Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2019-06-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-18-829/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-06-26Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-10-23Kauno apygardos teismas
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-06-26
Bylos Nr.
1-18-829/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20178-2018-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Loreta Masevičiūtė
Kaltinamasis
G. B.
Civilinis ieškovas
D. K.
Advokatai
Gvidas Byčius, Sigitas Balaišis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-18-829/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20178-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.2.26.2; 2.3.6.4.2 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 26 d.Šakiai
Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėja Loreta Masevičiūtė,sekretoriaujant Eglei Pukinskaitei,

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui Audriui Ažukui,

kaltinamajam G. B., jo gynėjui advokatui Sigitui Balaišiui,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. K., jo atstovui advokatui Gvidui Byčiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis G. B. individualioje įmonėje, vedęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. B. 2018 m. balandžio 21 d. apie 12 val. 26 min., viešoje vietoje, ties (duomenys neskelbtini), vairuojančiam traktorių „MTZ 82“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), D. K., važiuodamas automobiliu „VW Caddy“, užblokavo kelią, neleisdamas D. K. pravažiuoti, demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, pašalinių asmenų akivaizdoje, iš chuliganiškų paskatų, išlipęs iš automobilio ir priėjęs prie traktoriaus, išjungė užvedimo svirtį, įlipęs į traktorių, keikė D. K. necenzūriniais žodžiais, tampė jį sugriebęs už drabužių, D. K. bandant telefonu kviesti pagalbą, tyčia smūgiavo per rankoje laikomą telefoną „Samsung“, jį išmušdamas iš rankos ir sudaužydamas, ištempė D. K. iš traktoriaus ir pargriovęs ant žemės laikė prispaudęs iki jo nusikalstamą veiką nutraukė įvykio vietoje sustojęs ir dėl jo nusikalstamų veiksmų negalėjęs gatve automobiliu pravažiuoti B. A., taip šiais savo veiksmais G. B. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, D. K. dėl sudaužyto mobiliojo telefono „Samsung“, kurio vertė 400 Eur, ir suplėšytų marškinių , kurių vertė 5 Eur, padarė 405 Eurų turtinę žalą.

