- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-07
- Bylos Nr.
- 2A-441-656/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04451-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Ignotas (pran.), Asta Radzevičienė, Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- Vilniaus
- Kategorijos
- 22.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andriaus Ignoto, teisėjų Astos Radzevičienės ir Aldonos Tilindienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovams Vilniaus m. 10 notarų biuro notarui D. P., A. Z., tretiesiems asmenims antstoliui M. P., UAB „Žvilgsnis iš arčiau ir partneriai“, R. R., V. E., UADBB „P. I.“, dėl vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas prašo teismo pripažinti 2009 m. lapkričio 30 d. vykdomąjį įrašą Nr. DP-3448 negaliojančiu nuo jo atlikimo momento, priteisti ieškovo naudai iš atsakovų D. P. ir A. Z. bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad ieškovas 2008 m. 06 02 d. išdavė Vekselį atsakovui A. Z. ir besąlygiškai įsipareigojo iki 2008-12-02 sumokėti jam 400 000 Lt.Vekselis nustatytu laiku apmokėtas nebuvo. Nepaisant (Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo – ĮPVĮ) 40 str. 1 d. nustatytų Vekselio pateikimo apmokėti terminų, Vekselį apmokėjimui atsakovas A. Z. pateikė tik 2009 -11-24 - po daugiau nei 11 mėnesių po numatytos apmokėjimo dienos. Pranešimas, nustatytas ĮPVĮ 47 str. 2 d., ieškovui pateiktas nebuvo. Atsakovas notaras D. P., pažeisdamas ĮPVĮ nuostatas, reglamentuojančias Vekselio apmokėjimą ir pranešimą dėl neapmokėjimo, 2009-11-30 atliko Vykdomąjį įrašą. 2009-12-08 atsakovas A. Z. perleido UAB „Žvilgsnis iš arčiau ir partneriai" reikalavimą pagal Vykdomąjį įrašą. 2011-10-21 UAB „Žvilgsnis iš arčiau ir partneriai" perleido reikalavimą pagal Vykdomąjį įrašą savo vienasmeniam vadovui R. R.. 2012-10-25 R. R. perleido reikalavimą pagal Vykdomąjį įrašą V. E.. Ieškovas savo reikalavimą dėl Vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu grindė ĮPVĮ 40 str., 47 str., 72 str. ir (LR Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 988 patvirtintos Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos – toliau Tvarkos) 4.7, 4.8 p, pažeidimais. ĮPVĮ 40 str. 1 d. nustatyta, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiko po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Pagal 47 str. 1 d. Atsakovas A. Z. per keturias darbo dienas po Vekselio pateikimo apmokėti privalėjo apie Vekselio neapmokėjimą pranešti ieškovui. Neįvykdžius šio reikalavimo atsiranda ĮPVĮ 55 str. 1 d. 3 p. įtvirtinti padariniai - pasibaigus nustatytam terminui pateikti neprotestuotiną vekselį apmokėti, vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui, indosantams ir kitiems įsipareigojusiems asmenims. Atsižvelgiant į Vekselyje nurodytą datą, Atsakovas A. Z. privalėjo pateikti Vekselį apmokėjimui ne vėliau kaip iki 2008 -12-04 ir kreiptis į ieškovą su pranešimu dėl Vekselio neapmokėjimo iki 2008-12-08. Tik atlikęs šiuos veiksmus Atsakovas A. Z., vadovaudamasis ĮPVĮ 72 str. 2 d., galėjo įgyti teisę pareikšti ieškovui reikalavimus pagal Vekselį ne ginčo tvarka, t.y. per vienerius metus nuo mokėjimo termino dienos kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo (ĮPVĮ 81 str). Atsakovui A. Z. įstatyme numatyta tvarka nepateikus Vekselio apmokėjimui bei nepranešus apie jo neapmokėjimą, Vekselis prarado vertybinio popieriaus funkcijas, todėl tsakovas notaras D. P. negalėjo padaryti vykdomojo įrašo.
