Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, sekretoriaujant Justinai Samuilei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Bustrade“ ieškinį atsakovui R. B. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai

3. Remiantis valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Regitra“ duomenimis, ieškovei priklauso 4 transporto priemonės: 1) (duomenys neskelbtini) (VIN kodas (duomenys neskelbtini)); 2) (duomenys neskelbtini)(VIN kodas (duomenys neskelbtini)); 3) (duomenys neskelbtini)(VIN kodas (duomenys neskelbtini)); 4) (duomenys neskelbtini) (VIN kodas (duomenys neskelbtini)). Ieškovės nemokumo administratorė, atsižvelgdama į atitinkamų markių transporto priemonių kainas auto skelbimų portaluose, nustatė, kad minėtų transporto priemonių rinkos vertė sudaro 52849 Eur. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovo bendrovei padaryta žala sudaro 52849 Eur. Ieškinys grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 6.246 ir 2.87 straipsnių, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 57 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Atsakovas po bankroto bylos iškėlimo nemokumo administratorei neperdavė ieškovei priklausančio turto, tokiu būdu pažeisdamas JANĮ nuostatas, ir šie atsakovo veiksmai laikytini akivaizdžiai neteisėtais. Nors atsakovo kaltė pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį yra preziumuojama, ieškovė pažymi, kad atsakovas buvo ieškovės administracijos (duomenys neskelbtini), kuriam keliami didesni rūpestingumo ir apdairumo reikalavimai. Akivaizdu, kad atlikdamas neteisėtus veiksmus (nevykdydamas imperatyvių JANĮ nuostatų dėl įmonės turto perdavimo nemokumo administratoriui), atsakovas suvokė neteisėtą jų pobūdį, numatė, kad dėl tokių veiksmų gali būti padaryta žala ieškovei, todėl atsakovo atlikti neteisėti veiksmai pripažintini atliktais tyčia. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas nemokumo administratorei neperdavė 52 849 Eur vertės turto, todėl ši suma CK 6.249 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažintina ieškovės patirta žala. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys: ieškovė nebūtų patyrusi žalos, jeigu atsakovas nebūtų pažeidęs JANĮ įtvirtintų imperatyvių reikalavimų.

4. Atsakovui R. B. ieškinys su priedais įteiktas tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, atsiliepimas į ieškinį nepateiktas.

5. Ieškovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, gautas prašymas nagrinėti bylą ieškovės atstovui nedalyvaujant. Atsakovas R. B. apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai (procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas palikti adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje), prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas. Taigi, byla išnagrinėta ieškovės atstovui ir atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

6. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartimi UAB „Bustrade“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Bankroto administratorių biuras“. Ta pačia nutartimi atsakovas R. B., kaip bankrutuojančios bendrovės (duomenys neskelbtini), įpareigotas perduoti administratorei įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, taip pat visus įmonės dokumentus.

7. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro duomenimis, vieninteliu UAB „Bustrade“ akcininku (nuo 2012-12-12 iki bankroto bylos iškėlimo) ir (duomenys neskelbtini) (nuo 2021-06-30 iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo) buvo R. B.

8. VĮ „Regitra“ duomenimis, ieškovės vardu registruotos šios transporto priemonės: 1) (duomenys neskelbtini) (VIN kodas (duomenys neskelbtini)); 2) (duomenys neskelbtini)(VIN kodas (duomenys neskelbtini)); 3) (duomenys neskelbtini)(VIN kodas (duomenys neskelbtini)); 4) (duomenys neskelbtini) (VIN kodas (duomenys neskelbtini)).

9. Iš transporto priemonių skelbimų, pateiktų pardavimo portaluose, nustatyta, jog minėtų transporto priemonių rinkos kaina yra: 1) (duomenys neskelbtini) – 10 900 Eur; 2) (duomenys neskelbtini)– 3 500 Eur; 3) (duomenys neskelbtini)– 20 449 Eur; 4) (duomenys neskelbtini) - 18 000 Eur, kas bendroje sumoje sudaro 52 849 Eur.

III. Teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

Ieškinys tenkinamas.

10. Ieškovė BUAB „Bustrade“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. B. dėl to, kad atsakovas, iškėlus ieškovei bankroto bylą, neperdavė bankroto administratoriui įmonės turto. Tokiais savo veiksmais atsakovas pažeidė JANĮ 57 straipsnio 1 dalies nuostatą, įpareigojančią įmonės vadovą per teismo nustatytą terminą perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis.

11. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įmonės vadovas privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Taigi, įmonė ir jos valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių teisės aktų, nepriešpastatyti įmonės interesų visuomenės interesams. Dėl šios priežasties įmonės vadovo civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustatančius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2012m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

12. Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas, t. y. bendrovės vadovas.

13. Kaip minėta, atsakovas, būdamas įmonės (duomenys neskelbtini), savo pareigų tinkamai nevykdė - iškėlus ieškovei bankroto bylą, neperdavė nemokumo administratorei įmonės turto – keturių transporto priemonių, nors VĮ „Regitra“ duomenimis, šis turtas registruotas bendrovės vardu. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį neteikė, neįrodinėjo kitokios transporto priemonių vertės, nei ją pateikė nemokumo administratorė remdamasi transporto priemonių pardavimo portalų skelbimais, todėl teismas daro išvadą, kad nemokumo administratorei nebuvo perduotas bendrovės turtas, kurio bendra vertė 52849 Eur.

14. Kadangi atsakovas neperdavė administratorei bendrovės turto, nėra galimybės padengti kreditorinių reikalavimų ir administravimo išlaidų bankroto byloje. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovei buvo padaryta žala, neteisėtus veiksmus ir žalą sieja priežastinis ryšys, todėl iš atsakovo ieškovei priteisiamas 52 849 Eur žalos atlyginimas. Kaltės prezumpcijos atsakovas nagrinėjamu atveju nepaneigė.

15. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio palūkanas nuo teismo sprendimu priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo dienos – 2022-06-29 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkinamas.

IV. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

16. Ieškovė BUAB „Bustrade“ yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl, ieškinį patenkinus, CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto dydžio žyminį mokestį valstybei pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį privalo mokėti atsakovas R. B. Priteisiamo žyminio mokesčio dydis, skaičiuojant nuo priteistinos sumos, atsižvelgiant į tai, jog ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, yra 1 018 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

17. Ieškovė nepateikė duomenų, jog būtų patyrusi byloje bylinėjimosi išlaidų.

18. Ieškinį tenkinant, iš atsakovo R. B. taipogi priteisiama 13,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270, 293 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Bustrade“, juridinio asmens kodas 302329225, 52 849 Eur (penkiasdešimt dviejų tūkstančių aštuonių šimtų keturiasdešimt devynių eurų) žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. birželio 29 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 018 Eur (vieną tūkstantį aštuoniolika eurų) žyminio mokesčio ir 13,44 Eur (trylika eurų 44 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei, viso 1 031,44 Eur.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui.