- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-12-22
- Bylos Nr.
- 2A-576/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Kazys Kailiūnas, Danutė Milašienė
- Ieškovas
- A. G., V. G.
- Atsakovas
- M. K.
- Trečiasis asmuo
- UAB „BTA draudima“
- Advokatai
- Rasa Užkuraitienė, Algimantas Antanas Polujanskas
- Kategorijos
- 25.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės ir Gintaro Pečiulio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. G. ir V. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-430-378/2006 pagal ieškovų A. G. , V. G. ieškinį atsakovams antstolei Redai Stašenienei, M. K. , O. P. , trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „BTA draudimas“ dėl turto pardavimo iš varžytynių akto bei protokolo pripažinimo negaliojančiais ir varžytynių pripažinimo neįvykusiomis.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai A. G. ir V. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams antstolei R. Stašenienei, M. K. , O. P. , prašydami pripažinti negaliojančiais turto pardavimo iš varžytynių 2005 m. kovo 1 d. aktą ir turto pardavimo iš varžytynių 2005 m. kovo 1 d. protokolą bei tos pačios dienos varžytynes. Nurodė, jog ieškovė A. G. ir jos sutuoktinis V. G. (ieškovo V. G. tėvas), kuris 2005 m. balandžio 6 d. mirė, bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini). V. G. su N. O. B. ir R. S. B. buvo sudaręs paskolos sutartį dėl 65 000 Lt, vėliau kreditorių teises perėmė atsakovas O. P. . 2004 m. liepos 1 d. buvo priimta Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo nutartis tenkinti atsakovo O. P. reikalavimus ir nutarta ne ginčo tvarka išieškoti iš skolininko V. G. 123 500 Lt. Šią teismo nutartį vykdė atsakovė antstolė R. Stašenienė ir 2005 m. kovo 1 d. aktu iš varžytynių pardavė gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovų nuomone, antstolė pažeidė CK 4.90 ir 3.88 straipsnių reikalavimus, kadangi pardavė ne tik skolininko V. G. turtą, bet ir ieškovei A. G. priklausančio turto dalį. Be to, turtas iš varžytynių buvo parduotas už akivaizdžiai per mažą kainą. Ieškovai taip pat nurodė, kad skolininkas V. G. sunkiai sirgo, buvo pirmos grupės invalidas, tačiau antstolė nepasirūpino jo galimybėmis turėti atstovą vykdymo procese, todėl buvo pažeistos skolininko teisės. Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas varžytynių aktą patvirtino esant neišnagrinėtam skundui dėl antstolės veiksmų, todėl buvo pažeisti proceso įstatymų reikalavimai.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2006 m. rugsėjo 12 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovų A. G. ir V. G. po 2 215 Lt žyminio mokesčio, po 14 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, po 750 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovei M. K. ir po 632,5 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti trečiajam asmeniui UAB „BTA draudimas“.
Teismas nurodė, kad vykdomosios bylos medžiaga nustatyta, jog antstolės R. Stašenienės kontoroje 2004 m. liepos 12 d. buvo gauta vykdyti Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. liepos 1 d. nutartis dėl priverstinio, ne ginčo tvarka skolos išieškojimo iš V. G. . 2005 m. balandžio 7 d. skolininkas V. G. mirė, ieškovai yra jo teisių perėmėjai. Minėtoje teismo nutartyje buvo nurodyta priverstinai parduoti iš varžytynių V. G. turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Nutartis priimta CPK 558 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, vadovaujantis CPK 584 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu antstolė ją privalėjo vykdyti pagal CPK VI dalyje išdėstytas taisykles. Dėl to teismas konstatavo, kad klausimas dėl priverstine tvarka parduotino turto masto ir apimties šioje byloje nenagrinėtinas, kadangi priverstine tvarka parduotinas turtas nurodytas įsiteisėjusioje teismo nutartyje.
