Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2021-02-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-690-737/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-02-18Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-05-05Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-02-18
Bylos Nr.
1-690-737/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-23844-2020-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jūratė Petraškienė
Kaltinamasis
M. S.
Advokatai
Antanas Vitlipas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-690-737/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23844-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; (S) 1.1.8.10; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.2.18.2; 1.2.18.3; 2.1.10.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 18 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jūratė Petraškienė,sekretoriaujant Inai Jankulskaitei,dalyvaujant prokurorei Astai Kaminskienei,kaltinamajam M. S., jo gynėjui advokatui Antanui Vitlipui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2015 m. birželio 23 d. Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs 2016 m. kovo 22 d.;

2) 2016 m. kovo 3 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2015 m. birželio 23 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė 1 metų laisvės apribojimo bausmė. 2017 m. sausio 13 d. Jonavos rajono teismo nutartimi paskirta bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę, 2017 m. gegužės 5 d. paleistas atlikęs bausmę;

3) 2018 m. kovo 27 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, 2019 m. lapkričio 15 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro;

4) 2019 m. birželio 10 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), per bausmės vykdymo atidėjimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, 2020 m. sausio 8 d. išregistruotas atlikęs bausmę;

5) 2019 m. rugpjūčio 22 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, BK 259 straipsnio 2 dalį – 30 parų arešto bausme. Šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė subendrinta su 2018 m. kovo 27 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu skirta bausme ir skirta galutinė subendrinta bausmė 9 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nenusiję su darbu arba mokymusi; tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. 2020 m. kovo 9 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartimi 2019 m. rugpjūčio 22 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su 2019 m. birželio 10 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nenusiję su darbu arba mokymusi; tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; į paskirtą bausmę įskaitytas M. S. iš dalies atliktas bausmės laikas pagal 2019 m. birželio 10 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendį; 2020 m. kovo 25 d. įtrauktas į probuojamųjų asmenų duomenų registrą, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. S. 2020 m. birželio 18 d. laikotarpyje nuo 09 val. 25 min. iki 10 val. 00 min. Jonavoje, tikslus laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, radęs svetimą I. A. vardu išduotą AB „Šiaulių bankas“ banko elektroninę bekontaktę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei neteisėtai laikė ją prie savęs iki 2020 m. birželio 18 d. 10 val. 18 min.

Be to, M. S. 2020 m. birželio 18 d. apie 10 val. 07 min. parduotuvėje „Norfos mažmena“, esančioje adresu Chemikų g. 58, Jonavoje, neteisėtai panaudojo AB „Šiaulių bankas“ banko elektroninę bekontaktę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą I. A. vardu, pridėjo bekontaktę mokėjimo kortelę prie kortelių skaitytuvo, t. y. nurodė save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansinę operaciją, neteisėtai atliko finansinę operaciją, atsiskaitė už prekes 0,75 eurų sumoje.

Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, M. S. 2020 m. birželio 18 d. apie 10 val. 18 min. UAB „Palink“ priklausančioje parduotuvėje „Iki“ esančioje adresu Chemikų g. 1, Jonavoje, neteisėtai panaudojo AB „Šiaulių bankas“ banko elektroninę bekontaktę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą I. A. vardu, pridėjo bekontaktę mokėjimo kortelę prie kortelių skaitytuvo, t. y. nurodė save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansinę operaciją, neteisėtai atliko finansinę operaciją, atsiskaitė už prekes 15,54 eurų sumoje.

Apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu M. S. prisipažino įvykdęs nusikalstamas veikas ir paaiškino, kad rado banko kortelę Rimkuose netoli „Norfos“ parduotuvės. Kortelė mėtėsi ant žemės. Nežiūrėjo kieno vardu buvo išduota kortelė, kadangi buvo užrašyta ne lietuvių kalba, tačiau suprato, kad ji svetima. Radęs kortelę sugalvojo nusipirkti cigarečių. Norėjo patikrinti ar kortelėje yra pinigų ir nuėjęs į „Norfa“ parduotuvę nusipirko žiebtuvėlį. Matė, kad kortelė yra bekontaktė, todėl prilietė kortelę prie kortelių skaitytuvo ir atsiskaitė. Žinojo, jog bekontakte mokėjimo kortele galima atsiskaityti iki 20 Eur. Vėliau nuėjo į parduotuvę „Iki“ ir nusipirko 3 pakelius cigarečių už 15 Eur. Norėjo pirkti 4 cigarečių pakelius, tačiau pirko tik 3 pakelius, kadangi neužteko pinigų. Tada nuėjo į parduotuvę „Norfa“, tačiau kortele atsiskaityti jau negalėjo, todėl kortelę nunešė ir padėjo ją ten kur rado. Atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą. Blogai vertina savo poelgį, gailisi.

Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino įvykio aplinkybes, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės yra aiškios, proceso dalyviai sutiko, kad kiti įrodymai byloje nebūtų tiriami, todėl byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą (vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalimi, 291 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismo nustatytos faktinės nusikalstamų veikų įvykdymo aplinkybės bei kaltinamojo M. S. kaltė, padarius nusikalstamas veikas, be jo paties prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktų bei teisiamojo posėdžio metu paskelbtų bei išvardintų įrodymų visuma.

Žemesnės instancijos teismas

2020 m. birželio 18 d. protokolu – pareiškimu nustatyta, kad pareiškėjas I. A. pranešė, kad 2020 m. birželio 18 d. apie 10 val., būdamas parduotuvėje „Norfa“ pastebėjo, kad kelnių kišenėje nėra „Šiaulių“ banko mokėjimo kortelės išduotos jo vardu. Paskutinį kartą kortele atsiskaitė „Jonavos paslaugų“ kasoje Klaipėdos g., Jonavoje. 2020 m. birželio 18 d. 09.25 val. dėl prarastos kortelės kreipėsi į banką ir sužinojo, kad jo banko kortele buvo atsiskaityta 2020 m. birželio 18 d. 10.18 val. už 15,54 eurų sumą parduotuvėje „Iki“, esančioje Chemikų g. 1, Jonavoje (1 t., b. l. 1-5).

Nukentėjusiojo I. A. parodymais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2020 m. birželio 18 d. apie 09.20 val. jis kartu su žmona O. D. lankėsi „Jonavos paslaugose“, esančiose Klaipėdos g. 17, Jonavoje, kur jis sumokėjo komunalinius mokesčius atsiskaitydamas banko mokėjimo kortele. Po to jie nuėjo į parduotuvę „Norfa“, esančia Chemikų gatvėje Jonavoje. Parduotuvėje jis pasigedo savo banko mokėjimo kortelės. Kokiomis aplinkybėmis jis prarado savo banko mokėjimo kortelę, nežino, tačiau neatmeta, kad galėjo ją ir pamesti, nes laikė ją kišenėje. Pastebėjęs, kad neturi banko mokėjimo kortelės jis kreipėsi į „Šiaulių“ banką ir užblokavo banko kortelę. Banke iš banko darbuotojo sužinojo, kad jo banko kortele buvo atsiskaityta 2020 m. birželio 18 d. 10.18 val. parduotuvėje „Iki“, esančioje Chemikų g. 1 Jonavoje, už 15,54 eurų. 2020 m. gruodžio 7 d. jis kreipėsi į banką dėl jo banko sąskaitos išrašo ir jį gavęs pastebėjo, kad jo banko kortele 2020 m. birželio 18 d. 10.07 val. buvo atsiskaityta net ik parduotuvėje „Iki“, tačiau ir parduotuvėje „Norfa – JH“ už 0,75 Eur. Daugiau jokių finansinių operacijų su savo banko kortele jis neatliko. Nori paminėti, kad jo banko kortelė yra bekontaktė, t. y. su ją galima atsiskaityti neįvedant PIN kodo, o tiesiog priliečiant banko kortelę prie skaitytuvo. Po įvykio kaltininkas jo atsiprašė, atlygino padarytą žalą, jis jam atleido (1 t., b. l. 27-29; 32-34; 37-40, 43-46).

