Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

civilinio ieškovo sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotajai atstovei D. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. Š., g. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, neteistas, kaltinamas pagal BK 223 str. 1 d., 184 str. 2 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje buvo perskaityti sunkiai sergančios ir negalinčios dalyvauti teismo posėdyje liudytojos G. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Liudytoja G. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji yra sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos narė nuo 2010-03-21, anksčiau taip pat buvo šios bendrijos valdybos narė nuo 2009-06-20. Laikotarpiu nuo 2008-06-15 iki 2009-06-20 buvo išrinkta bendrijos revizore. 2008-06-15 bendrijos narių visuotinio susirinkimo sprendimu bendrijos pirmininku buvo išrinktas M. Š., taip pat buvo išrinkta ir valdyba iš 11 narių. M. Š. buvo išrinktas metams laiko ir jo darbo sutartis buvo sudaryta vienerių metų terminui. Bendrijoje dirbo buhalterė A. K.. Nuo 2009 metų kovo mėnesio, tikslios dienos nežino, bendrijoje pradėjo dirbti nauja buhalterė L. C., tačiau valdyba apie tai nieko nežinojo ir nuo kada ji pradėjo oficialiai dirbti - lieka neaišku. 2009 metais prieš ataskaitinį susirinkimą, kuris paprastai yra šaukiamas apie balandžio - gegužės mėnesį, ji turėjo atlikti bendrijos veiklos reviziją. Norėdama atlikti bendrijos veiklos reviziją, ji turėjo patikrinti nuo 2008-07-01 iki 2009-01-01 bendrijos ūkinę — finansinę dokumentaciją, bei 2008-07-01 - 2009-05-16 pareigybinių įgaliojimų vykdymą. Šiam patikrinimui atlikti jai buvo reikalingos darbo sutartys, žiniaraščiai, tabeliai, visos kitos sutartys su bendrija, kasos knyga, susirinkimų protokolai, atliktų darbų aktai, kvitai. Šių dokumentų jis prašė M. Š. 2009-04-02 žodžiu, ir jis jai pateikė darbo laiko apskaitos žiniaraštį, visų pravestų valdybos posėdžių protokolus, parengtus įsakymus, paskyras atliekamiems darbams, tačiau nepateikė sutarčių su samdomais darbuotojais, ilgalaikio turto žiniaraščio ir įsigijimo dokumentų, nuomos sutarčių, todėl M. Š. 2009-04-25 parašė raštą, kuriame pareikalavo pateikti šiuos dokumentus. M. Š. jai šių dokumentų nepateikė, todėl 2009-04-29 įteikė jam pakartotinį raštą, po kurio gavimo M. Š. taip pat nepateikė prašomų dokumentų, po ko ji dar kartą 2009-05-09 raštu pastarojo pareikalavo pateikti šiuos dokumentus, tačiau M. Š. jai šių dokumentų taip ir nepateikė. M. Š. jai nesakė, kodėl jis nepateikia dokumentų, jis niekaip nemotyvuodavo priežasčių. Atlikusi reviziją, 2009-05-22 ji surašė revizijos aktą, kuriame surašė nustatytus pažeidimus. Revizijos aktą valdyba yra pridėjusi prie