- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-24
- Bylos Nr.
- eAS-267-556/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00368-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pirm.), Veslava Ruskan
- Pareiškėjas
- S. Ž.
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. Ž. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. kovo 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. Ž. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas S. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas įpareigoti atsakovą Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau – atsakovas, ir Klaipėdos AVPK) ištirti jo pareiškimą ir priimti atitinkamą nutarimą, kaip tai numato Lietuvos Respublikos įstatymai nagrinėjant pareiškimus dėl nusikalstamų veikų.
II.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. kovo 21 d. nutartimi pareiškėjo S. Ž. skundą atsisakė priimti.
Šalies argumentai
Teismas iš kartu su skundu pateiktų duomenų nustatė, kad pareiškėjas 2023 m. vasario 27 d. kreipėsi į Plungės rajono policijos komisariatą (toliau – ir Plungės PK), prašydamas I. S. atžvilgiu iškelti baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 1 dalį bei pradėti ikiteisminio tyrimo veiksmus, jį pripažįstant nukentėjusiuoju. Plungės PK 2023 m. kovo 1 d. raštu (toliau – ir Raštas) buvo atsisakyta tai daryti, pasiūlant pareiškėjui kilusias finansines problemas su I. S. spręsti civilinio proceso tvarka. Pareiškėjas su šiuo Raštu nesutinka ir prašo įpareigoti atsakovą ištirti jo 2023 m. vasario 27 d. prašymą bei priimti nutarimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas vertino, kad nustatytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjo inicijuotas ginčas yra kilęs iš teisinių santykių, kuriuos reglamentuoja BPK normos. Pagal BPK 62, 63 straipsnių ir 168 straipsnio 5 dalies nuostatas atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas prokurorui, o prokuroro nutarimas – ikiteisminio tyrimo teisėjui.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 18 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas pažymėjo, kad pareiškėjo inicijuotas ginčas nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai. Šiuo atveju pareiškėjas ginčijamą sprendimą turi teisę skųsti prokurorui, o pastarojo sprendimus – ikiteisminio tyrimo teisėjui.
Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio ginčai yra nenagrinėjami administraciniuose teismuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-397-492/2018; 2020 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1385-575/2020).
Teismas pažymėjo, kad Rašte pareiškėjui klaidingai išaiškinta Rašto apskundimo tvarka (skųsti administraciniam teismui), tačiau tai nekeičia tarp šalių atsiradusių teisinių santykių kilmės ir pobūdžio.
Teismas konstatavo, kad aptartos faktinės aplinkybės ir paminėtas teisinis reglamentavimas lemia, jog pareiškėjo inicijuotas ginčas yra nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, todėl jį atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
III.
Pareiškėjas S. Ž. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. kovo 21 d. nutartį ir priimti naują nutartį, kuria panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylą išspręsti iš esmės arba šį klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad 2021 m. lapkričio 4 d. į jam nežinomos, nematytos ir nepažįstamos I. S. sąskaitą, esančią AB „Swedbank“, pervedė jai nepriklausančius 1 000 Eur, supainiojęs ją su kitu asmeniu. Gavusi nepagrįstai į savo sąskaitą svetimas lėšas, ji privalėjo jas grąžinti. Neturėdamas I. S. duomenų apie nepagrįstai į jos sąskaitą pervestus pinigus, pareiškėjas informavo AB „Swedbank“, kuris pateikė atsakymą, kad įpareigojo jo klientę grąžinti į pareiškėjo sąskaitą pinigus, tačiau I. S. pinigų pareiškėjui negrąžino. Kadangi yra sukčiavimo požymiai, vadovaujantis BPK 166 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjas Klaipėdos AVPK Plungės PK 2023 m. vasario 27 d. pateikė pareiškimą, prašydamas dėl pareiškėjo skundo I. I. S. atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, pripažįstant jį nukentėjusiuoju. Klaipėdos AVPK Plungės PK, neatlikęs jokio patikrinimo, 2023 m. kovo 1 d. surašė ir pateikė pareiškėjui atsakymą, kuriuo informavo, kad jokio tyrimo neatliks, kadangi mokėjimo paskirtyje pareiškėjas sąmoningai nurodė, kad pinigus paskolina, todėl iškilusius nesklandumus jis turi spręsti civilinio proceso nustatyta tvarka.
Pareiškėjas pažymi, kad skunde Regionų apygardos administraciniam teismui jis nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 20 dalimi, atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, todėl nagrinėjant pareiškėjo skundą, jam taikomos nurodyto įstatymo nuostatos. Atsakovas, gavęs pareiškėjo pareiškimą dėl galbūt padarytos nusikalstamos veikos, privalėjo atlikti patikrinimą, o nepasitvirtinus jame nurodytoms aplinkybės, patikrinimo rezultatus įforminti nutarimu atsisakyti arba pradėti ikiteisminį tyrimą (BPK 3 str., 168 str. 1 d.). Atsakovas, pažeisdamas šiuos įstatymus neatliko jokių veiksmų galimos nusikalstamos veikos išaiškinimui ir užkirto pareiškėjui kelią skųsti priimtą nutarimą BPK nustatyta tvarka (BPK 168 str. 4 d.). Atsisakęs atlikti dėl pareiškimo tyrimą, nedetalizuodamas pateikto atsakymo, nepateikęs jo argumentus patvirtinančią aktualią informaciją, atsakovas pažeidė ir Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktus.
