Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gediminas Užubalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės (prašymą padavusio asmens) Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos prašymą pareiškėjams V. S. (V. S.) ir E. J. (E. J.) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Savo prašymą Urėdija grindžia iš esmės šiais argumentais:

2.1.1. Nagrinėjamoje situacijoje miškas Žemės sklype inventorizuotas natūroje. Urėdijos Ukmergės regioninio padalinio Šešuolėlių girininkijos 838 kvartalo 10 taksacinis sklypas 2009 m. įregistruotas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre kaip savaiminės kilmės 10 metų amžiaus 0,79 skalsumo beržynas. Šiame sklype medžių buvimo faktą patvirtina ir 2005–2006 m. ortofotografinė nuotrauka. Taigi Urėdija nesutinka su Komisijos padaryta išvada, kad neva pagal pateiktą taksoraštį 838 kvartalo 10 taksaciniame sklype buvo užfiksuota tik 10 beržų (nurodyta „10B“), kurių amžius yra 10 metų. Pabrėžė, kad taksoraštyje medžių skaičius nenurodomas, nes medžiai neskaičiuojami vienetais, o žymėjimas „10B“ reiškia, kad 838 kvartalo 10 taksaciniame sklype augo 100 proc. beržynas. Komisija, Urėdijos teigimu, neteisingai interpretavo 838 kvartalo 10 taksacinio sklypo taksoraštyje surašytus duomenis, dėl ko ir buvo priimtas nepagrįstas Sprendimas. Kaip minėta, taksoraštyje minimi 10B įvardina ne medžių skaičių, o sklype augančių medžių vyraujančią rūšį.

2.2. Taip pat tvirtina, kad Komisija neteisi, teigdama, jog Urėdijos raštas negali būti laikomas atitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Nors Komisija nurodo, kad Žemės sklype yra registruoti du taksaciniai sklypai: Nr. 9 ir Nr. 10 ir 2005–2006 m. ortofotonuotrauka įrodo, kad taksacinio sklypo Nr. 10 dalyje augančios augmenijos intensyvumas žymiai mažesnis nei taksaciniame sklype Nr. 9, o tai reiškia, kad panašaus intensyvumo augmenija augo ir kitose šio žemės sklypo vietose, o šalia miško auganti augmenija kai kuriose vietose buvo net aukštesnė, tačiau nebuvo pripažinta mišku, Urėdija su tuo nesutinka. Paaiškina, kad taksaciniame sklype Nr. 9 iki 1998 m. augo brandus medynas, kuris 2008–2009 m. buvo iškirstas, o 2008 m. inventorizacijos metu taksaciniame sklype buvo užfiksuoti augantys pavieniai medžiai. Taksacinis sklypas Nr. 9 ir Nr. 10 yra visiškai skirtingi, todėl nustatyti rūšinės medžių sudėties ar aukštingumo pagal ortofotonuotraukas yra neįmanoma. Urėdijai visiškai neaišku, kokiu būdu Komisija pagal ortofotonuotraukas įvertino dviejuose taksaciniuose sklypuose (Nr. 9 ir Nr. 10) augusių medžių aukščius, kadangi vizualiai iš ortofotonuotraukos to padaryti taip pat neįmanoma.

2.3. Tuo pačiu atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Sutartį Urėdija įsipareigojo ne trumpiau kaip 10 metų savo lėšomis pašalinti valstybinės sklypinės inventorizacijos metu atliktų paslaugų trūkumus, t. y. ištaisyti inventorizacijos metu padarytas klaidas. Kadangi, pareiškėjų teigimu, dar 2012 m. 0,4 ha Urėdijos Ukmergės regioninio padalinio Šešuolėlių girininkijos 838 kvartalo 10 taksaciniame sklype buvo iškirsti visi medžiai ir krūmai, o laukas suartas, šiai dienai Urėdija neturi galimybės įvertinti, ar pagal Sutarties 2.2.4 punkto nuostatas ginčo sklype inventorizacijos metu buvo padaryta klaidų. Urėdija, neturėdama galimybės įvertinti, ar ginčo sklype inventorizuojant 0,4 ha 838 kvartalo 10 taksacinį sklypą, nebuvo padaryta klaidų, neturėjo jokio pagrindo Valstybinei miškų tarnybai teikti siūlymus išbraukti ginčo taksacinį sklypą iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