pareiškimo. Dokumentus, kuriuos jai pateikė M. Š., pastarasis paduodavo jai asmeniškai, nes jų sklypai yra šalia. Surašius šį 2009-05-22 revizijos aktą, pasirašė ji ir kitas revizijos komisijos narys M. Š., ir tą revizijos akto originalą ji atidavė M. Š. ataskaitinio susirinkimo metu, kiek atsimena - 2009-05-23, o ant kopijos nėra M. Š. parašo, nes ji pasidarė šio akto kopiją prieš pasirašant M. Š.. Po šio susirinkimo M. Š. sušaukė valdybos posėdį 2009-06-05, kuriame M. Š. atsisakė savo parašo ant revizijos akto, todėl 2009-06-13 ji raštu pareikalavo M. Š. pateikti jai 2009-06-05 sušaukto valdybos susirinkimo protokolo kopiją, tačiau M. Š. jai šio protokolo kopijos nepateikė. 2009-06-20 buvo sušauktas visuotinis bendrijos narių susirinkimas, kurio metu buvo išrinkta nauja sodininkų bendrijos valdyba ir nauja jos pirmininkė J. J., tačiau M. Š. po to apskundė šį sprendimą Klaipėdos rajono apylinkės teismui, ir naujai valdybai ir jos pirmininkei bendrijos dokumentacijos ir kito bendrijos turto neperdavė. 2009-12-18 Klaipėdos rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą dėl M. Š. ieškinio, pagal šį sprendimą M. Š. ieškinys buvo patenkintas, t. y. buvo panaikintas 2009-06-20 visuotinio narių pakartotinio susirinkimo nutarimo 3 punktas, kuriuo buvo naujai išrinkta valdyba. 2010-03-21 įvyko bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ neeilinis visuotinis pakartotinis narių susirinkimas, pagal šio susirinkimo sprendimą M. Š. laikomas atšauktas nuo 2009-07-01 pasibaigus jo vienerių metų kadencijai ir yra išrinkta nauja valdyba bei nauja bendrijos pirmininkė J. J.. Po to, kai buvo išrinkta nauja valdyba ir nauja bendrijos pirmininkė 2010-03-21, buvo bandyta išsireikalauti iš M. Š. bendrijos dokumentus, antspaudą, kasos dokumentus, pinigines lėšas ir kitus bendrijai priklausančius dokumentus, tačiau M. Š. atsisakė tai daryti motyvuodamas tuo, kad apskundė 2010-03-21 susirinkimo rezultatus ir dar teisme nėra priimtas sprendimas dėl jo ieškinio. Nors M. Š. yra atšauktas iš bendrijos pirmininko pareigų, tačiau jis atsisakė atiduoti visus bendrijos dokumentus bei turtą, savavališkai renka pinigines lėšas ir neaišku, ką daro su tais pinigais, bendrijai vis kaupiasi skolos, ji yra skolinga SODRAI ir VST, skolos vis auga, o M. Š. iki pat 2010-05-15 rinko pinigus iš sodininkų bendrijos narių, tačiau kur jis deda tuos pinigus - lieka neaišku. 2010-06-02 ji kartu su J. J., R. K., A. T. ir A. P., taip pat su antstole buvo nuvykę į bendrijos patalpas, tačiau ten rado tik senus bendrijos buhalterinius dokumentus, sutartis dėl elektros tiekimo, taip pat nebuvo kelių raktų nuo 4 sandėlių spynų, todėl ten negalėjo įeiti. Antstolė viską užfiksavo, užprotokolavo (2 t., b. l. 28-31).

