Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Beatos Martišienės ir Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjų atstovui advokatui Kristijonui Paliučiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų M. P., A. P. ir R. P. skundą atsakovei Trakų rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai M. P., A. P., R. P. kreipėsi į teismą prašydami: 1) panaikinti Trakų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2016-01-27 sprendimą Nr. AP3-289 bei 2) įpareigoti atsakovę suformuoti apie 404 m² ploto žemės sklypą nuosavybės teisių į buvusio savininko B. M. (B. M.) Trakų rajono savivaldybėje, Trakų mieste, Aukštadvario g., Gilušio ežero šiaurinėje pakrantėje, atkūrimo tikslu.

Skunde paaiškino, kad jie yra pretendentai į buvusio savininko B. M. Trakų rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) šiaurinėje pakrantėje, nuosavybės teisėmis valdytos žemės nuosavybės teisių atkūrimą.

Trakų rajono apylinkės teismo 2001-01-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-245-03/2001 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad B. M. iki visuotinės žemės nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 0,96 ha ploto žemės sklypą.

Pretendentai 2006-03-27 padavė prašymą Trakų rajono savivaldybės administracijai suformuoti nuosavybės teisių atkūrimui laisvą teritoriją tarp Aukštadvario g. ir Gilušio ežero, Trakų mieste.

Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – VAVA) 2006-07-05 įsakymu Nr. P2-699 buvo suformuotas 0,609 ha ploto žemės sklypas nuosavybės teisių atkūrimui. VAVA 2006-10-10 sprendimais M. P., A. R.-K., J. M., A. P. ir R. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės šį žemės sklypą. Sprendimuose nurodyta, kad nuosavybės teisės į likusią dalį, t. y. 0,351 ha plotą, pretendentams bus atkurtos vėliau, tačiau iki šiol neatkurtos, nors greta pretendentams perduoto žemės sklypo buvo laisva, neužstatyta apie 6,73 arų ploto teritorija (įsiterpusi tarp pretendentams suformuoto žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)žemės sklypų).

Pareiškėjų teises atstovavusi S. Š. advokatų kontora 2008-01-22 ir 2008-02-27 raštais kreipėsi į Trakų rajono savivaldybės administraciją dėl apie 6,73 arų ploto žemės sklypo formavimo nuosavybės teisių atkūrimui. Administracija 2008-02-15 ir 2008-06-06 atsakymuose nurodė, kad nuosavybės teisių atkūrimo procedūros bus tęsiamos ir pradedamos laisvos neužstatytos žemės Aukštadvario g., Trakų mieste, kadastrinių matavimų procedūros, kurių eigoje bus aišku, koks žemės sklypo plotas galės būti papildomai grąžintas pretendentams.

Administracijos užsakymu UAB „Kiprėgelis“ 2008 m. rengė laisvo neužstatyto žemės sklypo, skirto nuosavybės teisių atkūrimui natūra, planą. Administracija 2008-07-08 ir 2008-11-25 raštais prašė patikslinti UAB „Kiprėgelis“ parengtą žemės sklypo planą, palikti laisvą plotą takeliui įrenti šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini), palikti laisvą plotą pagalbinio pastato, esančio šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini), eksploatavimui, palikti laisvą plotą Gilušio ežero pakrantėje.

Atsižvelgdama į Administracijos prašymus, UAB „Kiprėgelis“ parengė 404 m² ploto žemės sklypo, skirto nuosavybės teisių į išlikusį B. M. nekilnojamąjį turtą atkūrimui, planą, tačiau atsakovė delsė patvirtinti šį planą.

S. Š. advokatų kontora 2008-09-24 paprašė atsakovės pateikti informaciją apie žemės sklypo nuosavybės teisių atkūrimui formavimo rezultatus. Administracija 2009-01-29 raštu informavo, kad išnagrinėjusi UAB „Kiprėgalis“ parengtą ir Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos suderintą žemės sklypo, skirto atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko B. M. turėtą žemę, nustatė, kad nepažymėtos žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribos, paliktas per mažas plotas pastato, esančio (duomenys neskelbtini) pietinės ribos, eksploatacijai, pažymėta atraminė sienutė už (duomenys neskelbtini), vakarinės ribos.