Banko sąskaitos išrašu, kurį savanoriškai pateikė nukentėjusysis I. A. (1 t. , b. l. 51-53) nustatyta, kad I. A. priklausančia mokėjimo kortele atsiskaityta parduotuvėje 2020 m. birželio 18 d. 10.07 val. „Norfa-JH“, pirkinys už 0,75 eurų sumą ir 2020 m. birželio 18 d. 10.18 atsiskaityta parduotuvėje „IKI“ Jonava, pirkinys už 15,54 eurų (1 t., b. l. 54-55).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono Policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos D. J. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2020 m. birželio 18 d. parduotuvėje „IKI“, esančioje adresu Chemikų g. 1, Jonavoje, apsaugos poste peržiūrėjus vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, buvo pastebėta apie 10.18 val. prie kasos bekontakte banko kortele atsiskaitantis asmuo, atpažįstamas kaip M. S. (1 t., b. l. 56-57).

2020 m. liepos 9 d. kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėta elektroninė laikmena su užfiksuotų vaizdo įrašu, gautu iš UAB „ Palink“ esančios „IKI“ parduotuvės adresu Chemikų g. 1, Jonavoje (1 t., b. l. 62-65).

2020 m. rugsėjo 25 d. AB „Šiaulių bankas“ raštu Nr. 20-1700 E nustatyta, kad I. A., vardu išduota mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 68-69; 89-90).

Veikų kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

BK 214 straipsnio 1 dalyje, be kitų alternatyvių nusikalstamų veikų, baudžiamoji atsakomybė numatyta ir tam, kas neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti.

Už neteisėtą elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimą baudžiamoji atsakomybė pagal BK 215 straipsnio 1 dalį numatyta tada, kai kaltininkas inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu. Šio nusikaltimo sudėčiai yra būdingi du veiksniai: neteisėtas mokėjimo instrumento identifikavimo duomenų perdavimas ar nustatyta tvarka atliekant finansinę operaciją mokėjimo instrumentu neteisėtas panaudojimas tikrų identifikavimo duomenų.

Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis M. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažino visiškai. Paaiškino, kad 2020 m. birželio 18 d. laikotarpiu nuo 09 val. 25 min. iki 10 val. 00 min. rado banko kortelę besimėtančią ant žemės Rimkų mikrorajone. Nurodė, jog nežiūrėjo kieno vardu ji buvo išduota, kadangi buvo užrašyta ne lietuvių kalba, tačiau suprato, kad banko kortelė jam yra svetima bei, kad kortelė yra bekontaktė ir su ja galima atsiskaityti iki 20 Eur. Iš nurodytų aplinkybių akivaizdu, jog kaltinamasis M. S. suprato, jog rado svetimą banko kortelę, kadangi ant banko kortelės buvo užrašytas jos savininko vardas, tačiau to nepaisydamas neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei neteisėtai ją laikė prie savęs, kadangi turėjo sumanymą nusipirkti cigarečių. Įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, jog M. S. veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 214 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai, kadangi jis veikdamas tyčia, neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti.