Žemesnės instancijos teismas

Kaltinamasis G. B. parodė, kad kaltės neprisipažįsta. Nurodė, kad 2018 m. balandžio 21 d. apie 12 val. važiavo (duomenys neskelbtini) gatve iš dirbtuvių į namus. Likus iki namų 190 metrų pamatė per dirvą, nesant toje vietoje jokio kelio, su traktoriumi „MTZ 82 UK“ važiuojant D. K. Traktorius išvažiavo iš savavališkai padaryto kelio. Prie traktoriaus D. K. buvo prisikabinęs trąšų barstytuvą ir važiavo įstrižai kelio – (duomenys neskelbtini) gatvės. Jis, būdamas profesionaliu vairuotoju, suprasdamas, kad kelias yra tikrai nelegalus, suprasdamas, kad kyla realus pavojus eismo saugumui, viešajam interesui, nedraudžiančioje vietoje, tvarkingai – (duomenys neskelbtini) gatvės kairės pusės kelkraštyje sustojo su savo automobiliu „VW Caddy“. Jis kelio neužtvėrė. D. K. pro jį laisvai galėjo pravažiuoti. Sustojo ir dėl to, kad D. K. purškia vakarais, barsto trąšas. Jis norėjo tik geranoriškai pasikalbėti, kad negalima taip daryti. Tada D. K. įvažiavo skersai kelio ir sustojo. Pats D. K. užtvėrė kelią. Nežino kodėl nukentėjusysis sustojo. Nežino kas šioje situacijoje buvo pokalbio iniciatorius. Traktorių užgesino pats D. K.. Jis nemoka užgesinti traktoriaus iš išorės. Po to išlipo iš savo automobilio ir prisiartinęs prie traktoriaus užlipo ant pirmojo laiptelio. Kadangi jo ūgis apie 190 cm, įsikibino į veidrodėlio kronšteiną ir pasuko rankeną norėdamas atsidaryti traktoriaus duris. Pasukus rankeną nesureagavo, gal žvilgsnį buvo nukreipęs kitur, ir pajuto smūgį į veido sritį. Jam buvo su durelėmis spirta. Spyrė iš kabinos D. K., kuris tuo metu rūkė. Matomai šis susinervavo, kad jis sustojo. Smūgis buvo nemenkas. Po smūgio jis sukosi ir nuo laiptelių pasileido. Šioje byloje jis yra pats nukentėjusysis, nes jam teismo medicinos ekspertai nustatė nežymų sveikatos sutrikdymą ir jam buvo nuskeltas dantis. Panagėje sužalojimai padaryti nuo laiptelio. Su durelėmis jį sutraumavo. Nors atlaikė, bet gerai apsvaigo tuo momentu. Jis D. K. nesudavė. Jis negalėjo už atlapų, kūno ar rankos paimti, nes nuo durelių, kai šios atsidaro, iki vairuotojo, kur pastarasis sėdi yra apie 120 cm, o jo ranka nuo kabinos pradžios tik 60 cm. Jokių muštynių ir grumtynių nebuvo. D. K. susinervavo, šoko iš kabinos ir vertėsi ant jo. Dar kelis kartus šiam sakė, kad baigtų. Tada ir jis savo veiksmų nekontroliavo. Jokių muštynių nebuvo. Jo paties telefonas buvo pas jį kišenėje, o D. K. telefono net nematė. Įvykio metu nieko nekeikė. Jo santykiai su D. K. puikūs. Anksčiau su nukentėjusiuoju nekonfliktavo. Jis pavasarį nukentėjusiajam davė leidimą išsimalkauti. Jis iš medžiotojų būrelio nėra pašalintas. Civilinis ieškinys jam visiškai nesuprantamas (t. 2, b. l. 101–106).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. K. parodė, kad praėjusį metų balandį iš savo namų servitutinio keliuko norėjo pervažiuoti į kitoje (duomenys neskelbtini) gatvės pusėje esantį lauką. Tuo metu kaltinamasis apie 50 km greičiu pravažiavo pagrindiniu keliu. Jis su traktoriumi stovėjo ir šį praleido. Tada pradėjo važiuoti. Jam (duomenys neskelbtini) gatve pavažiavus 5–10 metrus, priešais važiavęs G. B. sustojo ir atbuline eiga grįžo atgal, užblokavo kelią važiuoti toliau, t. y. užkirto išvažiavimą iš (duomenys neskelbtini) gatvės į kitą šalimais esantį lauką. G. B. automobiliu užstatė traktoriaus priekį. Užblokuotas traktorius liko ant kelio. Nesuprato kas darosi, todėl sėdėjo traktoriaus kabinoje. G. B. prie traktoriaus atėjo iš priekio, pastūmęs svirtelę prie siurblio šį užgesino. Siurblys yra lauke, prie variklio. Tada užlipo ant laiptelių, atsidarė kabinos duris ir įsikabino jam į atlapus. Į pačią kabiną nelipo, tik įkišo galvą. Taip pat kaltinamasis keikė jį necenzūriniais žodžiais, grasino susidoroti. Sakė, kad su dar vienu asmeniu jam „išmals snukį“. G. B. pradėjo aiškinti, kad toje vietoje jis negali važiuoti. Pasimėtė. Dar bandė su kaltinamuoju kalbėtis gražiai, tačiau po to pasakė, jog skambins policijai. Pasiėmė telefoną, tačiau G. B. sudavė jam per rankas ir telefoną išmušė. Telefonas nukrito ant traktoriaus grindų. Jam per traktoriaus vairą telefono pasiimti nėjo. Tada G. B. šį paėmė ir įsidėjo į kišenę. Po to G. B. jį išsitraukė iš traktoriaus kabinos. Jis buvo įsikabinęs į krūtinę ir stipriai suspaudęs. Po to kelkraštyje persivertė ir prispaudė prie žemės. G. B. buvo jam koją užlaužęs ir su keliu prispaudęs. Tada jautė fizinį skausmą. Smūgių kaltinamasis jam nesudavė. Kai vertėsi, iškrito ir G. B. telefonas. Tuo momentu pro šalį važiavo kaimynas B. A. ir pradėjo signalizuoti. Tada jis paėmė G. B. telefoną, įsilipo į traktorių ir pasakė, kad policijai skambins iš jo telefono arba jie gali mainytis telefonais. Apsimainius telefonais jis pamatė, kad jam neina skambinti, nes telefonas yra sudaužytas. Į policiją skambino iš kito telefono numerio. Jis sužalotas nebuvo. Tik buvo suplėšyti rūbai. Marškinėliai kainuoja 5 Eur. Telefonas ir marškinėliai jam yra grąžinti. Telefoną buvo įsigijęs prieš 4 mėnesius. Buvo „Bitė“ salone dėl telefono įsigijimo kainos, tačiau jie tokių dokumentų nelaiko. Anksčiau su kaltinamuoju neteko konfliktuoti. Jie yra pažįstami, nes gyvena vienas nuo kito tik 200 metrų. Mano, kad viskas vyksta dėl žemių. Jis neturi jokio tikslo kaltinamąjį apkalbėti ir jis ant šio nepyksta. A. G. B. nieko gero pasakyti negali. Retas kuris kaimo žmogus apie jį gerai pasakys. Jis ne vieną žmogų pinigine prasme yra apgavęs, išviliojęs turtą. Jam pasirodė, kad G. B. yra neblaivus, nes jis elgėsi neadekvačiai. S. V. turėjo matyti konflikto pradžią (t. 2, b. l. 79–82, 106).

Liudytojas A. K. parodė, kad kaltinamąjį ir nukentėjusįjį pažįsta. Kaltinamasis yra konfliktiška asmenybė. Anksčiau jis dirbo apylinkės inspektoriumi tai būdavo įvairiausių skundų ir iš kaltinamojo pusės, ir dėl kaltinamojo veiksmų. Dabar dirba Reagavimo skyriuje. Jam asmeniškai per savaitę bent vieną kartą tenka susitikti su G. B. Būna iškvietimai ir ginčai dėl sandėlių, dėl spynų kabinimo ir nupjovimo. Maždaug prieš metus ryte buvo gautas G. B. iškvietimas į (duomenys neskelbtini). Tada įvyko konfliktas su A. M. dėl išdirbtų žemių. Tai buvo civilinis ginčas. Vėliau Reagavimo skyriuje vėl buvo gautas iškvietimas į (duomenys neskelbtini). Atvykę namuose rado D. K. D. K. sukonfliktavo su G. B. Įvykio vieta buvo šalia D. K. namų, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Į įvykio vietą jie nuėjo pėsčiomis. Nepastebėjo, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje kelio ženklų, kurie draustų stovėti. D. K. parodė įvykio vietą. Ten nieko nerado. D. K. paaiškino, kad važiuojant su traktoriumi jam kelią užblokavo G. B. Tarp jų įvyko konfliktas. Nukentėjusysis buvo sužalotas, jam buvo sudaužytas telefonas bei suplėšyti rūbai. Negali pasakyti, ar ant nukentėjusiojo kūno matėsi sužalojimai. Matė suplėšytus rūbus. Telefoną taip pat matė. Buvo suskilęs telefono ekranas. Telefonas nebuvo paimtas ir apžiūrėtas. Buvo nufotografuota įvykio vieta. Įvykio vietoje – (duomenys neskelbtini) gatvėje purvo užnašų ar dumblo nepastebėjo. Nenustatinėjo per kieno laukus važiavo D. K. Nuvažiavo į G. B. namus, tačiau jis buvo išvykęs į ligoninę. Tuomet kaltinamojo niekas neapklausė (t. 2, b. l. 96–98).

Liudytojas B. A. parodė, kad tiek su kaltinamuoju, tiek su nukentėjusiuoju yra kaimynai. Jų santykiai kaimyniški. G. B. jam atrodė solidus asmuo. Jis yra ūkininkas, negeria. Įvykio metų važiavo automobiliu namo. Iš tolo matė stovintį traktorių ir du besiimančius vyrus, kurie stovėjo iš jo pusės žiūrint – kairėje traktoriaus pusėje. Pagalvojo, kad stumdosi jaunuoliai. Jam nėjo pravažiuoti pro traktorių, kadangi traktorius stovėjo skersai kelio, todėl sustojo. Traktorius buvo su padargais. Jam atrodo, kad traktorius buvo užgesintas. G. B. automobilis stovėjo prieš traktorių, kairėje pusėje ant šlaito. Stovėjo už 10–15 metrų ir viską stebėjo iš automobilio. Išlipęs į lauką nebuvo. Tuo metu vyrai susiėmė už atlapų tampėsi. Jie grūmėsi ir stumdėsi. Muštis jiems nebuvo kada, nes nebuvo laisvų rankų. Stumdymasis truko apie 5 minutes. Paskui sukrito ant kelio. Jis šiems „signalino“. Jie baigėsi imtis. D. K. įsėdo į traktorių ir užsirūkė, o G. B. palipo ant traktoriaus laiptelio ir jie kabėjosi. Jis negirdėjo ką jie kalbėjosi. Pokalbis truko tol, kol D. K. surūkė cigaretę. Nežino dėl ko įvyko konfliktas. Šauksmų negirdėjo. G. B. kalbėjo, kad yra gadinami keliai. Pagarsinti parodymai yra tikslesni. Jam matyta situacija buvo nekasdieninė. Ji buvo neigiama. Jam buvo nejauku, kadangi vyrai stumdėsi kaip vaikai. Jam baimės nesukėlė, bet žiūrėti buvo nemalonu. Jo matytas konfliktas neišgąsdino (t. 2 b. l. 98–100).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalies pagrindu buvo pagarsinti liudytojo B. A. parodymai, duoti 2018 m. gegužės 16 d. liudytojo apklausos metu. Apklausos metu liudytojas nurodė, kad jis savo automobiliu „Ford Fiesta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo (duomenys neskelbtini), į namus. Pamatė skersai (duomenys neskelbtini) gatvės stovintį traktorių ir priekyje traktoriaus, beveik pakelės griovyje automobilį „VW Caddy“. Jis jau atvažiuodamas matė, kad du asmenys prie traktoriaus stumdosi, bet iš toli jų nepažino. Privažiavęs arčiau atpažino, kad prie traktoriaus stumdėsi D. K. ir G. B. Jam gatve pravažiuoti neliko vietos dėl to jis sustojo. Matė, kad juodu susikibę rankomis. Jis nuo šių buvo apie 30 metrų atstumu, tačiau nematė, kad būtų jie sudavę vienas kitam smūgius. Jis iš savo automobilio nelipo, konfliktą stebėjo pro langą. Nenorėjo kištis ne į savo reikalus. Jie stumdėsi, matė kaip juodu vienu metu pargriuvo ant žemės, matė, kad G. B. užvirto ant D. K. ir jį prispaudė, po to lyg tai D. K. paėmė už kojos ir suko. G. B. yra daug stambesnis už D. K.. Jis tada pradėjo „signalinti“. G. B. pakėlė galvą, pamatęs jo automobilį, pasižiūrėjo ir D. K. paleido. Tada abudu atsistojo. D. K. įlipo į traktorių, G. B. atsistojo ant traktoriaus laiptelio iš kairės. D. K. užsirūkė, o G. B. jam kažką aiškino, mosavo rankomis. Gal kokias 5 minutes. G. B. nulipo nuo traktoriaus laiptelio, sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo. Po to traktoriumi D. K. nuvažiavo į savo laukus, taip jam atlaisvino pravažiavimą ir jis parvažiavo į savo namus. Jis pats nei su vienu iš šių asmenų neturėjo jokio konflikto, jis su jais neturi jokių reikalų ir nebendrauja, dėl to nieko negali pasakyti (t. 1, b. l. 48–49).

Liudytojas S. J. V. parodė, kad su kaltinamuoju yra pažįstami, o su nukentėjusiuoju skolinasi vienas iš kito inventorių. Atvažiavo pas D. K. už tvarto užsikabinti kultivatoriaus. Matė, kad D. K. užsikabinęs ant traktoriaus lėkštes važiuoja nuo namų į kitą kelio pusę. Matė, kad už 400–500 metrų atvažiuoja G. B. nuo namų iš kairės pusės ir D. K., važiuojančiam per kelią, užkirto su automobiliu skersai kelio. G. B. norėjo, kad D. K. nepervažiuotų per kelią. Pasigirdo triukšmas. Jis nestebėjo ir nematė kas ten vyksta. Tik vėliau jam D. K. papasakojo, kad G. B. jį sudraskė ir sudaužė telefoną. Negali pasakyti, ar nukentėjusysis buvo sumuštas. Matė, kad D. K. buvo suplėšyti kišeniai ir išplėštos sagos. Sudaužyto telefono nematė. Visi žino, kad G. B. smurtauja. Žino, kad G. B. pašalintas iš medžiotojų būrelio. Ikiteisminio tyrimo metu parodymai yra teisingi (t. 2, b. l. 100–101).

BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu buvo pagarsinti liudytojo S. J. V. parodymai, duoti 2018 m. gegužės 16 d. liudytojo apklausos metu. Liudytojas apklausos metu nurodė, kad įvykio metu buvo D. K. gyvenamojo namo kieme prie ūkio pastatų, (duomenys neskelbtini), ir kabino prie savo traktoriaus kultivatorių. Pamatė kaip D. K. traktoriumi važiuojant dirbti savo žemės, už kokių 300–400 m nuo jo, (duomenys neskelbtini) gatvės gale, kaip G. B. savo automobiliu „VW Cady“ užtvėrė šiam kelią. D. K. reikėjo kirsti (duomenys neskelbtini) g., kad galėtų įvažiuoti į savo dirbamą žemę. Kadangi buvo gana didelis atstumas jis žmonių neįžiūrėjo, todėl kas vyko toliau nestebėjo. Po kokio pusvalandžio pas jį į namus, (duomenys neskelbtini), atvažiavo D. K. Tada pamatė, kad yra suplėšyti jo marškiniai. Dar juokais paklausė: „- Kas tave sudraskė?“. G. K. papasakojo, kad G. B. išplėšė jį iš traktoriaus, sudraskė drabužius ir sudaužė telefoną, kai jis norėjo skambinti policijai. Parodo, kad D. K. yra geras, ramus žmogus, turi šeimą, kabinasi į gyvenimą, daug dirba. Nei jis, nei kiti miestelio žmonės su juo jokių konfliktų nėra turėję. G. B. žinomas visiems seniai, yra konfliktiškas, pats visur ir visada išprovokuoja konfliktus, nėra geras žmogus, jis susipykęs beveik su visais miestelio gyventojais (t. 1, b. l. 54–55).

2018 m. balandžio 22 d. fotolentelėje užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 8–9).

2018 m. balandžio 23 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018 m. balandžio 21 d. 12 val. 26 min. gautas pranešimas apie konfliktą tarp pranešėjo D. K. ir jo kaimyno G. B., kurio metu G. B. baltos automobiliu „VW Caddy“ jam, važiuojančiam traktoriumi „MTZ 82“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užblokavo kelią, reiškė pretenzijas dėl žemės sklypų, tempė iš traktoriaus. Konflikto metu pranešėjui buvo suplėšyti marškiniai bei sudaužytas mobilaus ryšio telefonas „Samsung“. Padaryta 400 Eur turtinė žala. G. B. atrodė neblaivus, iš įvykio vietos pasišalino. D. K. alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. ARKA-0024, patikros sert. Nr. 0804127, nustatytas 0,00 prom. blaivumas. Nuvykus pas G. B. į namus, jo žmona nurodė, kad jo nėra namuose, išvykęs į ligoninę dėl konflikto metu patirtų sužalojimų. 2018 m. balandžio 21 d. 16 val. 15 min. gautas pranešimas iš viešosios įstaigos „Šakių ligoninė“, kad į priėmimo skyrių kreipėsi G. B., kuriam diagnozuotas veido sumušimas. G. B. 2018 m. balandžio 21 d. 16 val. 26 min. alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. ARKA-0024, patikros sert. Nr. 0804127, nustatytas 0,00 prom. blaivumas (t. 1, b. l. 10).

2018 m. balandžio 30 d. savanoriško daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad D. K. tyrimui pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ ir marškinėlius (t. 1, b. l. 16–18); daiktai užfiksuoti apžiūros protokole su fotolenelėmis, nustatyta, kad suskaldytas mobiliojo ryšio telefono ekranas, marškinėliai ties pečiais suplėšyti (t. 1, b. l. 19–26); daiktai pakvitavimu grąžinti D. K. (t. 1, b. l. 27–28).

Teismo medicinos specialisto išvadoje (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad G. B. padaryta dešinio viršutinio žandikaulio 2 danties protezo defektas, lūpų gleivinės sužalojimas su paviršine žaizda viršutinėje lūpoje, sugijusia randu, kraujosruva dešinės kojos pirmo piršto panagėje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz.: ranka, kokiais tai aplinkos daiktais. Sužalojimai veide būdingesni smūgio sudavimui, o panagėje – tiek smūgio sudavimui, tiek trauminiam poveikiui. G. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 80–81).

Akistatos metu tarp kaltinamojo G. B. ir nukentėjusiojo D. K., prieštaravimų pašalinti nepavyko, abudu asmenys liko prie savo parodymų (t. 1, b. l. 93–94).

Nukentėjusysis D. K. reiškia patikslintą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos – 2 000 Eur bei dėl turtinės žalos – 400 Eur (t. 2, b. l. 40).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. 2K-54-222/2017 nutartyje pasisakyta, kad BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant minėtą BK straipsnį būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys, 2) grasinimai, 3) patyčios, 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnio 1 dalį veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-384-788/2018).

