Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-06-03 · Civilinė byla Nr. 2-815/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-06-03
Bylos Nr.
2-815/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Donatas Šernas, Artūras Driukas, Vytas Milius
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Statega“
Atsakovas
Lux House Limited
Kategorijos
  • 94.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-815/2010 (S)Procesinio sprendimo kategorija 94.2
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. birželio 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Statega“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 8 d. nutarties, kuria ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Statega“ ieškinys atsakovui Lux House Limited Liability Partnership dėl UAB „Neapolis“ priverstinio akcijų pardavimo paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB ,,Statega“ ieškiniu kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą ir prašė įpareigoti atsakovą Lux House Limited Liability Partnership parduoti jam nuosavybės teise priklausančias 5000 vnt. UAB „Neapolis“ paprastųjų vardinių akcijų ieškovui priverstine tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. vasario 8 d. nutartimi paliko ieškinį nenagrinėtą.

Teismas nutartyje nurodė, jog pagal CPK 29 straipsnį juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. Kadangi iškėlus bylą teisme paaiškėjo, kad ji neteisminga Lietuvos Respublikos teismams, teismas paliko pareiškimą nenagrinėtą ir grąžino jį padavusiam asmeniui ( CPK 296 str.1d. 12p., 782 str.).

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas UAB ,,Statega“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Apeliantas nurodo, jog teismas priėmė nepagrįstą nutartį, kadangi pagal CPK 783 straipsnio 3 dalį, ieškinys atsakovui, neturinčiam gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Kadangi atsakovas yra ofšorinė kompanija, kurios vardu Lietuvoje yra registruotos nematerialios paprastosios vardinės UAB ,,Neapolis“ akcijos, o pagal CPK 787 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjamos ginčo teisena, yra priskirtinos Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, jeigu atsakovas Lietuvoje turi turto arba jam priklauso turtinės teisės bei ginčo dalykas yra Lietuvoje esantis daiktas arba prievolė, kuri atsirado arba turi būti įvykdyta Lietuvoje, todėl ieškinys dėl priverstinio UAB ,,Neapolis“ akcijų pardavimo yra teismingas Lietuvos teismams.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkinamas.

Kiekvienu atveju, kai nacionaliniame teisme yra pareiškiamas ieškinys užsienio valstybės subjektui, teismas ex officio privalo patikrinti, ar jis kompetentingas nagrinėti šį ieškinį.

Vadovaujantis CPK 780 straipsniu, jeigu yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje išspręsti jurisdikcijos (teismingumo) klausimai, turi būti taikomos tarptautinės sutarties, o ne Lietuvos vidaus teisėje nustatytos taisyklės. Taigi teismas pirmiausia turi nustatyti, koks teisės aktas (Lietuvos vidaus teisė, tarptautinė dvišalė sutartis, tarptautinė daugiašalė sutartis, Europos Sąjungos teisės aktai) reglamentuoja konkrečios bylos jurisdikcijos klausimą.

Lietuvos Respublika bei Didžioji Britanija, kurioje registruotas atsakovas, nėra pasirašiusios tarptautinės dvišalės sutarties dėl teisinės pagalbos civilinėse ir komercinėse bylose, tačiau abi šalys yra Europos Sąjungos narės, todėl Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, nuo 2004 m. gegužės 1 d. jurisdikcijos klausimams spręsti tapo aktualus 2000 m. gruodžio 22 d. Europos Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001 Dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo. Šis Reglamentas yra tiesioginio taikymo aktas, kuriuo remtis nacionaliniai teismai valstybėse – Europos Sąjungos narėse – privalo ex officio, t. y. nepriklausomai nuo to, ar šalys byloje remiasi šio teisės akto nuostatomis, pagrįsdamos savo reikalavimus ir atsikirtimus. Tam, kad ginčo sprendimo vietą būtų galima nustatyti laikantis Reglamento Nr. 44/2001 nuostatų, turi būti tenkinamos šios sąlygos: ratione loci (bent viena iš ginčo šalių reziduoja Europos Sąjungos valstybėse narėse), ratione tempori (teismo procesas turi kilti galiojant Reglamentui) ir ratione materia (ginčas kyla iš civilinių ir komercinių santykių) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-494/2010).

Kaip jau minėta, tiek ieškovas, tiek atsakovas yra registruoti ir reziduoja Europos Sąjungoje, ginčas yra kilęs iš komercinių santykių, t.y. dėl priverstinio Lietuvoje registruotos įmonės akcijų, kurių savininkai yra ieškovas ir atsakovas, pardavimo, poreikis dėl akcijų priverstinio pardavimo kilo galiojant minėtam Reglamentui, todėl sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, konkrečios Europos Sąjungos valstybės narės teismų kompetencija nustatytina pagal 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos Reglamente (EB) Nr. 44/2001 įtvirtintas taisykles.

