Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-06-07 · Civilinė byla Nr. 2-1517/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-07
Bylos Nr.
2-1517/2013
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00447-2013-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Konstantinas Gurinas
Atsakovas
Radtrade Ltd ir trečiojo asmens akcinės bendrovės „Swedbank“, Radtrade Ltd
Trečiasis asmuo
akcinės bendrovės „Swedbank“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1517/2013Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00447-2013-6Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T ARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Radtrade Ltd ir trečiojo asmens akcinės bendrovės „Swedbank“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 7 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Domus Rex“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Būrai“, ieškinį atsakovui Radtrade Ltd dėl be pagrindo įgyto turto priteisimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Swedbank“.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas BUAB „Domus Rex“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Būrai“, kreipėsi su ieškiniu prašydamas ieškovo bankrutavusios UAB „Domus Rex“ naudai iš atsakovo Radtrade Ltd. priteisti be pagrindo gautas 442 168,30 Lt pinigines lėšas.

Pareikšto ieškinio reikalavimams užtikrinti prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius, kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias tiek pas atsakovą, tiek pas trečiuosius asmenis pareikšto ieškinio sumos ribose; iki šioje byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas, uždrausti vykdyti išieškojimą pagal 2012 m. gruodžio 11 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1213-258/2013 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą, civilinėje byloje Nr. 2-811/2013.

Ieškovas nurodė, kad pareikšto ieškinio suma yra labai didelė. Be to, egzistuoja didelė rizika bei kyla realus pavojus, kad atsakovas, gavęs ieškinį, imsis neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų, sunkinančių ar darančių visai neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą (perleis savo turtą tretiesiems asmenims, jį paslėps, sunaikins, sužalos ar atliks kitokius veiksmus, turinčius įtakos teismo sprendimo vykdymui). Taigi nesant laikinųjų apsaugos priemonių, išieškojimas taptų komplikuotas. Ieškovas pažymėjo ir tai, kad dalis piniginių lėšų, kurias BUAB „Domus Rex“ bankroto administratorius UAB „Būrai“ pagal 2012 m. gruodžio 11 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013m. sausio 31 d. nutartį privalo pervesti AB „Swedbank“, yra pervestos atsakovui Radtrade Ltd, todėl administratorius neturi galimybės įvykdyti minėtų nutarčių. Be to, AB „Swedbank“ 2013 m. vasario 22 d. raštu paprašė nedelsiant įvykdyti minėtas teismo nutartis ir pervesti 643 677,94 Lt pinigines lėšas. Todėl šioje byloje iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas taikytina laikinoji apsaugos priemonė – draudimas vykdyti išieškojimą pagal šias nutartis. Neuždraudus vykdyti minėtų nutarčių atsirastų reali grėsmė administratoriaus turtinėms teisėms, dėl ko administratorius patirtų didelę žalą ir tai būtų pagrindas kilti naujiems teisiniams ginčams ateityje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 7 d. nutartimi ieškovo BUAB „Domus Rex“ reikalavimų užtikrinimui pritaikė laikinąsias apsaugos priemones: 442 168,30 Lt sumai areštavo atsakovui Radtrade Ltd priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, uždraudžiant jį perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę. Tik nesant (trūkstant) tokio turto, areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose ar pas trečiuosius asmenis, neviršijant ieškinio sumos. Leido iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbo užmokestį darbuotojams, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas, iki šioje byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas, uždraudė vykdyti išieškojimą 442 168,30 Lt sumai pagal 2012 m. gruodžio 11 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1213-258/2012 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-811/2013.