Kaltinamasis G. B. apklausiamas teisme savo kaltės dėl nusikalstamo veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, nepripažino. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog būdamas profesionaliu vairuotoju, suprasdamas, kad kelias yra tikrai nelegalus, suprasdamas, kad kyla realus pavojus eismo saugumui, viešajam interesui, nedraudžiančioje vietoje – (duomenys neskelbtini) gatvės kairės pusės kelkraštyje sustojo su savo automobiliu „VW Caddy“. Jis kelio neužtvėrė. D. K. pro jį laisvai galėjo pravažiuoti. Paminėjo, kad sustojo ir dėl to, kad D. K. laukus purškia vakarais, barsto trąšas. Jis norėjo tik geranoriškai pasikalbėti, kad negalima taip daryti. Tuo keliu negalima važinėti. Tada D. K. įvažiavo skersai kelio. Atsistojo ant kelio. D. K. užtvėrė pats kelią. Nežino kodėl nukentėjusysis sustojo. Vėliau teigė, kad nežino kas šioje situacijoje buvo pokalbio iniciatorius. Traktorių užgesino pats D. K. Jis nemoka užgesinti traktoriaus iš išorės. Jis išlipo iš savo automobilio. Jis D. K. nesudavė. Jis negalėjo už atlapų, kūno ar rankos paimti, nes nuo atidarytų durelių iki sėdinčio vairuotojo yra apie 120 cm, o jo ranka nuo kabinos pradžios tik 60 cm. Jokių muštynių ir grumtynių nebuvo. D. K. susinervavo, šoko iš kabinos ir vertėsi ant jo. Dar kelis kartus šiam sakė, kad baigtų. Tada ir jis savo veiksmų nekontroliavo. Jo paties telefonas buvo pas jį kišenėje, o D. K. telefono net nematė. Įvykio metu nieko nekeikė. Teismas tokios kaltinamojo G. B. versijos pateikimą vertina kaip jo siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi jis yra labiausiai ir tiesiogiai suinteresuotas šio proceso baigtimi. Vertinant G. B. parodymus, konstatuotina, kad jie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme yra prieštaringi, kaltinamasis, nupasakodamas aplinkybes, kaip ir dėl ko elgėsi su nukentėjusiuoju, painiojosi, keitė parodymus. Šią G. B. versiją paneigia kiti byloje surinkti įrodymai.

G. B. kiekvieną kartą duodamas parodymus nurodydavo vis skirtingas priežastis, kodėl jis sustojo. Pirmiausiai nurodė, kad sustojo, kadangi pamatė iš laukų, savavališkai padarytame keliuke važiuojantį traktorių „MTZ“, prie jo buvo prikabintas žemės ūkio padargas. Jam sukėlė įtarimą, kad D. K. galimai vairuoja traktorių neblaivus. Be to D. K. važiuodamas su tręštuvu teršė aplinką. Paminėjo, D. K. vakarais purškia ir barsto trąšas. Jis norėjo tik geranoriškai pasikalbėti, kad negalima taip daryti. Vėliau G. B. jau nebežinojo kas šioje situacijoje buvo pokalbio iniciatorius. Nukentėjusysis D. K. nurodė, kad G. B. pradėjo aiškinti, kad tai servitutinis kelias ir, kad jis negali šiuo važiuoti. G. B. pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais ir grasinti susidoroti. Teismas pažymi, kad kaltinamasis nepranešė teisėsaugos institucijoms apie jo manymu galimai daromą nusižengimą ar nusikalstamą veiką, pats nusprendė paauklėti kitos transporto priemonės savininką. Kaltinamojo veiksmai iš esmės buvo beprasmiai, nes jis D. K. galimai neteisėtai veiksmų neužfiksavo. Pastebėtina ir tai, kad eismo įvykio nebuvo, duomenų, kad būtų kilęs rimtas pavojus kaltinamojo ar kitų asmenų sveikatai ar net gyvybei, nėra. Todėl nukentėjusiojo daromas veiksmas – sukimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės į savo laukus kairėje, laikytinas mažareikšme dingstimi kaltinamajam atlikti tolesniems jo veiksmams, sutrikdžiusiems visuomenės rimtį ir tvarką.

Nukentėjusysis D. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad G. B. automobiliu užstatė traktoriaus priekį. Kadangi jis negalėjo įvažiuoti į kitą dirbamą lauką, todėl užblokuotas traktorius liko ant kelio. Tas pačias aplinkybes kaip ir nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu parodė ir liudytojas Sigitas J. V. Jis matė, kad D. K. važiuoja nuo namų į kitą kelio pusę. G. B. važiavo nuo namų iš kairės pusės ir D. K., važiuojančiam per kelią, užkirto su automobiliu skersai kelio. G. B. norėjo, kad D. K. nepervažiuotų per kelią. Teismas tiki nukentėjusiojo ir liudytojo Sigito J. V. parodymais, jog būtent dėl tokių kaltinamojo veiksmų – automobilio užstatymo ir užkirtimo traktoriui sukti iš (duomenys neskelbtini) gatvės į kairėje pusėje esančius laukus, G. B. siekė sukelti konfliktą, todėl atmetama kaltinamojo G. B. iškelta versija, kad jis norėjo su nukentėjusiuoju gražiai pasikalbėti, tačiau pats buvo užpultas.

Kaltinamasi iš pradžių neatsiminė ar užgesino traktorių iš lauko, vėliau teigė, kad traktorių užgesino pats D. K. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis nemoka užgesinti traktoriaus iš išorės. Tačiau nukentėjusysis nurodė, kad G. B. atėjo sustojusiam traktoriui iš priekio ir šį iš lauko užgesino. Šiuo atveju netikėti nukentėjusiuoju teismas neturi jokio pagrindo, nes jis visą laiką nurodė, kad būtent G. B. išjungė traktoriaus variklį iš išorės.

