Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Janina Vitunskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. O. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, trečiajam suinteresuotajam asmeniui viešajai įstaigai „Bruneros“ dėl neturtinės žalos atlyginimo ir metinių palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalį (redakcija, galiojusi iki 2023-01-01), arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas; maistu nuteistieji aprūpinami nemokamai. Beveik analogiška nuostata įtvirtinta ir nuo 2023-01-01 įsigaliojusios Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso redakcijos 92 straipsnio 5 dalyje, pagal kurią arešto ir laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems tiekiamas maistas turi atitikti rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas ir, kiek tai įmanoma, – jų religinius įsitikinimus. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Valstybės pareiga užtikrinti tinkamą nuteistųjų ir suimtųjų maitinimą įtvirtinta tarptautiniuose dokumentuose. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ nurodyta, kad kiekvienam kalinamam asmeniui turi būti pateikiamas pilnavertis maistas, atitinkantis jų lytį, amžių, sveikatą, fizinę būklę, religiją, kultūrą ir jų darbo pobūdį, maisto pateikimas turi atitikti higienos reikalavimus, kaliniai turi būti maitinami 3 kartus per dieną, tarp kiekvieno maitinimo nustatant racionalius intervalus (22.1, 22.3, 22.4 punktai).

Įstatymuose įtvirtintą kalinamų asmenų teisę į aprūpinimą maistu įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Teisingumo ministro, Kalėjimų departamento direktoriaus bei pataisos įstaigų vadovų priimti teisės aktai: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 patvirtintos Fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose (galiojo iki 2023-01-01); Teisingumo ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 253 patvirtintos Skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose (neteko galios nuo 2023-01-01); Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintos Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklės (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės); Kalėjimų departamento direktoriaus 2017-11-07 įsakymas Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“; Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022-12-30 įsakymas Nr. 1R-444 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo įgyvendinimo“.

Maitinimo organizavimo taisyklių 5 punkte nustatyta, kad maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija. Vadovaujantis Maitinimo organizavimo taisyklių 7 punktu, suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą, – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius. Sergantys tuberkulioze ar turintys kitų, patvirtintų sveikatos sutrikimų, kurių atveju yra medicininės indikacijos skirti padidinto kaloringumo maisto davinį, suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal Valgiaraštį dirbantiems vyrams, Valgiaraštį dirbančioms moterims, Valgiaraštį nepilnamečiams, Valgiaraštį nėščioms moterims, Valgiaraštį krūtimi maitinančioms moterims, Valgiaraštį dirbantiems vyrams (vegetarams), Valgiaraštį dirbančioms moterims (vegetarėms) – atitinkamai pagal maitinamų asmenų grupes. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Maitinimo organizavimo taisyklių nuostatas, yra nurodęs, kad specialus maitinimas asmenims skiriamas esant sveikatos priežiūros specialisto išvadai (žr., pvz., 2015-02-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-273-858/2015, 2015-06-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1299-442/2015). Maitinimo organizavimo taisyklių 14 punkte numatyta, kad maistas virtuvėje turi būti gaminamas 3 ar 4 kartus per parą pagal technologinių procesų bei maisto higienos normų reikalavimus ir valgiaraščius. Valgiaraščiuose nurodyti patiekalai gaminami pagal patiekalų receptūras (3 priedas), panaudojant maisto produktus ir žaliavas pagal valgiaraščių prieduose nurodytus kiekius, atsižvelgiant į suimtųjų ir nuteistųjų (dirbančių ir nedirbančių) skaičių. Gaminant maistą, būtina griežtai laikytis gamybos technologinio proceso nuoseklumo. Vengiant kryžminio užteršimo, gaminamo maisto tiesioginis sąlytis per naudotus daiktus ar darbuotojų rankas su ankstesnių technologijos etapų produktais draudžiamas. Inventorius, keliantis kryžminio užteršimo grėsmę, turi būti aiškiai paženklintas ir naudojamas pagal paskirtį (15 punktas).

Byloje nustatyta, jog pataisos namuose atsakovės atstovė organizavo nuteistųjų maitinimą pagal teisės aktų reikalavimus. Tai patvirtina į bylą pateiktos 2019-01-29 ir 2022-01-25 Maitinimo paslaugos viešojo pirkimo–pardavimo sutartys, pagal kurias nustatyta, jog Pravieniškių PN-AK (nuo 2023-01-01 Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių kalėjimuose) nuteistųjų maitinimo paslaugą teikia VšĮ „Bruneros“ (b. l. 30–38, 68–75). Pravieniškių PN-AK ir VšĮ „Bruneros“ maitinimo paslaugos pirkimo–pardavimo sutarčių priedų techninėse specifikacijose yra detalizuoti nuteistųjų maitinimui ruošiamo maisto reikalavimai (b. l. 39–48, 76–83). Maitinimo paslaugos viešojo pirkimo–pardavimo sutarties 2 priede nustatyti maitinimo paslaugos įkainiai (b. l. 49–50).