Pagrindinė atsakovo problema, trukdžiusi suformuoti žemės sklypą, buvo susijusi su ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), Trakuose, eksploatacijai reikalingo žemės sklypo nesuformavimu. Pareiškėjai 2015-12-14 sužinojo, kad šio ūkinio pastato eksploatacijai reikalingas žemės sklypas jau suformuotas ir jo savininkai siekia prisijungti kaip įsiterpusį prie pastato eksploatacijai suformuoto žemės sklypo ir likusią laisvą neužstatytą teritoriją.

Gavę minėtą informaciją, pareiškėjai dar kartą kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) dėl nuosavybės teisių atkūrimo, o M. P. paprašė įtraukti ją į Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinės bylos pagal pareiškėjų E. M. ir A. M. skundą dėl Trakų rajono savivaldybės administracijos atsisakymo rengti projektą.

Gavusi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-01-12 nutartį ir susipažinusi su atsakovės atsiliepimu, M. P. sužinojo, kad žemės sklypas ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), Trakuose, eksploatacijai suformuotas. Suformuoto žemės sklypo savininkai E. M. ir A. M. siekia likusią laisvą teritoriją, į kurią pareiškėjai pretenduoja atskurti nuosavybės teises natūra, suformuoti kaip įsiterpusį žemės sklypą. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2015-10-08 įsakymu Nr. P2-1133 pradėjo rengti žemės sklypo formavimo projekto, kurio tikslas – suformuoti kitos paskirties bendrojo naudojimo žemės sklypą (duomenys neskelbtini) pakrantėje.

Tarnyba 2016-01-11 raštu kreipėsi į Administraciją dėl žemės sklypo nuosavybės teisių atkūrimui suformavimo. Pareiškėjai 2016-01-15 taip pat pateikė atsakovui prašymą „Dėl informacijos pateikimo“.

Administracija 2016-01-27 raštu Nr. AP3-289 atsakė į pareiškėjų prašymus. Atsakovė informavo, kad 0,043 ha ploto sklypas nebus formuojamas, nes, vadovaujantis Trakų miesto bendrojo plano sprendiniais, nagrinėjamas plotas patenka į funkcinio prioriteto teritoriją – nZ – Atskirieji želdynai. Galimi kitos paskirties žemės naudojimo būdai: bendrojo naudojimo teritorijos, inžinerinės infrastruktūros teritorijos, rekreacinės teritorijos, atskirųjų želdynų teritorijos. Nagrinėjama viešo prioriteto teritorija priskirtina valstybės išperkamai, neprivatizuojamai žemei.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl galimybės atkurti nuosavybės teises į žemę natūra, t. y. buvusio savininko turėtos nuosavybės vietoje, miesto teritorijoje, kai atsakovas atsisako formuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui tuo pagrindu, jog žemė, į kurią pretenduojama atkurti nuosavybės teises, priskirtina valstybės išperkamai.

Pareiškėjai tvirtina, jog visą laiką nuosekliai reiškė valią dėl žemės grąžinimo turėtoje vietoje (natūra), o Trakų rajono savivaldybės administracija jiems ne kartą pažadėjo, kad ginčo teritorijoje bus formuojamas žemės sklypas nuosavybės teisių atkūrimui. Vienintele problema atsakovas įvardijo neaiškią formuojamo žemės sklypo ribą, nes nesuformuotas žemės sklypas ūkinio pastato, (duomenys neskelbtini), Trakai, eksploatacijai.

Tačiau, suformavusi paminėtą žemės sklypą, t. y. išsprendus visas 2009-01-29 rašte nurodytas problemas, atsakovė neatliko jokių veiksmų dėl 2008 m. pradėtos žemės sklypo nuosavybės teisių atkūrimui suformavimo procedūros tęsimo.

Administracija 2016-01-27 sprendime Nr. AP3-289 nurodė, kad 0,043 ha ploto sklypas nebus formuojamas, nes, vadovaujantis Trakų miesto bendrojo plano sprendiniais, nagrinėjamas plotas patenka į funkcinio prioriteto teritoriją - nZ - Atskirieji želdynai. Galimi kitos paskirties žemės naudojimo būdai: bendrojo naudojimo teritorijos, inžinerinės infrastruktūros teritorijos, rekreacinės teritorijos, atskirųjų želdynų teritorijos. Nagrinėjama viešo prioriteto teritorija priskirtina valstybės išperkamai, neprivatizuojamai žemei.

