- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-06
- Bylos Nr.
- 2A-321/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Konstantinas Gurinas, Danutė Milašienė
- Ieškovas
- N. L.
- Atsakovas
- N. B., K. B.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Konstantino Gurino ir Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 17 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-1273-262/2008 pagal ieškovo N. L. ieškinį atsakovams N. B. , K. B. dėl buto dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir 347 000 Lt kompensacijos priteisimo bei 30 000 Lt perduotų pagal pasaugos sutartį priteisimo, trečiasis asmuo Vilniaus m. 6-ojo notarų biuro notarė I. D. .
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas N. L. pareiškė ieškinį ir patikslintą ieškinį, kuriais prašė: 1) pripažinti, kad ieškovas N. L. ieškinio senaties terminą praleido dėl svarbios priežasties ir jį atnaujinti; 2) pripažinti negaliojančia 2001 m. spalio 26 d. buto dovanojimo sutartį, kuria N. L. padovanojo jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), atsakovei N. B. ir iš atsakovų N. B. ir K. B. solidariai priteisti ieškovui N. L. 347 000 Lt kompensaciją; 3) priteisti iš atsakovų N. B. ir K. B. solidariai 30 000 Lt pagal pasaugos sutartį; 4) priteisti iš atsakovų N. B. ir K. B. solidariai ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas susijusias su bylos nagrinėjimu.
Ieškovas nurodė, kad jam asmeninės nuosavybės teisę priklausantį butą ginčijama dovanojimo sutartimi perleido savo dukrai N. B. , kuri tą butą 2004 m. gruodžio 29 d. pardavė UAB „Vilmesta“ už 347 000 Lt. Ieškovas įrodinėja, jog sudarant buto dovanojimo sutartį buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, nes tikrieji šalių ketinimai buvo sudaryti sutartį, kuria ieškovas atsakovei perleidžia butą, o ieškovui išlieka teisė gyventi bute iki gyvos galvos. Ieškovo nuomone, jis suklydo dėl to, kad jis ir atsakovė N. B. yra rusakalbiai, pasirašant buto dovanojimo sutartį vertėjo nebuvo, sutartis į jiems suprantamą rusų kalbą išversta nebuvo, šalys neturi teisinio išsilavinimo. Ieškovas nurodė, jog jis už dovanotąjį butą mokėjo mokesčius iki pat išsikraustymo 2005 m. lapkričio mėnesį į atsakovų nupirktą 3 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovas pažymėjo, kad buvo ieškomas pirkti didesnis trijų kambarių butas, nes vienas kambarys turėjo būti skirtas turinčiam teisę į gyvenamą plotą ieškovui. Savo reikalavimus ieškovas kildina ir iš galimos atsakovų apgaulės sudarant ginčijamą sutartį. Ieškovo manymu, atsakovas K. B. įkalbėjo atsakovę N. B. parduoti dovanotąjį butą, pasinaudodamas apdovanotosios N. B. išsilavinimo, teisinių žinių stoka, jos lietuvių kalbos nežinojimu. Tai esą įrodo ta aplinkybė, kad vietoje 2004 m. gruodžio 29 d. parduoto buto įsigytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas kaip abiejų atsakovų bendroji jungtinė nuosavybė. Ieškovas nurodo, jog atsakovai butą, esantį (duomenys neskelbtini), 2006 metų lapkričio mėnesį norėjo parduoti Vilniaus m. 1-ajam apylinkės teismui buvo pateiktas prašymas išduoti leidimą parduoti butą. Tokius atsakovų veiksmus ieškovas vertina kaip siekį dovanotąjį butą parduoti sąžiningiems įgijėjams ir tokiu būdu išvengti bet kokių galimų prievolių ieškovui. Ieškovas nurodė, jog jam 2005 m. lapkričio mėnesį persikėlus gyventi į butą, esantį, (duomenys neskelbtini), atsakovai jam šio buto raktų nedavė, 2006 m. balandžio mėnesį ieškovas atsakovų buvo pradėtas raginti ieškoti sau kito gyvenamo ploto, jam aiškinta, kad jis į šį atsakovų įgytą butą jokių teisių nebeturi, privalo išsikraustyti. Dėl to ieškovas 2006 m. balandžio ir spalio mėnesiais kreipėsi į Žvėryno policijos nuovadą. Ieškovas teigė, kad atsakovai, išvarydami jį gyventi į gatvę, savo elgesiu atlieka veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu.