Atsiliepimas
Atsakovas notaras D. P. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad notaras, priėmęs prašymą, pareikalauja, kad vekselio turėtojas pateiktų įrodymus, ar pranešta visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, ir nurodo, kuriam laikui notarinis veiksmas atidedamas (ne ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų). Notaras įsitikina, kad apie vekselio neapmokėjimą yra pranešta. Įpareigotasis pranešti (vekselio turėtojas) privalo tai notarui įrodyti. Vykdomąjį įrašą notaras išduoda pasibaigus notarinio veiksmo atidėjimo laikui, tik įrodžius, kad visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims yra nustatyta tvarka pranešta. Vykdomasis įrašas neprotestuotiname vekselyje turi būti atliktas per vienerius metus nuo mokėjimo termino pabaigos. Tokiais atvejais, kai vekselio turėtojas visus dokumentus bei įrodymus, reikalingus vykdomojo įrašo išdavimui, pateikia iškart, netenka prasmės notarinio veiksmo atidėjimas ir notarinis veiksmas - vykdomojo įrašo išdavimas gali būti atliekamas kad ir tą pačią dieną, nes visos išvardintos procedūros (etapai) atliekamos tuo pačiu metu: priimami ir patikrinami reikiami dokumentai, parengiamas ir išduodamas vykdomasis įrašas. Vekselio turėtojas, A. Z., 2009-11-30 pateikė visus Vykdomojo įrašo išdavimui reikalingus dokumentus: Vekselio originalą, prašymą atlikti vykdomąjį įrašą pagal neprotestuotiną paprastąjį vekselį (kuriame nurodė, kad Vekselį pateikė skolininkui, tai yra, vekselio davėjui (ieškovui), reikalaudamas jį apmokėti, tačiau buvo atsisakyta atlikti šį veiksmą), pranešimo dėl Vekselio neapmokėjimo egzempliorių bei šio pareiškimo išsiuntimą įrodantį pašto kvitą, nebuvo jokio pagrindo neatlikti notarinio veiksmo ar atidėti notarinio veiksmo atlikimą, todėl 2009-11-30d. vekselio turėtojui ir buvo išduotas Vykdomasis įrašas. Nesant teisės aktuose numatytos pareigos notarui tikrinti kokiu būdu paprastasis vekselis, mokėtinas nustatytą dieną, vekselio turėtojo buvo pateiktas vekselio davėjui apmokėti, nesant teisės aktuose taisyklių, kokia forma vekselis turi būti pateikiamas apmokėjimui (minėtame ĮPVĮ 40 str., kuriame logiškai tai galėtų būti nurodyta, jei įstatymų leidėjas būtų siekęs tai specialiai reglamentuoti, apie tai nepasisakyta) ir atitinkamai laikant, kad pagal bendras civilinės teisės taisykles jis gali būti pateikiamas apmokėjimui bet kokia forma, net ir žodžiu, bei esant ĮPVĮ nuostatai (48 str. 2 d.), nustatančiai taisyklę - kad nebuvo laikytasi vekselio pateikimo apmokėti terminų, turi įrodyti tas, kuris tuo remiasi ginče su vekselio turėtoju.Vekselio turėtojas pranešimą apie Vekselio neapmokėjimą išsiuntė, 2009 -11- 24, tai yra, praleidęs ĮPVĮ 47 str. l d. numatytą keturių darbo dienų terminą po vekselio pateikimo pranešti vekselio davėjui apie tai, kad vekselis neapmokėtas, tačiau net ir toks pavėluotas pranešimas, atsižvelgiant į atitinkamą su tuo susijusią Vekselio turėtojo prisiimtą riziką, turėtų būti laikomas tinkamu tam, kad Vykdomasis įrašas galėtų būti išduotas. Tokią išvadą leidžia daryti ĮPVĮ 47 str.6d., kurioje nurodoma, kad „šiame straipsnyje (47 str.) nurodytu laiku nepranešęs asmuo savo teisių nepraranda. Jis atsako už žalą, padarytą dėl savo kaltės, tačiau žalos atlyginamoji suma negali viršyti vekselio sumos". Analogiška šiai civilinei bylai bei turinčią precedento reikšmę, ĮPVĮ normų, reglamentuojančių notaro išduodamo vykdomojo įrašo išdavimo klausimus, prasme, byla buvo nagrinėta Lietuvos Aukščiausiajame teisme (civilinės bylos Nr. 3K-7-278/2011).
Šalies argumentai
Trečiojo asmens UAB „Žvilgsnis iš arčiau ir partneriai“ atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti, kaip nepagrįstą.
II. Teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad ieškovas 2008 -06-02 išdavė parastąjį vekselį atsakovui A. Z. ir besąlygiškai įsipareigojo iki 2008 -12-02 sumokėti jam 400 000 Lt. Vekselis nustatytu laiku apmokėtas nebuvo. 2009-11-24 A. Z. išsiuntė ieškovui pranešimą dėl vekselio neapmokėjimo, kurio išsiuntimą įrodo pašto kvitas. Šis parnešimas išsiųstas 2009-11-24, t.y. praleidus ĮPVĮ 47 str.1d. numatytą 4 darbo dienų terminą po vekselio pateikimo pranešti vekselio davėjui apie tai, kad vekselis neapmokėtas. ĮPVĮ 47 str. 6d. nurodyta, kad „ šiame straipsnyje (47str.) nurodytu laiku nepranešęs asmuo savo teisių nepraranda. Jis atsako už žalą, padarytą dėl savo kaltės, tačiau žalos atlyginamoji suma negali viršyti vekselio sumos“. Tokiu būdu vekselio turėtojui praleidus nurodytą terminą, gali kilti vekselio turėtojo atsakomybė už žalą, padarytą dėl vekselio turėtojo kaltės dėl termino praleidimo, tačiau ieškovas žalos klausimo šiame ieškinyje nekelia. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovui nebuvo pateiktas vekselis apmokėjimui. Atsakovas A. Z. 2009-11-30 kreipėsi į notarą D. P. bei pateikė visus vykdomojo įrašo išdavimui reikalingus dokumentus: vekselio originalą, prašymą atlikti vykdomąjį įrašą pagal neprotestuotiną paprastąjį vekselį, kuriame nurodė, kad vekselį pateikė skolininkui, t.y. vekselio davėjui- ieškovui, reikalaudamas jį apmokėti, bet buvo atsisakyta atlikti šį veiksmą, pranešimo dėl vekselio neapmokėjimo egzempliorių, kurių pagrindu notaras D. P. išdavė 2009-11-30 Vykdomąjį įrašą. Ieškovas savo reikalavimą dėl Vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu grindžia ĮPVĮ 40 str., 47 str., 72 str. ir Tvarkos 4.7 p., 4.8 p. pažeidimais. Vykdomųjų įrašų išdavimo tvarką pagal vekselius reglamentuoja Vekselių naudojimo taisyklės, patvirtintos 1999 09 13 LR Vyriausybės nutarimu Nr.987. Notaras priimdamas prašymą dėl vykdomojo įrašo išdavimo , privalo patikrinti, ar: vekselį pateikiantis asmuo yra teisėtas jo turėtojas ar jo įgaliotas asmuo; vekselis sudarytas pagal įstatymo reikalavimus; vekselis užprotestuotas pagal Vekselių ir čekių protestavimo taisykles arba vekselio turėtojas yra atleistas nuo pareigos įforminti protestą. Notaras turi pareikalauti, kad vekselio turėtojas pateiktų įrodymus ar pranešta visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, ir nurodyti, kuriam laikui notarinis veiksmas atidedamas. Notaras turi įsitikinti, kad apie vekselio neapmokėjimą yra pranešta. Įpareigotasis pranešti (vekselio turėtojas) privalo tai notarui įrodyti. Vykdomąjį įrašą notaras išduoda pasibaigus notarinio veiksmo atidėjimo laikui, tik įrodžius, kad visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims yra nustatyta tvarka pranešta. Vykdomasis įrašas neprotestutoname vekselyje turi būti atliktas per vienerius metus nuo mokėjimo termino pabaigos. 2009 -11-30 notaras D. P. Vykdomojo įrašo išdavimui gavęs reikiamus dokumentus: vekselio originalą, prašymą atlikti vykdomąjį įrašą pagal neprotestuotiną vekselį (jame nurodyta, kad vekselis buvo pateiktas skolininkui, tačiau šis atsisakė jį apmokėti), pranešimą dėl vekselio neapmokėjimo ir jo išsiuntimą patvirtinantį pašto kvitą, išdavė Vykdomąjį įrašą. Vekselio turėtojas pranešimą apie Vekselio neapmokėjimą išsiuntė 2009-11-24, t.y. praleidęs ĮPVĮ 47str.1d. numatytą 4 darbo dienų terminą po vekselio pateikimo pranešti vekselio davėjui apie tai, kad vekselis neapmokėtas, tačiau toks pavėluotas pranešimas, atsižvelgiant į atitinkamą su tuo susijusią Vekselio turėtojo prisiimtą riziką (tai tiesiogiai nurodyta A. Z. prašyme) laikytinas tinkamu Vykdomojo įrašo išdavimui. Tai patvirtina ir ĮPVĮ 47 str. 6 d., kurioje nurodyta, kad „šiame straipsnyje (47straipsnis) nurodytu laiku nepranešęs asmuo savo teisių nepraranda. Jis atsako už žalą, padarytą dėl savo kaltės, tačiau žalos atlyginamoji suma negali viršyti vekselio sumos“, todėl vekselio turėtojui praleidus nurodytą terminą, gali kilti vekselio turėtojo atsakomybė už žalą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011-07-15 nutartyje (civilinė byla Nr.3K-7-278/2011) konstatavo, kad vekselio turėtojas, pateikdamas notarui prašymą išduoti vykdomąjį įrašą paprastajam neprotestuotinam vekseliui, neprivalo pateikti įrodymų, patvirtinančių, kad vekselis buvo pateiktas apmokėti, išskyrus pareiškimą prašyme. Tačiau aplinkybe, kad vekselis nebuvo pateiktas apmokėti ar pateiktas apmokėti praleidus įstatyme (ĮPVĮ 40 straipsnis) nustatytus terminus, gali gintis suinteresuotas asmuo, ginčydamas vekselio turėtojo reikalavimo teises (ĮPVĮ 48 straipsnio 2 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo 2009-10-16 nutartyje (civ.byla nr.2A-513/2009) taipogi konstatuota, kad „termino pranešti praleidimas neįtakoja vekselio turėtojo teisių ir nėra kliūtis išduoti vykdomąjį įrašą“.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentai
Ieškovas (apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.Teismas netinkamai aiškino įrodinėjimą nustatančias normas. Teismo cituota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegijos 2011-07-15 nutartyje (civilinė byla Nr.3K-7-278/2011) suformuota praktika prieštarauja Lietuvos Respublikoje galiojančios Ženevos konvencijos dėl vieningo įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (Konvencija) 45 str. 4 d. nuostatai: „Įpareigotasis pranešti privalo įrodyti, kad tai padarė nustatytu laiku“. Tuo tarpu ĮPVĮ 48 str. 2 d. įtvirtina Konvencijos objektui ir tikslui galimai prieštaraujantį teisinį reguliavimą „Kad nesilaikyta nustatytų terminų, turi įrodyti tas, kuris tuo remiasi ginče su vekselio turėtoju“. ĮPVĮ aiškintinas taip, kad atitiktų Konvencijos nuostatas. Konvencijos 45 str. 4 d. nuostata turėtų būti įrodinėjimo naštos priskyrimo etalonu tiek informavimo apie vekselio pateikimo apmokėti faktui, tiek ir informavimo apie vekselio neapmokėjimo faktui įrodyti, kadangi tik konkretų veiksmą atlikęs asmuo gali įrodyti jo atlikimo faktą. Apelianto galimybė įrodyti neegzistuojančią aplinkybę dėl objektyvių priežasčių yra neįmanoma. Vekselio apmokėjimo vieta nurodytas Vilnius, todėl vekselis apmokėjimui turėjo būti pateiktas apeliantui Vilniaus mieste, tuo tarpu apeliantas gyvena Kauno mieste. Atsakovas kaip apdairus žmogus turėjo informuoti apeliantą registruotu paštu, nes tokiu būdu siuntė pranešimą apie neapmokėjimą. Atsakovas neįvykdė pareigos, numatytos ĮPVĮ 40 str. 1 d., t.y. nustatytu terminu nepateikė vekselio apeliantui apmokėti, dėl šios priežasties Vykdomasis įrašas negalėjo būti atliktas.
2.ĮPVĮ 47 str. 6 d., nurodyta: „Šiame straipsnyje nurodytu laiku nepranešęs asmuo savo teisių nepraranda." Identifikuojant šį „teisių neprarandi asmenį" svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad ĮPVĮ 47 str. 6 d. įgyvendina Konvencijos 45 str. 5 d., kuri netaikytina pirmajam vekselio turėtojui. Tokį teisės aiškinimą, patvirtina Konvencijos 45 str. 1 d. „Vekselio savininkas privalo pranešti savo tiesioginiam indosantui ir vekselio davėjui [...]kiekvienas indosantas [...] turi pranešti apie tai savajam indosantui". Nurodyta informavimo seka, patvirtina, jog pareigos taikomos ne pirmajam, o paskesniems vekselio turėtojams. Konvencijos 45 str. 5 d. identifikuoja atsakomybės už savalaikį neinformavimą apie vekselio neapmokėjimą subjektą: „Jis atsako už žalą, padarytą dėl savo kaltės, tačiau žalos atlyginamoji suma negali viršyti vekselio sumos." Kadangi, atsakomybė už žalą nepranešus apie vekselio neapmokėjimą gali kilti tik indosantui prieš kitą indosantą (paskesnį vekselio turėtoją), tačiau negali kilti pirminiam vekselio turėtojui prieš vekselio davėją, darytina išvada, kad teisių pagal vekselį nepraranda tik toks teisių turėtojas, kuris neinformavo kito indosanto (paskesnio vekselio turėtojo) apie vėlesnį neapmokėjimą. Tuo tarpu kai pranešimo nepateikia pirminis vekselio turėtojas, jis praranda reikalavimo teisę pagal vekselį kaip vertybinį popierių į vekselio davėją (ĮPVĮ 55 str. 1 d.), nors ir išlaiko teisę reikalauti vekselyje nurodytos sumos bendrais įstatyme nustatytais teisių gynimo pagrindais. ĮPVĮ 47 str. 6 d. neidentifikuoja teisių, kurių nepraranda asmuo nepraranda. Tuo tarpu ĮPVĮ 55 str. 1 d. expressis verbis numato: jeigu „Vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui [...]." Analogišką teisinį reguliavimą įtvirtina ir Konvencijos 53 str. 1 d. Tiek ĮPVĮ 55 str. 1 d. 3 p., tiek Konvencijos 53 str. 1 d. yra lex specialis ĮPVĮ 47 str. 6 d. ir Konvencijos 45 str. 6 d. atžvilgiu, kadangi nustato, vekselio turėtojo (subjektas), pavėlavusio pateikti vekselį apmokėti vekselio davėjui (elgesio taisyklė), savo teisių į vekselio davėją praradimą (sankcija). Tuo tarpu ĮPVĮ 47 str. 6 d. reguliuoja atvejį, kuomet paskesnis vekselio turėtojas neinformavo kitų adresatų apie vekselio neapmokėjimą. Pastaruoju atveju vekselio turėtojas, laiku nepareikalavęs apmokėti vekselio, jau nebeturi teisęs reikalauti apmokėti tokį vekselį remiantis ĮPVĮ 55 str. 1 d. 3 p todėl jo „neprarandamos" teisės gali būti susijusios tik su tokiomis teisėmis, kokias jis dar turi.