Teismas įvertino, kad nagrinėjamu atveju kilęs turtinis ginčas, ieškovo pareikšto reikalavimo suma – 442 168,30 Lt. Atsižvelgdamas į tai, jog nutarties priėmimo dieną nėra žinoma apie atsakovo turimą turtą, finansinę padėtį bei jo galimybes įvykdyti būsimą ieškovui galimai palankų teismo sprendimą, ieškinio sumą atsakovui laikė didele. Teismas konstatavo, kad patenkinus ieškinį, minėta suma būtų priteista iš atsakovo, tačiau atsakovui perleidus turtą ar jo atžvilgiu sudarius apsunkinimo sandorius, šią sumą būtų sudėtinga arba negalima išieškoti. Ieškovas nurodė, kad dalis piniginių lėšų, kurias pagal Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartį ieškovas privalo pervesti trečiajam asmeniui yra pervestos atsakovui, tuo pagrindu ieškovas ir reiškia ieškinį dėl be pagrindo įgyto turto priteisimo. Trečiasis asmuo prašo įvykdyti minėtas teismo nutartis. Todėl teismas sprendė, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsirastų grėsmė įmonės kreditorių ir administratoriaus turtinėms teisėms, kiltų ginčai ateityje, ir tai prieštarautų proceso operatyvumo, koncentruotumo ir ekonomiškumo principams.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas Radtrade Ltd prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 7 d. nutarties dalį, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės areštuoti 442 168,30 Lt priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, uždraudžiant jį perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę. Tik nesant (trūkstant) tokio turto, areštuoti Radtrade Ltd pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose ar pas trečiuosius asmenis, neviršijant ieškinio sumos.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Ieškovo didelės sumos prezumpcija yra taikoma tik įvertinus atsakovo finansinę padėtį. Nagrinėjamoje byloje teismas pritaikė didelės ieškinio sumos prezumpciją, neatlikęs atsakovo finansinių galimybių įvertinimo, todėl tokia teismo išvada yra nepagrįsta ir neteisėta. Vien faktas, kad nagrinėjamoje byloje tariamai nėra duomenų apie atsakovo finansinę padėtį, nereiškia, kad ieškinio suma yra didelė atsakovo atžvilgiu. Ieškovas, pateikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nepateikė jokių įrodymų apie atsakovo finansinę padėtį. Apeliantas pabrėžia, kad ieškovas neprašė atsakovo pateikti atsakovo finansines ataskaitas bei nepateikė teismui prašymo išreikalauti iš atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentus.

2. Nagrinėjamoje byloje yra duomenų, patvirtinančių atsakovo gerą finansinę padėtį. 2005 m. rugpjūčio 31 d. buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. 9-L DD, pagal kurią atsakovas paskolino ieškovui 800 000 eurų, 2005 m. gruodžio 5 d. paskolos sutartis Nr. 10-L DD, pagal kurią atsakovas paskolino ieškovui 400 000 eurų ir 2006 m. rugpjūčio 12 d. paskolos sutartis Nr. 14-L DD, pagal kurią atsakovas paskolino ieškovui 118 000 JAV dolerių. 2010 m. vasario 8 d. Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgdamas į paskolos sutartis, patvirtino atsakovo 4 997 729,40 Lt kreditorinį reikalavimą. Taigi teismas pripažino faktą, kad atsakovo paskolos buvo realios ir faktiškai suteiktos ieškovui, todėl ieškovas šiuo metu yra skolingas 4 997 729,40 Lt atsakovui. Apelianto teigimu, tokio dydžio paskolas gali suteikti tik finansiškai stiprūs juridiniai asmenys, todėl abejoti atsakovo finansiniu pajėgumu nėra pagrindo.

3. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų egzistuojančią realią grėsmę, kad atsakovas gali imtis ar imsis nesąžiningų veiksmų, dėl kurių ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomas. Nagrinėjamoje byloje nesant įrodymų apie nesąžiningus atsakovo veiksmus, negalima daryti išvados, kad atsakovas stengsis išvengti galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu AB „Swedbank“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį dalyje dėl uždraudimo vykdyti išieškojimą 442 168,30 Lt sumai pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-811/2013; priteisti 100 Lt bylinėjimosi išlaidas, BUAB „Domus Rex“ bankroto administratoriui UAB „Būrai“ skirti 10 000 Lt baudą.

Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Ieškovo reikalavimai AB „Swedbank“ atžvilgiu nėra pagrįsti faktiniais bei teisiniais argumentais, AB Swedbank atžvilgiu iš viso nėra reiškiama jokių reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas nevertino ieškinyje išdėstytus teisinius ir faktinius argumentus, ar jie prima facie patvirtina ir yra pakankami, kad leistų įsitikinti, jog BUAB „Domus Rex“ bankroto administratoriaus reikalavimai AB „Swedbank“ atžvilgiu yra pagrįsti, t. y. teismas nevertino, ar ieškinio reikalavimai AB „Swedbank“ atžvilgiu yra pagrįsti.

Žemesnės instancijos teismas

2. Pirmosios instancijos teismas nusprendė neterminuotai sustabdyti išieškojimą pagal Lietuvos apeliacinio teismo įsiteisėjusią nutartį byloje, kurioje AB „Swedbank“ nėra atsakovas, o ir trečiuoju asmeniu įtrauktas tik todėl, kad jo atžvilgiu būtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios neturi nieko bendra su ieškinio reikalavimais.