Teismas pažymėjo, kad ieškovė neginčija fakto, jog ji davė sutikimą sutuoktiniui įkeisti santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą, todėl realizuojant hipoteka įkeistą turtą CPK 666 straipsnio nuostatos nėra taikomos ir skolininko dalis bendrame turte nenustatinėjama.
Teismas atmetė ieškovų argumentą, jog parduodamo turto kaina buvo nustatyta netinkamai, t. y. akivaizdžiai per maža. Remdamasis vykdomosios bylos medžiaga teismas nustatė, kad skolininko V. G. turtas buvo areštuotas 2004 m. liepos 14 d. dalyvaujant tiek pačiam skolininkui, tiek jo sutuoktinei. Turto arešto akte buvo nurodyta areštuoto turto vertė 403 000 Lt. Nagrinėjant bylą teisme antstolė R. Stašenienė paaiškino, jog tokią areštuojamo turto vertę nurodė skolininkas V. G. , šios aplinkybės neneigė ir ieškovė A. G. . Po statiniais esanti žemė nebuvo skolininko nuosavybė, todėl antstolei kilo abejonių dėl areštuoto turto vertės, dėl ko ji 2004 m. spalio 28 d. patvarkymu paskyrė ekspertizę V. G. priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertei nustatyti. Skolininkas nesutiko su antstolės paskirtu ekspertu, prašė skirti jo siūlomą asmenį, tačiau konkrečių eksperto nušalinimo pagrindų nenurodė, todėl jo prašymas nebuvo patenkintas, šį antstolės patvarkymą patvirtino teisėjas CPK 682 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. 2005 m. sausio 7 d. aktu antstolės paskirtas ekspertas nustatė V. G. turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertę 212 000 Lt. Teismas sprendė, jog, areštuoto turto vertę CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka nustačius ekspertui, antstolė pagrįstai šią vertę pripažino areštuoto turto verte (CPK 681 str. 4 d.) ir, skelbdama varžytynes, parduodamo turto kainą nustatė pagal CPK 718 straipsnio nuostatas. Nei išieškotojas, nei skolininkas prieštaravimų dėl ekspertizės išvados nepareiškė, papildomos ar pakartotinės ekspertizės skirti neprašė, todėl teismas konstatavo, jog parduodamo turto kaina buvo nustatyta teisingai (CPK 682 str. 2 d.). Teismo teigimu, ieškovai savo poziciją dėl netinkamos parduoto turto kainos nustatymo grindė jų pateikta turto įvertinimo ataskaita, kuri yra parengta jau pardavus turtą iš varžytynių – 2005 m. kovo 25 d., tačiau ieškovų pateiktoje ataskaitoje rinkos vertė nustatyta tam atvejui, jeigu turtas būtų parduodamas laisvo pardavimo sąlygomis dviem šalims sudarant sandorį (vertinimo ataskaitos 1.5 dalis). Tuo tarpu varžytynės yra priverstinis aukcionas, kurio viena iš šalių – skolininkas nėra išreiškęs valios parduoti savo turtą (CK 6.419 str. 2 d.). Antstolės patvarkymu paskirtos ekspertizės akte ginčo turto kaina buvo nustatyta būtent parduodant per antstolio kontorą. Todėl teismas konstatavo, kad antstolė R. Stašenienė, nustatydama parduodamo turto kainą, galiojančių teisės normų nepažeidė, dėl to nėra pagrindo turto pardavimo iš varžytynių aktą pripažinti negaliojančiu. Teismas nurodė, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas, kai jį patvirtina teisėjas, tampa nuosavybės teisę patvirtinančiu dokumentu (CPK 725 str. 8 d.); varžytynių aktą teisėjas gali patvirtinti rezoliucija ar nutartimi, praėjus ne mažiau kaip dvidešimčiai dienų, o CPK 725 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu yra paduotas skundas dėl antstolių veiksmų, susijusių su varžytynėmis, klausimas dėl turto pardavimo iš