3. Tvarkos 4.7 p. expressis verbis įpareigoja prašyme notarui išduoti vykdomąjį įrašą nurodyti „ ar vekselis [...], kuriam neprivalomas protestas, nustatytuoju laiku pateiktas vekselio [...] mokėtojui ir iš jo pareikaluti [...] apmokėti vekselį". Tvarka nustato notarui aiškų imperatyvą, nustatyti ar (i) vekselį nustatytu laiku nebuvo pateiktas apmokėti, (ii) iš vekselio davėjo pareikalauta apmokėti vekselį. Tvarkos 8 punktas įpareigoja notarą pareikalauti Tvarkos 4.7 punkte nurodytus veiksmus patvirtinančių įrodymų. Atsakovas notaras D. P. privalėjo įsitikinti, kokią konkrečiai dieną Vekselis buvo pateiktas apmokėti apeliantui. Atsakovas A. Z. prašyme notarui D. P. nurodė, kad Vekselį pateikė apeliantui Vekselyje nurodytu terminu. Tačiau šis patvirtinimas neatitinka Tvarkos 4.7 p., kadangi iš jo nėra aišku ar Vekselis buvo pateiktas apmokėjimui ĮPVĮ 40 str. 1 d. nustatytu laiku. Nesant nustatytos imperatyvios reikalavimo apmokėti pareiškimo formos, rūpestingas vekselio turėtojas vekselį apmokėjimui privalo pateikti tokiu būdu, kad turėtų tai patvirtinančius įrodymus dėl pateikimo apmokėti fakto ir laiko. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas A. Z., pateikė pranešimą dėl Vekselio neapmokėjimo pažeisdamas ĮPVĮ 47 str. 1 d. nustatytą terminą (2009 m. lapkričio 24 d., t.y. po daugiau nei 11 mėnesių po numatytos Vekselio apmokėjimo dienos) tikėtina, kad Vekselis nebuvo pateiktas apmokėti ĮPVĮ 40 str. 1 d. nustatytu terminu. Notaras D. P. privalėjo nustatyti kada tiksliai Vekselis buvo pateiktas apmokėti, t.y. išsiaiškinti ar atsakovas A. Z. įvykdė ĮPVĮ 40 str. 1 d. reikalavimu o turėdamas abejonių dėl galimai neatlikto Vekselio pateikimo apmokėti (pvz.: pranešimo apie vekselio neapmokėjimą po daugiau nei 11 mėnesių nuo numatytos Vekselio apmokėjimo dienos) atsisakyti atlikti vykdomąjį įrašą. Be to, atsakovas A. Z. pateikė notarui D. P. rašytinius įrodymus apie pranešimo dėl vekselio nepamokėjimo pateikimą, todėl, būtent tokiu pačiu principu notaras turėjo vertinti ir pareigos pateikti vekselį vykdymo įrodymus. Notaras D. P. padarė Vykdomąjį įrašą turėdamas akivaizdžiai tarpusavyje prieštaraujančių įrodymų, pvz. atsakovo A. Z. patvirtinimą jog Vekselis buvo pateiktas apmokėti laiku kai pranešimas apie neapmokėjimą buvo išsiųstas praėjus net 11 mėnesių po neva laiku pateikto reikalavimo apmokėti Vekselį. Apelianto gyvenamoji vieta nesutampa su Vekselio apmokėjimo vieta, todėl duomenys apie jo pateikimą apmokėti turėtų būti pagrindžiami rašytiniais įrodymais. Notaras D. P. privalėjo Atsakovo A. Z. patvirtinimą vertinti kritiškai, kadangi jis nesuderinamas su pavėluotu informavimu apie Vekselio neapmokėjimą ir kitame mieste esančia apelianto gyvenamąja vieta.