4.1. 12,8100 ha žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) dalinės nuosavybės teise nuo 2005 m. priklauso E. J. (584/1281 dalis) ir V. S. (697/1281 dalis) pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu. Žemės sklypo kadastro duomenys nustatyti 2004 m. lapkričio 12 d., sklypo naudojimo paskirtis – žemės ūkio; sklypo plotas – 12,8100 ha; žemės ūkio naudmenų plotas – 11,6300 ha, iš jo – 11,6300 ha ariamos žemės, 0,8500 ha miško žemės plotas, 0,1700 ha kelių plotas; 0,1600 ha vandens telkinių plotas (Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenys, Komisijos bylos Nr. AG-325/04-2019, b. l. 14–15)).

4.2. Pareiškėjai 2019 m. kovo 20 d. Urėdijos direktoriui pateikė prašymą panaikinti jų Žemės sklype taksaciją, nes Žemės sklype buvę krūmai yra išpjauti, nuo 2012 m. sklypas yra švarus, jame sėjami pasėliai, kurie yra deklaruojami (Komisijos bylos Nr. AG-325/04-2019, b. l. 19).

4.3. Urėdija 2019 m. balandžio 16 d. raštu Nr. S-476 (toliau – Raštas) pareiškėjams atsakė, kad atliko miškų inventorizacijos duomenų patikrinimą Žemės sklype. Į Žemės sklypą patenkantis 0,4 ha taksacinis sklypas Miškų valstybės kadastre pirmą kartą miško žeme (10 metų amžiaus beržo medynu) buvo registruotas 2009 m., įsigaliojus Miškų valstybės kadastro nuostatoms, patvirtintoms Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 pagal 2008 m. valstybinės sklypinės inventorizacijos duomenis. Šiame rašte nurodoma, kad išanalizavus 2005–2012 m. vietovės ortofotonuotraukas matyti, jog 10 taksacinio sklypo vietoje augo augmenija, kuri buvo išvalyta po 2009 m., todėl nėra galimybės nustatyti, ar buvo padaryta klaida inventorizuojant mišku apaugusią žemę. Kadangi Valstybės įmonės Valstybinio miškotvarkos instituto darbuotojai, atlikdami ištisinę sklypinę Širvintų rajono savivaldybės inventorizaciją, laikėsi Miškotvarkos lauko darbų vykdymo instrukcijos, sklypo aprašymas atitinka Miškų įstatyme miško žemei keliamus reikalavimus, Urėdijai nėra jokio pagrindo teikti Valstybinei miškų tarnybai siūlymą išbraukti į Žemės sklypo teritoriją patenkantį 10 taksacinį sklypą iš Miškų valstybės kadastro (Komisijos bylos Nr. AG-325/04-2019, b. l. 45).

4.5. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjų pateikto skundo pagrįstumą, konstatavo, kad Urėdijos Raštas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje keliamiems reikalavimams, todėl jį panaikino ir tuo pačiu įpareigojo Urėdiją pareiškėjų 2019 m. kovo 20 d. prašymą išnagrinėti iš naujo bei priimti sprendimą, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus.

4.6. Urėdija, nesutikdama su Komisijos Sprendime padarytomis išvadomis, kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Komisijos Sprendimą, todėl nagrinėjamojoje byloje kilo ginčas dėl Komisijos Sprendimo, kuriuo panaikintas Urėdijos Raštu priimtas sprendimas ir Urėdija įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjų keliamą klausimą dėl į Žemės sklypo teritoriją patenkančio 10 taksacinio sklypo išbraukimo iš Miškų valstybės kadastro, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Pagal Miškų įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2009 m. liepos 1 d.) 2 straipsnio 1 dalį mišku buvo laikomas ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, kita miško augalija, taip pat išretėjęs ar dėl žmogaus veiklos bei gamtinių veiksnių netekęs augalijos (kirtavietės, degavietės, aikštės). Laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių, gyvenamosiose vietovėse bei kapinėse esančios medžių grupės, siauros – iki 10 metrų pločio – medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai bei krūmai ir miestuose bei kaimo vietovėse esantys žmogaus įveisti parkai nelaikomi mišku. Šių želdinių priežiūros, apsaugos ir naudojimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.

5.1. Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad miško žemė – tai apaugęs mišku (medynai) ir neapaugęs mišku (kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos) plotas. Miško žemei taip pat priskiriami tame pačiame plote esantys miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės, taip pat žemė, skirta miškui įveisti.