Šioms išvadoms paaiškinti ir patikslinti teisiamajame posėdyje apklausta išvadas davusi specialistė A. B. parodė, kad antroji išvada buvo duota, buhalterei L. C. pateikus papildomus dokumentus, kurie nebuvo žinomi ir tirti, duodant pirmąją išvadą. Atlikdama specialisto tyrimą, ji pati turėjo suvesti apskaitą ir nustatyti ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu kasos likutį, kadangi buvo daug nesuregistruotų kasos dokumentų. Buhalterė L. C. faktiškai tvarkė kasos knygą iki 2010 m. vasario mėnesio, o apskaitos registrą iki kovo galo. Nauja pirmininkė paprašė žmonių, kad atneštų kvitus, daug sunešė kvitų, ir juos visus sutikrino su buhalterine apskaita. Dauguma kvitų buvo užregistruota apskaitoj, o tie du paminėti nebuvo. Iš elektros tinklų duomenis užklausė tyrėja, ir tada sulygino su buhalterine apskaita ir nustatė, kad neišsaugojo dokumentų. Dokumentinio kasos likučio, pačios kontrolės nebuvo, pagal apskaitos dokumentus ji pati suregistravo kasos dokumentus ir nustatė, koks turėjo būti likutis. Atskaičiavo, kiek nesumokėta M. Š. už 3 mėnesius atlyginimo ir įsiskolinimą dėl avansinės apyskaitos 197 litus (jis buvo pirkęs prekių daugiau, nei gavo iš kasos pinigų, už 197 litus). Atėmus šias sumas, ir gavosi dokumentais nepateisinta dingusi pinigų suma. Skaičiavimus ir tuos skirtumus suvedė pati, sodininkų bendrija revizijos nedarė. M. Š. kasininko pareigas prisiskyrė sau, kasos pajamų orderiuose už kasininką pasirašydavo M. Š.. Visos kasos operacijos turėjo būti pagrindžiamos kasos pajamų arba kasos išlaidų orderiais ir registruojama kasos knygoje. Už ūkinių operacijų pagrindimą apskaitos dokumentais atsako vadovas. Trūkumas susidarė nuo 2009 m. liepos 1 d. Per tą laiką bendrijos surinktos pinigų sumos buvo žymiai didesnės, negu oficialiai išleistos. Specialisto tyrimui nebuvo pateikta duomenų, kad faktiškai būtų atliktos kokios nors piniginės operacijos, bet nebūtų jas patvirtinančių dokumentų.