Atsakovė sprendimą dėl žemės priskyrimo valstybės išperkamai motyvuoja Trakų miesto bendrojo plano sprendiniais, nustatančiais galimus žemės naudojimo būdus. Tokie atsakovės sprendimai nepagrįsti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) nuostatomis ir prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamai praktikai.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai pretenduoja į UAB „Kiprėgelis“ 2008 m. parengtame žemės sklypo plano projekte pradėtą formuoti 404 m² ploto žemės sklypą. Ginčo žemė yra Trakų miesto teritorijoje, kuri iki 1995-06-01 nustatyta tvarka buvo priskirta miesto teritorijai. Todėl ginčui aktualiu aspektu ginčo santykius (žemės priskyrimą valstybės išperkamai) reglamentuoja Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 3 p. nuostatos.

Ginčo žemė yra Trakų mieste, ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ginčo teritorija neužstatyta, todėl, sprendžiant dėl valstybės išperkamos žemės statuso, būtina įvertinti minėtoje teritorijoje galiojančius patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo dokumentų registro duomenimis, ginčo teritorijai galioja vienintelis teritorijų planavimo dokumentas – Trakų miesto bendrasis planas, kurio sprendiniuose nustatyti galimi ginčo teritorijos naudojimo režimai.

Pareiškėjų manymu, Administracija 2016-01-27 sprendime Nr. AP3-289 nepagrįstai nurodė, kad 0,043 ha ploto nesuformuotas sklypas, vadovaujantis Trakų miesto bendrojo plano sprendiniais, priskirtinas valstybės išperkamai, neprivatizuojamai žemei.

Trakų miesto bendrojo plano sprendiniai tik nustato galimą teritorijos naudojimo tipą, tačiau joks teisės aktas nenustato, kad rekreacinės teritorijos ar atskirųjų želdynų teritorijos yra neprivatizuojama, valstybės išperkama žemė. Tai patvirtina ir pridedamas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, iš kurio matyti, kad Trakų rajono savivaldybės administracija suformavo greta ginčo teritorijos esantį žemės sklypą, į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės pareiškėjams.

Nagrinėjamu atveju nėra patvirtintas teritorijos, kurioje yra prašomas grąžinti natūra, sklypas, nei detalusis planas, nei kitas Vyriausybės nustatyta tvarka parengtas to žemės sklypo planas (pvz. žemėtvarkos projektas), pagal kurį prašomas grąžinti natūra sklypas būtų priskirtinas valstybės išperkamai žemei Atkūrimo įstatymo 12 str. 3 p. pagrindu. Trakų miesto bendrasis planas, pasak pareiškėjų, nedraudžia formuoti žemės sklypo nuosavybės teisių atkūrimui, kitą vertus, jis apskritai negali būti laikomas dokumentu, nustatančiu valstybės išperkamos žemės statusą.

Pareiškėjai skunde aiškina, jog atsakovė, nepaisydama savo 2008-2009 m. susirašinėjime su pareiškėjais duotų pažadų suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui, skundžiamu Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2015-10-08 įsakymu Nr. P2-1133 pradėjo rengti žemės sklypo formavimo projekto, kurio tikslas – suformuoti kitos paskirties/bendrojo naudojimo žemės sklypą (duomenys neskelbtini) pakrantėje.

Paminėtu įsakymu siekiama suformuoti žemės sklypą ginčo teritorijoje, į kurią pareiškėjai pretenduoja atsikurti nuosavybės teises, todėl tokio plano rengimas pažeidžia pareiškėjų teises ir interesus.

Pasak pareiškėjų, nagrinėjamu atveju nėra jokios garantijos, kad skundžiamu įsakymu pradėtas rengti žemės sklypo formavimo projektas, kurio tikslas – suformuoti kitos paskirties/bendrojo naudojimo žemės sklypą (duomenys neskelbtini) pakrantėje, nebus perleistas tretiesiems asmenims, t. y. parduotas ar išnuomotas. Tokiu būdu pažeidžiant nuosavybės teisių atkūrimo prioritetą.

Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, jog atsakovas ilgą laiką žadėjo pareiškėjams suformuoti žemės sklypą ginčo teritorijoje; pradėjo sklypo formavimo procedūrą, kuri buvo sustabdyta dėl ūkiniam pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), reikalingo žemės sklypo suformavimo (sklypas jau suformuotas), o vėliau pakeitė savo poziciją, vadovaudamas Trakų miesto bendrojo plano sprendiniais (kurie galiojo ir anksčiau); suformavo greta esantį žemės sklypą pretendentams į nuosavybės teisių atkūrimą (vadovaudamasis tais pačiais sprendiniais) spręsti, jog egzistuoja realus visuomenės interesas į šią teritoriją, nėra pagrindo.

Ginčo teritorija, ant kurios nestovi jokie pastatai, neturėtų būti vertinami kaip valstybės išperkama, į kurią negali būti atkuriamos nuosavybės teisės, formuojami sklypai šiam tikslui. Šiuo atveju neegzistuoja konkretūs ir aiškiai išreikšti visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti, ar tų interesų nebūtų galima patenkinti, jeigu turtas būtų grąžintas natūra. Atsakovas nepateikia duomenų, leidžiančių daryti priešingą išvadą.

Atsakovė Trakų rajono savivaldybės administracija su pareiškėjų skundo reikalavimais ir motyvais nesutinka.

Atsiliepime paaiškina, kad ginčo teritorija, priklausanti laisvos valstybinės žemės plotui, yra (duomenys neskelbtini), Trakų mieste, sudaro apie 430 kv. m. ploto. Iš trijų pusių ribojasi su privačiais žemės sklypais, kurių vienas priklauso pareiškėjams. Iš ketvirtos pusės laisvos valstybinės žemės plotas ribojasi su šiaurine (duomenys neskelbtini) pakrante.

Pagal Trakų miesto bendrojo plano (reg. Nr. T00074362) sprendinius (13.3. Trakų miesto funkciniai prioritetai ir bendrieji reglamentai) laisva valstybinė žemė patenka į funkcinio prioriteto zoną – nZ – Atskirieji želdynai. Teritorijos charakteristika – intensyviam naudojimui įrengiami želdinai. Galimi žemės naudojimo būdai: bendro naudojimo teritorijos; inžinierinės infrastruktūros teritorijos; rekreacinės teritorijos, atskirųjų želdynų teritorijos. Tokiu būdu, laisva valstybinė žemė yra viešojo prioriteto teritorija, savivaldybės teigimu, priskirtina valstybės išperkamai, neprivatizuojamai žemei. Pažymi, kad 2008 m. buvo gauti gyventojų ((duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų) prašymai palikti nurodytą laisvos valstybinės žemės teritoriją bendram (viešam) naudojimui (maudyklai).

Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-10-08 įsakymu Nr. P2-1133 pradėtas rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas suformuoti kitos paskirties/bendro naudojimo teritorijos žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) šiaurinėje pakrantėje. Šio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai patvirtinti savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-11-12 sprendimu Nr. S-054. Taip pat žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai išduoti Tarnybos Trakų skyriaus vedėjo 2015-11-10 sprendimu Nr. SFR-496-(14.46.36).

Trečiasis suinteresuotasis asmuo atsiliepime paaiškino, jog dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko B. M. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę Aukštadvario g. 12, Trakų mieste, į tuometį Trakų miesto savivaldybės Žemėtvarkos skyrių 1997-12-15 kreipėsi pil. J. M. (J. M.), prašydamas žemės sklypo namo statybai Trakų mieste.

Trakų rajono apylinkės teismo 2001-01-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-245-03/2001 buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad B. M. iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) (šiuo metu (duomenys neskelbtini)) Trakų mieste nuosavybės teise valdė 0,96 ha žemės sklypą.