5.2. Miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė miškotvarkos metu inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą kaip miškas Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka.

5.3. Taigi iš teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad 2008 m., atliekant miškų inventorizaciją, miškui galėjo būti priskirti žemės ūkio paskirties žemės plotai apaugę medžiais, kurių aukštis ne mažesnis nei 5 metrai.

5.4. Duomenų teikimą miškų valstybės kadastrui, šių duomenų įrašymo ir keitimo tvarką reglamentuoja Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 260-15-V patvirtintas Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), kurio 4.9 papunktis numato, kad kadastro duomenys tikslinami, nustačius kadastro duomenų klaidas.

Pagal sudarytą Miškotvarkos paslaugų atlikimo sutartį (2.2.4 papunktis) Urėdija įsipareigojo ne trumpiau kaip 10 m. savo lėšomis pašalinti valstybinės sklypinės inventorizacijos metu atliktų paslaugų trūkumus, t. y. ištaisyti inventorizacijos metu padarytas klaidas.

6. Byloje nustatyta, kad pareiškėjams priklausančiame Žemės sklype, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis: žemės ūkio, žemės ūkio naudmenų plotas – 11,6300 ha, iš jų: 11,6300 ha ariamos žemės, 0,8500 ha sudaro miško žemės plotas (taip pat kelių, vandens telkinių ir nusausintos žemės plotai). Byloje esantis Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro atributinės duomenų bazės fragmentas-taksoraštis patvirtina, kad 838 kvartalo 10 taksaciniame sklype, kurio plotas 0,4 ha, po atliktos inventorizacijos buvo užfiksuotas 100 procentų beržynas (miško žemės naudmena), kurio medžių amžius yra 10 metų, aukštis – 6 metai, skersmuo – 6 centimetrai, skalsumas – 0,8; medynų tūris – 8 m³; pagal medžių rūšis: B-8 (Komisijos bylos Nr. AG-325/04-2019, b. 1. 58).

6.1. Atsižvelgdamas į anksčiau paminėtą teisinį ginčo situacijos reglamentavimą ir byloje nustatytą faktinę situaciją, teismas sutinka su Urėdija, kad šioje situacijoje ji neturėjo jokio teisinio pagrindo Valstybinei miškų tarnybai teikti siūlymą išbraukti pareiškėjų prašomą 10 taksacinį sklypą iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro, o tuo pačiu teismas daro pagrįstą išvadą, kad atsakovė priėmė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio reikalavimus atitinkantį Urėdijos raštą. Kaip matyti iš Nekilnojamo turto registro bei Miškų valstybės kadastro duomenų, kurie nėra nuginčyti ir oficialiai galiojantys, šie duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad 838 kvartalo 10 taksacinis sklypas 2008 m. buvo 10 metų amžiaus beržo medynas, tačiau, kaip patvirtino patys pareiškėjai, jis buvo iškirstas 2012 m., suariant miško žemę ir ją naudojant žemės ūkio veiklai. Teismas, įvertinęs pateiktus byloje duomenis, pabrėžia, kad tokiu atveju darytina prielaida, kad miško žemės plotų transformacija į žemės ūkio veiklai priskirtus plotus įvyko dėl galimai neteisėtos ar nežinomo teisėtumo žmogaus veiklos, todėl pareiškėjai yra neteisūs, teigdami, kad Urėdija privalo įvertinti, ar ginčo sklype inventorizuojant 0,4 ha 838 kvartalo 10 taksacinį sklypą, nebuvo padaryta klaidų. Toks argumentas atmestinas kaip visiškai nepagrįstas. Pažymėtina tai, jog 2012 m. patys pareiškėjai iškirto miško žemėje beržų medyną, nes, pasak jų, tai buvo krūmynai, suarė laukus ir 10 taksacinį sklypą pavertė žemės ūkio veiklai naudojama žemė. Tai jie patvirtino tiek teikdami prašymą Urėdijai, tiek skunde teismui, tiek savo teiktame skunde Komisijai. Kaip jau minėta, pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą miškui galėjo būti priskirti žemės ūkio paskirties žemės plotai apaugę medžiais, kurių aukštis ne mažesnis nei 5 metrai. Taigi anksčiau pareiškėjų nurodoma aplinkybė savaime dar nereiškia, kad Miškų valstybės kadastro tvarkytojo duomenys yra neteisingi ir tuo pagrindu Urėdija turėtų Valstybinei miškų tarnybai teikti siūlymus išbraukti ginčo taksacinį sklypą iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro. Nagrinėjamu atveju joks Miškų valstybės kadastro duomenų keitimas / tikslinimas nėra galimas. Pateikti duomenys patvirtina, kad Nekilnojamojo turto registre ir Miškų valstybės kadastre esantys duomenys visiškai sutampa. Dėl to nėra jokio pagrindo keisti (tikslinti) Miškų valstybės kadastro duomenis, pripažįstant, kad buvo padaryta klaida.

