Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Žimkienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutarties, kuria Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. kovo 15 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-7460-2024 panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena nutraukta.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. B. (toliau – ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-7460-2024 (toliau – ir Institucijos nutarimas) buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 431 straipsnio 2 dalyje, dėl to, kad būdamas juridinio asmens, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „M“ vadovu, 2024 m. sausio 17 d., 8.00 val., nevykdė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 20 straipsnio 4 dalyje nurodytų reikalavimų, t. y. siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos, nenurodė ANK 611 straipsnyje nustatytų duomenų apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu, (2023 m. spalio 1 d., 17.30 val., nusižengimo tipas – greičio viršijimas), valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę „Kia Sportage“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ja naudojosi ar buvo už ją atsakingas. Administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. R. B. skirta nuobauda – 460 Eur dydžio bauda.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3.3. Institucijos vertinimu, apylinkės teismo išvada, kad nepateikta svarių įrodymų, jog R. B. pranešimai buvo įteikti, neatitinka paties apylinkės teismo nustatytų faktinių aplinkybių. Tvirtina, kad iš administracinio nusižengimo byloje esančių įrodymų neginčytinai nustatyta, jog visais trimis atvejais pranešimai (reikalavimai) pateikti duomenis apie administracinį nusižengimą padariusį asmenį R. B. buvo įteikti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apygardos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Susipažinus su išnagrinėtos administracinio nusižengimo bylos medžiaga, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentais, konstatuotina, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino administracinio nusižengimo bylos duomenis, padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, priėmė pagrįstą sprendimą.

7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-24-719/2024 pažymėta, kad aiškinant ANK 431 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą kartu su SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta pareiga ir ANK 2 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, darytina išvada, kad, transporto priemonės savininkui (valdytojui) arba juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui negavus pareigūno reikalavimo nurodyti Administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, ir apie tokią pareigą nežinant, iš jo negali būti reikalaujama ir įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad jis pagal ANK 431 straipsnį neatsako, nes jo veikoje nėra veikoje nėra subjektyviosios pusės požymio – kaltės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje nutartyje taip pat darė išvadą, kad administracinių nusižengimų bylose Institucija neturėtų apsiriboti formaliu reikalavimo pateikti duomenis SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka (teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu) išsiuntimu, o privalo imtis priemonių įsitikinti, kad procesinis dokumentas – pranešimas apie administracinį nusižengimą su reikalavimu pateikti duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, buvo įteiktas aptariamoje normoje išvardytiems asmenims. Kaip pažymėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aptariamo reikalavimo įteikimas transporto priemonių savininkams (valdytojams) ar juridinio asmens vadovui, ar kitam atsakingam asmeniui yra būtina sąlyga administracinei atsakomybei kilti ir tai yra administracinio nusižengimo byloje įrodinėtina aplinkybė.

8. Išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. skundą ir nutraukdamas administracinio nusižengimo teiseną, apylinkės teismas iš esmės konstatavo, kad vien fakto, jog Institucijos pranešimas dėl duomenų pateikimo buvo išsiųstas įmonės elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) yra nepakankama pripažinti, kad R. B. buvo tinkamai informuotas apie pareigą pranešti, kas naudojo transporto priemonę, kadangi negauta jokių duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad jis gavo Institucijos siųstą pranešimą. Apylinkės teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju, įvertinus R. B. paaiškinimą bei jį pagrindžiančius įrodymus, iškilo pagrįstų abejonių, kad Institucijos 2024 m. sausio 3 d. ir 2024 m. sausio 9 d. išsiųsti reikalavimai laiku galėjo pasiekti adresatą – R. B.. Pagrindo nesutikti su apylinkės teismo padarytomis išvadomis šiuo atveju nėra.

9. Pagal ANK 573 straipsnio 1 dalies nuostatas, šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą, elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti.

10. Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad Institucija transporto priemonės valdytojui – UAB „M“ įmonės naudojamu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) išsiuntė 2024 m. sausio 3 d. ir 2024 m. sausio 9 d. pranešimus dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo su reikalavimu pateikti informaciją apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės valdytojui priklausančia transporto priemone (b. l. 21, 23). R. B. tiek skunde dėl Institucijos nutarimo, tiek apygardos teismui pateiktame atsiliepime teigė, jog Institucijos 2024 m. sausio 3 d. pranešimą gavo pavėluotai. Aiškino, jog vadovauja ne vienai įmonei ir elektroniniame pašte buvo susikaupęs didžiulis elektroninių laiškų skaičius, todėl Institucijos pranešimas buvo pasimetęs. Tokie paaiškinimai nėra paneigti. Be to, prie administracinio nusižengimo bylos medžiagos R. B. pateikė ir „Tez Tour“ rezervacijos patvirtinimo Nr. 22609472 kopiją, kurios duomenimis, jis nuo 2024 m. sausio 8 d. iki 2024 m. sausio 15 d. buvo išvykęs į Tenerifę (b. l. 16). Minėtas dokumentas, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, patvirtina, jog asmuo, būdamas išvykęs į užsienį, galėjo Institucijos 2024 m. sausio 9 d. pranešimo negauti laiku. Kaip skunde ir atsiliepime teigė R. B., pranešimą apie transporto priemonę naudojusį asmenį jis pateikė iš karto, kai rado Institucijos 2024 m. sausio 3 d. pranešimą ir išsiaiškino, kas nurodytą dieną naudojosi transporto priemone. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pranešimas apie naudotoją – V. B. buvo pateiktas 2024 m. sausio 31 d. (b. l. 13, 35). Kaip nurodė administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, administracinį nusižengimą su įmonės valdomu automobiliu padariusiam asmeniu paskirta 120 Eur bauda (ROIK: 24230592115), kuri 2024 m. vasario 17 d. buvo sumokėta. Šių aplinkybių Institucija neginčija. Įvertinus išdėstytą, pritartina apylinkės teismo pozicijai, kad byloje negauta jokių duomenų, neabejotinai patvirtinančių, jog R. B. laiku gavo Institucijos siųstą pranešimą, ir jis, veikdamas tyčia, nevykdė SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos.

