- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-09
- Bylos Nr.
- e2-1473-1012/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29020-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Jakutytė-Sungailienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- V. P.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui V. P. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė UAB „Legal Balance“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo V. P. (toliau – atsakovas) 115,85 Eur negrąžinto kredito, 28,96 Eur paskolos mokesčio, 72,01 Eur kompensacinių palūkanų, 40,54 Eur netesybų, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2008 m. rugsėjo 5 d. tarp pradinės kreditorės UAB „Halex“ (buvusios UAB „Ferratum“) ir atsakovo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 8619, kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 115,85 Eur (400,00 Lt) vartojimo kreditas 30 dienų terminui, kurį jis įsipareigojęs grąžinti ir sumokėti 28,96 Eur (100,00 Lt) paskolos mokestį sutarties sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Suteiktas kreditas ir kredito mokestis atsakovo turėjo būti grąžintas iki 2008 m. spalio 5 d. Atsakovas sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nustatyta tvarka bei terminais neįvykdė. 2018 m. spalio 5 d. tarp AB „Debt Capital Management“ ir ieškovės sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2018-08/03, pagal kurią pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovą. 2018 m. rugsėjo 7 d. atsakovui gyvenamosios vietos adresu išsiųstas pranešimas dėl reikalavimo įvykdyti prievolę, kartu su reikalavimo perleidimo sutarties kopija. Atsakovas sutartyje numatytų įsipareigojimų neįvykdė.
Atsakovui V. P. ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. asmeniškai. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2008 m. rugsėjo 5 d. tarp pradinės kreditorės UAB „Halex“ (buvusios UAB „Ferratum“) ir atsakovo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 8619 (toliau – sutartis), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 115,85 Eur (400,00 Lt) vartojimo kreditas 30 dienų terminui, kurį jis įsipareigojo grąžinti ir sumokėti 28,96 Eur (100,00 Lt) paskolos mokestį iki 2008 m. spalio 5 d. 2013 m. lapkričio 5 d. pradinė kreditorė UAB „Halex“ (buvusi UAB „Ferratum“) ir UAB „Deneira“ pasirašė gautinų sumų pirkimo sutartį, kurios pagrindu pradinė kreditorė perdavė UAB „Deneira“ reikalavimo teisę į atsakovo skolą. 2015 m. gruodžio 1 d. UAB „Deneira“ ir AB „Debt Capital Management“ sudarė skolų pirkimo ir pardavimo sutartį, pagal kurią ši įgijo reikalavimo teisę į atsakovo skolą. 2018 m. spalio 5 d. tarp AB „Debt Capital Management“ ir ieškovės sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2018-08/03, kurios pagrindu pradinė kreditorė perleido reikalavimo teises į jai skolingus asmenis, įskaitant ir atsakovą. 2018 m. rugsėjo 7 d. atsakovui gyvenamosios vietos adresu išsiųstas pranešimas dėl kreditoriaus pasikeitimo, kuriuo atsakovas buvo raginamas per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos sumokėti 455,01 Eur įsiskolinimą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas savo skolinius įsipareigojimus būtų įvykdęs (CPK 178 straipsnis).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.245 straipsnio 3 dalį, sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų, o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.873 straipsnio 1 dalyje numatyta kredito gavėjo pareiga grąžinti gautą kreditą (kredito sumą) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Nagrinėjamu atveju susiklosčius sutartiniams teisiniams santykiams, atsakovas turėjo pareigą grąžinti suteiktą kreditą sutartyje nustatyta tvarka. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove. Kadangi atsakovas nesilaikė sutartyje šalių suderintos paskolos grąžinimo ir paskolos mokesčio mokėjimo tvarkos, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 115,85 Eur negrąžinto kredito ir 28,96 Eur paskolos mokesčio laikytinas pagrįstu ir yra tenkintinas.
