti, tačiau tai savaime nereiškia, kad Miškų valstybės kadastro tvarkytojo duomenys yra neteisingi.
12. Teismas, vertindamas Rašto turinį, pažymėjo, kad Komisija nepagrįstai jį panaikino kaip neatitinkantį VAĮ keliamų reikalavimų. Raštu iš esmės buvo detaliai išanalizuota ginčo situacija ir aiškiai bei motyvuotai išdėstyti priimto sprendimo nesiūlyti Valstybinei miškų tarnybai išbraukti (duomenys neskelbtini) taksacinį sklypą iš Miškų valstybės kadastro priėmimo pagrindai. Rašte konkrečiai nurodyta, kad Urėdija neturi galimybės įvertinti, ar vadovaujantis Miškotvarkos paslaugų atlikimo sutarties 2.2.4 punkto nuostatomis, Žemės sklype inventorizacijos metu buvo padaryta klaidų. Teismas sutiko su nurodyta Urėdijos išvada ir akcentavo, kad šią išvadą Urėdija padarė patvirtindama, kad Žemės sklypas nuo augalijos išvalytas po 2009 m. (ko neneigia ir pareiškėjai), o atliktos inventorizacijos metu buvo laikytasi Miškotvarkos lauko darbų vykdymo instrukcijos, be to, Žemės sklypo aprašymas atitinka Miškų įstatyme miško žemei keliamus reikalavimus.
13. Teismas pritarė Urėdijos argumentams, kad ginčo situacijoje 2008 m. miškas Žemės sklype inventorizuotas natūroje, t. y. apeinant sklype augančius medžius, todėl inventorizacija atlikta tiksliai ir pagrįstai nustačius esant (duomenys neskelbtini) taksaciniame sklype miško žemės naudmenas. Urėdijos (duomenys neskelbtini) regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinis sklypas 2009 m. įregistruotas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre kaip savaiminės kilmės 10 metų amžiaus 0,79 skalsumo beržynas. Šiame sklype medžių buvimo faktą patvirtina ir 2005–2006 m. ortofotografinė nuotrauka. Kaip minėta, aplinkybė, kad po 2009 m. (kaip teigia patys pareiškėjai 2012 m.) jie išvalė Žemės sklypą ir krūmynus (medynus) iškirto, dar nereiškia, kad 2008 m. atliekant valstybinę sklypinę miškų inventorizaciją darbai buvo atlikti pažeidžiant tuo metu galiojusius ir valstybinės sklypinės inventorizacijos atlikimą reglamentuojančius teisės aktus. Nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšminga, kaip Sprendime nustatė Komisija, kad pagal 2012–2013 metų duomenų bazės duomenis (duomenys neskelbtini) taksacinis žemės sklypas jau nebeturi augmenijos, o jo žemė dirbama tolygiai su žemės ūkio paskirties žeme.
14. Teismas taip pat sutiko su Urėdijos argumentu, kad Teismas tuo pačiu vertina kaip pagrįstą Urėdijos argumentą, kad Komisijos Sprendime neteisingai nustatyta, kad pagal pateiktą taksoraštį (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksaciniame sklype buvo užfiksuota tik 10 beržų (nes taksoraštyje nurodyta „10B“), kurių amžius yra 10 metų. Iš tiesų, taksoraštyje medžių skaičius nėra nurodomas, o žymėjimas „10B“ reiškia tai, kad (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksaciniame sklype augo 100 proc. beržynas, t. y. nurodoma Žemės sklype augančių medžių vyraujanti rūšis. Taigi Komisijos padaryta išvada dėl (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo taksoraštyje surašytų duomenų dėl 10 beržų Žemės sklype, taip pat yra nepagrįsta.