Pareiškėja M. P., veikdama pagal 2001-02-15 įgaliojimą Nr. 571, 2001-02-27 sutartimi Nr. 1-715. pil. J. M. priklausančią teisę į nuosavybės teisių atstatymą perleido A. P. (0,15 ha), R. P. (0,25 ha) ir A. R. (0,16 ha).

J. M. 2001-10-24 dovanojimo sutartimi Nr. 1-4230 padovanojo M. P. teisę į 0,20 ha išlikusio nekilnojamojo turto.

M. P. 2001-10-30 Žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą dėl žemės grąžinimo Trakų mieste. Nurodė, kad pageidauja žemės sklypo namo statybai.

Pareiškėjai VAVA Trakų rajono žemėtvarkos skyriui 2003-03-28 pateikė prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko B. M. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę Trakų mieste. Minėtuose prašymuose nurodyta, kad pageidauja žemės sklypo individualiai statybai ir laisvos neužstatytos žemės.

Trakų rajono žemėtvarkos skyrius 2003-11-03 raštu Nr. 2085 kreipėsi į Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorių dėl žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo pil. A. P., R. P., J. M., M. P., A. R., pridėdamas 2003-04-03 kartografinę medžiagą, kad būtų atkurtos nuosavybės teisės buvusio savininko valdytoje vietoje.

Trakų rajono savivaldybės architektūros skyrius suformavo prašomus grąžinti natūra žemės sklypus ir kadastrinių matavimų bylas pateikė derinimui Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai, kuri pateiktų žemės sklypų planų (duomenys neskelbtini) Trakų mieste, nederino. Direkcija 2005-05-17 raštu Nr. S-251 kreipėsi į Trakų rajono žemėtvarkos skyrių su prašymu skirti komisiją dėl „Sklypo, į kurį atstatomos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo akto“ sudarymo.

Trakų rajono žemėtvarkos skyrius 2006-03-16 raštu Nr. 318 pakartotinai kreipėsi į Administracijos direktorių dėl žemės vietos apžiūrėjimo bei sklypo ribų nustatymo, pridėdamas pakartotinai 2006-02-28 atliktos kartografijos medžiagą, kad būtų atkurtos nuosavybės teisės buvusio savininko valdytoje vietoje.

Administracijos direktoriaus 2006-07-05 įsakymu Nr. P2-699 „Dėl žemės sklypo, skirto atkurti piliečių nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą Trakų mieste (duomenys neskelbtini)“, patvirtino natūra grąžintino laisvo (neužstatyto) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą ir kitą dokumentaciją.

VAVA, vykdydama nuosavybės teisių atkūrimą ir atsižvelgdama į Trakų rajono savivaldybės tarybos pateiktą suformuotą grąžintiną natūra laisvą (neužstatytą) žemės sklypo planą, pareiškėjai M. P. VAVA 2006-10-10 sprendimu Nr. 2.7-79401-404 „Dėl Nuosavybės teisių atkūrimo į žemę mieste piliečiui (-tei) M. P.“ atkūrė nuosavybės teises grąžinant natūra suformuoto 0,6090 ha žemės sklypo 0,1100 ha žemės dalį bendrosios nuosavybės teise su bendraturčiais R. P., A. P., J. M. ir A. R.. Sprendimų 6 punkte nurodyta, kad nuosavybės teisės į piliečiui tenkančią žemės valdos dalį bus atkurtos vėliau.

Lietuvos Respublikos Seimui pakeitus Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 10, 16 ir 21 str., kurių nuostatos įsigaliojo 2014-11-01, ir įtvirtinus papildomą atlyginimą už valstybės išperkamą žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, būdą – atlyginimą lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, apie minėtus Atkūrimo įstatymo nuostatų pakeitimus Pareiškėjai buvo informuoti Trakų skyriaus 2014-11-05 raštu.

Atkūrimo įstatymo 21 str. 4 d. numatyta nuostata pareiškėjai nepasinaudojo ir Trakų skyriui iki 2015-03-01 nepateikė prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo ir atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje.

Piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus Trakų mieste, eilėje, kurią patvirtino Tarnybos Trakų skyriaus vedėjas 2015-07-15 įsakymu Nr. 46VĮ-513-(14.46.2.) „Dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai bei lygiaverčių naujų žemės sklypų individualiai statybai Trakų mieste, eilės patvirtinimo“ pareiškėjai M. P. ir A. P. įrašyti 32 numeriu.

Piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus Trakų mieste, eilėje, patvirtintoje Tarnybos Trakų skyriaus vedėjo 2016-03-09 įsakymu Nr. 46VĮ-179-(14.46.2.) pareiškėjai M. P. ir A. P. įrašyti 29 numeriu.

Pareiškėjai 2015-12-14 Trakų skyriui pateikė prašymą, kuriame nurodė „<...atsižvelgiant į tai, kad liko natūra neatkurtos žemės bei įvertinus šalia minėto sklypo esančius laisvus valstybinės žemės plotus, prašome šioje teritorijoje suformuoti sklypus...>“.

Atsižvelgdamas į pastarąjį pareiškėjų prašymą, Trakų skyrius 2016-01-11 raštu Nr. 46SD-148-(14.46.7.) kreipėsi į Trakų rajono savivaldybės administraciją dėl žemės sklypų, skirtų atkurti nuosavybės teises pareiškėjams suformavimo (ribų, plotų ir naudojimo sąlygų nustatymo).

Trakų rajono savivaldybės administracija 2016-01-27 raštu Nr. AP3-288 Trakų skyrių informavo, kad Trakų rajono savivaldybės administracija organizuoja apie 0,0313 ha ploto kitos paskirties/rekreacinės teritorijos žemės sklypo, skirto atkurti piliečių nuosavybės teises Trakų mieste, (duomenys neskelbtini) pakrantėje, kadastrinius matavimus. Taip pat informavo, kad „<...0,0430 ha ploto sklypas sugrąžinimui natūra nebus formuojamas, kadangi, vadovaujantis Trakų miesto bendrojo plano (reg. Nr. T00074362) sprendiniais, nagrinėjamas plotas patenka į funkcinio prioriteto teritoriją - nZ - Atskirieji želdynai. Teritorijos charakteristika – intensyviam naudojimui įrengiami želdynai. Galimi kitos paskirties žemės naudojimo būdai: bendro naudojimo teritorijos; inžinerinės infrastruktūros teritorijos; rekreacinės teritorijos; atskirųjų želdynų teritorijos. Nagrinėjama viešojo prioriteto teritorija priskirtina valstybės išperkamai, neprivatizuojamai žemei. Pažymėtina, kad 2008 m. gauti vietos gyventojų ((duomenys neskelbtini)) prašymai, palikti pėsčiųjų taką prie (duomenys neskelbtini) ir teritoriją bendram (viešam) naudojimui (maudyklai) nagrinėjamoje teritorijoje...>“.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo atsiliepime pažymi, kad, remiantis šiuo metu galiojančiu Trakų miesto bendruoju planu, Aukštadvario gatvės gyventojų pateiktais prašymais bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, gali konstatuoti, kad yra požymiai, jog pašomas grąžinti natūra žemės sklypas turi visuomenės poreikį, o teritorijos, kurioje yra šis žemės sklypas, detalusis planas dar nėra patvirtintas, tad žemės grąžinimas natūra nėra galimas, kol toks detalusis planas bus patvirtintas ir jame nebus atitinkamos nuorodos į apibūdinančias visuomenės poreikį aplinkybes.

Ginčas byloje tarp šalių kilo dėl Administracijos 2016-01-27 rašto Nr. AP3-289 teisėtumo ir pagrįstumo.

Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Taigi, sprendžiant pareiškėjų reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia, būtina įvertinti Administracijos skundžiamo rašto, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-06-30) 89 str. nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas raštas turėtų būti panaikintas.

Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad, nagrinėdamas individualų ginčą, teismas vertina konkrečius skunde nurodytus faktus ir su jais susijusius byloje esančius įrodymus, tačiau negali analizuoti visų įmanomų prielaidų, galinčių turėti įtakos tiriamų viešojo administravimo sprendimų teisėtumui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-01-17 nutartis adm. b. Nr. A492-163/2013 ir kt.).