Ieškovas prašymą atnaujinti senaties terminą ieškiniui paduoti, grindė sveikatos būkle (diagnozuota sunkios eigos bronchine astma, kairio plaučio apatinės skilties navikas), pablogėjusia nuo 2005 m. vasario mėnesio, senyvu amžiumi (77 m.), menku išsilavinimu (8 klasės vakarinėje rusakalbėje mokykloje), lietuvių kalbos nežinojimu, mano esantis neraštingas. Nurodė nežinojęs senaties terminų, negalėjęs susigaudyti ir suprasti, kad juos praleido. Taip pat ieškovas nurodė, kad pablogėjus sveikatai, prieš važiuodamas stacionariai gydytis į ligoninę 2005 m. rugpjūčio 13 d. balandžio-liepos mėnesiais jis atsakovams perdavė turėtus 30 000 Lt laikinai pasaugai, nes atsakovais pasitikėjo kaip artimais žmonėmis. Ieškovui 2006 m. pradžioje pareikalavus grąžinti pasaugai perduotą pinigų sumą, atsakovai to nepadarė iki šiol, o kadangi atsakovai jų geranoriškai negrąžina – 30 000 Lt prašė priteisti iš atsakovų.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. liepos 17 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo N. L. į valstybės pajamas 3 585 Lt žyminio mokesčio ir 115,60 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Nurodė, kad ieškovas savo reikalavimus grindžia CK 1.90 straipsnio, 1.91 straipsnio 5 dalies ir 6.472 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, kad dovanojimo sutartis buvo sudaryta jam suklydus, nes nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog jis ruošėsi sudaryti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, notarei pasiūlius pagalvoti dėl testamento sudarymo, jis išreiškė valią sudaryti būtent dovanojimo sutartį, pateikė VĮ „Registrų centras“ pažymą (ją užsakant įrašomas jos užsakymo tikslas, t.y. koks bus sudarytas sandoris), notarė išaiškino šalims sutarties esmę, pati vertė sutartį. Teismo nuomone, ieškovo argumentus, kad jis nemokėjo lietuvių kalbos, yra beraštis, o sutartis jam nebuvo išversta į rusų kalbą, paneigė ne tik trečiojo asmens (notarės) paaiškinimai prisiekus, bet ir ta aplinkybė, jog ieškovas pats nurodė, kad iki pensijos ėjo pareigas teisėtvarkos srityje (milicijoje), todėl priėjo prie išvados, kad ieškovas, dirbdamas šioje srityje, turėjo mokėti lietuvių kalbą. Liudytojai taip pat nepatvirtino ieškovo teiginio, jog jis su atsakovais siekė sudaryti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, atvirkščiai, nurodė, jog ieškovas kalbėjo apie dukrai dovanotą butą.
Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas, įrodinėdamas, kad sandoris buvo sudarytas apgaule, teigė, kad atsakovai siekė parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), nes 2006 metų lapkričio mėnesį Vilniaus m. 1-ajam apylinkės teismui buvo pateiktas prašymas išduoti leidimą parduoti butą, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovai kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ dėl pažymos butui parduoti išdavimo, taip pat nepateikė jokių kitų šį teiginį pagrindžiančių įrodymų, o sandorį ginčijo remdamasis savo samprotavimais. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovai paaiškino, kad dovanotąjį butą pardavė, nes jis buvo prastos būklės, o į naują butą daug investavo, todėl nesiruošia jo parduoti.
Ieškovas buto dovanojimo sutartį ginčijo remdamasis ir CK 6.472 straipsnio 1 dalies pagrindu. Teismas nustatė, kad ieškovas teismo posėdyje nurodė, jog atsakovai iš buto jį pradėjo varyti, kai jis persikraustė į naują butą, tai yra 2005 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais. Teismas sprendė, kad nuo šios datos ieškovas sužinojo apie neva jo atžvilgiu daromus tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu ir nuo šios datos prasidėjo vienerių metų terminas ieškiniui dėl dovanojimo panaikinimo pareikšti. Ieškinys teismui paduotas 2007 m. kovo 14 d., tai yra praleidus ieškinio senaties terminą (CPK 6.472 str. 4 d.). Spręsdamas dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo, nusprendė, kad ieškovas neįrodė, jog buvo tokios sveikatos būklės, jog negalėjo kreiptis į teismą dėl pažeistų subjektinių teisių gynimo nei pats, nei per atstovą, nes tuo metu nebuvo ligos paūmėjimo, jo sveikata 2006 m. spalio mėnesį buvo patenkinamos būklės. Teismas, įvertinęs ieškovo anksčiau eitas pareigas, taip pat atmetė argumentus, kad ieškovas buvo neraštingas, todėl sprendė, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, todėl šią ieškinio dalį atmetė tiek remdamasis ieškinio senaties termino praleidimu, tiek ir tuo pagrindu, kad ieškinys yra neįrodytas, nes grindžiamas liudytojų, kurie aplinkybes sužinojo iš paties ieškovo, pasakojimais.
Teismas taip pat atmetė ieškovo reikalavimus priteisti 30 000 Lt pagal pasaugos sutartį, nes šis reikalavimas taip pat neįrodytas. Teismas sprendė, kad fizinių asmenų pasaugos sutartis turėjo būti rašytinė. Kitų įrodymų, kad pinigai buvo perduoti atsakovams ieškovas nepateikė. Byloje esantis banko sąskaitų išrašas nepaneigia atsakovų argumentų, kad tai buvo pinigai, likę pardavus padovanotą butą ir įsigijus naują. Teismas taip pat nesirėmė liudytojo S. P. parodymais, nes šis liudytojas pinigų perdavimo fakto nematė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas N. L. prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 17 d. sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas pripažinti negaliojančia dovanojimo sutartį, panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti. Nurodo, kad:
1. Notarė 2001 m. spalio 26 d. patvirtino dovanojimo sandorį, pagal kurį ieškovas neva padovanojo atsakovei nuosavybės teise priklausantį butą, tačiau ieškovas iš tikrųjų ketino perleisti atsakovei butą su sąlyga, kad ji ieškovą išlaikys iki gyvos galvos, užtikrins jam gyvenamąją patalpą, esant reikalui – aprangą, maitinimą, priežiūrą. Tai, kad šalys ketino sudaryti ne dovanojimo, o išlaikymo iki gyvos galvos sutartį bei tokią sutartį vykdo, patvirtina ta aplinkybė, kad pati atsakovė nurodė, kad ieškovui gyvenamasis plotas yra suteiktas, tai yra ji vykdo išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Pagal CK 6.193 straipsnį bei teismų formuojamą praktiką sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, sudarymo aplinkybes, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Ieškovo senyvas amžius ir pablogėjusi sveikata buvo pagrindas jam susirūpinti senatve ir užsitikrinti ateityje tinkamą priežiūrą, todėl jis ir nusprendė dukrai perleisti butą su sąlyga, kad ji rūpinsis ieškovu iki