- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-06-07
- Bylos Nr.
- 1A-380-873/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07326-2021-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Bartkus, Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, Nijolė Žimkienė
- Nuteistasis
- D. A.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. A. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. nuosprendžio, kuriuo D. A. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje, jam skirta laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, D. A. skirta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, D. A. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams. Bausmės pradžią D. A. nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2022 m. kovo 29 d. Vadovaujantis BK 66 straipsniu D. A. į nuosprendžiu skiriamos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaitytas jo laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2020 m. rugpjūčio 25 d. iki 2020 m. spalio 25 d., vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir jau atlikta laisvės atėmimo bausmė pagal Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 2 d. nuosprendį. Priteista iš D. A. UAB „W.“ naudai 69,45 Eur už padarytą turtinę žalą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. D. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad atvirai pagrobė svetimą turtą: jis 2021 m. sausio 29 d., apie 15.55 val., UAB „W.“ priklausančioje parduotuvėje „IKI“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), alkoholio skyriuje paėmė 0,7 1 talpos butelį tekilos „Siera Silver“, kainuojantį 13,99 eurus, bei tris 0,7 1 talpos butelius tekilos „Olmeca Gold“, kurio 1 vnt. kaina – 17,99 eurų, bendrai 53,97 eurų vertė, kuriuos paslėpė savo striukės užantyje, tai pastebėjusiai minėtos parduotuvės vadovei E. K. einant jam iš paskos bei pareikalavus paimtus ir paslėptus alkoholinius gėrimus padėti į lentyną, į reikalavimą nereagavo, praeidamas pro energetinių gėrimų stovą paėmė 1 vnt. energetinio gėrimo „Monster“, kainuojančio 1,39 eurą, skardinėje 0,10 eurų vertės vienkartinėje metalo pakuotėje, po ko, parduotuvės vadovei E. K. einant jam iš paskos ir dar kartą pareikalavus visas prekes padėti į lentynas, neatsisukdamas jos atžvilgiu pavartojo necenzūrinius žodžius ir, praėjęs pro daržovių skyrių, išėjo iš parduotuvės už prekes nesusimokėjęs, tuo padarydamas UAB „W.“ 69,45 eurų turtinę žalą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. A. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, skirti švelnesnę galutinę subendrintą bausmę. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Apelianto įsitikinimu, teismas neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog dėl padarytos nusikalstamos veikos visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, nesivadovavo teisingumo bei sąžiningumo principu, paskyrė jam per griežtą bausmę.
2.2. Apelianto nuomone, teismas, paskirdamas galutinę subendrintą bausmę, prie Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėdamas 4 mėnesius, jam paskyrė per griežtą galutinę subendrintą bausmę.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Gaudentas Balčiūnas nesutinka su apeliaciniu skundu, siūlo nuteistojo D. A. apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą. Prokuroro teigimu, priešingai, nei teigiama nuteistojo skunde, teismas atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, be to, atsižvelgus į D. A. kaltės prisipažinimą, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl buvo taikytos BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatos, bausmė D. A. sumažinta vienu trečdaliu. Pažymi, kad D. A. paskirta teisinga bausmė tiek už šioje baudžiamojoje byloje ištirtą nusikalstamą veiką, tiek ir galutinė subendrinta bausmė. Prokuroro nuomone, apeliacinio skundo teiginiai, kad bausmė yra pernelyg griežta, yra deklaratyvaus pobūdžio, jokių tokią poziciją pagrindžiančių argumentų nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo D. A. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir nuteistajam D. A. neteisingai paskirtos galutinės subendrintos bausmės.
4. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, nuteistasis iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir veikos kvalifikavimo. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, jo pagrindu nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, padarytomis išvadomis bei jų motyvavimu. Nuteistasis D. A. nesutinka su paskirta bausme. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
5. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos baudos, arešto, laisvės apribojimo arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės. Skundžiamu nuosprendžiu D. A. skirta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams, po ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam skirta bausmė – laisvės atėmimas aštuoniems mėnesiams.
6. BK įpareigoja teismą skirti bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Nustatydamas skirtinos bausmės rūšį bei jos dydį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 1-3 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įstatyme nustatytų aplinkybių įvertinimas leidžia teismui parinkti bausmę, atitinkančią jos paskirtį, nustatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi ir teisingumo principu, įtvirtintu BK 54 straipsnio 3 dalyje, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui.
7. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam D. A., atsižvelgė į visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, BK 41 straipsnio ir 54 straipsnio nuostatas taikė tinkamai.
8. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį ir kaltės formą – įvykdytas apysunkis tyčinis nusikaltimas. Apylinkės teismas atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir galisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Individualizuodamas bausmę, pirmosios instancijos teismas įvertino D. A. asmenybę charakterizuojančius duomenis. Bylos duomenimis, D. A. nusikalsta ne pirmą kartą, Lietuvoje teistas 3 kartus, iš jų du kartus – dėl nusikaltimų nuosavybei, dėl vagysčių teistas ir užsienyje (t. 1, b. l. 46-54), daug kartų baustas administracine tvarka, daugiausia – dėl smulkiųjų vagysčių (t. 1, b. l. 59-128). Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad D. A. yra darbingo amžiaus, nedirbantis, paskirtų baudų nemoka. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas, kad aptartos aplinkybės neigiamai charakterizuoja apeliantą, kaip asmenį, linkusį nepaisyti visuomenėje nustatytos tvarkos, pažymi ir tai, kad ankstesniais nuosprendžiais paskirtos laisvės apribojimo bausmės nesulaikė nuteistojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, kaip minėta, administracine tvarka paskirtų baudų nuteistasis nemoka. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistajam gali būti pasiekti tik skiriant laisvės atėmimo bausmę. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, bausmės dydį apylinkės teismas D. A. paskyrė mažesnio nei sankcijoje numatyto vidurkio, pritaikius BK 64¹ straipsnį bausmę sumažino vienu trečdaliu. Taigi, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsižvelgus į aptariamą nuteistojo kaltės prisipažinimą byla apylinkės teisme buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir bausmė nuteistajam sumažinta vienu trečdaliu. Vertinti, kad paskirta skundžiamu nuosprendžiu bausmė savo rūšimi ar dydžiu yra per griežta ir dar labiau jos švelninti nėra jokio pagrindo.
9. Nuteistas nesutinka su jam paskirta galutine subendrinta bausme, tvirtindamas, jog ši yra per griežta. Skundžiamu nuosprendžiu D. A. paskirta bausmė vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, D. A. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams dviem mėnesiams. Teisėjų kolegija vertina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. nuosprendžiu paskiriant D. A. galutinę subendrintą bausmę buvo akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ši nuosprendžio dalis keistina.
10. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 2 d. nuosprendžiu panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio dalis, kuria D. A. buvo išteisintas jam nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje (dėl 2020 m. balandžio 6 d. veikos), dėl šios nusikalstamos veikos jis pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskirta laisvės atėmimo trims mėnesiams bausmė. Taip pat Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 2 d. nuosprendžiu pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio dalis dėl bausmių skyrimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2020 m. sausio 25 d. ir balandžio 29 d. veikų), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2020 m. rugpjūčio 25 d. veikos) ir 259 straipsnio 2 dalį (dėl 2020 m. vasario 25 d. veikos). Šiuo nuosprendžiu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2020 m. sausio 25 d. veika), 178 straipsnio 2 dalį (2020 m. ir balandžio 29 d. veika), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (2020 m. rugpjūčio 25 d. veika) su bausme pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (2020 m. vasario 25 d. veika) subendrintos apėmimo būdu, po to jos subendrintos tarpusavyje ir su bausme pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2020 m. balandžio 6 d. veika) dalinio sudėjimo būdu, D. A. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams ir devyniems mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. A. paskirta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir dešimt mėnesių. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. rugpjūčio 25 d. iki 2020 m. spalio 25 d., vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo D. A. faktinio sulaikymo dienos.
11. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jų archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį duomenimis, D. A. 2021 m. vasario 15 d. atvyko į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno tardymo izoliatorių.
12. Skundžiamu 2022 m. kovo 29 d. nuosprendžiu D. A. nuteistas dėl apysunkio nusikaltimo, padaryto 2021 m. sausio 29 d., taigi, po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio (įsiteisėjusio 2021 m. vasario 2 d.), priėmimo, dėl kurio jis buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2020 m. sausio 25 d. veikos), 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2020 m. balandžio 29 d. veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2020 m. rugpjūčio 25 d. veikos) ir 259 straipsnio 2 dalį (dėl 2020 m. vasario 25 d. veikos). Taip pat, aptartu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 2 d. nuosprendžiu D. A. buvo pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį dėl 2020 m. balandžio 6 d. veikos. Tuo būdu, veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, D. A. padarė po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio priėmimo, o po jos padarymo, 2021 m. vasario 2 d., buvo pripažintas kaltu ir dėl 2020 m. balandžio 6 d. veikos, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 2 d. nuosprendžiu jam buvo paskirta subendrinta bausmė, su kuria buvo bendrinta bausmė, paskirta skundžiamu nuosprendžiu.
13. BK 64 straipsnyje reglamentuojamas bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Pagal straipsnio 3 dalį, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.
14. BK 63 straipsnyje reglamentuojama bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas tvarka. Šiame straipsnyje nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti; pagal tokias pačias taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą; šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 1, 9 dalys).
15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartyje atnaujintoje baudžiamojoje byloje 2A-7-3-489/2019 pažymėta, jog aiškinant bausmių bendrinimo pagal BK 63 straipsnio 9 dalį taisykles, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jei priėmus nuosprendį teismai nustato, jog asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, paskyrę bausmę už naują nusikalstamą veiką, ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos – su subendrinta bausme. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, 2K-351/2007, 2K-268/2008, 2A-7-6/2013, 2K-519/2013, 2A-7-3/2014, 2K-10-976/2016). Šioje nutartyje pažymėta ir tai, kad teismų praktikoje suformuluotos nuostatos taip pat reikalauja užtikrinti, kad, viena vertus, ta pati bausmė nebūtų bendrinama du kartus, kita vertus, kad nebūtų pakeičiama pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė (nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-2/2014, 2A-6-976/2016 ir kt.).
16. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamu 2022 m. kovo 29 d. nuosprendžiu už veiką, padarytą 2021 m. sausio 29 d., paskirtą bausmę bendrindamas su Vilniaus apygardos 2021 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 64 straipsnio 1, 3 dalį, kadangi bausmes bendrinti privalėjo pagal BK 63 straipsnio nuostatas. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog apylinkės teismas, nurodydamas, jog bausmes bendrina vadovaudamasis BK 64 straipsnio nuostatomis, skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę bendrino ne su neatlikta 2021 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi, o su šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, tuo būdu, padarė ir akivaizdžią BK 64 straipsnio 3 dalies taikymo klaidą. Taisydama skundžiamu nuosprendžiu padarytą bausmių bendrinimo klaidą, teisėjų kolegija sprendžia subendrinimo klausimą iš naujo.
17. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas taikė dalinį bausmių sudėjimo būdą. Pabloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai (BPK 320 straipsnio 4 dalis). Apeliacinį skundą padavė nuteistasis, teisėjų kolegija vertina, kad taikytinas palankesnis nuteistajam dalinis bausmių sudėjimo būdas, prie bausmės, paskirtos Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 2 d. nuosprendžiu, iš dalies pridedama bausmė, paskirta skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. nuosprendžiu (BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalys). Pagal BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatas, iš dalies pridedant švelnesnes bausmes nurodomi ir kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai, pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, subendrinus juo paskirtą laisvės atėmimo aštuoniems mėnesiams bausmę su vienerių metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 2 d. nuosprendžiu, galutinė subendrinta bausmė apeliantui buvo skirta laisvės atėmimas dvejiems metams dviem mėnesiams. Apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, todėl nėra pagrindo nustatyti didesnės nei nustatytos skundžiamu nuosprendžiu pridedamos laisvės atėmimo bausmės dalies – keturių mėnesių. Subendrinus bausmes pagal BK 63 straipsnio nuostatas, į paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaitytinas apelianto kardomajame kalinime (suėmime) išbūtas laikas ir jau atlikta bausmės dalis pagal Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 2 d. nuosprendį. Pagrindo daryti išvados, jog D. A. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės vykdymo arba atlikus tik jos dalį, teisėjų kolegija nenustato.
18. Teisėjų kolegija, nustačiusi, jog pirmosios instancijos teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė ir jos terminas atitinka teisingumo principo reikalavimus, paskirta bausmė neprieštarauja jos paskirčiai, tačiau apylinkės teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nuteistojo apeliacinį skundą tenkina iš dalies, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. nuosprendį keičia.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu,
nutaria:
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir nuteistajam D. A. paskirtos galutinės subendrintos bausmės:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie bausmės, paskirtos Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 2 d. nuosprendžiu, iš dalies pridėti bausmę, paskirtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. nuosprendžiu, D. A. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2022 m. birželio 7 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu, į galutinę subendrintą bausmę D. A. įskaityti kardomajame kalinime (suėmime) išbūtą laiką nuo 2020 m. rugpjūčio 25 d. iki 2020 m. spalio 25 d., vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai, ir jau atliktą laisvės atėmimo bausmės dalį pagal Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 2 d. nuosprendį – nuo 2021 m. vasario 15 d.