varžytynių akto tvirtinimo nagrinėjamas teismo posėdyje, tame pačiame teismo posėdyje išnagrinėjami ir skundai dėl antstolio veiksmų parduodant turtą iš varžytynių. Teismas nustatė, kad V. G. ir A. G. su skundu dėl antstolės R. Stašenienės veiksmų parduodant turtą iš varžytynių į Kauno miesto apylinkės teismą kreipėsi 2005 m. kovo 14 d. Kadangi skundas buvo paduotas su trūkumais, jis buvo priimtas tik 2005 m. balandžio 8 d.. Turto pardavimo iš varžytynių aktas teisėjo rezoliucija buvo patvirtintas 2005 m. kovo 22 d., t. y. pasibaigus CPK 725 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytam minimaliam terminui. Teismo teigimu, kadangi pareiškėjai teismo nustatytu terminu pašalino skundo dėl antstolio veiksmų trūkumus, laikytina, kad jų skundas teismui buvo paduotas 2005 m. kovo 14 d. (CPK 115 str. 3 d.) ir šiuo atveju būtų galima konstatuoti procesinės teisės normos – CPK 725 straipsnio 2 dalies reikalavimų pažeidimą. Jeigu varžytynių aktas patvirtintas rezoliucija, tai šio teisėjo veiksmo teisėtumas ir pagrįstumas sprendžiamas, nagrinėjant ieškinį dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu. Teismas konstatavo, kad nenustačius antstolės veiksmų vykdant varžytynes neteisėtumo, nėra pagrindo pripažinti, kad varžytynių aktas yra patvirtintas neteisėtai. Teismas pažymėjo, kad ir patys pareiškėjai savo procesinių teisių atžvilgiu elgėsi nerūpestingai, neinformavo antstolės apie tai, kad yra paduotas skundas dėl jos veiksmų, kas būtų užkirtę kelią aktui patvirtinti, iki bus išnagrinėtas skundas. Teismas taip pat atmetė ieškovų argumentus dėl skolininko V. G. teisių vykdymo procese pažeidimo, motyvuodamas tuo, jog antstolė R. Stašenienė neturėjo procesinės pareigos rūpintis atstovavimu skolininkui. Ieškovė A. G. neginčijo fakto, kad apie visus vykdomojoje byloje atliekamus veiksmus buvo informuojamas tiek skolininkas, tiek ji pati, kaip skolininko sutuoktinė, padėjusi pastarajam įgyvendinti savo teises, nors ir neturėdama įstatymo nustatyta tvarka patvirtinto įgaliojimo. Ieškovė, įgyvendindama tiek sutuoktinio, tiek savo teises, bendro santuokinio turto atžvilgiu elgėsi aplaidžiai, nepasinaudojo CPK 704 straipsnyje suteikta teise pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją. Remdamasis nurodytais argumentais, teismas konstatavo, kad ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
Apeliaciniu skundu ieškovai A. G. ir V. G. prašė apeliacinės instancijos teismą panaikinti Kauno apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindė tokiais argumentais:
Teismas nepagrįstai nurodė, kad klausimas dėl priverstine tvarka parduoto turto ir apimties šioje byloje nenagrinėtinas, nes priverstine tvarka parduotas turtas nurodytas įsiteisėjusioje teismo nutartyje. V. G. su N. O. B. ir R. S. B. sudarytos paskolos, kurios kreditorių teises vėliau perėmė atsakovas O. P. , dydis buvo 65 000 Lt. 2000 m. gruodžio 29 d. hipotekos lakšte įkeičiamo V. G. turto vertė nurodoma 80 000 Lt. Šios aplinkybės patvirtina, kad paskolos sutarties sudarymo metu ji buvo užtikrinama tik V. G. priklausančiu turtu. Teismas netinkamai aiškino ieškovės A. G. 2000 m. lapkričio 6 d. pareiškimą. Ieškovė šiuo pareiškimu davė sutikimą sutuoktiniui V. G. įkeisti tik jam priklausančią bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto – gyvenamojo namo su priklausiniais dalį. Neteisinga teismo