Kaltinamajam M. S. kaltinamuoju aktu kaltinimas buvo pareikštas ir dėl dviejų atskirų nusikaltimų, numatytų BK 215 straipsnio 1 dalyje, tačiau teismas ištyręs byloje surinktus įrodymus daro išvadą, kad minėtos veikos turi būti vertinamos ne kaip pavienės, o kaip viena tęstinė nusikalstama veika dėl žemiau nurodytų priežasčių. Pirma, teismų praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios. Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę nusikalstami veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko. Vieningai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, būdinga tai, kad pats kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos. Paprastai dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių šis sumanymas įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-649/2006). Be to, nustatant kaltininko vieningą tyčią, vertinamas ne tik kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, bet ir išaiškinama, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Tai reiškia, kad apie kaltę – kaltininko psichinį santykį su veika, priežastiniu ryšiu ir jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202/2014, 2K-497/2014 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis M. S. kaltinamas įvykdęs dvi tapačias veikas, vieną paskui kitą 11 minučių intervalu (10.07 val. ir 10.18 val.), šalia esančiose parduotuvėse, (parduotuvėje „Norfos mažmena“, esančioje adresu Chemikų g. 58, Jonavoje, ir parduotuvėje „Iki“, esančioje adresu Chemikų g. 1, Jonavoje). Šios dvi veikos buvo padarytos tą pačią dieną – 2020 m. birželio 18 d., naudojantis ta pačia elektronine bekontakte mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), atliekant laiko atžvilgiu nenutolusius veiksmus – inicijuojant ir atliekant finansines operacijas, kuriomis buvo atsiskaityta už žiebtuvėlį, o kitoje parduotuvėje – už cigaretes. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. S. paaiškino, jog radęs svetimą banko kortelę suprato, kad ji yra bekontaktė ir, kad ja galima atsisakyti atliekant finansines operacijas iki 20 Eur. Radęs minėtą banko kortelę planavo nusipirkti cigarečių, kadangi jų neturėjo. Norėdamas patikrinti ar kortelėje yra pinigų jis parduotuvėje „Norfa“ nusipirko tik žiebtuvėlį. Supratęs, kad kortelėje yra pinigų, nuėjo į parduotuvę „Iki“ ir pirko 3 pakelius cigarečių, nors norėjo pirkti 4 pakelius, tačiau tam neužteko pinigų. Nurodė ir tai, jog po to dar kartą nuėjo į parduotuvę „Norfa“, tačiau kortele atsiskaityti jau negalėjo, todėl kortelę nunešė ir padėjo ją ten kur rado. Šios kaltinamojo M. S. nurodytos aplinkybės ir ištirtų įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamojo M. S. veiksmai buvo jungiami vieningos tyčios turint išankstinį sumanymą nusipirkti cigarečių ir išleisti svetimoje mokėjimo kortelėje esančius pinigus. Kaip matyti iš aukščiau nurodytų aplinkybių, kaltinamasis suvokdamas, kad bekontakte elektronine mokėjimo kortele galima atsiskaityti iki 20 Eur, visų pirma patikrino ar kortelėje yra pinigų ir nusipirko žiebtuvėlį, po to nusipirko 3 pakelius cigarečių ir dar ketino apsipirkti parduotuvėje „Norfa“, tačiau jau nebegalėjo inicijuoti finansinės operacijos. Esant tokioms aplinkybėms spręstina, kad M. S. padarė vieną tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje, todėl veikos kvalifikavimas kaip dviejų pavienių nusikalstamų veikų pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir BK 215 straipsnio 1 dalį, yra perteklinis. Nustačius, jog M. S. neteisėtai panaudodamas svetimą bekontaktę elektroninę mokėjimo kortelę inicijavo finansines operacijas, jas atliko ir atsiskaitė už prekes, kaltinamojo nusikalstama veika perkvalifikuotina ir kvalifikuotina tik pagal BK 215 straipsnį 1 dalį.

Atsižvelgiant į išdėstytą, M. S. veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 214 straipsnio 1 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų požymiai, kadangi jis, veikdamas tyčia, neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę bekontaktę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), pakankamą finansinei operacijai inicijuoti ir neteisėtai inicijavo ir atsiskaitydamas už prekes atliko dvi finansines operacijas, panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – I. A. vardu išduotą banko kortelę. M. S. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų yra visiškai įrodyta nukentėjusiojo parodymais, banko sąskaitos išrašo duomenimis ir kita bylos medžiaga.