Kaltinamasis nurodė, kad D. K. telefono net nematė, o jo telefonas buvo pas jį kišenėje. Po atsikėlimo nuo žemės jis sėdo į savo automobilį ir išvažiavo į namus. Tačiau nukentėjusysis D. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pasakė G. B., kad skambina policijai. Paėmė telefoną. G. B. pasakė, kad policijos nereikia. Jis sudavė per rankas ir išmušė telefoną. Telefonas nukrito ant traktoriaus grindų. Jam per traktoriaus vairą nėjo pasiimti. Tada G. B. šį paėmė ir įsidėjo į kišenę. Lauke jiems besiverčiant iškrito ir G. B. telefonas. Tada jis paėmė G. B. telefoną, įsilipo į traktorių ir pasakė, kad policijai skambins iš jo telefono arba jie gali mainytis telefonais. Apsimainę telefonais ir tada pamatė, kad jam neina skambinti, nes jo telefonas yra sudaužytas. Nukentėjusiojo parodymai nuo pat pradžių dėl šios aplinkybės buvo nuoseklūs ir vienodi, todėl teismui nėra jokio pagrindo jais netikėti. Liudytojas B. A. kaip ir nukentėjusysis tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kai D. K. ir G. B. baigėsi imtis, D. K. įsisėdo į traktorių ir užsirūkė, o G. B. palipo ant traktoriaus laiptelio ir jie kabėjosi. Pokalbis truko tol, kol D. K. surūkė cigaretę. Teismui nėra pagrindo abejoti ir liudytojo B. A. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Šie jo parodymai nebuvo abejotini ar paneigti. Teismas pažymi, kad D. K. manydamas, kad G. B. yra neblaivus, pasakė, jog skambins policijai ir pradėjo rinkti bendrojo pagalbos centro numerį. Šie nukentėjusiojo veiksmai taip pat sukėlė nuteisto asmens pyktį ir padarė įtaką jo tolesniam elgesiui. Pilietiškas nukentėjusiojo elgesys, kilus abejonėms dėl vairuotojo blaivumo, ketinimas pranešti apie tai policijai, negali būti vertinamas kaip neteisėtas ar provokuojantis konfliktą. Byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusysis žodžiais įžeidinėjo kaltinamąjį ar kaip kitaip agresyviai elgėsi. Jo veiksmai nebuvo neteisėti, pavojingi ar amoralūs veiksmai, kurie paprastai galėtų iššaukti su geros moralės principais ir teise nesuderinamą kaltininko pasirinktą aiškinimosi būdą: lipant į svetimą transporto priemonę, atidarant duris, smūgiuojant per rankas D. K., kuris skambino bendrajam pagalbos centrui, ir kitą agresyvų elgesį (nukentėjusiojo ištempimą iš traktoriaus, jo pargriovimą ant žemės ir laikymą prispaudus ant žemės).

Kaltinamasis nurodo, kad D. K. jam spyrė su durelėmis. Smūgis buvo nemenkas. Po smūgio jis sukosi ir nuo laiptelių pasileido. Su durelėmis jį sutraumavo. Nors atlaikė, bet gerai apsvaigo tuo momentu. Jam teismo medicinos ekspertai nustatė nežymų sveikatos sutrikdymą ir jam buvo nuskeltas dantis. Jis D. K. nesudavė. D. K. susinervavo, šoko iš kabinos ir vertėsi ant jo. Dar kelis kartus sakė, kad baigtų. Jokių muštynių nebuvo. Pargriuvęs ant žemės pajuto kraujo skonį burnoje, nustūmė nuo savęs D. K. Nukentėjusysis D. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jį kaltinamasis išsitraukė iš traktoriaus pro kairę pusę į griovį. Jis buvo įsikabinęs į krūtinę ir stipriai suspaudęs. Jis visa laiką jį laikė. Jie kelkraštyje persivertė ir jis jį prispaudė ant žemės. G. B. buvo jam koją užlaužęs ir su keliu prispaudęs. Jis jam smūgių nesudavė. Tuo tarpu atvažiavo kaimynas B. A. ir pradėjo signalizuoti. Jie baigėsi imtis. Nukentėjusiojo parodymai nuo pat pradžių dėl šios aplinkybės buvo nuoseklūs ir vienodi, todėl teismui nėra jokio pagrindo jais netikėti. G. B. sužalojimai galėjo būti padaryti tiek susistumdymo metu, tiek kritimo ant žemės metu. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamasis G. B. dėl jo sužalojimo kreipėsi tik 16 val. 15 min., todėl šiuo konkrečiu atveju kyla abejonių ar tie sužalojimai iš viso buvo patirti įvykio metu. Policijai G. B. apie įvykį nepranešė, į įvykio vietą atvykę pareigūnai kaltinamojo sužalojimų neužfiksavo, nes nerado jo namuose.

Liudytojas B. A. kaip ir nukentėjusysis tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam nėjo pravažiuoti pro traktorių, kadangi traktorius stovėjo skersai kelio, todėl sustojo. Tuo metu vyrai susiėmė už atlapų tampėsi. Jie grūmėsi ir stumdėsi. Muštis jiems nebuvo kada, nes nebuvo laisvų rankų. Stumdymasis truko apie 5 minutes. Paskui sukrito ant kelio. Jis šiems „signalino“. Teismui nėra pagrindo abejoti liudytojo B. A. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Byloje nėra duomenų, kad jis dėl kokių nors priežasčių siektų apkalbėti G. B. Kaltinamojo G. B. pateiktos versijos tikrumu abejoti verčia ir tas faktas, kad kaltinamasis negali įtikinamai paaiškinti savo versijos, visiškai skirtingai aiškina tas pačias įvykio aplinkybes. Kaltinamasis bandė skirtumus šalinti ir teisminio tyrimo metu. Todėl teismas laiko, kad šie jo parodymų keitimo motyvai dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, yra nelogiški, teismo vertinimu išgalvoti, bei prieštaraujantys objektyviai bylos medžiagai, bei aukščiau ištirtiems įrodymams. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo G. B. parodymai nėra nuoseklūs, prieštarauja nukentėjusiojo, liudytojų parodymams, todėl teismas juos atmeta kaip kaltinamojo gynybinę versiją ir sprendžia, kad jo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta.