Pareiškėjo teigimu, skundžiama teismo nutartis yra ne visiškai pagrįsta, motyvuota bendru požiūriu ir kontekstu, visiškai neatsižvelgiant į pareiškėjui pateiktą atsakymą, kurį nurodyta skųsti būtent administraciniam teismui. Pareiškėjas laikosi nuomonės, kad atsakovas jo pareiškimą patikrino kaip viešojo administravimo subjektas. Atsakovas be jokio teisinio pagrindo šioje situacijoje save priskyrė viešojo administravimo subjektui, nors turėjo veikti pagal jam priskirtas funkcijas tiriant gautus pareiškimus, kuriais pranešama apie galbūt padarytas nusikalstamas veikas. Atsakovas tyčia nusišalino nuo jam priskirtų funkcijų ir priėmė jo suformuotą atsakymą, kuris neatitinka įstatymo reikalavimų (BPK 168 str. 1-3 d.). Atsakovas pagal jo nustatytas ir atsakyme pateiktas aplinkybes privalėjo priimti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kurio nuorašą pateikti prokurorui. Atsakovo pateiktas atsakymas yra tyčinis neveikimas pagal jam įstatymu priskirtas funkcijas ir tyčinis nusišalinimas nuo pateikto pareiškimo tyrimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. kovo 21 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (kai skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka), teisėtumas ir pagrįstumas.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirąjį skundą ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Viena iš tokių aplinkybių – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.
Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda, be kita ko, valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių. Viešasis administravimas yra suprantamas kaip teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 18 d.).
ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai, be kita ko, nepriskiriama tirti prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu.
Aptartas teisinis reguliavimas patvirtina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas, todėl pareiškėjas, paduodamas skundą, turi pareigą pagrįsti, kad ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisėsaugos institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo, tiek kaip ikiteisminio tyrimo subjektas, todėl teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, turi įvertinti, ar keliamas ginčas yra siejamas su viešojo administravimo sritimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-517-520/2018).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas skunde prašė įpareigoti atsakovą Klaipėdos AVPK ištirti pareiškėjo pareiškimą ir priimti atitinkamą nutarimą kaip tai numato Lietuvos Respublikos įstatymai nagrinėjant pareiškimus dėl nusikalstamų veikų. Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad pareiškėjas nesutinka su Klaipėdos AVPK Plungės PK 2023 m. kovo 1 d. raštu Nr. 30-S-2242 „Dėl gauto pareiškimo tyrimo“, kuriuo, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 6 punktu, 4 dalimi, pareiškėjas informuotas, kad pareiškėjo 2023 m. vasario 27 d. pareiškimas dėl galbūt klaidingai pervestų pinigų kitam asmeniui ROIK:0123000087224 nebus tiriamas, o iškilusius nesklandumus, susijusius su pinigų skolinimu, pareiškėjas turi spręsti civilinio proceso nustatyta tvarka. Rašte taip pat nurodyta jo apskundimo tvarka – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams, adresu Galinio Pylimo g. 9, Klaipėda. Iš pareiškėjo 2023 m. vasario 27 d. skundo „Dėl svetimo turto pasisavinimo (BK 183 straipsnio 1 dalis)“, pateikto Klaipėdos AVPK Plungės PK komisarui, matyti, kad pareiškėjas prašė dėl jo skundo I. I. S. atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, jį pripažįstant nukentėjusiuoju.
Įvertinusi pareiškėjo skundo, kuriame pats pareiškėjas suformulavo reikalavimus ir nurodė faktines aplinkybes, dėl kurių turi būti patenkintas reikalavimas, kartu su juo pateikto Rašto turinį bei atskirajame skunde nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo keliamas ginčas nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia inicijuoti ginčą dėl ikiteisminio tyrimo institucijų veiksmų (neveikimo), susijusių ne su viešuoju administravimu, o su baudžiamaisiais teisiniais santykiais, reguliuojamais BPK normų. Šiuo aspektu pažymėtina, kad visas baudžiamasis persekiojimas, įskaitant ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar atsisakymo pradėti tvarką, reglamentuojamas išimtinai BPK normomis, todėl darytina išvada, kad visi ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir atsisakymo jį pradėti klausimai turi būti sprendžiami remiantis BPK nuostatomis. Administraciniai teismai nesprendžia jokių klausimų, susijusių su ikiteisminiais tyrimais.
Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentų dėl Rašte nurodytos jo apskundimo tvarkos, pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl akto gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Rašte pareiškėjui klaidingai išaiškinta jo apskundimo tvarka (skųsti administraciniam teismui) nekeičia tarp šalių atsiradusių teisinių santykių kilmės ir pobūdžio.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti pareiškėjo atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo S. Ž. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.