išvada, kad iš varžytynių parduoto turto kaina buvo nustatyta tinkamai. Teismas, vadovaudamasis CK 3.87, 3.88 straipsniais, turėjo vertinti iki varžytynių atliktus antstolės veiksmus. Varžytynėse buvo parduotas ne tik V. G. priklausantis turtas, bet ir ieškovei priklausanti turto dalis. Teismas nevertino tos aplinkybės, jog V. G. 2004 m. lapkričio 4 d. prašymu pranešė antstolei, kad nesutinka su parduodamo turto vertės nustatymu bei eksperto paskyrimu, tačiau neatsižvelgiant į šį pareiškimą turtas buvo parduotas. Vykdant varžytynes buvo pažeisti CPK 681, 682 straipsniai. Neteisinga teismo išvada, kad nei išieškotojas, nei skolininkas prieštaravimų dėl ekspertizės išvados nereiškė, papildomos ar pakartotinės ekspertizės skirti neprašė. Ši išvada prieštarauja byloje esantiems įrodymams, tarp jų minėtam skolininko V. G. 2004 m. lapkričio 4 d. prašymui. Vykdomojoje byloje esančiame UAB „Geomatas“ ekspertizės akte nurodyta, kad viena jos kopija perduota užsakovui, o kita lieka vertintojo archyve. Ši aplinkybė patvirtina, kad skolininkas su ekspertizės aktu nebuvo supažindintas. Nors teismas pripažino, kad patvirtinant varžytynių aktą buvo padaryti procesinės teisės normos – CPK 725 straipsnio antrosios dalies reikalavimų pažeidimai, tačiau nepagrįstai konstatavo, kad, nenustačius antstolės veiksmų vykdant varžytynes neteisėtumo, nėra pagrindo pripažinti, jog varžytynių aktas yra patvirtintas neteisėtai. Varžytynių aktas buvo patvirtintas neišnagrinėjus skundo dėl antstolės veiksmų, dėl kurių varžytynės galėjo būti pripažintos neteisėtomis.
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė M. K. prašė apeliacinės instancijos teismą Kauno apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovų advokato atstovavimo išlaidas.
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė antstolė R. Stašenienė prašė apeliacinės instancijos teismą Kauno apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 23 d. sprendimu nusprendė Kauno apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; pripažinti negaliojančiais 2005 m. kovo 1 d. turto pardavimo iš varžytynių protokolą Nr. 106/04/1076, 2005 m. kovo 1 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 0106/04/01076 bei 2005 m. kovo 1 d. įvykusias varžytynes; priteisti iš antstolės R. Stašenienės atsakovei M. K. 176 500 Lt; priteisti iš atsakovės M. K. ieškovams A. G. ir V. G. gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, ūkinį pastatą, šiltnamį, kiemo statinius (tvorą, šulinį, kiemo aikštelę, sk. kuro rezervuarą), esančius (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovės antstolės R. Stašenienės 100 Lt žyminį mokestį už ieškinį ir apeliacinį skundą ir 450 Lt advokato atstovavimo išlaidų abiejų instancijų teismuose ieškovei A. G. bei 4 430 Lt žyminį mokestį už ieškinį ir apeliacinį skundą ir 46,15 Lt procesinių dokumentų įtekimo išlaidų abiejų instancijų teismuose valstybei; priteisti iš atsakovės M. K. 100 Lt žyminį mokestį už ieškinį ir apeliacinį skundą ir 450 Lt advokato atstovavimo išlaidų abiejų instancijų teismuose ieškovei A. G. bei 4 430 Lt žyminį mokestį už ieškinį ir apeliacinį skundą ir 46,15 Lt procesinių dokumentų įtekimo išlaidų abiejų instancijų teismuose valstybei; iš Lietuvos apeliacinio teismo depozitinės sąskaitos pervesti 3 000 Lt S. Raslano personalinei įmonei „Skriemulys“ už ekspertizės atlikimą.