Teismo metu nustatyta, kad G. B. padaryti veiksmai atlikti viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) (važiuoja automobiliai, eina pėstieji). Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Taigi, – (duomenys neskelbtini) yra vieša vieta, kurioje bet kuriuo laiku gali praeiti ar pravažiuoti asmuo. Antras svarbus aspektas, susijęs su G. B. atliktų veiksmų vertinimu yra tas, jog jis ne tik atliko veiksmus viešoje vietoje, bet tai padarė kitų žmonių akivaizdoje – liudytojų B. A. ir S. J. V. Liudytojas S. J. V. parodė, kad už 400–500 m matė atvažiuojantį G. B., kuris D. K., važiuojančiam per kelią, užkirto su automobiliu skersai kelio. G. B. norėjo, kad D. K. nepervažiuotų per kelią. Pasigirdo triukšmas. Jis nestebėjo ir nematė kas toliau ten vyksta. Taigi visos šios išvardytos aplinkybės nerodo, kad G. B. savo elgesiu šokiravo ar šiurkščiai pažemino konfliktą mačiusį asmenį, nėra duomenų, kad šis konfliktas nutraukė jo planus, kadangi liudytojas S. J. V. nurodė, kad nuvažiavo savo keliais. Tačiau liudytojas B. A. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad stovėjo už 10–15 metrų ir įvykį stebėjo iš automobilio. Išlipęs į lauką nebuvo. Tuo metu vyrai susiėmė už atlapų tampėsi. Jie grūmėsi ir stumdėsi. Muštis jiems nebuvo kada, nes nebuvo laisvų rankų. Stumdymasis truko apie 5 minutes. Paskui sukrito ant kelio. Jis šiems signalizavo. Jie baigėsi imtis. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas B. A. papildomai nurodė, kad jis sustojo, kadangi buvo užtvertas kelias. Matė, kad vyrai susikibę rankomis. Jis nuo jų buvau apie 30 metrų atstumu, tačiau nematė, kad būtų suduoti smūgiai. Jis iš savo automobilio nelipo, stebėjo pro langą. Nenorėjo kištis ne į savo reikalus. Jie stumdėsi, matė kaip vyrai vienu metu pargriuvo ant žemės, matė, kad G. B. užvirto ant D. K. ir jį prispaudė, po to lyg tai D. K. paėmė už kojos ir suko. Jis tada pradėjo signalizuoti. G. B. pakėlė galvą pamatęs jo automobilį, pasižiūrėjo ir D. K. paleido. Taigi visos šios išvardytos aplinkybės rodo, kad G. B. savo elgesiu šokiravo konfliktą mačiusį asmenį – liudytoją B. A. Dėl tokių kaltinamojo veiksmų įvykio vietoje buvęs asmuo B. A. be abejonės sutriko, patyrė neigiamas emocijas, jis norėdamas nutraukti pradėjo signalizuoti bei gatvėje buvo sutrikdytas eismas.

G. B. gynėjas advokatas Sigitas Balaišis argumentuoja, kad konfliktas kilo ne dėl chuliganiškų paskatų, o dėl asmeninių nesutarimų, t. y. kaltinamasis norėjo tik pasikabėti su D. K. Tai, kad kaltinamasis svetimą turtą gadino viešoje vietoje, taip pat viešoje vietoje atlikti smurto veiksmai tarp dviejų ar daugiau asmenų nėra privatus vien jų reikalas, o tai jau laikoma įžūliu elgesiu, rodančiu nepagarbą aplinkiniams, sutrikdančiu visuomenės rimtį, tvarką, ir nors G. B. veiksmai truko neilgai, tai nepaneigia viešosios tvarkos pažeidimo fakto. Šios aplinkybės patvirtina, kad buvo pažeista viešoji tvarka ir žmonių rimtis, kaltinamasis viešoje vietoje ir kitų žmonių akivaizdoje elgėsi neprognozuojamai, įžūliai ir demonstratyviai, todėl kiti asmenys turėjo realų pagrindą bijoti jo neadekvačių veiksmų. G. B. veiksmų vertinimas atitinka įžūlaus elgesio požymio turinį. Akivaizdžios ir realios dingsties užsipulti D. K. nebuvo, todėl darytina išvada, jog kaltinamojo apsisprendimą nusikalstamai veikti lėmė ne asmeninės, o chuliganiškos paskatos. Kaip pretekstas tokiems veiksmams buvo panaudota mažareikšmė dingstis – nukentėjusiojo daromas veiksmas – sukimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės į savo laukus kairėje.

Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad G. B. įvykio metu sudaužė D. K. mobilųjį telefoną „Samsung“, grasino susidoroti, ištraukė asmenį iš traktoriaus, suplėšė nukentėjusiojo marškinėlius, pargriovęs ant žemės laikė D. K. prispaudęs. Tokie veiksmai teismų praktikoje vertinami kaip įžūlus elgesys, kuriuo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, t. y. kaip vienas iš alternatyvių BK 284 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos būdų, kuris ANK 481 straipsnio 1 dalyje nėra įtvirtintas. Byloje nustatyta ir tai, kad dėl G. B. neteisėtų veiksmų kilo BK 284 straipsnyje nurodyti padariniai – realus visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas (G. B. viešoje vietoje atliktus veiksmus matė kitas asmuo, kuris buvo papiktinęs ir jautėsi nemaloniai). Taigi G. B. padaryta veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį ir jų pasireiškimą užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo G. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skiriant kaltinamajam G. B. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, į kaltės formą ir rūšį, – nors pagal byloje nustatytas aplinkybes G. B. konfliktuodamas su D. K. neturėjo konkretaus tikslo pažeisti visuomenės tvarką ir viešąją rimtį, tačiau bendrais bruožais suprato, kad jo elgesys konflikto metu nesuderinamas su elgesiu gatvėje ir kad tai sutrikdys normalų eismą, tačiau taip elgtis norėjo, todėl veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – veika buvo padaryta iš chuliganiškų paskatų; į nusikalstamos veikos stadiją – nusikaltimas baigtas; į kaltinamojo asmenybę, į jo socialinį statusą, – kaltinamasis G. B. neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba, turi neįgalumą, gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašytas; Šakių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakterizuojamas kaip darbštus žmogus. Rūpinasi savo šeima. G. B. yra ūmaus, staigaus charakterio, dažnai elgiasi neapgalvotai, nesutaria su kaimynai, mažai bendrauja; į tai, kad byloje reiškiamas civilinis ieškinys.

