Šiaulių apygardos teismo nutartis

2020-01-27 · Civilinė byla Nr. e2S-187-372/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-27
Bylos Nr.
e2S-187-372/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Simonaitienė
Skolininkas
uždarosios akcinės bendrovės „Exto“
Kreditorius
uždarosios akcinės bendrovės „Elmosta“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-187-372/2020Teisminio proceso Nr. 2-70-3-08086-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.3; 3.1.18.8.; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 27 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Exto“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-16593-772/2019 pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Elmosta“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Exto“ turto atžvilgiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Elmosta“ pateikė teismui pareiškimą dėl 130 605,37 Eur skolos, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės UAB „Exto“.

2. Be nurodytų reikalavimų kreditorė pareiškime prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo grindžia 2018 m. kovo 13 d. rangos sutartimi, kurios skolininkė nevykdo jau ilgą laiką. Pažymėjo, jog pareiškimu reikalauja priteisti iš skolininkės ženklią pinigų sumą, todėl darytina išvada, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti ar net tapti neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. nutartimi kreditorės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo tenkintas. Teismas nutarė areštuoti ne didesnei kaip 130 605,37 Eur sumai skolininkei UAB „Exto“ priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises, uždraudžiant šį turtą išnuomoti, perduoti panaudai, parduoti ar kitaip perleisti nuosavybės teisę į jį bei jį įkeisti, jeigu tokio turto nėra arba jo nepakanka, areštuoti pinigines lėšas, esančias jos kasoje, visose atsiskaitomosiose banko sąskaitose, uždraudžiant atlikti bet kokius mokėjimus, nustatant, jog leidžiama skolininkei iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su kreditore UAB „Elmosta“ bei vykdyti atsiskaitymus, susijusius su darbo santykiais, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir Valstybine mokesčių inspekcija.

4. Teismas nurodė, kad šiuo atveju, nežinant skolininkės realios finansinės padėties, matyti, kad prašoma priteisti suma yra didelė, o tai, pagal formuojamą teismų praktiką, yra pakankamas pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes akivaizdu, kad tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Teismas pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, jog maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet kartu ir nesukeltų skolininkui nuostolių, arba šie nuostoliai būtų minimalūs, todėl ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinamas įstatyme numatytu būdu ir apimtimi – areštuojant atsakovei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teise, o jo nesant pakankamai, pinigines lėšas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Skunde dėl pirmosios instancijos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutarties skolininkė (apeliantė) UAB „Exto“ prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir kreditorės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti kaip nepagrįstą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

5.1. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškimo reikalavimų suma skolininkei pripažintina didele, nes nėra duomenų apie skolininkės turtinę padėtį, o tai, teismo nuomone, akivaizdžiai padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Skolininkė pažymėjo, kad tai, jog konkrečiu atveju gali kilti grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, privalo įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašantis asmuo. Akcentavo, kad kreditorė kartu su pareiškimu nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima vienareikšmiškai nustatyti, kad pareiškimo suma skolininkei yra didelė. Skolininkės vertinimu, teismas, taikydamas skolininkei laikinąsias apsaugos priemones, rėmėsi vien tik niekuo nepagrįsta prielaida, kad pareiškimo suma skolininkei yra didelė ir tai didina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nors iš esmės skolininkės turtinė padėtis byloje nebuvo atskleista ir nustatyta.

5.2. Nei kreditorė, nei teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų tvirtinti, kad yra reali grėsmė būsimo teismo sprendimo realiam įvykdymui.

5.3. Kreditorė neįrodė, kad pareiškimo suma skolininkei yra didelė, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių skolininkės ketinimą perleisti savo turtą tretiesiems asmenims, jį paslėpti, sunaikinti, sąmoningai sumažinti jo vertę ar atlikti kitokius nesąžiningus ar neteisėtus veiksmus.

5.4. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės sudaro kliūtis vykdyti skolininkės veiklą, nes ji gali atlikti mokėjimus tik darbuotojams ir valstybės biudžetui, tačiau negali atlikti mokėjimų tiekėjams, atsiskaityti pagal sutartis, atsiskaityti už komunalines, telekomunikacijų ir kitas paslaugas. Pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones ir suvaržęs skolininkės veiklą, teismas sudaro kliūtis skolininkei uždirbti pajamas ir iš esmės kaip tik sumažina galimybę tinkamai įvykdyti teismo sprendimą, jeigu kreditorės pareiškimas būtų patenkintas.