3. Nors pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas LR CPK 144 str. prima facie, nepasisakė dėl BUAB „Domus Rex“ reikalavimų AB „Swedbank“ atžvilgiu pagrįstumo, tačiau akivaizdu, kad jei teismas būtų pasisakęs, pirmosios instancijos teismas prima facie būtų turėjęs konstatuoti, kad ieškinys nėra pagrįstas faktiniais bei teisiniais argumentais. AB „Swedbank“ atžvilgiu nėra reiškiami jokie reikalavimai. AB „Swedbank“ nepažeidė niekeno teisių ir teisėtų interesų. Priešingai, BUAB „Domus Rex“ bankroto administratorius savo tyčiniais veiksmais padarė žalą sąžiningam kreditoriui, tai yra konstatuota įsiteisėjusiu teismo sprendimu, tačiau pirmosios instancijos teismas iš esmės nemotyvuotai nusprendė teikti prioritetą nesąžiningam asmeniui ir neterminuotai sustabdė išieškojimą iš jo niekaip nemotyvuojant, kuo gali būti susijęs sprendimas dėl skolos priteisimo iš Radtrade Ltd. ir BUAB „Domus Rex“ bankroto administratoriaus pareiga pervesti teismo nurodytas sumas AB „Swedbank“.

4. BUAB „Domus Rex“ bankroto administratorius visada žinojo apie pareigą pervesti gautas lėšas AB „Swedbank“. AB „Swedbank“ ne kartą ragino bankroto administratorių įvykdyti įstatymuose nurodytas pareigas, tačiau bankroto administratorius atsisakė, ko pasėkoje teko kreiptis į teismą, po ilgo bylinėjimosi, 2013 m. sausio 31 d. įsiteisėjo AB „Swedbank“ palankus teismo sprendimas, kuris vėl yra nevykdomas.

Šalies argumentai

5. Nagrinėjamu atveju ieškovas, BUAB „Domus Rex“ bankroto administratorius pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis akivaizdžiai nesąžiningai ir be jokio teisėto pagrindo siekė išvengti įsiteisėjusių teismo sprendimų vykdymo. Apelianto nuomone, BUAB „Domus Rex“ bankroto administratoriui skirtina bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis – neteisėtą prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo Radtrade Ltd atskirąjį skundą ieškovo BUAB „Domus Rex“ bankroto administratorius UAB „Būrai“ prašo atsakovo atskirojo skundo netenkinti.

Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jo finansinė padėtis yra stipri, jog jis yra pakankamai ekonomiškai stabilus, kad įvykdytų teismo sprendimą be jokių kliūčių. Tai, kad atsakovas ieškovo byloje turi didžiulį kreditorinį reikalavimą, dar nereiškia, kad šis reikalavimas bus įgyvendintas, todėl šio reikalavimo negalima laikyti realizuotinu ar juo labiau materialiu turtu. Be to, atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų apie turimą registruotiną kilnojamąjį ir (ar) nekilnojamąjį turtą, turto vertę, taikomus apribojimus, banko sąskaitose turimas pinigines lėšas, kurių atžvilgiu galėtų būti nukreipiamas išieškojimas. Vien tik pridedamos paskolos sutartys, kurios buvo sudarytos daugiau nei prieš šešerius metus, nepatvirtina atsakovo teiginių, jog atsakovas yra ekonomiškai stiprus juridinis asmuo. Atsakovo kreditorinio reikalavimo ieškovui atžvilgiu negali būti taikomas areštas ir nukreiptas išieškojimas į šį reikalavimą.

2. Nesant duomenų apie atsakovo turimą turtą, galimybes įvykdyti būsimą ieškovui galimai palankų teismo sprendimą, į tai, kad atsakovas yra užsienio valstybėje veikiantis juridinis asmuo, ieškovas daro išvadą, kad šioje byloje kyla reali grėsmė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas pasunkės ar pasidarys neįmanomas.

Atsiliepime į trečiojo asmens AB „Swedbank“ atskirąjį skundą ieškovas su skunde nurodytais argumentais nesutinka.

Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Tai, kad šioje civilinėje byloje AB „Swedbank“ nėra reiškiami jokie reikalavimai, nepanaikina teisės šio asmens atžvilgiu taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. LR Civilinio proceso kodeksas leidžia taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir trečiųjų asmenų atžvilgiu (CPK 145 str. 1 . 7 p.; 10 p., 12 p., 13 p.). Šiuo atveju AB „Swedbank“ turtas nėra areštuotas, o tik uždrausta vykdyti išieškojimą iš ieškovo civilinėje byloje, kuri yra tiesiogiai susijusi su šia nagrinėjama civiline byla.

