Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Gytis Večerskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-327-397/2016

Teisėja Živilė Bliūdžiuvienė Proceso Nr. 1-01-1-07372-2016-1

2016 m. gegužės 18 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų Viktoro Preikšo, Dariaus Kantaravičiaus, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Patalavičienei, nuteistajam A. R., jo gynėjui advokatui Rimantui Bučmai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016-02-22 nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 str. 4 d., ir nuteistas 30 (trisdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., 2 d., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė 20 parų arešto, bausmę atliekant areštinėje. Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016-02-14 14.00 val. iki 2016-02-15 10.43 val. (viena para).

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 227 str. 4 d. už tai, kad 2016-02-14 apie 14.00 val. (duomenys neskelbtini), norėdamas išvengti administracinės atsakomybės už padarytą administracinį teisės pažeidimą, būdamas prie tarnybinio automobilio „Škoda Yeti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėto policijos skiriamaisiais ženklais, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyr. patruliams P. D. ir T. S. pasiūlė 10 eurų kyšį, o po to jį davė, numesdamas vieną 10 eurų nominalo kupiūrą keleivio pusėje ant priekinės automobilio panelės, taigi, siekdamas papirkti valstybės tarnautojus, davė mažesnį negu 1 MGL kyšį savo tarnybines pareigas atliekantiems policijos pareigūnams už tai, kad pareigūnai nerašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo, tai yra už neteisėtą šių paperkamų valstybės tarnautojų neveikimą vykdant įgaliojimus..

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį, jo gynėją, prašiusius nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorę, prašiusią nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, jog nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo A. R. padarytą nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (BK 54 str.) Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Nuteistasis A. R. savo apeliaciniame skunde nesutinka su jam paskirtos bausmės rūšimi, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

Teismas, skirdamas A. R. bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas baudžiamasis nusižengimas, į nusikalstamos veikos stadiją – veika baigta. Apylinkės teismas aptarė tai, kad nors A. R. padarė vieną veiką, kaltu prisipažino ir gailisi, tačiau yra daug kartų teistas, teistumas neišnykęs, neseniai paleistas iš laisvės atėmimo bausmės vykdymo vietos ir nors bausmę yra atlikęs visiškai, tačiau ir vėl padarė baudžiamąjį nusižengimą. Nuteistasis A. R. ne kartą baustas administracine tvarka ir nors nuobaudos negalioja, tačiau tai jį charakterizuoja kaip asmenį, linkusį pažeidinėti visuomenėje nustatytas elgesio normas. Nuteistasis bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu pateikė pažymą apie tai, kad jis nuo 2016-04-12 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ PC „(duomenys neskelbtini)“, tačiau ši aplinkybė nesudaro besąlygiško pagrindo keisti paskirtą arešto bausmės rūšį, kadangi, dėl aukščiau paminėtų aplinkybių, nėra pakankamo pagrindo spręsti, jog bausmės tikslai bus pasiekti skyrus švelnesnę bausmės rūšį. Kolegijos nuomone, šio dydžio arešto bausmė yra proporcinga neigiamai charakterizuojamai nuteistojo asmenybei, juolab, kad toks nuteistojo elgesys, kuomet jis, pats pažeidęs įstatymus, siekė nebaudžiamumo bei neteisėto valstybės tarnautojų neveikimo, rodo didesnį jo pavojingumą visuomenei. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nuteistajam už BK 227 straipsnio 4 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą paskirtas areštas, kurio galutinis dydis mažesnis nei BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytas šios bausmės vidurkis, tikrai nėra per griežta ar aiškiai neteisinga bausmė. Šiuo atveju tik su laisvės atėmimu susijusi bausmė užtikrins BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus – ne tik nubausti A. R., bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar būtų neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir dar daugiau švelninti nuteistajam paskirtą bausmę, apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, nuteistojo A. R. apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo A. R. apeliacinį skundą atmesti.