Atsiliepimas
Atsakovas notaras D. P. atsiliepime prašė ieškinį atmesti ir atsiliepimą grindė šiais argumentais:
1.ĮPVĮ nepasakyta, kokia forma vekselis turi būti pateiktas apmokėjimui. Nesant nustatytos imperatyvios pareikalavimo formos, pagal bendras civilinės teisės taisykles (CK 1.72 str., 1.77 str.) ir atsižvelgiant į ĮPVĮ 47 str. 4 d., leidžiančią apie vekselio neapmokėjimą pranešti bet kokia forma, Lietuvos teismai suformavo praktiką, kad vekselį apmokėjimui galima pateikti ir žodžiu. Atsakovas A. Z. aplinkybę, kad vekselį pateikė apmokėti patvirtino notarui. Ieškovo pareiga paneigti įrodymus apie apmokėjimą kylą ne tik iš specialios ĮPVĮ 48 str. 2 d. normos, bet ir iš bendro įrodinėjimo pareigų paskirstymo principo civiliniame procese (CPK 178 str.). Apeliantas nepaneigė prezumpcijos, kurią leidžia daryti ir vekselio buvimas pas vekselio turėtoją, kad vekselis buvo tinkamai pateiktas apmokėjimui, tačiau nebuvo apmokėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-07-15 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-278/2011).
2. Apeliantas neginčija aplinkybės, kad buvo tinkamai informuotas apie vekselio neapmokėjimą. Sąvoka „vekselio mokėjimo vieta“ nėra tapati sąvokai „vekselio pateikimo apmokėjimui vieta“. Apelianto teiginys, kad Vekselis apmokėjimui turėjo būti pateiktas vekselyje nurodytoje mokėjimo vietoje, t.y. Vilniuje, turi būti atmestas kaip nepagrįstas – Vilniuje turėjo būti baigtos visos su vekselio apmokėjimu susijusios procedūros, t.y. sumokėti grynieji pinigai arba pinigai pervesti į vekselio nurodytą sąskaitą. Nelogiška siųsti bet kokį pranešimą vekselio davėjui adresu, kuriuo jis negyvena ir nesinaudoja, nes vekselio davėjas negautų jokio pranešimo ir nebūtų informuotas. Be to konkretus adresas Vilniaus mieste nenurodytas. Pagal Taisyklių 8 p. notaras tiesiogiai neturi pareigos patikrinti vekselis buvo pateiktas apmokėti. Pagal Taisyklių 8 punktą, notaras privalo pareikalauti, kad vekselio turėtojas pateiktų įrodymus, ar pranešta visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenim kad vekselis neapmokėtas. Šiuo atveju vekselio turėtojas pateikė vekselio davėjui jo gyvenamosios vietos adresu išsiųstą pranešimą, kad vekselis nepamokėtas. Nors pranešimas apie tai, kad vekselis neapmokėtas apeliantui pateiktas praleidus ĮPVĮ 47 str. 1 d. nustatytą terminą, ši aplinkybė pati savaime nelemia vykdomojo įrašo atlikimo neteisėtumo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-07-15 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-7-278/2011 išaiškinta, kad asmuo, net ir ĮPVĮ 47 str. nustatytais terminais nepranešęs apie vekselio neapmokėjimą, savo teisių nepraranda, o tik atsako už žalą, padarytą dėl savo kaltės neviršijant vekselio sumos ĮPVĮ 47 str. 6 d.
3. ĮPVĮ 40 str. 1 d. numato, kad vekselio turėtojas nustatytą dieną mokėtiną vekselį privalo pateikti apmokėti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Pateikimo apmokėti forma įstatyme nereglamentuojama. Vekselį apmokėjimui galima pateikti ir žodžiu, pareikalaujant sumokėti nurodytą sumą. Notaras negali pažeisti taisyklių 4.7 p., kuriuo remiais apeliantas, kadangi šis punktas nustato ne notaro, o vekselio turėtojo pareigą nurodyti prašymą informaciją, ar vekselis buvo pateiktas apmokėjimui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje nutartyje išaiškino, kad vekselio turėtojas, pateikdamas notarui prašymą išduoti vykdomąjį įrašą paprastajam neprotestuotinam vekseliui, neprivalo pateikti įrodymų, patvirtinančių, kad vekselis buvo pateiktas apmokėti, išskyrus pareiškimą prašyme. Notaras neturi pagrindo abejoti vekselį pateikusio asmens pareiškimu.
