- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-23
- Bylos Nr.
- 1A-684-954/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20178-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurga Vasiliauskienė, Arūnas Paštuolis, Algirdas Giedraitis
- Nuteistasis
- G. B.
- Nukentėjusysis
- D. K.
- Advokatai
- Mindaugas Skruibis
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Paštuolio ir Jurgos Vasiliauskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2019 m. birželio 26 d. nuosprendžio, kuriuo G. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje ir nuteistas 90 MGL (4 500 Eur) dydžio bauda.
Iš nuteistojo G. B. priteista nukentėjusiajam D. K. 405 Eur turtinės žalos, 200 Eur neturtinės žalos ir 500 Eur turėtų išlaidų atstovo pagalbai apmokėti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. G. B. nuteistas už tai, kad 2018 m. balandžio 21 d. apie 12.26 val., viešoje vietoje, ties (duomenys neskelbtini), vairuojančiam traktorių „MTZ 82“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), D. K., važiuodamas automobiliu „VW Caddy“, užblokavo kelią, neleisdamas D. K. pravažiuoti, demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, pašalinių asmenų akivaizdoje, iš chuliganiškų paskatų, išlipęs iš automobilio ir priėjęs prie traktoriaus, išjungė užvedimo svirtį, įlipęs į traktorių, keikė D. K. necenzūriniais žodžiais, tampė jį sugriebęs už drabužių, D. K. bandant telefonu kviesti pagalbą, tyčia smūgiavo per rankoje laikomą telefoną „Samsung“, jį išmušdamas iš rankos ir sudaužydamas, ištempė D. K. iš traktoriaus ir pargriovęs ant žemės laikė prispaudęs iki jo nusikalstamą veiką nutraukė įvykio vietoje sustojęs ir dėl jo nusikalstamų veiksmų negalėjęs gatve automobiliu pravažiuoti B. A., taip šiais savo veiksmais G. B. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, D. K. dėl sudaužyto mobiliojo telefono „Samsung“, kurio vertė 400 Eur, ir suplėšytų marškinių, kurių vertė 5 Eur, padarė 405 Eurų turtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Apylinkės teismas pripažindamas G. B. kaltu nurodė, kad G. B. veiksmai teismų praktikoje vertinami kaip įžūlus elgesys, kuriuo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, t. y. kaip vienas iš alternatyvių BK 284 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos būdų, kuris ANK 481 straipsnio 1 dalyje nėra įtvirtintas. Byloje nustatyta ir tai, kad dėl G. B. neteisėtų veiksmų kilo BK 284 straipsnyje nurodyti padariniai – realus visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas, taigi G. B. padaryta veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį ir jų pasireiškimą užtraukia baudžiamąją atsakomybę.
Šalies argumentai
3. Nuteistasis G. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2019 m. birželio 26 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.
3.1. Skunde nurodo, kad jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį priimdamas pirmos instancijos teismas privalėjo neginčijamai nustatyti, kad jo veiksmai sutrikdė visuomenės tvarką ir rimtį, sukėlė pasekmes ir jis siekė būtent tokių pasekmių atsiradimo. Jo įsitikinimu nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyti ir įrodyti jam inkriminuotos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai ir jis buvo nuteistas už nusikaltimą, kurio nepadarė.
3.2. Apeliantas nurodo, kad jo veiksmuose 2018 m. balandžio 21 d. nebuvo nei tiesioginės apibrėžtos, nei netiesioginės neapibrėžtos tyčios sutrikdyti viešą tvarką ir rimtį ar demonstruoti nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai. Jis turėjo aiškią asmeninę motyvaciją pasikalbėti su jo įsitikinimu netinkamai nuolatos besielgiančiu asmeniu. Jis siekė geranoriškai išsiaiškinti, kodėl nukentėjusysis traktoriumi savavališkai važinėja po laukus, traktoriumi su padargais išvažinėja ne keliu į (duomenys neskelbtini) gatvę, kas kelia grėsmę eismo saugumui, teršia gyvenamąją aplinką ir pan. Nagrinėjamoje situacijoje konflikto iniciatorius buvo pats nukentėjusysis, pirmas atlikęs aktyvius fizinius veiksmus.