gyvos galvos. Buvus tokį susitarimą patvirtina atsakovės veiksmai, nes ji ir toliau leido ieškovui gyventi bute, vėliau priėmė į naujai įgytą butą, todėl ieškovas manė, kad atsakovė vykdė jo valią ir klydo dėl sudaryto sandorio esmės. Pirmosios instancijos teismas į minėtas aplinkybes neatsižvelgė, apsiribojo tik formaliais sutartį tvirtinančios notarės paaiškinimais, kad ieškovui buvo pasiūlyta sudaryti testamentą, kad užsakytoje VĮ „Registrų centras“ pažymoje buvo nurodytas užsakymo tikslas, kad sutartis buvo išversta. Tai, kad ieškovas nesudarė testamento nereiškia, kad jis ketino sudaryti dovanojimo sutartį, minėta pažyma buvo reikalinga tiek ketinant sudaryti dovanojimo sutartį, tiek išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Be to, nėra pateikta įrodymų, kad sutarties tekstas buvo išverstas į rusų kalbą, sutartyje nėra taip pat nurodyta, kad jos tekstas buvo išverstas. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad notarė neišaiškino šalims tikrosios sutarties esmės ir jos pasekmių. Ieškovas taip pat nesutiko su teismo argumentais, kad dėl to, jog yra dirbęs milicijoje, jis turi mokėti lietuvių kalbą, nes jis dirbo sovietiniais laikais, kuomet šioje struktūroje buvo kalbama ir rašoma rusiškai ir ieškovui nebuvo jokio poreikio išmokti lietuvių kalbą. Be to, pats teismas turėjo galimybę įsitikinti, kad ieškovas nemoka lietuvių kalbos, nes posėdžio metu buvo naudojamasi vertėjo paslaugomis, ieškovas paaiškinimus davė rusų kalba.
2. Nustatant šalių valią, buvusią sandorio sudarymo metu, labai reikšmingi yra asmens paaiškinimai apie jo suvokimą dėl sudaryto sandorio. Kadangi sandoris yra ginčijamas argumentuojant valios išreiškimo trūkumais, negalima remtis vien tik rašytiniais įrodymais. Ieškovo paaiškinimai dėl tikrosios jo valios bei atsakovės elgesys patvirtina, kad ieškovas ketino sudaryti išlaikymo iki gyvos galvos, o ne dovanojimo sandorį.
3. Teismas neteisingai vertino byloje dalyvavusių liudytojų paaiškinimus bei juos iškraipė. Liudytojai aiškiai nurodė, kad butas dukrai buvo perleistas su sąlyga, kad ji išlaikys ieškovą iki gyvos galvos. Tai, kad liudytojai vartojo sąvoka „dovanojo“ nereiškia dovanojimo sandorio, nes teisme liudiję asmenys neturi teisinio išsilavinimo ir jie sandorį gali įvardinti netiksliai, o buitinėje kalboje turto perleidimas su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos vadinamas kaip dovanojimas su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos.
4. Pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo tikrosios ieškovo valios sudarant sandorį, o stengėsi pateisinti atsakovės veiksmų teisėtumą. Tai, kad sandoris turi valios trūkumų galima nustatyti remiantis vien protingumo kriterijumi, nes ieškovas negalėjo besąlygiškai perleisti vienintelį savo turimą turtą ir rizikuoti likti be gyvenamosios vietos. Vertinant ieškovo suklydimą turėjo būti atsižvelgta į pablogėjusią ieškovo sveikatą, senyvą amžių, nedarbingumą, mažas pajamas. Nors šios aplinkybės ir nepaneigia ieškovo sąmoningumo ginčijamo sandorio sudarymo metu, tačiau jos apsunkino ieškovo suvokimą dėl sudaromo sandorio esmės, todėl pirmosios instancijos teismas jas nepagrįstai atmetė kaip neturinčias įtakos ieškovo suklydimui.