6.2. Teismas tuo pačiu atkreipia dėmesį į tai, kad aplinkybę, jog Žemės sklypo plote yra žemės plotas priskirtas miško žemei ir yra įregistruotas Miškų valstybės kadastre pareiškėjai galėjo sužinoti dar 2005 m., kai Registrų centras Nekilnojamojo turto registre įregistravo pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo pirkimo-pardavimo faktus, nurodant, kad 0,8500 ha Žemės sklypo plotą sudaro miško žemė. Nekilnojamojo turto registro duomenys objektyviai patvirtina šią aplinkybę, kad pareiškėjams tai buvo žinoma. Ginčo situacijoje svarbu ir tai, kad Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 3 ir 4 dalyse, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta imperatyvi taisyklė, jog visi duomenys yra teisingi, kol jie nenuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl to nepagrįstu laikytinas pareiškėjų atsiliepime pateiktas teiginys, jog miško žemės ginčo sklype niekada nebuvo.

6.3. Teismas, spręsdamas ginčo situaciją, taip pat pabrėžia, kad teisės aktuose nėra nustatyta privalomo reikalavimo dėl miško naudmenų (konkrečių ribų, erdvinių sprendinių) įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Miškų valstybės kadastro paskirtis yra Miškų įstatyme nustatyta tvarka rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti, naudoti, atnaujinti ir teikti duomenis apie Lietuvos miškus. Būtent Miškų valstybės kadastre kaupiami erdviniai duomenys apie miškų plotų ribas. Šie duomenys yra nepriklausomi nuo Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų, kuriame miškai, skirtingai nuo Miškų kadastro, nėra grafiškai lokalizuoti (pavaizduoti). Tvarkant Miškų valstybės kadastro duomenis yra naudojami ir atitinkami Nekilnojamojo turto registro duomenys, tačiau atsižvelgiant į skirtingą šių duomenų (Miškų valstybės kadastro ir Nekilnojamojo turto registro) paskirtį, objektus, duomenų įregistravimo ir išregistravimo pagrindus, šių kadastrų (registrų) duomenys objektyviai gali nesutapti, tačiau tai savaime nereiškia, kad Miškų valstybės kadastro tvarkytojo duomenys yra neteisingi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2388/2013, 2018 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1291-415/2018).

7. Teismas, vertindamas Urėdijos Rašto turinį, mano, kad Komisija nepagrįstai jį panaikino kaip neatitinkantį VAĮ keliamų reikalavimų. Urėdijos Raštu iš esmės buvo detaliai išanalizuota ginčo situacija ir aiškiai bei motyvuotai išdėstyti priimto sprendimo nesiūlyti Valstybinei miškų tarnybai išbraukti 10 taksacinį sklypą iš Miškų valstybės kadastro priėmimo pagrindai. Rašte konkrečiai nurodyta, kad Urėdija neturi galimybės įvertinti, ar vadovaujantis Miškotvarkos paslaugų atlikimo sutarties 2.2.4 papunkčio nuostatomis, ginčo sklype inventorizacijos metu buvo padaryta klaidų. Su tokia išvada teismas sutinka. Tokią išvadą Urėdija padarė patvirtindama, kad Žemės sklypas nuo augalijos išvalytas po 2009 m. (ko neneigia ir pareiškėjai), o atliktos inventorizacijos metu buvo laikytasi Miškotvarkos lauko darbų vykdymo instrukcijos, be to, Žemės sklypo aprašymas atitinka Miškų įstatyme miško žemei keliamus reikalavimus. Taigi paminėti motyvai atitinka pagrindinius VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Atitinkamai VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad pastarosios VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., žr. 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756‑450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556‑15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas (žr., pvz., LVAT 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008, 2012 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502 -212/2012). Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad Urėdijos Raštas, kurį pareiškėjai ginčijo Komisijai, visiškai atitinka esminius VAĮ 3 straipsnio, 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir šiuo pagrindu Urėdijos Raštas negali būti panaikinamas.

8. Teismo vertinimu, Komisija priėmė nepagrįstą ir neteisėtą Sprendimą, todėl jis naikintinas. Atsakovė teisi, teigdama, kad ginčo situacijoje 2008 m. miškas Žemės sklype inventorizuotas natūroje, t. y. apeinant sklype augančius medžius, todėl inventorizacija atlikta tiksliai ir pagrįstai nustačius esant 10 taksaciniame sklype miško žemės naudmenas. Urėdijos Ukmergės regioninio padalinio Šešuolėlių girininkijos 838 kvartalo 10 taksacinis sklypas 2009 m. įregistruotas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre kaip savaiminės kilmės 10 metų amžiaus 0,79 skalsumo beržynas. Šiame sklype medžių buvimo faktą patvirtina ir 2005–2006 m. ortofotografinė nuotrauka. Kaip minėta, aplinkybė, kad po 2009 m. (kaip teigia patys pareiškėjai 2012 m.) jie išvalė Žemės sklypą ir krūmynus (medynus) iškirto, dar nereiškia, kad 2008 m. atliekant valstybinę sklypinę miškų inventorizaciją darbai buvo atlikti pažeidžiant tuo metu galiojusius ir valstybinės sklypinės inventorizacijos atlikimą reglamentuojančius teisės aktus. Nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšminga, kaip Sprendime nustatė Komisija, kad pagal 2012–2013 metų duomenų bazės duomenis 10 taksacinis žemės sklypas jau nebeturi augmenijos, o jo žemė dirbama tolygiai su žemės ūkio paskirties žeme.

Teismas tuo pačiu vertina kaip pagrįstą Urėdijos argumentą, kad Komisijos Sprendime neteisingai nustatyta, kad pagal pateiktą taksoraštį 838 kvartalo 10 taksaciniame sklype buvo užfiksuota tik 10 beržų (nes taksoraštyje nurodyta „10B“), kurių amžius yra 10 metų. Iš tiesų, taksoraštyje medžių skaičius nėra nurodomas, o žymėjimas „10B“ reiškia tai, kad 838 kvartalo 10 taksaciniame sklype augo 100 proc. beržynas, t. y. nurodoma Žemės sklype augančių medžių vyraujanti rūšis. Taigi Komisijos padaryta išvada dėl 838 kvartalo 10 taksacinio sklypo taksoraštyje surašytų duomenų dėl 10 beržų Žemės sklype, taip pat yra nepagrįsta. Be kita ko, teismas mano, kad Komisija nepagrįstai Sprendime nurodė, jog Urėdija privalėjo įvertinti tai, kad panašaus intensyvumo augmenija augo ir kitose šio žemės sklypo vietose, o šalia miško auganti augmenija kai kuriose vietose buvo net aukštesnė, tačiau nebuvo pripažinta mišku, nes ginčo situacijoje nustatyti Žemės sklype augusios augmenijos ar medžių aukščius pagal ortofotonuotraukas vizualiai yra neįmanoma, todėl toks Komisijos reikalavimas iš esmės nėra įgyvendinamas.

9. Aprašo 5.1.1 papunktyje įtvirtinta, kad tikslinant kadastro duomenis pagal Aprašo 4.1 papunktį vidinės miškotvarkos projektų rengėjai kadastro tvarkytojui pateikia prašymą įrašyti arba keisti kadastro duomenis atlikus sklypinę miškų inventorizaciją ar jos patikslinimą, nurodant duomenų tikslinimo priežastis. Pagal Valstybinių miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 įsakymą Nr. 260-15-V, prašymą pakeisti ir / ar patikslinti kadastro duomenis teikia nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo. Taigi iš to seka, kad pareiškėjai tiesiogiai gali / turi teisę kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą su prašymu patikslinti Miškų valstybės kadastro duomenis.

10. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šioje byloje ginčijamas Komisijos Sprendimas priimtas nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas, o skundą padavusios Urėdijos prašymas tenkintinas visiškai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu ir 132 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Valstybinių miškų urėdijos prašymą patenkinti visiškai.

Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. 21R-417(AG-325/04-2019) kaip nepagrįstą ir neteisėtą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.