2. Pagal Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartį BUAB „Domus Rex“ privalo pervesti AB „Swedbank“ pinigines lėšas, kurios yra pervestos atsakovui Radtrade Ltd, todėl administratorius neturi galimybės įvykdyti šių nutarčių. Šias nutartis administratorius galės įvykdyti tik tada, kai teismas nustatys, jog pinigines lėšas atsakovas gavo be pagrindo ir jas grąžins.

3. AB „Swedbank“ teismas išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-1213-258/2012 dėl BUAB „Domus Rex“ bankroto administratoriaus įpareigojimo už parduotą turtą kreditoriui AB „Swedbank“ pervesti 643 677,94 Lt. Vykdomasis raštas pateiktas vykdyti antstoliui, kuris pradėjo išieškojimo veiksmus. Ši aplinkybė dar labiau sustiprina byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę.

Atsakovas Radtrade Ltd prašo atmesti 2013 m. kovo 20 d. trečiojo asmens AB „Swedbank“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 7 d. nutarties panaikinimo dalyje dėl uždraudimo vykdyti išieškojimą 442 168,30 Lt sumai pagal 2012 m. gruodžio 11 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį ir 2013 m. sausio 31 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartį bei neskirti ieškovo bankroto administratoriui 10 000 Lt baudos.

1. Ginčijamos nutarties dalyje teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė vykdyti teismų nutartis iki šioje byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas. Taigi šios laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos vadovaujantis įstatymu (CPK 145 str. 1 d. 10 p.).

2. Teismų nutartys yra vienintelis ieškinio pagrindas, kuriuo remiasi ieškovas, todėl akivaizdu, kad minėtos teismų nutartys yra tiesiogiai susijusios su ieškinio reikalavimu. Tokiu būdu ginčijamos nutarties dalimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra ekonomiškos.

3. Vien aplinkybė, kad teismas tenkino ieškovo administratoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir priėmė pagrįstą ginčijamą nutarties dalį, neleidžia teigti, jog prašymas stabdyti teismų nutarčių vykdymą yra absoliučiai neteisėtas ir pateiktas piktnaudžiaujant teise.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d. 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinis teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 str., 338 str.).

Dėl atsakovo Radtrade Ltd atskirojo skundo.