Aukščiau aptarti įrodymai visiškai patvirtina kaltinamojo M. Š. kaltę jam inkriminuotų nusikaltimų padaryme.

Pagal BK 223 str. 1 d. atsako tas, kas aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to kilo BK 223 str. 1 d. numatytos pasekmės. Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 str. 1 d. nustato, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai apskaitos tvarkymą reglamentuojančių norminių aktų netinkamas vykdymas, kai nesurašomi, nesurenkami visi apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, ir pan. Kaltinamasis M. Š. neneigia, kad vadovaudamas sodininkų bendrijai, jis nebuvo nustatęs buhalterinių dokumentų saugojimo tvarkos, dėl ko dokumentai buvo laikomi padrikai, be griežtos apskaitos tiek jo paties, tiek buhalterės žinioje, dėl to specialisto išvadoje nurodyti apskaitos dokumentai nebuvo išsaugoti ir atitinkamai nebuvo įtraukti į apskaitą. Kaltinamasis taipogi pripažįsta, jog dalis bendrijos lėšų buvo panaudota įvairiems darbams atlikti jam nepasirūpinus, kad šių darbų apmokėjimas, kuris dėl areštuotų bendrijos sąskaitų vykdavo grynais pinigais, būtų pateisintas atitinkamais buhalteriniais dokumentais. Specialisto išvadomis, apklaustų asmenų parodymais taip pat nustatyta, jog bendrijos piniginėmis lėšomis vienasmeniškai disponavo ir visas finansines operacijas vykdė betarpiškai M. Š.. Akivaizdu, jog M. Š. vykdant finansines operacijas be apskaitos dokumentų arba, nors ir su dokumentais, tačiau jų neišsaugant ir nepateikiant buhalterei įtraukimui į apskaitą, bendrijos buhalterė neturėjo jokių galimybių įtraukti šias finansines operacijas į apskaitą, kadangi apie jas M. Š. tiesiog nebuvo informuota. Iš to seka, kad nagrinėjamu atveju už apskaitos dokumentų neišsaugojimą ir aplaidų teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą yra atsakingas tiriamu laikotarpiu bendrijos valdybos pirmininko pareigas ėjęs M. Š.. Specialisto išvada taip pat nustatyta, kad dėl išvadoje nurodytų apskaitos dokumentų neišsaugojimo ir neįtraukimo į apskaitą bei 69444,04 Lt piniginių lėšų panaudojimo neįtraukiant į apskaitą ir nepagrindžiant kasos išlaidų orderiu, negalima iš dalies nustatyti Klaipėdos rajono sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Taigi M. Š. kaltė visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia, veika kvalifikuojama pagal BK 223 str. 1 d. kaip aplaidus teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas ir buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas įstatymų nustatytą laiką, dėl ko laikotarpiu nuo 2009-04-01 iki 2010-05-08 negalima iš dalies nustatyti Klaipėdos rajono sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Teismo vertinimu, veika padaryta dėl nusikalstamo pasitikėjimo, M. Š. žinant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nuostatas, tačiau jas vykdant netinkamai, ir numatant, kad dėl to nebus galima iš dalies nustatyti bendrijos veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, tačiau lengvabūdiškai tikintis šių pasekmių išvengti.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 184 straipsnį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą. Objektyviai turto iššvaistymas – tai neteisėtas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto perleidimas tretiesiems asmenims, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Svetimo turto iššvaistymas reiškia, kad kaltininkas šį turtą perleidžia, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiškiai neteisingai. Esminis turto iššvaistymo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus turto atžvilgiu. Šiuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu pradeda elgtis pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas, toks turtas iš teisėto kaltininko valdymo pereina į trečiųjų asmenų neteisėtą valdymą. Vien tai, kad kaltininkas nurodo, jog bendrovės pinigai buvo naudojami bendrovės reikmėms nepateikdamas konkrečių duomenų, nepaneigia turto iššvaistymo BK 184 straipsnio prasme. Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Todėl kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Tokia nuostata nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-84/2012).