Išvardintų aplinkybių visuma suteikia pagrindą manyti, kad bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti kaltinamajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei atsižvelgiant į tai, kad G. B. dirba, G. B. už padarytą nusikaltimą skirtina bauda. Yra pakankamas pagrindas manyti, kad tokia bausmė užtikrintų maksimalią kaltinamojo, nukentėjusiojo ir valstybės interesų pusiausvyrą, o tuo pačiu ir teisingumo principo įgyvendinimą. Baudos dydis nustatytinas arčiau BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytam baudos minimumui.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis G. B. laikinai sulaikytas nebuvo. Kaltinamajam G. B. kardomoji priemonė nepaskirta. Kaltinamajam kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo teismo neskirtina.

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas nukentėjusysis D. K. pareiškė 400 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos ir 2 000 Eur dėl neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 40).

Iš civilinio ieškinio matyti, kad įvykio metu buvo sugadintas nukentėjusiajam D. K. priklausantis mobilaus ryšio telefonas „Samsung“, t. y. suskilo telefono ekranas, kuris yra visiškai neveikiantis. Taip tai teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jam padaryta 5 Eur turtinė žalą dėl suplėšytų marškinėlių. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. K., prašydamas priteisti jam 405 Eur turtinę žalą jokių dokumentų, patvirtinančių, kada ir už kokią sumą jis pirko telefoną ir marškinėlius, nepateikė. 2018 m. balandžio 30 d. savanoriško daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad D. K. tyrimui pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ ir marškinėlius (t. 1, b. l. 16–18); daiktai užfiksuoti apžiūros protokole su fotolentelėmis, nustatyta, kad suskaldytas mobiliojo ryšio telefono ekranas, marškinėliai ties pečiais suplėšyti (t. 1, b. l. 19–26). Šie duomenys patvirtina, kad mobilaus ryšio telefono „Samsung“ ekranas buvo suskaldytas, o marškinėliai suplėšyti, todėl teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, kad dėl įvykio patyrė 405 Eur turtinę žalą, nes tai protinga, reali bei nėra nepagrįstai per didelė suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14/2012). Pareikštas ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintias visiškai ir iš kaltinamojo G. B. civiliniam ieškovui D. K. priteistina 405 Eur dydžio nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo

Ieškinyje dėl neturtinės žalos atlyginimo ir teisiamajame posėdyje nukentėjusysis nurodė, dėl neturtinės žalos ieškinį palaiko. Nurodė, kad susidūrimo su kaltinamuoju metu jis patyrė fizinius skausmus ir nepatogumus. Taip pat patyrė didelį išgąstį, nes nesitikėjo tokio chuliganiško ir žeminamo elgesio iš jam pažįstamo asmens. Po įvykio atsirado tam tikra baimė kai vienas susiduria su nepažįstamu asmeniu, atsirado nepasitikėjimas. Taip pat prarado saugumo jausmą, iki šiol persekioja netikrumo ir silpnumo jausmas,

Pagal CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iš esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbą yra ne kartą pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas, įvertinęs tyčinius kaltinamojo veiksmus bei atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. K. nedarbingumas nebuvo nustatytas, jokių duomenų apie liekamuosius reiškinius byloje nėra, byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad nukentėjusysis D. K. turėjo pakeisti asmeninio gyvenimo įpročius, atsisakyti iš dalies įprastinės veiklos ar patyrė kitų didesnių nepatogumų, į patirtus išgyvenimus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo prašoma neturtinės žalos suma nelaikytina proporcinga konstatuotiems neigiamiems padariniams, dėl to civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintinas, iš kaltinamojo G. B. priteisiant atlyginti 200 Eur neturtinės žalos nukentėjusiajam D. K. neturtinei žalai atlyginti (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

2019 m. balandžio 1 d. pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad nukentėjusysis D. K. sumokėjęs 500 Eur advokatui Gvidui Byčiui už dokumentų surašymą ir atstovavimą byloje (2 t., b. l. 93). Nukentėjusysis turi teisę baudžiamojoje byloje naudotis atstovo pagalba. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šioje byloje nukentėjusiojo išlaidos advokatui buvo pagrįstos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, tačiau geranoriškai kaltinamasis jos neatlygino, todėl nukentėjusysis turėjo pagrindą kreiptis dėl kvalifikuotos teisinės pagalbos teikimo. Esant šioms aplinkybėms, taip pat atsižvelgusi į protingumo ir teisingumo principus, bylos sudėtingumą, į tai, kad du posėdžiai neįvyko ir buvo atidėti dėl teisėjai ir prokurorui reikštų nušalinimų, vertina, kad nukentėjusiajam D. K. iš kaltinamojo G. B. priteistina visa bylinėjimosi išlaidų suma, kuri nėra nepagrįstai didelė.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsniu, teismas

nusprendžia:

G. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, ir skirti 90 MGL (4 500 Eur) dydžio baudą.

Kaltinamajam G. B. kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.

Civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo D. K. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos tenkinti visiškai.

Priteisti iš kaltinamojo G. B. 405 Eur (keturis šimtus penkis eurus) turtinės žalos nukentėjusiajam D. K..

Civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo D. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies.

Priteisti iš G. B. 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo civiliniam ieškovui D. K..

Kitoje dalyje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atmesti.

Priteisti iš kaltinamojo G. B. nukentėjusiajam D. K. 500 Eur (penkis šimtus eurų) turėtų išlaidų atstovo pagalbai apmokėti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.

Teisėja Loreta Masevičiūtė