5. Ieškovo suklydimui dėl sandorio esmės įtakos turėjo ir atsakovės veiksmai, todėl ieškovas šį sandorį ginčija ir CK 1.91 straipsnio pagrindu. Jis buvo atsakovės apgautas, nes ji nurodė neteisingus duomenis apie sutarties dalyką ir nutylėjo svarbias aplinkybes, apie kurias žinodamas ieškovas nebūtų sudaręs ginčijamo sandorio. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškinęs materialinės teisės normą ir nepadaręs įrodymų visumos analizės, padarė nepagrįstą išvadą dėl sandorio šalių tikrosios valios sudarant ginčijamą sandorį, todėl priėmė neteisėtą sprendimą. Atsakovė visada įtikinėjo ieškovą, kad sandoris yra jam naudingas, kad ji prisiima pareigą išlaikyti ieškovą iki gyvos galvos. Tiek iki sandorio sudarymo, tiek po jo ieškovė imitavo, kad vykdoma būtent išlaikymo iki gyvos sutartis. Tik 2005 metais, kuomet atsakovai ėmė ieškovą varyti iš namų, ieškovas ėmė domėtis, koks sandoris buvo sudarytas, o pasitaręs su teisininkai, išsiaiškino koks sandoris buvo sudarytas ir kreipėsi į teismą dėl jo nuginčijimo. Ieškovo nuomone, atsakovų nesąžiningumą patvintina ir ta aplinkybė, kad ieškovui pareiškus ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, atsakovai kreipėsi į kitą teismą dėl leidimo parduoti naujai įsigytą butą išdavimo, tačiau teismas šių aplinkybių tinkamai nevertino. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, taikė dvigubus elgesio standartus, ieškovo elgesį vertino labai griežtai, neatsižvelgė ir neįsigilino į susiklosčiusias aplinkybes, sandorio sudarymo priežastis ir esmę, reikalavo didelio suvokimo, rūpestingumo, atsakingumo, o atsakovų veiksmus pateisino.
6. Teismas apsiribojo tik CK 6.472 straipsnio taikymo galimybės analize ir net nesiaiškino ir nevertino aplinkybių, leidžiančių taikyti šią normą, pasielgė formaliai ir ieškinį atmetė pritaikęs ieškinio senatį. Tokiu būdu liko visiškai neištirtos aplinkybės, atskleidžiančios teisinių santykių subjektų veiksmų atitikimą gerai moralei ir viešai tvarkai. Pagal CK 1.81 straipsnį, viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Sąvokų „viešoji tvarka“ ir „gera moralė“ turinys yra įvairialypis, jis sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis. Šiuo atveju būtina įvertinti, kokie padariniai gali atsirasti ar atsiranda ne tik visuomenei, valstybei, bet ir atskiriems asmenims. Ieškovo nuomone, visuomenėje negali būti pateisinami tokie kaip ginčijamas sandoris, nes iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisėtos pasekmės. Nustatęs tokio pobūdžio pažeidimus, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas galėjo ir privalėjo ex officio, pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį, nustatyti niekinio sandorio faktą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai N. B. ir K. B. prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad, atsižvelgiant į CK 6.460 straipsnyje numatytą išlaikymo iki gyvos galvos sutarties esmę, šalių pareigas, matyti, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tarp šalių buvo sudaryta ne išlaikymo iki gyvos galvos, o dovanojimo sutartis. Tai, kad ieškovas aprūpintas gyvenamuoju plotu nereiškia, kad buvo sudaryta išlaikymo iki gyvos galvos sutartis. 