15. Teismas pažymėjo, kad Komisija nepagrįstai Sprendime nurodė, jog Urėdija privalėjo įvertinti tai, kad panašaus intensyvumo augmenija augo ir kitose šio žemės sklypo vietose, o šalia miško auganti augmenija kai kuriose vietose buvo net aukštesnė, tačiau nebuvo pripažinta mišku, nes ginčo situacijoje nustatyti Žemės sklype augusios augmenijos ar medžių aukščius pagal ortofotonuotraukas vizualiai yra neįmanoma, todėl toks Komisijos reikalavimas iš esmės nėra įgyvendinamas.
16. Vadovaudamasis Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 260-15-V patvirtinto Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) 5.1.1 punktu ir Valstybinių miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 įsakymu Nr. 260-15-V, teismas nurodė, kad pareiškėjai tiesiogiai gali / turi teisę kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą su prašymu patikslinti Miškų valstybės kadastro duomenis.
17. Teismas konstatavo, kad Komisijos Sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, todėl teismas jį panaikino ir Urėdijos prašymą tenkino visiškai.
III.
18. Pareiškėjai padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjai apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
18.1. Pagal 2005 m. kovo 31d. pirkimo–pardavimo sutartį ir 2005 m. birželio 8 d. pirkimo–pardavimo sutartį bendrosios dalinės nuosavybės teise pareiškėjai įsigijo Žemės sklypą. Šio sklypo pakraštyje buvo 0,85 ha miško žemės plotas, kuris tebėra ir dabar. Jokio kito miško ploto nebuvo ir nėra. Tai atsispindi ir 2010 m. balandžio 6 d. Nekilnojamojo turto registro išraše-pažymėjime Nr. 10 (duomenys neskelbtini).
18.2. Kaip matyti iš minėto pažymėjimo, Žemės sklypas buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Pareiškėjai nusprendė atlikti kadastrinius matavimus ir sužinojo, kad viduryje Žemės sklypo užfiksuotas 0,4 ha taksacinis miško sklypas. Pareiškėjai neneigia, kad kartais arimų ravose susiformuoja vienas-kitas krūmas ir jeigu krūmai laiku neapariami, jie gali ir ūgtelėti, bet visada yra pašalinami, nes sklypas naudojamas žemės ūkio veiklai. Tačiau jokių medžių ariamos ir sėjomainai naudojamo žemės sklypo viduryje (atsakovo vadinamame taksaciniame (duomenys neskelbtini) sklype) nebuvo ir nėra. Atsakovas, 2008 metais užfiksuodamas minėtame taksaciniame sklype augančią augaliją, joje visiškai nepamatuotai įžvelgė dešimties metų amžiaus beržyną.
18.3. Pareiškėjai prašyme panaikinti taksaciją nurodė, kad „...ten buvo krūmai ir jie išpjauti.“, o atsakovas skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, kad pareiškėjai prašyme teigė, jog „...šiuo metu visi augę medžiai ir krūmai yra išpjauti.“ Pareiškėjai pažymi, kad atsakovas pareiškėjų tekste mato tai, ką nori matyti.
18.4. Atsakovas savo poziciją grindžia 2005 metų ortofotonuotrauka. Faktiškai, neišeidamas iš kabineto, pagal šią ortofotonuotrauką atsakovas toliau modeliuoja „miško“ augimą ir kaip to rezultatą mato būtent brandaus beržyno masyvą. Pareiškėjų nuomone, toks kriterijus, pagal kurį žemės sklype atsirandantys želmenys traktuojami kaip miškas, yra nepakankamas, o išvados, kurias daro ir toliau plėtoja atsakovas, yra grindžiamos prielaidomis. Komisija pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad šalia miško auganti augmenija kai kuriose vietose buvo net aukštesnė, tačiau nebuvo pripažinta mišku.