Atsiliepimas

6. Kreditorė UAB „Elmosta“ atsiliepime į skolininkės atskirąjį skundą nurodė, kad su skolininkės atskiruoju skundu nesutinka iš esmės. Pažymėjo, kad atskirajame skunde skolininkė savo skolos neneigia, tačiau nedetalizuoja konkrečių aplinkybių, kaip skola turėtų ar galėtų būti grąžinama. Kreditorės nuomone, skundas yra grindžiamas teoriniais argumentais, visiškai nesiremiant konkrečiomis skolininkės galimybėmis skolą grąžinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Skolininkės (apeliantės) atskirasis skundas tenkintinas.

7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

8. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

9. Teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – užtikrinti, kad būsimas teismo sprendimas bus realiai įgyvendintas ir suteikta teisminė gynyba iš tikrųjų bus veiksminga, o ne deklaratyvi. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1172-186/2016).

10. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014). Pagal prima facie (liet. ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013). Įsitikinęs, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, teismas turi nustatyti, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

11. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, sprendžia, kad kreditorės pareiškime išdėstyti reikalavimai nėra akivaizdžiai nepagrįsti. Kreditorė pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo išdėstė faktines aplinkybes, pateikė teismui savo argumentus pagrindžiančius rašytinius įrodymus, todėl šiame bylos nagrinėjimo etape nebuvo jokių duomenų, kad jos reikalavimai negalės būti tenkinami dėl gana akivaizdaus šių reikalavimų nepagrįstumo, t. y. nustatyta pirmoji prieš tai minėta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.

12. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-900-464/2017).

13. Laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas ir teisinės taikos atkūrimas tarp šalių, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų turėti įtakos būsimo teismo sprendimo tinkamam įvykdymui. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 straipsniai).

14. Prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones kreditorė nurodė, jog skolininkė nevykdo sutarties; prašoma priteisti suma yra ženkli, todėl darytina išvada, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti ar net tapti neįmanomas. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas kreditorės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pažymėjo, jog nežinant skolininkės realios finansinės padėties, yra matyti, kad prašoma priteisti suma yra didelė, o tai, pagal formuojamą teismų praktiką, yra pakankamas pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes akivaizdu, kad tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

15. Akcentuotina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, jog vien ieškinio sumos dydis ar asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis yra tik vieni iš daugelio, bet anaiptol ne vieninteliai kriterijai, kurie turėtų būti įvertinti sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių poreikio buvimo. Todėl vien ieškinio sumos dydis atsakovui ar jo neatsiskaitymas su procesą inicijavusiu kreditoriumi patys savaime dar nepatvirtina rizikos, jog teismo sprendimas gali būti neįvykdomas būtent dėl skolininko nesąžiningumo ar su tokiu jo elgesiu susijusių priežasčių. Tokios aplinkybės, kaip ieškinio sumos dydis ir asmens turtinė padėtis, nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-523-196/2018).

16. Skolininkė atskirajame skunde pažymėjo, kad nėra pagrįsto pagrindo teigti, jog kreditorės pareiškimu reikalaujama suma yra (gali būti) laikytina didele skolininkės atžvilgiu dėl šių priežasčių: skolininkės vykdoma ūkinė – komercinė veikla yra pelninga; ji, vykdydama veiklą, yra įsigijusi ilgalaikio turto, kurio vertė, atskaičius nusidėvėjimą, šiuo metu sudaro 716 052,16 Eur sumą; skolininkė neturi skolos valstybės biudžetui. Minėtus atskirojo skundo argumentus patvirtina teismui pateikti rašytiniai įrodymai: www.rekvizitai.vz.lt išrašai, 2019 m. gruodžio 31 d. ilgalaikio turto sąrašas.

17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, minėtas teisės normas bei teismų praktiką, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas formaliai rėmėsi kreditorės argumentais, darydamas deklaratyvią išvadą dėl prašomos priteisti ženklios sumos ir grėsmės būsimo sprendimo įvykdymui. Skundžiamą nutartį išimtinai grįsdamas didele pareiškimo suma, nukrypo nuo teismų praktikoje suformuluotų taisyklių ir neturėjo pagrindo spręsti, kad kreditorės pareiškimu reiškiama suma skolininkei yra didelė, ir skolininkės atžvilgiu laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas galėtų apsunkinti teismo sprendimo vykdymą arba padaryti jį neįmanomu. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą procesinį sprendimą, kuris naikintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti kreditorės UAB „Elmosta“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Birutė Simonaitienė