Teismas M. S. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįsta tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei tai, kad jis savo noru atlygino turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Bausmių skyrimo motyvai

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Kaltinamasis M. S. padarė du tyčinius baigtus nusikaltimus, priskiriamus apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios ir viena sunkinanti aplinkybė. Kaltinamasis teistas ne vieną kartą ir šias nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (1 t., b. l. 109-118, 121-178), todėl nepateisino teismo jam parodyto pasitikėjimo ir atskleidė savo nihilistinį požiūrį į visuomenės priimtas elgesio taisykles. Kaltinamasis baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 103-108), vykdo individualią veiklą (1 t., b. l. 101), Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas (1 t., b. l. 102). M. S. Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre nesilankė, nesigydė. Gydytas laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 22 d. iki 2016 m. vasario 29 d. VšĮ Kauno Respublikinėje ligoninėje, psichiatrijos klinikoje, diagnozė – Adaptacijos sutrikimai (1 t., b. l. 100). Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, jų tarpusavio santykį sprendžia, jog siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, M. S. už BK 214 straipsnio 1 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas skirtinos laisvės atėmimo bausmės. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia, kad kaltinamojo padarytos veikos sunkių pasekmių nesukėlė ir nors priskiriamos apysunkių veikų kategorijai, bet pagal savo faktines aplinkybes, kaltinamojo veiksmų pobūdį ir padarytą žalą, nepasižymi dideliu pavojingumu visuomenei, dėl to kaltinamajam nustatytinas žemesnis nei vidurkis sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmės dydis (BK 50 straipsnio 2 dalis). Šios skiriamos bausmės tarpusavyje bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų (9 mėnesiai laisvės atėmimo), iš dalies pridedant švelnesnės bausmės dalį – 3 mėnesius laisvės atėmimo. Kadangi kaltinamasis pakartotinai nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai M. S. gali būti pasiekti neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam M. S. mažinant vienu trečdaliu.

BK 64 straipsnis nustato bausmių bendrinimo taisykles ir tiems atvejams, kai naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas buvo atidėtas. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad 2020 m. kovo 9 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartimi (1 t., b. l. 176-178) 2019 m. rugpjūčio 22 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu skirta bausmė buvo subendrinta su 2019 m. birželio 10 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nenusiję su darbu arba mokymusi, tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Taigi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu skiriama 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su 2020 m. kovo 9 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartimi paskirta galutine subendrinta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir M. S. paskirtina galutinė 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Parenkant bausmių bendrinimo būdą bei pridedamos bausmės dalį, teismas atsižvelgia į kaltinamojo kritišką požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas bei padarytų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį, bei sprendžia, kad dalinio sudėjimo būdu bendrinant paskirtas bausmes, pridėtina minimali laisvės atėmimo bausmės dalis, tai yra 3 mėnesiai.

Kaltinamajam M. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – elektroninė laikmena su vaizdo įrašu užfiksuotu UAB „Palink“, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti kartu su bylos medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 302 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės įgijimas ir laikymas), 215 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimas finansinei operacijai atlikti), jo veiką perkvalifikavus iš baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalies, 215 straipsnio 1 dalies, 215 straipsnio 1 dalies ir nuteisti:

-už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės įgijimas ir laikymas) padarymą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

-už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimas finansinei operacijai atlikti) padarymą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šias bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie paskirtos griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnės bausmės dalį ir M. S. skirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. S. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu skiriamą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2020 m. kovo 9 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartimi paskirta galutine subendrinta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme (subendrinti 2019 m. rugpjūčio 22 d. ir 2019 m. birželio 10 d. nuosprendžiai) ir M. S. paskirti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – elektroninę laikmeną su vaizdo įrašu užfiksuotu UAB „Palink“, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti kartu su bylos medžiaga.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Teisėja /parašas/ Jūratė Petraškienė