Kasaciniu skundu atsakovė antstolė R. Stašenienė prašė kasacinės instancijos teismą Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2009 m. balandžio 23 d. nutartimi nutarė Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. sprendimo dalį, kuria, panaikinus Kauno apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. sprendimą, pripažinti negaliojančiais 2005 m. kovo 1 d. turto pardavimo iš varžytynių protokolas Nr. 106/04/1076, 2005 m. kovo 1 d. turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. 0106/04/01076 bei 2005 m. kovo 1 d. įvykusios varžytynės, palikti galioti; likusią sprendimo dalį panaikinti ir šią bylos dalį perduoti Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Apeliacinis skundas dėl neįsiteisėjusios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies tenkintinas, Kauno apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. sprendimo dalis, kuria atmestas ieškinys restitucijos taikymo dalyje ir išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas, panaikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas.
Teisėjų kolegija nagrinėja bylą pagal CPK 320 straipsnio reikalavimus dėl bylos nagrinėjimo ribų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2009 m. balandžio 23 d. nutartyje nurodė, kad šioje byloje, taikant restituciją, pinigus turto pirkėjai priteisus iš varžytynes vykdžiusios antstolės, o iš varžytynių parduotą turtą grąžinus ieškovams, pastarieji nepagrįstai praturtėtų antstolės sąskaita. Restitucija remiasi idėja, pagal kurią turi būti atkuriama neteisėto sandorio vykdymu sugriauta šalių turtinės padėties pusiausvyra. Pritaikius restituciją, asmuo negali gauti daugiau, nei turėjo. Antstolis, būdamas tarpininku tarp pirkėjo ir pardavėjo vykdymo procese, apskritai net nėra sandorio šalis, o restitucija taikytina tarp pripažinto negaliojančiu sandorio šalių (CK 6.145 straipsnio 1 dalis).
Kasacinės instancijos teismo išplėstinė teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, nagrinėjamos bylos kontekste konstatavo, kad, turto pardavimo iš varžytynių aktą pripažinus negaliojančiu ir restituciją taikant natūra, skolininkui (buvusiam iš varžytynių parduoto turto savininkui) grąžinamas turtas, o pirkėjui priteisiama jo už tą turtą sumokėta pinigų suma: jeigu ši pinigų suma yra antstolio žinioje, tai ji visa pirkėjui priteisiama iš antstolio, nepaisant to, ar dalį šios sumos antstolis ketina panaudoti (panaudojo) vykdymo išlaidoms atlyginti, nes, pripažinus turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, priverstinis skolos išieškojimas iš skolininko lieka nebaigtas; jeigu iš pirkėjo gauta pinigų suma yra antstolio pervesta Hipotekos skyriui prie atitinkamo apylinkės teismo ir yra pastarojo sąskaitoje, tai pirkėjui ji priteisiama iš Hipotekos skyriaus; jeigu iš pirkėjo gauta pinigų suma jau išmokėta išieškotojams, tai pirkėjui, kaip pasikeitusiam kreditoriui išieškojimo prievolėje, ji priteisiama iš skolininko (buvusio iš varžytynių parduoto turto savininko).
Kasacinės instancijos teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nuomone, kadangi turto pardavimo iš varžytynių aktą pripažinus negaliojančiu ir taikant restituciją šalys turi būti grąžinamos į iki turto pardavimo iš varžytynių buvusią padėtį, tai turtas asmeniui turi būti grąžinamas su iki varžytynių buvusiais apsunkinimais (areštas ir kt.).