Taigi, šioje administracinėje byloje teisminis ginčo nagrinėjimas ir ginčijamo sprendimo tyrimas yra apibrėžiamas tik tokių konkrečių aplinkybių ir faktų, kuriais pareiškėjai grindžia skundo reikalavimus, taip pat nurodo kaip pažeidžiančius jų teises, vertinimu.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai 2015-12-14 pateikė prašymą Tarnybai (t. II, b. l. 9), kuriuo prašė atkurti nuosavybės teises į šalia grąžino sklypo esančius laisvos valstybinės žemos plotus, kurie iki nacionalizacijos valdyti B. M..

Pareiškėjai 2016-01-15 prašymu kreipėsi į Administraciją (t. II, b. l. 20), kuriuo prašė pateikti Administracijos sprendimų ir kitų susijusių dokumentų, kurių pagrindu yra rengiamas ginčui aktualaus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas.

Pareiškėjai 2016-01-19 prašymu kreipėsi į Administraciją (t. II, b. l. 24–25), kuriuo prašė stabdyti Administracijos 2015-10-08 įsakymo Nr. P2-1133 vykdymą, iki kol bus atsakingai išnagrinėtas ir priimtas sprendimas dėl 2015-12-14.

Administracija 2016-01-27 raštu Nr. AP3-289 (t. I, b. l. 15–16) informavo pareiškėjus, kad 0,0430 ha ploto sklypas nebuvo formuojamas, kadangi, vadovaujantis Trakų miesto bendrojo plano (reg. Nr. T00074362) sprendiniais, nagrinėjamas plotas patenka į funkcinio prioriteto teritoriją – nZ – Atskirieji želdynai. Teritorijos charakteristika – intensyviam naudojimui įrengiami želdynai. Galimi kitos paskirties žemės naudojimo būdai: bendro naudojimo teritorijos; inžinerinės infrastruktūros teritorijos; rekreacinės teritorijos; atskirųjų želdynų teritorijos. Nagrinėjama viešojo prioriteto teritorija priskirtina valstybės išperkamai, neprivatizuojamai žemei.

Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 3 p. numatyta, kad iki 1995-06-01 buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi nuostatos, jog aiškinant Atkūrimo įstatymo 12 str. 3 p. nuostatas dėl reikalavimo, kad valstybės išperkama žemė yra ta, kuri priskirta įstatyme nurodytiems objektams pagal nustatyta tvarka patvirtintus detaliuosius planus, būtina taikyti teleologinį teisės aiškinimo metodą, kuriuo remiantis daroma išvada, kad įstatymo leidėjas, pasinaudodamas jam suteiktomis teisėmis nustatant nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas bei tvarką, siekdamas užtikrinti visuomenės poreikius, t. y. visos visuomenės ar jos dalies interesus, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti, neturėjo tikslo tokia formuluote įtvirtinti visų nesuplanuotų teritorijų kaip laisvos (neužstatytos) žemės, kuri gali būti grąžinama natūra, statusą, o tik apibrėžė, kad žemės poreikis visuomenei patvirtinamas vieninteliu įstatyme nustatytu teisiniu pagrindu – įstatymų nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu. Tai kartu reiškia, kad teikdama informaciją apie nesuplanuotas teritorijas savivaldybės institucija, taip pat turėdama pareigą užtikrinti visuomenės poreikius, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti, turi nurodyti, jei tai reikalinga, kad atliekamos ar per protingą laiką bus atliekamos teritorijų planavimo procedūros, kurių pagrindu atitinkama konkreti teritorija detaliaisiais planais bus priskirta įstatyme numatytiems objektams. Jeigu tokia informacija neteikiama, tai reiškia, kad žemė yra laisva (neužstatyta) ir grąžintina natūra, o nuosavybės teisių atkūrimo procedūroms taikytinos taisyklės, apibrėžiamos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 106 punkte“ (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2004-03-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A7–276–04; Administracinių teismų praktika, 2004, Nr. 5, p. 151-177; LVAT 2010-02-01 sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-305/2010; LVAT 2011-07-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1354/2011; LVAT 2015-07-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1633-858/2015).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2002-05-10 nutarime yra nurodęs, kad „įstatymu nustatant atvejus, kai išlikęs nekilnojamasis turtas (taip pat ir žemė) nėra grąžinamas savininkams natūra, bet nuosavybės teisė yra atkuriama kitais įstatymu nustatytais būdais, natūra gali būti negrąžinamas ir tas nekilnojamasis turtas, kuris yra būtinas visuomenės poreikiams. Visuomenės poreikiai – tai visos visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti. <...> visuomenės poreikiai – tai visuomet konkretūs ir aiškiai išreikšti poreikiai konkrečiam nuosavybės objektui, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu tas turtas būtų grąžintas natūra“. Taigi šiame Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime yra įtvirtinti konstituciniai imperatyvai, į kuriuo privaloma atsižvelgti vertinant, ar žemė laikytina valstybės išperkama ir dėl to natūra negali būti grąžinta pretendentams: 1) žemė turi būti būtina visuomenės poreikiams; 2) šie visuomenės poreikiai turi būti konkretūs ir aiškiai išreikšti; 3) minėti visuomenės poreikiai objektyviai negalėtų būti patenkinti, jei žemė būtų grąžinta natūra.