2001 m. spalio 26 d. sutartyje taip pat nėra įtvirtinta atsakovės pareiga aprūpinti ieškovą gyvenamąją patalpa, drabužiais, kitokia apranga, maitinimu, sveikatos priežiūra. Ieškovė, vykdydama Konstitucijoje įtvirtintą pareigą rūpintis tėvais senatvėje, suteikė ieškovui gyvenamąjį plotą. Ieškovas apie savo ketinimus ir suklydimą nurodė praėjus šešeriems metams po sandorio sudarymo. Jis iš esmės savo suklydimą ginčija remdamasis sandorio sudarymo motyvu, tačiau toks pagrindas nėra laikomas esmine sandorio sudarymo sąlyga. Suklydimą galima konstatuoti, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo, todėl tai, ar asmuo klydo vertinama pagal sandorio sudarymo metu buvusią situaciją, o ne pagal tą, kuri susiklostė vėliau. Ieškovas suklydimą grindžia aplinkybėmis, susiklosčiusiomis po ginčijamos sutarties sudarymo. Atsakovai taip pat nesutiko su ieškovo argumentais dėl kalbos nemokėjimo, vertimo nebuvimo ar sandorio esmės ir pasekmių nesuvokimo. Atsakovų nuomone, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu, logikos dėsniais bei objektyviu įrodymų visumos įvertinimu bei remdamasis CPK 185 straipsnio norma, pagal savo vidinį įsitikinimą padarė nešališkas išvadas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuriuo atmetė ieškovo reikalavimus, nepagrįstus jokiomis įrodinėjimo priemonėmis. Atsakovai taip pat nesutiko su ieškovo argumentu, kad sudarant sandorį jis buvo apgautas. Ieškovui buvo paaiškinta, kad sudaroma dovanojimo sutartis ir nuosavybės teisės į butą pereis atsakovei. Kitų išlygų nebuvo numatyta ir įtraukta į sutartį. Sutartis taip pat negali būti pripažinta negaliojančia ir CK 1.80 straipsnio pagrindu, nes ieškovui buvo išaiškintos sutarties sudarymo pasekmės, ji sudaryta laikantis įstatyme numatytos tvarkos, nepažeidžiant teisingumo ir geros moralės reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
CK 1.90 str. 1 d., 1.91 str. 1 d. numatyta, kad sandorį dėl suklydimo ir apgaulės galima pripažinti negaliojančiu tik tuo atveju, jeigu teismas nustato, kad suklydimas yra esminis, o apgaulė - kai šalis buvo suklaidinta dėl esminių sandorio sudarymo aplinkybių. Ieškovas esminį suklydimą ir apgaulę grindžia tuo, kad jo tikroji valia buvo perleisti jam nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini) mieste dukrai N. B. , tačiau su sąlyga, kad jam bus užtikrinta gyvenamoji patalpa iki gyvos galvos.
Dovanojimo sutarties sudarymo metu ieškovas, jo duktė atsakovė N. B. ir jos sutuoktinis atsakovas K. B. bei jų sūnus (ieškovo anūkas) gyveno kartu bute (duomenys neskelbtini) mieste. Kaip nurodė ieškovas santykiai su dukra ir jos šeima buvo geri, tai jo vienintelė dukra, jis ją vienas augino nuo trejų metų amžiaus. Ieškinio pareiškime ieškovas nurodė, kad šalių valia buvo sudaryti ne dovanojimo sutartį, o kitą – panašią į išlaikymą iki gyvos galvos, tačiau buvo sudaryta dovanojimo sutartis. Notarė šalims neišaiškino dovanojimo sutarties turinio prasmės ir pasekmių, jis ir jo duktė yra rusakalbiai, o sutartis į suprantamą kalbą nebuvo išversta. Tuo tarpu atsakovė nurodo, kad ji ir jos tėvas (ieškovas) lietuviškai supranta, ir kad notarė išaiškino dovanojimo sutarties pasekmes. Atsakovės nurodytas aplinkybes patvirtino notarė I. D. . Ji nurodė, kad ieškovui išaiškino dovanojimo sutarties prasmę ir pasekmes ir jo teisę sudaryti testamentą, sutartis buvo išversta į rusų kalbą, kad ieškovas, norėdamas sudaryti dovanojimo sandorį, pateikė prašymą nekilnojamojo turto registrui gauti pažymėjimą sandoriui sudaryti, kuriame nurodė, kad pažymėjimas reikalingas buto dovanojimo sandoriui sudaryti. Ieškovas šios aplinkybės neginčija.