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 72,01 Eur kompensuojamųjų palūkanų už laikotarpį nuo 2008 m. spalio 5 d. iki 2018 m. rugsėjo 13 d. (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Pabrėžtina, jog sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013). Sutarties 7.1 punkte nurodyta, jog paskolos gavėjas, negrąžinęs paskolos ar jos dalies ir / ar nesumokėjęs paskolos mokesčio ar jo dalies, įsipareigoja paskolos davėjui nuo laiku negrąžintos paskolos ar jos dalies, ar laiku nesumokėto paskolos mokesčio ar jo dalies, mokėti 0,02 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Nagrinėjamu atveju ieškovė, įgijusi reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą, privalėjo vadovautis sutarties 7.1 punktu ir reikalauti priteisti ne 5 procentų dydžio kompensuojamąsias palūkanas už tam tikrą laikotarpį, bet 0,02 procento dydžio delspinigius (CK 6.101 straipsnio 2 dalis). Teigtina, jog šalių tikroji valia išreikšta sutartyje susitariant būtent dėl 0,02 procento dydžio delspinigių, skaičiuojamų už kiekvieną uždelstą dieną. Priešingas nurodytos sutarties aiškinimas laikytinas nesąžiningu atsakovo atžvilgiu (CK 1.5 straipsnis, 6.193 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 72,01 Eur kompensuojamųjų palūkanų už laikotarpį nuo 2008 m. spalio 5 d. iki 2018 m. rugsėjo 13 d. laikytinas nepagrįstu. Taikant 0,02 procento dydžio delspinigių normą už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 18 d. iki 2018 m. rugsėjo 18 d., ieškovė galėjusi reikalauti priteisti 5,33 Eur ((144,81 Eur x 0,02 proc.) x 184 d.) delspinigių (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 6.101 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju be 5,33 Eur delspinigių, ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 23,17 Eur vienkartinį baudos mokestį už prievolės nevykdymą bei 17,37 Eur nuostolių sumą, patirtą ikiteisminiame skolos išieškojimo procese, iš viso – 40,54 Eur netesybų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutartimi nustatytos netesybos yra skirtos nuostoliams atlyginti, jos yra ne tik prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, bet ir civilinės atsakomybės forma. Pagrindinis civilinės atsakomybės principas – nuostolių atlyginimas visada turi išlikti kompensuojamojo, o ne baudinio pobūdžio. Praktikoje galimi atvejai, kai pažeidžiamas kompensuojamasis netesybų, kaip civilinės atsakomybės formos, pobūdis, ir jos teismo gali būti pripažintos baudinėmis. Pavyzdžiui, kai šalys už tą patį prievolės pažeidimą nustatė ir baudą, ir delspinigius arba kai pats netesybų dydis yra neprotingai didelis. Visais šiais atvejais tokio pobūdžio netesybos gali būti pripažintos baudinėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015).
Kaip jau buvo minėta, sutarties 7.1 punktu šalys sulygo dėl 0,02 procento dydžio delspinigių mokėjimo už negrąžintą paskolą ar jos dalį ir / ar nesumokėtą paskolos mokestį ar jo dalį. Kartu sutarties 7.2 punktu šalys buvo numačiusios, jog paskolos gavėjui laiku negrąžinus paskolos ar jos dalies ir / ar nesumokėjus paskolos mokesčio ar jo dalies, o paskolos davėjui išsiuntus paskolos gavėjui raginimą grąžinti paskolą ar jos dalį ir / ar sumokėti paskolos mokestį ar jo dalį, paskolos gavėjas įsipareigoja sumokėti 5,79 Eur (20,00 Lt) dydžio raginimo mokestį už pirmąjį ir 11,58 Eur (40,00 Lt) dydžio raginimo mokestį už kiekvieną paskesnįjį raginimą. Remiantis sutarties 7.3 punktu, paskolos gavėjui delsiant grąžinti paskolą ar jos dalį ir / ar delsiant sumokėti paskolos mokestį ar jo dalį ilgiau kaip 15 kalendorinių dienų po paskolos termino pabaigos, paskolos gavėjas privalėjo papildomai sumokėti paskolos davėjui vienkartinę 23,17 Eur (80,00 Lt) baudą. Kadangi ieškovė, kreipdamasi į teismą, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių patirtas išlaidas ikiteisminiame skolos išieškojimo procese, 17,37 Eur suma ieškovei nepriteistina. Šiuo atveju yra svarstytinas tik sutartimi nustatytų delspinigių ir baudos taikymo kartu klausimas. Atsižvelgiant į tai, jog šalys yra sulygusios dėl dvigubų netesybų (delspinigių ir baudos už termino įvykdyti prievolę praleidimą), kurios pripažintinos baudinėmis, jų kumuliatyvus taikymas yra negalimas. Kadangi šalys už praleistą prievolės įvykdymo terminą nustatė dvigubas netesybas – delspinigius ir baudą, tai delspinigiai (mažesnioji suma) įskaitytini į baudą. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteistina 17,84 Eur (23,17 Eur – 5,33 Eur = 17,84 Eur) vienkartinė bauda.
Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios vadinamosios procesinės palūkanos skirtos būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, kartu – operatyviam teismo sprendimo įvykdymui skatinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018). Kadangi atsakovas prievolės nevykdė geruoju, nemokėdamas 162,65 Eur skolos sumos, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 162,65 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. rugsėjo 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 15,00 Eur dydžio žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, jog teismas tenkino 63,20 procentus ieškovės reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistina 9,48 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 3,58 Eur. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ numatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Kadangi ieškinys tenkintas iš dalies, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai sudaro 2,26 Eur. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinį patenkinus iš dalies, valstybei iš atsakovo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, iš atsakovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 115,85 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų ir aštuoniasdešimt penkis euro centus) negrąžinto kredito, 28,96 Eur (dvidešimt aštuonis eurus ir devyniasdešimt šešis euro centus) paskolos mokesčio, 17,84 Eur (septyniolikos eurų ir aštuoniasdešimt keturių euro centų) vienkartinę baudą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 162,65 Eur (vieno šimto šešiasdešimt dviejų eurų ir šešiasdešimt penkių euro centų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. rugsėjo 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 9,48 Eur (devynis eurus ir keturiasdešimt aštuonis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Išaiškinti atsakovui, kad jis negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.