Kasacinės instancijos teismo išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad varžytynes vykdžiusiam antstoliui gali būti reiškiami reikalavimai dėl civilinės atsakomybės taikymo. Antstolio atsakomybės taikymo teismų praktika pradedama formuoti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Hansabankas“ v. antstolis A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-114/2008).
Kasacinės instancijos teismo išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad vykdymo išlaidos antstoliui už jo atliktus neteisėtus veiksmus neatlygintinos. Taip pat nurodė, kad pažymėtina ir tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad vykdymo išlaidų atlyginimo išieškojimas kitaip, negu nustatyta CPK 611 straipsnyje, reiškia neteisėtus viršijančius antstolio įgalinimus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. P. v. antstolis A. Selezniovas, bylos Nr. 3K-3-693/2004; 2007 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą, bylos Nr. 3K-3-136/2007; 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Aibės mažmena“ v. antstolis D. S. , bylos Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. V. v. antstolis A. Selezniovas, bylos Nr. 3K-3-173/2008; 2008 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. B. v. antstolis A. Selezniovas, bylos Nr. 3K-7-277/2008). Kasacinės instancijos teismo išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad kasacinis teismas pripažįsta, kad CPK 611 straipsnyje nustatyta vykdymo išlaidų išieškojimo procedūra antstoliui privaloma visais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. V. v. antstolis A. Selezniovas, bylos Nr. 3K-3-173/2008; 2008 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. B. v. antstolis A. Selezniovas, bylos Nr. 3K-7-277/2008).
Kasacinės instancijos teismo išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad šios bylos duomenys suponuoja galimybę teigti, kad atsakovui O. P. , kaip išieškotojui vykdymo procese, jau yra išmokėta dalis pinigų sumos, gautos iš atsakovės M. K. , kaip pirkėjos, tuo tarpu identifikuoti likusią dalį M. K. sumokėtos pinigų sumos turinčius subjektus pagal bylos duomenis nėra galimybės. Nagrinėjant bylos dalį iš naujo, be kita ko, būtina nustatyti faktines aplinkybes, susijusias su atsakovės M. K. sumokėtų už iš varžytynių pirktą turtą pinigų gavėjais ir turėtojais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad restitucija nagrinėjamoje byloje taikytina ir nėra pagrindo netaikyti restitucijos. CK 6.145-6.153 straipsniai reglamentuoja restituciją.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad taikant restituciją priteistina iš atsakovės M. K. ieškovams A. G. ir V. G. gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, šiltnamis ir kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), su iki varžytynių buvusiais apsunkinimais (areštu ir hipoteka pagal valstybės registrus).
Pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad turtas iš varžytynių buvo parduotas už 176 500 Lt kainą. 2005 m. balandžio 12 d. mokėjimo pavedimu Nr. 2, atskaičius vykdymo išlaidas, į Hipotekos skyrių prie Kauno miesto apylinkės teismo pervesta 167 593 Lt. 2005 m. birželio 28 d. pavedimu Nr. 78 hipotekos kreditoriui O. P. pervesta 65 000 Lt ir Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo depozitinėje sąskaitoje yra likusi 102 593 Lt suma. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad taikant restituciją priteistina solidariai iš ieškovų A. G. , V. G. atsakovei M. K. 65 000 Lt ir 102 593 Lt, esančių Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo depozitinėje sąskaitoje.
Pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad 8 907 Lt (176 500 Lt – 167 593 Lt = 8907 Lt) suma, gauta už parduotą iš varžytynių turtą, buvo panaudota vykdymo išlaidoms, Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad taikant restituciją priteistina iš atsakovės antstolės R. Stašenienės atsakovei M. K. 8 907 Lt.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 96, 98 straipsniais sprendžia, kad priteistina iš atsakovės antstolės R. Stašenienės ieškovei A. G. 100 Lt žyminis mokestis už ieškinį ir apeliacinį skundą bei 625 Lt išlaidų advokato pagalbai pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose apmokėti atlyginimas ir valstybei 4430 Lt žyminis mokestis už ieškinį ir apeliacinį skundą bei 49,52 Lt procesinių dokumentų įteikimo pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose išlaidų atlyginimas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais sprendžia, kad priteistina iš atsakovės M. K. ieškovei V. G. 100 Lt žyminis mokestis už ieškinį ir apeliacinį skundą bei 625 Lt išlaidų advokato pagalbai pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose apmokėti atlyginimas ir valstybei 4430 Lt žyminis mokestis už ieškinį ir apeliacinį skundą bei 49,52 Lt procesinių dokumentų įteikimo pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose išlaidų atlyginimas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsniu, sprendžia, kad byloje dalyvaujantys asmenys neturi pareigos atlyginti atsakovei antstolei R. Stašenienei bylinėjimosi išlaidų kasacinės instancijos teisme.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsniu sprendžia, kad šalys neturi pareigos atlyginti viena kitai ekspertizės išlaidų.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 91 straipsniu, sprendžia, kad iš Lietuvos apeliacinio teismo specialiosios sąskaitos pervestina 3 000 Lt S. Raslano personalinei įmonei „Skriemulys“ už ekspertizės atlikimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Kauno apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys dalyje dėl restitucijos taikymo ir išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą.
Taikyti restituciją.
Priteisti iš atsakovės M. K. ieškovams A. G. ir V. G. gyvenamąjį namą (unikalus Nr. 1997-9013-3010), ūkinį pastatą (unikalus Nr. 1997-9013-3024), ūkinį pastatą (unikalus Nr. 1997-9013-3030), šiltnamį (unikalus Nr. 1997-9013-3041), kiemo statinius (tvorą, šulinį, kiemo aikštelę, skysto kuro rezervuarą; unikalus Nr. 1997-9013-3052), esančius (duomenys neskelbtini), su iki varžytynių buvusiais apsunkinimais (areštu ir hipoteka pagal valstybės registrus).
Priteisti solidariai iš ieškovų A. G. ir V. G. atsakovei M. K. 65 000 Lt (šešiasdešimt penkis tūkstančius litų) ir 102 593 Lt (vieną šimtą du tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt tris litus), esančius Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo depozitinėje sąskaitoje.
Priteisti iš atsakovės antstolės Redos Stašenienės atsakovei M. K. 8 907 Lt (aštuonis tūkstančius devynis šimtus septynis litus).
Priteisti iš atsakovės Redos Stašenienės ieškovei A. G. 100 Lt (vieno šimto litų) žyminį mokestį už ieškinį ir apeliacinį skundą bei 625 Lt (šešis šimtus dvidešimt penkis litus) išlaidų advokato pagalbai pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose apmokėti atlyginimo ir į valstybės biudžetą 4 430 Lt (keturių tūkstančių keturių šimtų trisdešimties litų) žyminį mokestį už ieškinį ir apeliacinį skundą ir 49,52 Lt (keturiasdešimt devynis litus penkiasdešimt du centus) procesinių dokumentų įteikimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose išlaidų atlyginimo.
Priteisti iš atsakovės M. K. ieškovei A. G. 100 Lt (vieno šimto litų) žyminį mokestį už ieškinį ir apeliacinį skundą bei 625 Lt (šešis šimtus dvidešimt penkis litus) išlaidų advokato pagalbai pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose apmokėti atlyginimo ir į valstybės biudžetą 4430 Lt (keturių tūkstančių keturių šimtų trisdešimt litų) žyminį mokestį už ieškinį ir apeliacinį skundą ir 49,52 Lt (keturiasdešimt devynis litus penkiasdešimt du centus) procesinių dokumentų įteikimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose išlaidų atlyginimo.
Pervesti iš Lietuvos apeliacinio teismo specialiosios sąskaitos 3 000 Lt (tris tūkstančius litų) Sauliaus Raslano personalinei įmonei „Skriemulys“ už ekspertizės atlikimą.