Apeliantas Radtrade Ltd ginčija poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodydamas, kad ieškovas nepagrindė galimo teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo, o apelianto finansinė padėtis yra gera ir leidžia jam įvykdyti galimai ieškovui palankų teismo sprendimą. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovui Radtrade Ltd pareikštas ieškinys dėl 442 168,30 Lt sumos priteisimo. Jei ieškiniu reikalaujama suma yra didelė, gali išaugti teismo sprendimo neįvykdymo rizika, taigi ieškinio suma yra vienas iš kriterijų sprendžiant, ar taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Sprendžiant, ar tokio dydžio ieškinio suma laikytina didele ir dėl to kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, būtina atsižvelgti į ginčo subjektų (atsakovų) turtinę padėtį, nes objektyvus didelės ieškinio sumos ribos nustatymas negalimas. Teismų praktikoje suformuota pozicija, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, įrodinėjimo našta paskirstoma šalims pagal tai, kuriai šaliai tam tikras aplinkybes įrodyti lengviau (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1697/2011 ir kt.). Nagrinėjamu atveju atsakovas, siekdamas įrodyti mokumą, pagrįsti savo teiginius apie gerą finansinę padėtį ir tokiu būdu išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turėjo visas galimybes pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, paneigiančių pirmiau paminėtas aplinkybes ir grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą bei patvirtinančių, kad minėta ieškinio suma, atsižvelgiant į atsakovo finansinį pajėgumą, atsakovui nėra didelė ir nekelia teismo sprendimo neįvykdymo rizikos. Teismo vertinimu, ieškovui šiuo atveju yra sudėtinga įrodinėti atsakovo finansinę padėtį, kadangi byla turi užsienio elementą – atsakovo buveinės adresas yra Jungtinėje Karalystėje. Todėl šiuo konkrečiu atveju įrodinėjimo našta tenka atsakovui, kuris, norėdamas išvengti laikinųjų apsaugos priemonių, turėjo pateikti sprendimo neįvykdymo riziką paneigiančius įrodymus. Apeliantas, prašydamas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, šį prašymą grindžia gera finansine padėtimi ir pajėgumu įvykdyti ieškovui galimą palankų sprendimą. Atsakovas teigia, kad byloje yra duomenų, patvirtinančių atsakovo stiprią finansinę padėtį. Šiam teiginiui pagrįsti pateikė 2005 m. rugpjūčio 31 d., 2005 m. gruodžio 5 d. ir 2006 m. rugpjūčio 1 d. paskolos sutartis, pagal kurias apeliantas paskolino ieškovui 800 000, 400 000 ir 118 000 eurų sumas, kas, ieškovo teigimu, reiškia, kad tokio dydžio paskols gali suteikti tik finansiškai stiprūs juridiniai asmenys (b.l. 28-76). Teismas sprendžia, kad šie įrodymai nepatvirtina, jog pareikštu ieškiniu reikalaujama priteisti iš apelianto suma jam nėra didelė, jog apelianto turtinė padėtis yra tokia gera, kad net netaikius byloje laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas nepasunkėtų ar nepasidarytų neįmanomas. Pirmiausia, kaip teisingai pastebi ieškovo atstovas, minėtos sutartys sudarytos daugiau nei prieš šešerius metus. Antra, balansinės turto vertės ir finansinių įsipareigojimų santykis leidžia daryti išvadas apie atsakovo tikrąją turtinę padėtį (objektyvų finansinį pajėgumą), tačiau tokių įrodymų kartu su atskiruoju skundu nėra pateikta. Kartu su atskiruoju skundu nėra pateikta finansinės atskaitomybės dokumentų - balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos arba ekvivalentiškų Jungtinės Karalystės teisėje nustatytų oficialių duomenų apie turimą turtą, įsipareigojimus ir apskritai turtinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog įvertinus ieškovo reikalaujamos priteisti sumos dydį ir nesant objektyvių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, yra pagrindas daryti išvadą, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Dėl apelianto AB „Swedbank“ atskirojo skundo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 11 d. nutartimi panaikino BUAB „Domus Rex“ kreditorių susirinkimo 2011 m. birželio 13 d. nutarimą 2 darbotvarkės klausimu, įpareigojo BUAB „Domus Rex“ bankroto administratorių už parduotą įkeistą turtą hipotekos kreditoriui AB „Swedbank“ pervesti 643 677,94 Lt. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. sausio 31 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį paliko nepakeistą. Ieškovas teigia, kad negalės įvykdyti šių nutarčių, kadangi piniginės lėšos pervestos yra atsakovui Radtrade Ltd ir šias nutartis administratorius galės įvykdyti tik tuomet, kai teismas nustatys, kad pinigines lėšas Radtrade Ltd gavo be pagrindo ir jas grąžins. Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą argumentuoja, kad AB „Swedbank“ teismas išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-1213-258/2012 dėl BUAB „Domus Rex“ bankroto administratoriaus įpareigojimo už parduotą turtą kreditoriui AB „Swedbank“ pervesti 643 677,94 Lt, antstolis pradėjo išieškojimo veiksmus (b. l. 110-112).

Laikinųjų apsaugos priemonių institutas yra skirtas galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Pagal ieškovo prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis prašoma uždrausti vykdyti išieškojimą pagal minėtas nutartis, priimtas kitoje civilinėje byloje, pobūdį, esmę, ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių negali būti tenkinamas, šioje byloje reikalavimai AB „Swedbank“ nėra pareikšti, jis šioje byloje yra ne atsakovas, o trečiasis asmuo. Pažymėtina tai, kad pagal Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis matyti, kad Lietuvos Aukščiausiajame Teismas yra priimtas atsakovo BUAB „Domus Rex“ kasacinis skundas dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutarties peržiūrėjimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. balandžio 25 d. nutartimi sustabdė Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 31 d. nutarties, kuria paliktos nepakeistos Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 2-1213-258/2012 ir Nr. 2-1214-258/2012, vykdymą tol, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis keistina panaikinant nutarties dalį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – iki šioje byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas, uždrausti vykdyti išieškojimą 442 168,30 Lt sumai pagal Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1213-258/2012 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-811/2013.

Trečiasis asmuo AB „Swedbank“ prašo skirti BUAB „Domus Rex“ bankroto administratoriui UAB „Būrai“ 10 000 Lt baudą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo nustatyti, kad ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Nesant teisinio pagrindo konstatuoti ieškovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nėra ir pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį bei skirti baudą.

Trečiasis asmuo AB „Swedbank“ prašo priteisti jo naudai 100 Lt bylinėjimosi išlaidas. Nesant duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, šios išlaidos trečiajam asmeniui nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 7 d. nutarties dalį, kuria iki šioje byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas uždraustas vykdyti išieškojimas 442 168,30 Lt sumai pagal Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1213-258/2012 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-811/2013.

Kitą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 7 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Atmesti akcinės bendrovės „Swedbank“ prašymą skirti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Domus Rex“ bankroto administratoriui uždarajai akcinei bendrovei „Būrai“ 10 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Teisėjas Konstantinas Gurinas