18.5. Pirmosios instancijos teismas apsiribojo atsakovo išdėstytais argumentais ir neištyrė visumos faktinių bylos aplinkybių, turinčių esminę reikšmę teisingo ir pagrįsto teismo sprendimo priėmimui. Teismas, neištyręs bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, savo sprendimą pagrindė nepagrįsta prielaida, jog miško žemės plotų transformacija į žemės ūkio veiklai priskirtinus plotus įvyko dėl galimai neteisėtos ar nežinomo teisėtumo žmogaus veikios. Teismas teigia, kad pareiškėjai turėjo žinoti apie miško žemę pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis. Pareiškėjai neneigia, kad jiems priklausančio žemės sklypo pakraštyje yra miško masyvas, tačiau ginčas kyla dėl viduryje žemės ūkio veiklai naudojamo žemės sklypo dalies (0,4 ha), kurią atsakovas įvardija kaip mišką.
18.6. Atsakovas pripažįsta, kad dabartiniu metu jo taip vadinamame taksaciniame sklype jokių medžių nėra. Tačiau jis teigia, kad neturi galimybės įvertinti, ar ginčo sklype inventorizuojant 0,4 ha (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinį sklypą nebuvo padaryta klaidų. Tačiau pagal savo kompetenciją atsakovas privalėtų atlikti išsamų, o ne formalų tyrimą, todėl visiškai pagrįstai Komisija įpareigojo atsakovą pareiškėjų prašymą išnagrinėti iš naujo. Jau vien tai, kad atsakovas neturi galimybės įvertinti, ar ginčo sklype inventorizuojant taksacinį sklypą nebuvo padaryta klaidų, turėtų būti aiškinama silpnesniosios pusės (pareiškėjų) naudai.
Atsiliepimas
19. Atsakovas Urėdija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Urėdija atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos nurodė pirmosios instancijos teismas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. liepos 1 d. sprendimo Nr. 21R-417(AG-325/04-2019).
Žemesnės instancijos teismas
21. Pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymą tenkino ir panaikino Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. 21R-417(AG-325/04-2019).
22. Pareiškėjai apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas neįsigilino į bylos esmę ir neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus.
23. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.
24. Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Garci?a Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96) 26 p., 2000 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Jahnke ir Lenoble prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40490/98), Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimas byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99) 81 p.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
25. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo prašyme išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, todėl jų nekartodama papildo juos, atsižvelgdama į bylai aktualų teisinį reglamentavimą bei apeliacinio skundo argumentus.
26. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantams priklauso 12,8100 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. sav.. Į šį Žemės sklypą patenka VMU (duomenys neskelbtini) regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinis sklypas. Apeliantai atsakovo prašė panaikinti ginčo žemės sklype esantį (duomenys neskelbtini) taksacinį sklypą kaip miško žemę, kadangi visi jame augę medžiai ir krūmai yra išpjauti ir žemės sklypas yra dirbama žemė. Atsakovas tokiam prašymui nepritarė ir 2019 m. balandžio 16 d. raštu Nr. S-476 atsakė, jog ginčo teritorijoje esantis 0,4 ha ploto (duomenys neskelbtini) taksacinis sklypas pirmą kartą miško žeme buvo inventorizuotas 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu, vadovaujantis Miškotvarkos paslaugų atlikimo 2008 m. birželio 30 d. sutarties Nr. SBMURP8-2-VP, kurios vykdytoju buvo Valstybės įmonė Valstybinis miškotvarkos institutas, pagrindu. Ginčo žemės sklype miškas buvo inventorizuotas natūroje, VMU (duomenys neskelbtini) regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinis sklypas 2009 m. įregistruotas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre kaip savaiminės kilmės 10 metų amžiaus 0,79 skalsumo beržynas.
27. Miškų įstatymo (redakcija nuo 2007-07-12 iki 2009-05-11) 2 straipsnio 1 dalis nustatė, kad miškas tai ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, kita miško augalija, taip pat išretėjęs ar dėl žmogaus veiklos bei gamtinių veiksnių netekęs augalijos (kirtavietės, degavietės, aikštės). Laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių, gyvenamosiose vietovėse bei kapinėse esančios medžių grupės, siauros – iki 10 metrų pločio – medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai bei krūmai ir miestuose bei kaimo vietovėse esantys žmogaus įveisti parkai nelaikomi mišku. Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis nustatė, kad miško žemė tai apaugęs mišku (medynai) ir neapaugęs mišku (kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos) plotas.
28. Miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalis nustatė, jog medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė miškotvarkos metu inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą kaip miškas Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka.
29. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai – atributinės duomenų bazės fragmentas-taksoraštis, aerofotonuotraukos, ginčo žemės sklypo taksoraštis (I t., b. l. 29, 32, LAGK byla b .l. 58) patvirtina, kad VMU (duomenys neskelbtini) regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinis sklypas į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą buvo įtrauktas 2009 m., kaip savaiminės kilmės 10 metų amžiaus 0,79 skalsumo beržynas.
30. Pateiktas teisinis reglamentavimas bei nustatytos faktinės aplinkybės leidžia konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad 2008 metais atliekant miškų inventorizaciją, miškui galėjo būti priskirti žemės ūkio paskirties žemės plotai apaugę medžiais, kurių aukštis ne mažesnis nei 5 metrai.
31. Duomenų teikimą miškų valstybės kadastrui, šių duomenų įrašymo ir keitimo tvarką reglamentuoja Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 260-15-V patvirtintas Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), kurio 4.9 papunktis numato, kad kadastro duomenys tikslinami, nustačius kadastro duomenų klaidas. Byloje nustatyta, kad pareiškėjams priklausančiame Žemės sklype, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis: žemės ūkio, žemės ūkio naudmenų plotas – 11,6300 ha, iš jų: 11,6300 ha ariamos žemės, 0,8500 ha sudaro miško žemės plotas (taip pat kelių, vandens telkinių ir nusausintos žemės plotai). Byloje esantis Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro atributinės duomenų bazės fragmentas-taksoraštis patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksaciniame sklype, kurio plotas 0,4 ha, po atliktos inventorizacijos buvo užfiksuotas 100 procentų beržynas (miško žemės naudmena), kurio medžių amžius yra 10 metų, aukštis – 6 metai, skersmuo – 6 centimetrai, skalsumas – 0,8; medynų tūris – 8 m3; pagal medžių rūšis: B-8 (LAGK byla b. 1. 58)“. Taigi, surinkti įrodymai (Nekilnojamo turto registro bei Miškų valstybės kadastro duomenys), kurie nėra nuginčyti ir oficialiai galiojantys, leidžia padaryti išvadą, kad (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinis sklypas 2008 m. buvo 10 metų amžiaus beržo medynas, tačiau jis pareiškėjų buvo iškirstas 2012 m., suariant miško žemę ir ją naudojant žemės ūkio veiklai.
32. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad ginčo miškas buvo iškirstas laikantis teisės aktų reikalavimų. Todėl atsižvelgiant byloje nustatytą faktinę situaciją pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovas neturėjo teisinio pagrindo Valstybinei miškų tarnybai teikti siūlymą išbraukti pareiškėjų prašomą (duomenys neskelbtini) taksacinį sklypą iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro.
33. Kita vertus atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 260-15-V patvirtinto Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašo 3.1 punkto nuostatas miško savininkai ir valdytojai turi teisę teikti duomenis LR miškų valstybės kadastrui, tame tarpe ir tais atvejais kai atliekama sklypinė miškų inventorizacija ar jos patikslinimas, įvykdžius miško ūkines priemones, nustačius kadastro duomenų klaidas ir pan. (Aprašo 4.1-4.9 punktai). Taigi patys pareiškėjai, kaip ginčo miško savininkai, siekdama pakeisti miškų valstybės kadastre užfiksuotus duomenis, turi teisę tiesiogiai kreiptis į miškų valstybės kadastro tvarkytoją.
34. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pilnai ir visapusiškai, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjų E. J. (E. J.) ir V. S. (V. S.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.