Tarybos Reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo II skyriuje numatytos Europos Sąjungos valstybių narių teismų jurisdikcijos nustatymo taisyklės. Pagal Reglamento 2 straipsnį valstybėje narėje nuolat gyvenantiems asmenims bylos turi būti keliamos tos valstybės narės teismuose, o speciali jurisdikcija taikytina tik Reglamento 5-7 straipsniuose nustatytais atvejais.

Nagrinėjamu atveju, apeliantas nurodo, jog byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams, kadangi atsakovas Lietuvos Respublikoje turi turto, t. y. jam priklauso UAB ,,Neapolis“, dėl kurios akcijų priverstinio pardavimo yra kilęs ginčas, akcijos. Pagal bendrąsias nacionalinio teismingumo ginčo teisenoje taisykles Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai priskirtinos bylos, jeigu atsakovas Lietuvoje turi turto arba jam priklauso turtinės teisės (CPK 787 str. 1 d. 2 p.). Tačiau specialioji jurisdikcija pagal Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 44/2001 taikytina tik Reglamento 5-7 straipsniuose nustatytais atvejais, tarp kurių nėra Lietuvos Respublikos CPK 787 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos teismingumo (jurisdikcijos) taisyklės, todėl ieškinio dėl priverstinio akcijų pardavimo teismingumo klausimas turėtų būti sprendžiamas pagal bendrąsias Tarybos Reglamento (EB) Nr. 44/2001 teismingumo taisykles, pagal kurias valstybėje narėje nuolat gyvenantiems asmenims, neatsižvelgiant į jų pilietybę, bylos turi būti keliamos tos valstybės narės teismuose (Reglamento 2 str. 1 d.). Kita vertus, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 41 straipsnio 3 dalį uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų – nematerialių akcijų savininkų – asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo ir materialių akcijų savininkų registravimo uždarosiose akcinėse bendrovėse taisykles nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų – nematerialių akcijų savininkų – asmeninių vertybių popierių sąskaitas tvarko jas išleidusi uždaroji akcinė bendrovė. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo Nr. 1041 ,,Dėl uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų – nematerialių akcijų savininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo ir materialių akcijų savininkų registravimo uždarosiose akcinėse bendrovėse taisyklių patvirtinimo“ 3 ir 10 punktus akcijos apskaitomos vertybinių popierių sąskaitose arba akcininkų registravimo žurnale, todėl visi veiksmai, įskaitant akcijų pirkimą-pardavimą, turi būti atliekami Lietuvos Respublikoje Lietuvos įstatymų nustatyta tvarka. Kadangi ginčo objektas – UAB ,,Neapolis“ akcijos, kurias prašoma atsakovą įpareigoti parduoti, yra Lietuvos Respublikoje, šių akcijų priverstinio pardavimo vykdymas, jei ieškinys būtų patenkintas, dėl ginčo objekto (akcijų) specifikos turėtų vykti ne atsakovo buveinės valstybėje, o turto (akcijų) registracijos vietoje, tai yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, o šis atvejis patenka į Tarybos Reglamento (EB) Nr. 44/2001 išimtinės jurisdikcijos reguliavimo sritį, t.y. Reglamento 22 straipsnio 5 dalį, pagal kurią teismai turi išimtinę jurisdikciją, neatsižvelgiant į nuolatinę gyvenamąją vietą teismo procesuose, susijusiuose su teismo sprendimų vykdymu, valstybės narės, kurioje minėtas teismo sprendimas buvo ar turi būti įvykdytas, teismuose.

Dėl šių aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinį dėl priverstinio Lietuvoje registruotos įmonės akcijų, kurios savininkas yra Didžiojoje Britanijoje reziduojantis juridinis asmuo, pardavimo laikė neteismingu Lietuvos teismams.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių, netinkamai taikė įstatymų, reglamentuojančių teismų jurisdikcijos klausimus, nuostatas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį. Pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį ir perduoti ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Statega“ ieškinio atsakovui Lux House Limited Liability Partnership dėl UAB „Neapolis“ priverstinio akcijų pardavimo priėmimo klausimą spręsti Klaipėdos apygardos teismui iš esmės.

Teisėjai Artūras DriukasVytas MiliusDonatas Šernas