4. Apeliantas apeliaciniame skunde remiasi naujais argumentais, kurie nebuvo keliami pirmosios instancijos teisme – kelia klausimą dėl ĮVPĮ nuostatų atitikimo Ženevos konvencijos dėl vieningo įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nuostatoms. Apeliantas netiksliai cituoja nuorodas į konvencija, nes citatose nurodytų straipsnių konvencijoje nėra. Vienas iš tikslų priimant galiojantį 1999 m. ĮVPĮ patikslinti galiojančių LR Vekselių įstatymo ir LR Čekių įstatymo nuostatas suderinant su Konvencijų nuostatomis, siekiant išvengti skirtingo įstatymų ir konvencijų interpretavimo. Rengiant projektus buvo naudojamasi autentiškais konvencijų originalų tekstais. 1930 m. Ženevos konvencija nėra tiesioginio taikymo aktas, o tik kaip priedą patvirtina pavyzdinio Vieningo įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo tekstą, todėl jos nuostatomis remtis tiesiogiai jokio pagrindo nėra. Apelianto įžvalgos dėl konvencijos teksto ir ĮVPĮ prieštaravimo teisiškai nereikšmingos. ĮVPĮ yra galiojantis ir turi būti taikomas.
5. Ieškovui žinoma, kad jis laiku neįvykdė prievolės sumokėti A. Z. 400000 Lt. Galimai siekdamas išvengti savo kreditorinių įsipareigojimų vykdymo, pareiškė visiškai nepagrįstą ieškinį, piktnaudžiauja savo teisėmis.
Kiti proceso dalyviai atsiliepimų nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje nenustatė. Apeliantas prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka atmetamas, nes yra nemotyvuotas, o apeliacinis skundas grindžiamas tik teisės klausimų aiškinimu ir šalių argumentai buvo išsamiai išdėstyti apeliaciniame skunde ir atsiliepime.
Apeliacinis skundas atmetamas.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir atsakovo notaro D. P. atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais. Apeliantas skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą grindžia argumentu, kad vekselis nebuvo pateiktas apmokėjimui ir tai yra besąlygiškas pagrindas notarui atsisakyti padaryti vekselyje vykdomąjį įrašą. Apeliantas savo argumentus grindžia formalia gramatine kai kurių ĮVPĮ ir Ženevos konvencijos dėl vieningo įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (Konvencijos) nuostatų analize. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant ginčą, būtina atsižvelgti į teisinio reguliavimo tikslą. Vekselis yra specialus civilinės teisės instrumentas, skirtas užtikrinti greitą ir patikimą atsiskaitymą negrynaisiais pinigais. Vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui, t.y. jie galimi tik griežtai apibrėžtais pagrindais. Skolininkas (mokėtojas) gali ginčyti savo prievolę pagal vekselį remdamasis tik formaliais vekselio trūkumais. Vekselio tapimas vykdomuoju dokumentu ir ribota galimybė nuginčyti vekselį lemia vekselio patrauklumą naudojant civilinėje apyvartoje. ĮVPĮ ir Ženevos konvencija dėl vieningo įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo yra privatinės teisės normos, todėl aiškinant šias teisės normas taikytinas principas „leidžiama viskas, kas nedraudžiama“. Vykdomojo įrašo vekselyje ginčijimo pagrindai, nurodyti ĮVPĮ ir Ženevos konvencijoje dėl vieningo įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo, negali būti aiškinami plečiamai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011-07-15 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-7-278/2011, kurios teisiškai reikšmingos aplinkybės sutampa su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, pažymėjo, kad vekselio pateikimas apmokėti ir pranešimas apie neapmokėjimą yra skirtingi savo prigimtimi veiksmai, todėl negali būti atlikti vienu vekselio turėtojo aktu. Vekselio turėtojas, ĮPVĮ 40 str. nustatytais terminais nepateikęs apmokėti paprastojo neprotestuotino vekselio, praranda teisę pareikšti reikalavimą laiduotojui, tačiau jam išlieka reikalavimo teisė vekselio davėjui, tuo tarpu asmuo, ĮPVĮ 47 str. nustatytais terminais nepranešęs laiduotojui apie vekselio neapmokėjimą, teisių nepraranda, o atsako už žalą, padarytą dėl savo kaltės, neviršijant vekselio sumos. Išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė, kad vekselio buvimas pas vekselio turėtoją preziumuoja ir vekselio pateikimą apmokėti, todėl vekselio turėtojas, pateikdamas notarui prašymą išduoti vykdomąjį įrašą paprastajam neprotestuotinam vekseliui, neprivalo pateikti įrodymų, patvirtinančių, kad vekselis buvo pateiktas apmokėti, išskyrus pareiškimą prašyme. Pareigą įrodyti, kad vekselis nebuvo pateiktas apmokėti jame nurodytu adresu tenka ieškovui. Kadangi šiuo atveju ieškovas nepaneigė vekselio pateikimo apmokėti prezumpcijos, o atsakovas laikėsi visų ĮPVĮ numatytų procedūrų, teismai pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis suvienodindama teismų praktiką ir vadovavosi galiojančia ĮPVĮ redakcija (1999 m. kovo 16 d. įstatymas Nr. VIII-1087). Apeliantas skundo argumentuose remiasi ne autentišku Konvencijos tekstu, bet 1992 m. birželio 30 d. Nr. I-2688 LR Aukščiausiosios Tarybos priimtu Vekselių įstatymu (Konvencijos vertimu į lietuvių kalbą), kuris netekęs galios. Apelianto argumentai dėl netinkamo ĮPVĮ 47 str. 6 d. aiškinimo ir taikymo yra pagrįsti netekusio galios Vekselių įstatymo 53 str. 1 d. ir 45 str. 6 d. nuostatomis. Tačiau pripažinus, kad apeliantas remiasi tarptautinės sutarties tekstu, aiškinant ir taikant tarptautines konvencijas (sutartis) teismai privalo vadovautis bendraisiais tarptautinės teisės aiškinimo principais, įtvirtintais 1969 m. Vienos konvencijos dėl sutarčių teisės 31–33 straipsniuose (prisijungimo prie šios Konvencijos dokumentai deponuoti 1992 m. sausio 15 d. (Žin. , 1991, Nr. 4). 1969 m. Vienos konvencijos dėl sutarčių teisės 33 str. numato, kad tais atvejais, kai autentiškas tarptautinės sutarties tekstas yra parengtas dviem kalbomis, abu tekstai turi vienodą teisinę galią, išskyrus atvejus, kai pati sutartis numato ar jos šalys susitarė, kad esant neatitikimui pirmenybė bus suteikta kuriam nors vienam tekstui. Aiškinant ir taikant tarptautines konvencijas (sutartis), reikia atsižvelgti į konvencijų autentiško teksto ir jų oficialaus vertimo į lietuvių kalbą galimus lingvistinius neatitikimus. Kilus abejonių dėl oficialaus lietuviško konvencijos teksto atitikimo autentiškam konvencijos tekstui, reikia remtis originaliu konvencijos tekstu. Nagrinėjamoje byloje apeliantas, teigdamas, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai neatitinka Konvencijos, nesiremia autentišku Konvencijos tekstu anglų kalba. Apelianto išaiškinimai prieštarauja vekselio kaip specialaus instrumento, užtikrinančio greitą ir patikimą atsiskaitymą, apyvartos principams, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų prieštaravimo autentiškam Konvencijos tekstui atmetami.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas neneigia savo įsipareigojimo pagal ginčo vekselį buvimo, vekselio dėl savo valios pasirašant vekselį ar vekselio formos trūkumų neginčija, vekselio turėtojas neatleido vekselio davėjo nuo skolos ir šių aplinkybių visuma leidžia preziumuoti, kad atsakovas žinojo apie besąlygišką savo prievolę iki 2008-12-02 sumokėti ieškovui 400 000 Lt. Vekselis nebuvo perduotas indosamentu ir nebuvo pagal vekselį laiduota, todėl vekselio davėjas yra kartu ir vienintelis pagal vekselį vekselio turėtojui įsipareigojęs asmuo. Vekselio nereikėjo pateikti apmokėjimui kitiems įsipareigojusiems asmenims. Apmokėjęs vekselį, mokėtojas gali reikalauti, kad jam būtų atiduotas vekselio turėtojo pakvituotas vekselis (ĮPVĮ 41 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje vekselis nebuvo vekselio turėtojo atiduotas vekselio davėjui (pagal vekselį įsipareigojusiam asmeniui). Vekselį apmokėjimui galima pateikti ir žodžiu, pareikalaujant sumokėti nurodytą sumą. Nagrinėjamoje situacijoje, vekselio pateikimas apmokėti vekselio davėjui teisiškai nereikšmingas, o apelianto argumentai, kad vis tiek vekselis turėjo būti pateiktas ieškovui apmokėjimui vykdant atskirą procedūrą, atmetami.
Apelianto argumentas, kad notaras D. P. pažeidė Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 4.7 punkto reikalavimus, nes nepareikalavo iš atsakovo A. Z. įrodymų, kad nepamokėtas vekselis buvo pateiktas vekselio davėjui, atmetamas, nes vekselio pateikimas vekselio davėjui yra ne notaro pareiga, bet vekselio turėtojo pareiga. Be to, byloje konstatavus, kad ieškovas nepaneigė vekselio pateikimo apmokėti prezumpcijos, notaro neveikimas tikrinant, ar vekselis buvo pateiktas apmokėti, neturi įtakos vykdomojo įrašo teisėtumui.
Apeliacinį skundą atmetus, atsakovui notarui D. P. iš apelianto priteisiamos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos – 1551 Lt (b.l.132).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui notarui D. P. iš ieškovo A. P. 1551 Lt bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.