Kaltinamojo M. Š. teigimu, bendrijos pinigus, kurių trūkumas buvo nustatytas, jis panaudojo bendrijos reikmėms: apie 8000 litų buvo panaudoti keičiant elektros stulpą, apie 4000 litų už šiukšlių išvežimą, taip pat buvo remontuojamas kelias, atliekami drenažo tvarkymo darbai, daromos kitos smulkios išlaidos. Vienok iš specialisto išvadų matyti, kad atsiskaitymas už kelio remonto darbus buvo įtrauktas į bendrijos buhalterinę apskaitą. Apklausti liudytojais bendrijos nariai parodė, kad drenažo sistemų tvarkymui buvo rengiamos talkos, bendrijos nariams užskaitant darbadienius, pinigai už darbą nebuvo mokami. Iš KRATC pažymos matyti, kad 2009-07-01 – 2010-05-01 bendrija į sąvartyną pristatė atliekų už 176 litus (t. 5, b. l. 6-8), taigi kaltinamojo nurodoma atliekų tvarkymui išleista suma yra aiškiai nereali. Nors kaltinamasis pateikė sąmatą (t. 6, b. l. 101), jog 2014 m. pabaigos kainomis elektros tiekimo stulpo pakeitimas su papildomais darbais galėtų kainuoti 8734 litus, bylos duomenimis elektros stulpas buvo keičiamas 2010 m. pradžioje, kuomet kainos buvo mažesnės, be to, paties kaltinamojo teigimu, už darbą buvo mokama grynais ir be dokumentų, kas atitinkamai sąlygoja ženkliai mažesnę kainą. Pačioje sąmatoje stulpo pakeitimo kaina be PVM nurodyta 3654 litai, tuo tarpu apklaustų liudytojais bendrijos narių teigimu, stulpo pakeitimas galėjo kainuoti ne daugiau 1000 litų.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad kaltinamasis M. Š. būtų pasisavinęs, t. y. tyčia neteisėtai neatlygintinai pavertęs savo nuosavybe jam patikėtus ir jo žinioje buvusius bendrijos pinigus, ir tuo tikslu būtų apgaulingai tvarkęs buhalterinę apskaitą. Nenustatyta, kad tiriamu laikotarpiu M. Š. bendrijos pinigus būtų panaudojęs asmeniniais interesais, įgijęs kokį nors brangų kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą. Esant tokioms aplinkybėms, valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras įstatymo nustatyta tvarka kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti kaltinamajame akte nurodytų M. Š. veikų faktines aplinkybes ir kvalifikaciją kaltinant M. Š. tuo, jog aplaidžiai tvarkydamas apskaitą, jis iššvaistė jam patikėtas ir jo žinioje buvusias bendrijos pinigines lėšas. Teismu vertinimu, tokia veikos kvalifikacija yra pagrįsta ir atitinka faktines bylos aplinkybes. Kaltinamojo aiškinimas, jog bendrijos pinigines lėšas jis išleido, apmokėdamas bendrijai suteiktas paslaugas, byloje surinktais įrodymais nėra paneigtas. Kita vertus, kaltinamasis nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jo minimų išlaidų pagrįstumą. Kaip jau minėta, M. Š., būdamas bendrijos valdybos pirmininku, vienasmeniškai disponavo bendrijos piniginėmis lėšomis, pats betarpiškai atlikdavo visus mokėjimus, taip pat vykdė ir kasininko funkcijas. Taigi M. Š. buvo besąlygiškai atsakingas už tinkamą ir teisėtą bendrijos lėšų panaudojimą. Kaltinamasis neneigia žinojęs, kokia tvarka turi būti pateisinamas lėšų panaudojimas ir fiksuojamos bendrijos išlaidos. Tačiau byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad iš bendrijos narių surinkti ir bendrijos kasoje užpajamuoti pinigai 69444,04 Lt sumoje buvo paimti iš kasos ir išleisti be jokių kasos išlaidas patvirtinančių dokumentų. Byloje nėra duomenų, kad panaudojus šiuos pinigus, bendrija realiai būtų įgijusi kokį nors turtą ar jai būtų realiai suteiktos kokios nors paslaugos. Kaip matyti iš kaltinamojo parodymų, kaltinamasis nesugebėjo net ir deklaratyviai pagrįsti didžiosios dalies šios pinigų sumos panaudojimo, o jo nurodytos išlaidos atskiroms paslaugoms apmokėti yra aiškiai neproporcingos tikrajai tų paslaugų vertei. Tai reiškia, kad kaltinamasis jam patikėtą ir jo žinioje buvusį turtą perleido tretiesiems asmenims, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiškiai neteisingai (nagrinėjamu atveju – už bendrijos sumokėtus pinigus bendrijai nebuvo suteiktos paslaugos ar suteiktos paslaugos buvo ženkliai mažesnės vertės, nei už jas sumokėta pinigų suma). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 straipsnį juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba naudoti jį asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Taigi, sprendžiant klausimą, ar bendrovės vadovas, disponuodamas jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) bendrovės turtu, veikė neteisėtai, būtina nustatyti, ar nebuvo pažeisti bendrovės veiklą reglamentuojantys teisės aktai, ar buvo paisoma visuotinio akcininkų susirinkimo, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimų, pareiginių nuostatų. Turtinės žalos nukentėjusiajam padarymas yra būtinas turto iššvaistymo požymis. Kvalifikuojant bendrovės vadovo veiką kaip turto iššvaistymą reikia įvertinti, ar neteisėtai disponuojant bendrovės turtu ar jį paimant, bendrovei buvo padaryta turtinė žala. Ši žala turi būti reali, o ne tik konstatuojama pagal bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose esančius duomenis. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamojo veiksmais bendrijai buvo padaryta turtinė žala, o šie veiksmai buvo neteisėti, nes bendrijos piniginės lėšos buvo naudojamos, jų panaudojimo neapskaitant ir neatlygintinai. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai pats bendrovės vadovas ar kitas administracijos atstovas pagal išlaidų orderį paima pinigus iš bendrovės kasos ir juos panaudoja ir nėra išlaidas pagrindžiančių dokumentų, šis veiksmas gali būti vertinamas kaip įmonės turto pasisavinimas arba iššvaistymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-451/2004, 2K-440/2005, 2K-202/2006, 2K-213/2006, 2K-47/2007, 2K-108/2008, 2K-61/2009, 2K-P-78/2012). Kaltininko tvirtinimai, kad bendrovės lėšos iš tikrųjų buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti tai, kad įmonės turtas buvo pasisavintas ar iššvaistytas.