Lietuvos kalėjimų tarnybos Turto valdymo skyriaus 2023-08-24 pažymos Nr. LV-38052 duomenimis nustatyta, kad nuteistasis M. O. nuo 2021-05-07 iki 2023-08-01 buvo maitinamas pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-11-07 įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ patvirtintus valgiaraščius. Nuteistojo 2021-05-14 prašymu Nr. 72(7-8)-2113 2021-05-14 paskirtas vegetarinis maitinimas nedirbantiems vyrams. 2021-11-03 nuteistasis prašymu Nr. 72(11-12)-4499 prašė pakeisti maitinimą iš vegetarinio į maitinimą be kiaulienos. Nuo 2021-11-08 iki 2023-08-01 nuteistasis M. O. maitinimas pagal Valgiaraštį nedirbantiems vyrams, be kiaulienos (b. l. 116, 132). Pagal Maitinimo paslaugos įkainius, nedirbančiam vyrui, kuris nevalgo kiaulienos, skirta 1,45 Eur su PVM suma (b. l. 49). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 patvirtintas Fiziologines mitybos normas asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, nedirbančiam vyrui numatyta fiziologinė norma per parą – 2298 kcal.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką Kalėjimų departamento direktoriaus 2017-11-07 įsakymu Nr. V-447 patvirtinti valgiaraščiai sudaryti diferencijuojant tam tikras atskiras kalinamų asmenų grupes – dirbančius / nedirbančius vyrus, dirbančias / nedirbančias moteris, nepilnamečius, nėščias moteris, krūtimi maitinančias moteris, dirbančius / nedirbančius vyrus (vegetarus), dirbančias / nedirbančias moteris (vegetares), asmenis, kuriems paskirtas dietinis maitinimas bei veganus. Tarp šių grupių yra akivaizdūs skirtumai, kuriuos apsprendžia vyrų ir moterų fiziologiniai skirtumai, asmenų amžius, aktyvumas (dirba / nedirba), rutininės mitybos poreikiai ar kt., todėl nėra pagrindo abejoti teisinio reguliavimo, pagal kurį fiziologinės mitybos normos ir valgiaraščiai sudaromi atsižvelgiant į atskirų kalinamų asmenų grupių poreikius, teisėtumu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-02-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1240-624/2020, 2023-09-20 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-576-629/2023).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu yra kreipęsis su skundais į pataisos įstaigos administraciją dėl nepakankamo maisto kiekio, kokybės (b. l. 12–14, 19–20, 117–119, 123). Tačiau, išnagrinėjus pareiškėjo skundus Lietuvos kalėjimų tarnyboje (iki 2023-01-01 Pravieniškių PN-AK), pažeidimų, susijusių su netinkamu maitinimu, nebuvo nustatyta (b. l. 10–11, 15–16, 18, 120–122). Taip pat 2023-07-24 pareiškėjas buvo pateikęs Lietuvos kalėjimų tarnybai skundą dėl netinkamos kokybės pieno (b. l. 144–145), kurį Lietuvos kalėjimų tarnyba persiuntė VšĮ „Bruneros“. VšĮ „Bruneros“ 2023-07-31 atsakyme nurodė, kad pienas buvo tiekiamas tinkamos kokybės (b. l. 146). Pažymėtina, kad, siekiant tinkamai kontroliuoti maitinimo paslaugos teikimą, maisto ruošimą, higieną bei kitus reikalavimus, susijusius su nuteistųjų / suimtųjų maitinimu bei sanitarinių higieninių normų laikymųsi, teikiamo maisto kokybę, Pravieniškių PN-AK direktorius įsakymu Nr. V-119 „Dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos nuteistųjų maitinimo kokybės tikrinimo komisijos sudarymo“ buvo sudaryta komisija (toliau – ir Komisija), kuri patikrinimo rezultatus įformina įstaigos viršininko tvirtinamu aktu.

Komisijos 2022-08-29 patikrinimo aktu Nr. 77-1542 nustatytas per mažas duonos kiekis, rasta supuvusių obuolių, kurie Komisijos akivaizdoje utilizuoti, o valgyklos vedėjai rekomenduota elektrinius marmitus, skirtus maistui pašildyti, laikyti visada įjungtus (b. l. 87–88). 2023 m. balandžio mėnesį atlikus patikrinimą rasta 26 vienetai pieno, kuris neatitiko techninėse specifikacijose nurodytų reikalavimų (b. l. 124). Kituose byloje esančiuose Komisijos patikrinimo aktuose fiksuota, jog pagamintas maistas malonaus kvapo, estetinio vaizdo, pažeidimų, nukrypimų nuo leistinų normų nenustatyta, salėje stalai švarūs, valomi po kiekvieno maitinimo, grindys švarios (b. l. 114–115, 125–131). Atkreiptinas dėmesys, jog Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno skyrius pagal M. O. skundą 2021-07-28 atliko neplaninį patikrinimą Pravieniškių PN-AK 3-iojo sektoriaus maisto tvarkymo skyriuje. Iš pateikto į bylą 2021-08-18 atsakymo Nr. 33S-(33.6)-2467 pareiškėjui matyti, kad tikrinimo dieną pažeidimų nenustatyta, tačiau įvertinus Nuteistųjų ir suimtųjų maitinimo paslaugos teikimo kokybės tikrinimo žurnalo įrašus, nustatyta, kad Pravieniškių pataisos namų atsakingi darbuotojai fiksavo neatitiktis (rytinio maitinimo metu pienas buvo surūgęs, vištienos kukuliai neiškepę, trūksta pupelių veganinio maitinimo patiekaluose, spirgų, baltos duonos, keptos žuvies svoris neatitinka reikiamo svorio, dietinio maitinimo gariniai kotletai šalti, obuoliai pažeisti puvinio) (b. l. 17). VšĮ „Bruneros“ atsakingam asmeniui skirta administracinė nuobauda.