Pažymėtina, kad pagal Trakų miesto bendrojo plano (reg. Nr. T00074362) sprendinius ginčui aktuali laisva valstybinė žemė patenka į funkcinio prioriteto zoną – nZ – Atskirieji želdynai. Tai, kad minėta teritorija Trakų miesto bendruoju planu suplanuota, kaip atskirieji želdynai per se nereiškia, jog ši teritorija yra priskiriama valstybės išperkamai neprivatizuojamai teritorijai. Tai patvirtina ir Administracijos 2016-07-05 įsakymas Nr. P2-699 (t. I, b. l. 28), kuriuo nustatė žemės sklypo, skirto atkurti piliečių nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, o vėliau ir VAVA 2016-10-10 sprendimu Nr. 2.7-79401-404 (t. I, b. l. 29-30) ir atkurtos nuosavybės teisės.

Be to, atsakovė skundžiame rašte nurodė, jog 2008 m. yra gautas vietos gyventojų prašymas palikti pėsčiųjų taką prie (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio 2008-06-10 prašymo (t. II, b. l. 45) matyti, kad minėtą prašymą prasirašė 15 asmenų (trijų namų gyventojai). Taigi nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaujantis, 15 asmenų interesą laiko visuomenės interesu, kodėl žemė yra būtina visuomenės poreikiams ir kokie tie visuomenės poreikiai.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-06-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-700-08).

Reikalavimas, kad individualus administracinis aktas būtų adekvatus, aiškus, apima ir šio akto priėmimo pagrindimą proporcingumo principo požiūriu. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administraciniai aktai, kuriais sprendžiami asmens teisių ir pareigų klausimai, visais atvejais turi būti ne tik pagrįsti įstatymais, bet asmeniui taikomi jo teisių apribojimai turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, taikomos priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams, jos neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-10-22 sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1226/2009).

Taigi, iš skundžiamo Administracijos 2016-01-27 rašto Nr. AP3-289 motyvų negalima suprasti, kodėl ginčui aktuali teritorija priskiriama valstybės išperkamai, neprivatizuojamai žemei. Atitinkamai nėra pagrindo konstatuoti, jog išdėstyti skundžiamo rašto motyvai yra adekvatūs, pakankami ir aiškūs. Pripažintina, kad Administracijos 2016-01-27 raštas Nr. AP3-289 neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimų, išdėstyti motyvai nėra pakankami ir aiškūs, todėl minėtas raštas naikintinas. Atsižvelgiant į tai, jog Administracija 2016-01-27 raštu Nr. AP3-289 tinkamai neišnagrinėjo 2015-12-14 prašymo dalies, kuria atsisakė suformuoti 0,0430 ha ploto sklypą, atsakovė įpareigotina iš naujo nagrinėti pareiškėjų 2015-12-14 prašymą ir pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjų M. P., A. P. ir R. P. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Trakų rajono savivaldybės administracijos 2016-01-27 raštą Nr. AP3-289 dalyje, kurioje atsisakyta suformuoti 0,0430 ha ploto sklypą.

Įpareigoti Trakų rajono savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų M. P., A. P. ir R. P. 2015-12-14 prašymą ir pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.