11. Institucija skunde apygardos teismui nurodė ir tai, kad R. B., be pirmiau aptartų 2024 m. sausio 3 d. ir 2024 m. sausio 9 d. pranešimų, buvo siųstas ir 2023 m. spalio 8 d. pranešimas. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, apie tokio pranešimo buvimą Institucija nurodė tik po skundžiamos apylinkės nutarties priėmimo. Pažymėtina, jog net teikdama atsiliepimą į R. B. skundą, Institucija minėjo tik 2024 m. sausio 3 d. pranešimą ir pakartotinį pranešimą (pažymėtina, atsiliepime nurodė tą pačią datą – 2024 m. sausio 3 d., kaip galima suprasti – turėtų būti 2024 m. sausio 9 d. pranešimas) (b. l. 41–42). Apygardos teismas, įvertindamas Institucijos nutarime nurodytą administracinio nusižengimo datą – 2024 m. sausio 17 d. ir ANK 611 straipsnyje numatytą penkių darbo dienų terminą, per kurį juridinio asmens vadovas privalo pranešti duomenis, sprendžia, jog Institucijos anksčiau neminėtas pranešimas su nagrinėjama byla nėra susijęs. Byla nagrinėjama kaltinimo ribose. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, jog 2023 m. spalio mėn. administracinio nusižengimo protokolo R. B. dėl ANK 431 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo nebuvo surašyta. Dėl anksčiau nei nagrinėjamoje byloje galimai padaryto administracinio nusižengimo apygardos teismas nepasisako.

12. ANK įpareigoja institucijas (pareigūnus) veikti aktyviai aiškinantis administracinius nusižengimus. ANK 567 straipsnyje nustatyta, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Pagal administracinių nusižengimų teisenoje galiojantį nekaltumo prezumpcijos principą (ANK 566 straipsnio 1 dalis), būtent Institucijai tenka pareiga įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos neteisėtumą (ANK 567 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-20-719/2024). Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė apylinkės teismas, Institucija nepagrįstai R. B. atsakomybę pagal ANK 431 straipsnį siejo ne su atitinkamo reikalavimo įteikimu, o su jo išsiuntimo aplinkybėmis. Konstatuotina, jog šioje byloje administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė nebuvo įrodyta, todėl apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

13. Institucija skunde tvirtina, jog apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nesivadovavo aukštesnės instancijos teismų suformuota praktika, netinkamai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-24-719/2024. Su tokiais argumentais nesutiktina. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, apylinkės teismas pagrįstai akcentavo, jog Institucija vadovavosi senesne teismų praktika, kurioje buvo pažymima, kad juridinio asmens vadovas, būdamas atsakingas už įmonės duomenų teikimą atitinkamiems registrams, valstybės institucijoms, prisiima riziką, kad minėtuose registruose esančiais pašto ir elektroninio pašto adresais siųsti dokumentai laikomi tinkamai įteiktais (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-275-1072/2023 ir kt.) Tuo tarpu, kaip pasisakė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, sistemiškai vertinant minėtas ANK normas, matyti, kad šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimo reglamentavimas skirtas užtikrinti, jog administracinio nusižengimo byloje dalyvaujantiems asmenims tie dokumentai būtų tinkamai įteikti. Tas tikslas matyti ir iš ANK 573 straipsnio pavadinimo. Valstybės institucijos ir pareigūnai turi imtis priemonių, kad ši norma nebūtų taikoma formaliai, o užtikrintų realias ir efektyvias administracinio nusižengimo byloje dalyvaujančių asmenų, ypač – administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teises, kadangi tokiam asmeniui turi būti garantuojamos iš esmės tos pačios teisės, kuriomis baudžiamajame procese gali naudotis įtariamasis ir kaltinamasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-20-2013, 2AT-45-2014, 2AT-11-2015, 2AT-27-976/2015 ir kt.). Apylinkės teismas pagrįstai, nenukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, vertino, kad šioje byloje Institucija tinkamu informavimu laikė tik savo pareigūnų formalius veiksmus.

14. Konstatuotina, jog apylinkės teismas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo bei įvertino administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, teisingai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, procesiniame sprendime tinkamai rėmėsi teismų praktika. Skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria panaikintas Institucijos nutarimas, yra teisėta ir pagrįsta, jos keisti apeliaciniame skunde dėstomais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.