Ieškinio pareiškime, apeliaciniame skunde ieškovas nurodo aplinkybes, kad jo valia buvo perleisti dukrai butą, tačiau su sąlyga, kad bus užtikrintos gyvenamosios patalpos, o esant reikalui maitinimas, priežiūra. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo bandoma šalis sutaikyti. Atsakovai ieškovui pasiūlė taikos sutarties sudarymo variantą, pripažįstant jam teisę iki gyvos galvos naudotis gyvenama patalpa (kambariu ir bendro naudojimosi patalpomis) trijų kambarių bute (duomenys neskelbtini) t. y. taip, kaip pagal ieškovą jis buvo supratęs sudarydamas ginčijamą sandorį. Tačiau ieškovas su siūlomomis taikos sąlygomis nesutiko, motyvuojant tuo, kad jis nori turėti gyvenamąjį būstą, kuris jam priklausytų nuosavybės teise.
Pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sąlygas, nustatytas CK 6.460 str., fizinis asmuo turi perduoti jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą rentos mokėtojui, o pastarasis turi asmenį, perdavusį nekilnojamąjį turtą, aprūpinti gyvenamąja patalpa, apranga, maitinimu. Pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį asmuo taip pat praranda nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą (namą, butą, žemę ar kitokį nekilnojamąjį daiktą). Taigi, vertinant tuo aspektu, kai asmuo padovanoja savo gyvenamąjį būstą ar jį perleidžia rentos mokėtojui ir taip netenka nuosavybės teisės, šie sandoriai pagal savo prigimtį yra rizikingi ir šalis, sudarydama tokius sandorius, prisiima galimą riziką.
Vertinant, ar asmuo, sudarydamas sandorį, suklydo, taikytinas CPK 11 str. 7 d. numatytas protingumo kriterijus. Asmuo prieš kokių tai veiksmų atlikimą, turi apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius. Kai šalis suklysta dėl neapgalvotos rizikos ar neatsargumo nėra teisinio pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu, nes tokiu atveju suklydimo negalima pateisinti, kadangi tokiu atveju suklystama dėl pačios šalies kaltės, tai sandorio pripažinimo negaliojančiu prieštarautų kitos sandorio šalies, kuri pasikliovė priešingos šalies ketinimais, pagrįstai tikėdamasi, jog tie ketinimai atspindi tikrąją šalies valią, interesus (LAT civilinė byla Nr. 3K-3-745/2001).
Byloje nustatyta, kad šalys gyveno bute 49,05 kv. m (duomenys neskelbtini) mieste. Atsakovė, dovanojimo sutarties pagrindu įgijusi nuosavybės teisę į šį butą, jį pardavė ir įsigijo didesnį trijų kambarių butą (duomenys neskelbtini). Šiame bute atliko kapitalinį remontą. Ieškovas šiame bute gyvena, turi atskirą vieną kambarį, naudojasi bendro naudojimosi patalpomis, šiame bute yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Įvertinus aplinkybes, kad šeima gyveno darniai, atsakovė yra vienintelė ieškovo duktė, ji turėjo pagrindo tikėtis, kad ieškovas, dovanodamas jai butą, išreiškia tikrąją valią. Pats ieškovas nurodė, kad šeima buvo darni, kad jis dukrai padovanojo butą, nes tikėjosi kartu gyventi, kad namą (duomenys neskelbtini) gatvėje turėjo nugriauti, todėl butą pardavė, kad jis kartu su atsakovais ieškojo trijų kambarių buto. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ar ieškovas sudarydamas dovanojimo sandorį klydo, ar buvo apgautas, atsižvelgė ir į ieškovo asmenybę. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu. Ieškovo amžius, individualios savybės netrukdė jam adekvačiai suvokti sudaromą sandorį. Ieškovas yra socialiai orientuotas, nuovokus, byloje nėra duomenų, kad jis turėtų psichinių ar fizinių negalių, kurios apsunkintų jo sąmoningumą.