Tuo būdu M. Š. kaltė įrodyta ir dėl šio nusikaltimo, veika kvalifikuojama pagal BK 184 str. 2 d. kaip kaltininkui patikėto ir jo žinioje buvusio didelės vertės svetimo turto iššvaistymas. Nustatyta, jog turtą kaltinamasis iššvaistė, veikdamas netiesiogine tyčia, t. y. suvokdamas pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatydamas, kad dėl jo veikos gali atsirasti atitinkami baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai ir, nors jų tiesiogiai nesiekdamas, tačiau sąmoningai leisdamas šiems padariniams kilti.

Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs. Pažymėtina, kad kaltinamasis nuo pat bylos nagrinėjimo teisme pradžios pareiškė, jog pripažįsta kaltę dėl žalos bendrijai padarymo ir dėl to gailisi, tačiau nesutiko su kaltinamajame akte nurodyta jo veikos kvalifikacija pagal 222 str. 1 d. ir 183 str. 2 d. Teisminio bylos nagrinėjimo metu prokurorui paprašius pakeisti kaltinimą ir M. Š. veiką kvalifikuoti pagal BK 223 str. 1 d. ir 184 str. 2 d., kaltinamasis dėl šių veikų savo kaltę pripažino pilnai.

Nors nuo nusikaltimų padarymo praėjo jau 5 metai, iki šiol M. Š. savanoriškai atlygino tik 1500 eurų, t. y. apytiksliai 1/13 dalį nusikaltimu padarytos turtinės žalos. Iš byloje sukauptų duomenų matyti, kad M. Š. materialinė padėtis nėra gera, jis turi ir kitų turtinių įsipareigojimų, taigi nėra jokio pamatuoto pagrindo tikėtis, kad M. Š. artimiausiu metu geruoju atlygins visą nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Remiantis išdėstytu, teismas neįžvelgia pakankamo pagrindo BK 59 str. 2 d. nuostatų taikymui ir nedidelės dalies nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo nepripažįsta kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Kaltinamasis M. Š. yra pakankamai jauno amžiaus, anksčiau neteistas, 2009-09-25 baustas administracine tvarka pagal ATPK 173¹ str. 1 d., turi šeimą, dirba, augina ir išlaiko du mažamečius vaikus, taip pat išlaiko studijuojančią sutuoktinę ir apmoka už jos mokslą. M. Š. padarė vieną neatsargų ir vieną tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai. Tyčinis nusikaltimas padarytas veikiant netiesiogine tyčia, nenustatyta, kad kaltinamasis iš nusikaltimo būtų siekęs pasipelnyti ar turėjęs materialinės naudos, kita vertus, nusikaltimu sodininkų bendrijai padaryta didelė turtinė žala, ženkliai apsunkinta bendrijos veikla ir turtinių įsipareigojimų vykdymas. Kaip minėta, byloje nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kaltinamasis dirba, iš darbinių pajamų ne tik išlaiko nedirbančią studijuojančią sutuoktinę bei du mažamečius vaikus, g. 2009 m. ir 2012 m., tačiau ir savo noru pradėjo atlyginti padarytą žalą, kurią įsipareigoja pilnai atlyginti per 1-2 metus. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, už BK 184 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą jam skiriama mažesnė už sankcijos vidurkį sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Už neatsargų nusikaltimą skiriama sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, nustatant artimesnę minimaliai laisvės apribojimo trukmę. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 2 p., paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu.

Kaip minėta, kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, savo elgesį vertina kritiškai, yra pasiryžęs pilnai atlyginti padarytą žalą, yra saistomas pozityvių socialinių ryšių, nusikaltimai padaryti prieš 5 metus, nėra duomenų, kad per šį laikotarpį kaltinamasis būtų padaręs kokių nors kitų teisės pažeidimų. Šios aplinkybės partvirtina, kad padaryti nusikaltimai buvo atsitiktinis reiškinys kaltinamojo gyvenime, sąlygotas nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, o ne kaltinamojo vertybinių nuostatų sąlygotas dėsningumas. Akivaizdu, jog atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, kaltinamasis negalės tęsti darbinės veiklos, gauti pajamų ir tęsti pradėtą žalos atlyginimo procesą, kas yra itin aktualu sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, taip pat nebus kam išlaikyti ir prižiūrėti mažamečių kaltinamojo vaikų. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas laiko, jog valstybinį kaltinimą byloje palaikiusio prokuroro prašymas neskirti kaltinamajam realaus laisvės atėmimo, kuriam neprieštaravo ir civilinio ieškovo atstovė, yra pagrįstas ir atitinka optimalią bylos šalių interesų pusiausvyrą. Teismo vertinimu, BK 42 str. 2 d. numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikant BK 75 str. 1 d. nuostatas ir atidedant paskirtos bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į civilinio ieškovo interesus ir vadovaujantis BK 75 str. 2 d., kaltinamajam skiriama BK 69 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per 1 metus atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą, jis įpareigojamas bausmės vykdymo atidėjimo metu tęsti darbą (BK 75 str. 2 d. 5 p.).

Sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ byloje pareiškė 69444,04 lito dydžio civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo jo iššvaistytas bendrijos pinigines lėšas (t. 1, b. l. 100-101). Civilinio ieškovo atstovė, bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininkė D. B. teisiamajame posėdyje paaiškino, jog M. Š. nurodoma elektros stulpo keitimo kaina yra nereali, paties stulpo pirkti netgi nereikėjo, nes buvo panaudotas bendrijos turimas kitas stulpas. Drenažinių vamzdžių pirkimas nėra užfiksuotas dokumentais, jai nežinoma, kad kur nors bendrijos teritorijoje vamzdžiai būtų keisti. Jai taip pat nežinoma, kad būtų pirkta kanalų valymo paslauga, kanalus valo bendrijos nariai ir tai užskaitoma kaip darbadieniai. 2015-01-20 M. Š. dalį žalos atlygino (1000 eurų), todėl prašo priteisti likusią neatlygintą žalos dalį. Nurodytos žalos dalies atlyginimą patvirtina ir bankiniai dokumentai (t. 6, b. l. 77-78). 2015-04-08 teisme gautas gynėjo pranešimas, kad 2015-04-02 kaltinamasis atlygino dar 500 eurų žalos, ką patvirtina pridėtas bankinis dokumentas. Kadangi kaltinamasis savanoriškai atlygino dalį (1500 eurų) padarytos žalos, procesas dėl civilinio ieškinio šioje dalyje nutraukiamas (BPK 107 str.). Likusioje dalyje ieškinys tenkintinas, kadangi yra pagrįstas aukščiau aptartais bylos dokumentais, kaltinamasis privalo atlyginti nusikalstamais veiksmais (be išlaidas pateisinančių dokumentų iššvaisčius bendrijos kasoje buvusius pinigus) bendrijai padarytą turtinę žalą, kurios fakto bei dydžio jis ir neginčija.

Ikiteisminio tyrimo metu prokuroro 2011-06-09 nutarimu buvo laikinai apribotos M. Š. nuosavybės teisės į piniginius indėlius, esančius bankų „Swedbank“ ir „SEB“ sąskaitose (t. 5, b. l. 104-105). Prokurorui praleidus įstatymo nustatytą terminą kreiptis dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo, Klaipėdos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012-10-25 nutartimi šis terminas buvo pratęstas 3 mėnesiams pažeidžiant įstatymo nustatytą tvarką, t. y. buvo pratęstas jau 2011-12-08 pasibaigęs terminas (t. 5, b. l. 112). Analogiškai pažeidžiant įstatymo reikalavimus, jau pasibaigęs terminas vėl buvo tęsiamas Klaipėdos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013-03-19 nutartimi (t. 5, b. l. 115-116), po to 2013-06-12 ir 2013-09-17 nutartimis (t. 5, b. l. 120, 136). Klaipėdos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2014-04-02 nutartimi jau pasibaigęs terminas buvo dar kartą pratęstas (t. 5, b. l. 139). Kadangi 2014-07-10 prokurorui perdavus bylą su kaltinamuoju aktu teismui, ikiteisminio tyrimo metu taikyto laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas, prokurorui nesiėmus inicijuoti savalaikio jo pratęsimo jau buvo pasibaigęs, iš naujo taikyti laikiną nuosavybės teisės į piniginius indėlius apribojimą nebėra prasmės, nes kaltinamasis pakankamai ilgą laiką galėjo laisvai disponuoti savo bankinėmis sąskaitomis, kita vertus, nenustatyta, kad jo bankinėse sąskaitose būtų bent kiek lėšų.

Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentai, saugomi Klaipėdos rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo kameroje (4 t., b. l. 44- 46), grąžintini bendrijai (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teismas

nusprendžia:

M. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 223 str. 1 d., 184 str. 2 d., ir

pagal BK 223 str. 1 d. laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, pagal BK 184 str. 2 d. laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir galutinai nubausti M. Š. laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti ir per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ likusią neatlygintą padarytos turtinės žalos dalį 18612,38 euro. Kardomąsias priemones M. Š. palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą.

Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, ir priteisti iš nuteistojo M. Š. 18612,38 euro Klaipėdos rajono sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“. Likusioje dalyje procesą dėl civilinio ieškinio nutraukti.

Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, saugomus Klaipėdos rajono policijos komisariate, grąžinti sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.