Taigi, iš aptartos bylos medžiagos, VšĮ „Bruneros“, atsakingos už nuteistųjų maitinimą, rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos atsakingi darbuotojai ginčo laikotarpiu pagal teisės aktus kontroliavo ir prižiūrėjo, kad maitinimo paslaugos nuteistiesiems atitiktų jų kiekio ir kokybės reikalavimus, matavo patiekiamo maisto temperatūrą. Todėl teismas, remdamasis surinktais byloje įrodymais, neturi pagrindo daryti išvados, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos (iki 2023-01-01 Pravieniškių PN-AK) pareigūnai (darbuotojai) būtų atlikę kokius nors neteisėtus veiksmus, galėjusius turėti įtakos pareiškėjo visaverčio maitinimo užtikrinimui.

Nors atsakovės atstovo į bylą pateiktuose pataisos namų Komisijos atliktų nuteistųjų maitinimo paslaugos teikimo patikrinimo aktuose užfiksuoti tam tikri pirmiau aptarti nukrypimai, tačiau juos išanalizavus vertintina, kad tokie nukrypimai buvo mažareikšmiai ir negalėjo sukelti kokių nors neigiamų pasekmių ar išgyvenimų pareiškėjui. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą dėl beveik analogiškomis aplinkybėmis pagrįsto skundo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023-09-20 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-576-629/2023).

Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nėra duomenų, jog jis būtų kreipęsis į medikus dėl skrandžio skausmų ar nemigos, kuriuos galėjo sukelti netinkamas maitinimas. Asmens sveikatos istorijoje nurodoma, kad pareiškėją kankina dirglumas, labilios emocijos dėl pripratimo prie psichotropinių medžiagų vartojimo bei skirto pakaitinio opioidinės abstinencijos gydymo metadonu, serga odos liga (b. l. 91–111). Tačiau nėra duomenų, jog šie negalavimai susiję su netinkamu maitinimu. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas skunde nurodė, kad vaistai nuo skrandžio rūgštingumo dalinami pagal poreikį ir neregistruojami, tačiau šios aplinkybės pareiškėjas nedetalizavo, kur, kada, kam konkrečiai tokie vaisai išduodami, todėl teismas šiuos skundo argumentus vertina kritiškai. Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2023-08-24 pažyma Nr. RV-22-8134 patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl netinkamo, nekokybiško maisto ir dėl to patiriamų išgyvenimų nesikreipė, konsultuotas dėl kitų priežasčių (b. l. 89).

Iš pareiškėjo į bylą pateikto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pirmiau aptarto 2021-08-18 atsakymo, kuriame nustatyti pažeidimai, patikrinus Pravieniškių pataisos namų atsakingų darbuotojų pildomą maitinimo paslaugos teikimo kokybės tikrinimo žurnalą, akivaizdu, jog dėl nustatytų neatitikimų atsakinga VšĮ „Bruneros“. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovės atstovė pildo maisto kokybės įvertinimo žurnalą, kontroliuoja maisto kokybę, todėl konstatuoti Lietuvos kalėjimų tarnybos pareigūnų neteisėtus veiksmus (neveikimą) nėra pagrindo.

Taip pat teismas pažymi, jog pareiškėjas skunde tik bendrai nurodė, kad maistas dažnai būdavo blogos kokybės, sugedęs, pateikiamas atšalęs, ir pan., tačiau savo teiginių konkrečiau nedetalizavo ir nepagrindė, nenurodė, kada ir kokiais kurių pareigūnų konkrečiais veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos jo teisės, kodėl, jo vertinimu, maistas buvo nekokybiškas.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog neturtine žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuojamas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-17-749/2007).

Kaip jau buvo minėta, viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Įvertinęs pirmiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė Lietuvos kalėjimų tarnybos pareigūnų neteisėtų veiksmų, iš kurių gali būti kildinama neturtinė žala.

Nenustačius esminės civilinės atsakomybės sąlygos – Lietuvos kalėjimų tarnybos pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nėra pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. O. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.