Ieškovas teigia, kad atsakovai jam trukdo naudotis butu, netinkamai su juo elgiasi. Iš ieškovo paaiškinimų matyti, kad jo nurodytos aplinkybės dėl netinkamo atsakovų elgesio, ginčijamo sandorio sudarymo metu, neegzistavo. Ar asmuo suklydo, yra vertinama pagal sandorio sudarymo metu egzistavusią faktinę situaciją, o ne pagal tą, kuri yra praėjus tam tikram laikui po sandorio sudarymo. Todėl atsakovų elgesys ieškovo atžvilgiu, vertinant ar buvo suklysta, neturi teisinės reikšmės. Tai turi reikšmę panaikinant dovanojimą CK 6.472 str. pagrindu, kai apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini moralės požiūriu. Šiuo pagrindu reikalauti panaikinti dovanojimą dovanotojas gali per vienerių metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo tos dienos, kurią jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokio pagrindo atsiradimą. Pirmosios instancijos teismas šiuo pagrindu pareikštą ieškinį atmetė dėl vienerių metų senaties termino praleidimo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tarp šalių susidariusi konfliktinė situacija nėra pakankamas pagrindas pripažinti dovanojimą negaliojančiu CK 6.472 str. 1 d. pagrindu. Iš šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų matyti, kad nesutarimai kyla dėl kamino valymo, naudojimosi buto raktais, dujų čiaupu. Kita vertus ieškovui yra paskirtas atskiras kambarys, nupirkti baldai. Byloje nėra nustatyta, kad ieškovas negali patekti į butą dėl to, kad atsakovai jo neįleidžia. Problemos su raktu neįrodo, kad atsakovai ieškovo į butą neįleidžia. Iš liudytojo K. D. , kurio butas yra virš atsakovų buto, parodymų matyti, kad ieškovas pats atsirakina buto duris, tačiau prieš tris metus, kai tik atsikraustė, vieną kartą į butą patekti negalėjo. Atsakovė paaiškino, kad taip galėjo būti, nes dar nebuvo padaryti raktai. Ieškovo nurodytos aplinkybės, kad atsakovai jo nenorėjo paimti į naują butą, yra nepagrįstos. Liudytoja A. Z. parodė, kad ieškovas liko gyventi (duomenys neskelbtini) gatvėje ilgesnį laiką, nes pats to norėjo ir pasiprašė leisti gyventi iki rudens. Iš ieškovo pasivaikščiojimų Vingio parke taip pat negalima daryti išvados, kad jis tai daryti priverstas dėl tos priežasties, jog atsakovai jam neleidžia naudotis butu. Kaimynai D., kurie taip pat dažnai vaikšto Vingio parke, ieškovą ten dažnai sutinka, ką nurodė liudytojas K. D. . Tačiau toks laisvalaikio praleidimo būdas neįrodo, kad taip yra elgiamasi dėl to, kad atsakovai trukdo naudotis butu, nes daugelis pagyvenusių žmonių laisvalaikį praleidžia Vingio parke. Nesutarimai tarp šalių kyla dėl naudojimosi dujomis, nes butas apšildomas dujomis. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad dujos yra taupomos ir kad ieškovas ne visada turi raktą, kuriuo atsukamas dujų čiaupas, todėl tą raktą laiko pas kaimyną P. K. . Atsakovė nurodė, kad anksčiau būdavo atvejų, kad raktą, kad jis neužkristų, nuimdavo, tačiau to dabar nebedaro.
Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas aplinkybes, sprendžia, kad tarp šalių yra iškilę nesutarimai, tačiau jie nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad atsakovės veiksmai yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu.
Nepatenkinus apeliacinio skundo, iš ieškovo atsakovo naudai priteisiama 1190 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str. 1 d.). Ieškovui buvo atidėtas 3835 Lt žyminio mokesčio mokėjimas už apeliacinį skundą. Nepatenkinus apeliacinio skundo iš ieškovo valstybės naudai priteisiama 3835 Lt žyminio mokesčio bei 4,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str. 2 d., 88 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš N. L. (a. k(duomenys neskelbtini) valstybės naudai 3 835 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 4,70 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteisti iš N. L. K. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 190 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti.