Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Saulius Zajarskas,

sekretoriaujant E. S., D. G.,

dalyvaujant ieškovės atstovei S. B.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Klaipėdos bendrabutis“ ieškinį atsakovei D. T., dėl įpareigojimo priimti palikimą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai įteikus šaukimą. Neatvykimo priežasčių nepranešė, atsiliepimo į ieškinį taip pat nepateikė. Atsižvelgiant į tai byla išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ieškovo atstovės paaiškinimais ir bylos dokumentais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė atsakovės sutuoktinis D. T.. Po jo mirties palikimo niekas nepriėmė. Ieškovė prašo įpareigoti atsakovę priimti palikimą.

CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Joje taip pat nustatyta, kad ieškinyje taip pat turi būti nurodytas ieškinio pagrindas ir dalykas. Ieškinio dalykas – tai ieškovo atsakovui teisme pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinio pagrindas – faktinės aplinkybės, pagrindžiančios ieškovo reiškiamą materialųjį teisinį reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Reiškiant ieškinį teisme, privalu nurodyti ne tik ieškinio faktinį pagrindą, bet ir suformuluoti teismui aiškų ir konkretų prašymą (ieškinio dalyką). Suinteresuotas asmuo, nurodydamas ieškinio dalyką, kartu pasirenka savo pažeistos teisės gynimo būdą (CK 1.137 straipsnis). Civilinių teisių gynimo būdai – tai materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimas ir skirti pažeistoms civilinėms teisėms apginti arba civilinių teisių pažeidimui išvengti.

CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimą kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. Teismas negali keisti ieškinyje nurodytų gynimo būdų, nes privalo užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis), išskyrus atvejus, kai yra siekiama apginti viešąjį interesą (CPK 49, 320, 353 straipsniai), todėl tinkamai pasirinkti gynybos būdą ieškovui yra itin reikšminga ir svarbu, nuo to priklauso jam teikiamos teisminės gynybos efektyvumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Z. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-425/2012).

Kaip minėta ieškovės ieškinio reikalavimas yra įpareigoti atsakovę priimti palikimą. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (CK 5.1 str. 1 dalis). Kiekvienas veiksnus civilinių santykių dalyvis turi laisvę spręsti, kaip įgyvendinti savo subjektines teises ir rūpintis savo privačių interesų apsauga. Šios principinės nuostatos galioja ir paveldėjimo santykiams. Veiksnus asmuo turimą paveldėjimo teisę įgyvendina savo nuožiūra – jis gali priimti palikimą arba jo atsisakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 23 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-295/2011; 2012 m. gegužės 23 d. nutartis bylos Nr. 3K-3-251/2012).).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. kovo 19 d. nutartyje Nr.3K-3-98/2007, pažymėjo, kad palikimo priėmimas ar atsisakymas jį priimti yra įpėdinio laisva valia pareiškiama teisė, konstatuojama, kad negalimas įpėdinio įpareigojimas priimti palikimą. Tačiau nustačius, kad įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakyti palikimo, atsisako palikimo ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus - bylos atveju ieškovės, atsakovo kreditorės, pažeistos asmens teisės turi būti ginamos ir jos reikalavimas turi būti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita, nukreipiant išieškojimą į tą turtą, kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo perėjo trečiojo asmens valdyman ir nuosavybėn. Palikimo nepriėmimo būdas, t. y. ar palikimą priimti atsisakyta pareiškimu, paduotu palikimo atsiradimo vietos notarui, ar neveikimu – neatliekant CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodytų veiksmų palikimo priėmimo klausimu, nėra svarbus. Kadangi minėtoje byloje buvo akivaizdus viešas interesas (vaiko teisė į išlaikymą) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija pakeitė apeliacinės instancijos sprendimą ir nukreipė skolos išieškojimą ieškovės naudai į atsakovui paliktą turtą.

Kaip minėta ieškovas pasirinko tokį savo teisių gynimo būdą, kuriuo prašė įpareigoti atsakovę priimti palikimą, o toks įpareigojimas dėl ankščiau išdėstytų motyvų negalimas. Šioje byloje viešo intereso nėra, todėl teismas negali keisti ieškinyje nurodytų gynimo būdų, todėl ieškinys atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268- 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.