3.3. Apeliantas pažymi tai, kad pats būtent D. K. pirmas atliko aktyvius smurtinius veiksmus jo atžvilgiu, bei toliau su juo konfliktavo patvirtina objektyvūs duomenys - teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 198/2018(10) ir liudytojo B. A. parodymai. Apelianto nuomone, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas neturėjo jokio pagrindo vertinti ir vadovautis prielaidomis, kad sužalojimai jam galėjo būti padaryti tiek susistumdymo metu, tiek kritimo ant žemės metu, bei abejoti, jog sužalojimus iš viso patyrė šio įvykio metu. Toks pirmos instancijos teismo vertinimas prieštarauja specialisto išvadoms, bei nuosekliems jo parodymams, kad veido sužalojimus jis patyrė nuo smūgio traktoriaus durelėmis, o kraujosruvą kojos piršto panagėje - slysdamas nuo traktoriaus laiptelių.
3.4. Apeliantas nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kada jis tiksliai kreipėsi į gydymo įstaigą ir tai patvirtina, kad nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos visos reikšmingos aplinkybės, nebuvo surinkti visi reikšmingi įrodymai, įvykis buvo tiriamas šališkai ir tendencingai, o pirmos instancijos teismo išvados paremtos ne įrodymų visetu, bet atskirais, selektyviai įvertintais įrodymais. Teismas nepagrįstai sureikšmino liudytojo Sigito J. V. parodymus. Šis asmuo yra nukentėjusio kaimynas ir draugas, iš jo skolinasi įvairų inventorių ir, todėl yra suinteresuotas bylos baigtimi.
3.5. Skunde nurodoma ir tai, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad jis viešoje vietoje gadino svetimą turtą (sudaužė nukentėjusio mobilųjį telefoną), grasino susidoroti, taip pat atliko smurtinius veiksmus (ištraukė asmenį iš traktoriaus, suplėšė marškinėlius, pargriovė ant žemės ir laikė prispaudęs) kas laikytina įžūliu elgesiu, rodančiu nepagarbą aplinkiniams ir trikdančiu visuomenės rimtį ir tvarką. Tokių aplinkybių konstatavimas yra pagrįstas vien tik D. K. parodymais, kurie yra suinteresuoti ir šališki. Esant konfliktiniams santykiams ir iš esmės priešingiems skirtingą procesinį suinteresuotumą turinčių proceso dalyvių parodymams, visas aplinkybes būtina vertinti itin rezervuotai. Reikšmingos aplinkybės turi būti pagrindžiamos ne vien tik vienos ar kitos šalies parodymais, bet ir kitais patikimais duomenimis. Nagrinėjamu atveju jokių kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių pirmos instancijos teismo konstatuotas aplinkybes nėra surinkta.
3.6. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta ir objektyviais duomenimis nebuvo patvirtinta, kad jis tyčia sudaužė D. K. mobiliojo ryšio telefoną. Telefonas galėjo būti nepataisomai sugadintas ir kaip daiktinis įrodymas pateiktas vėliau. Nepašalintos aplinkybės, kad „suskilus“ telefono ekrano stiklui, nebeveiktų visas telefonas. Nukentėjusiojo duotus parodymus dėl telefono sugadinimo aplinkybių paneigia ir jau minėto liudytojo B. A. parodymai.
3.7. Apeliantas nurodo, kad nagrinėjamo įvykio pradžioje tarpusavio santykyje buvo tik du asmenys, t. y. jis ir D. K., įvykis vyko gatvėje, kuri yra nutolusi nuo gyvenamųjų namų, įvykio pradžios niekas nematė, o liudininkas B. A. minėta gatve važiavo vėliau, jau vykstant tarpusavio konfliktui, be to viskas vyko santykinai neilgai. Skundžiamu nuosprendžiu jo veiksmai nėra įvertinti objektyviai ir bešališkai.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis G. B. ir jo gynėjas advokatas Mindaugas Skruibis prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo G. B. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo G. B. apeliacinis skundas atmestinas.
6. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas - kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad priešingai nei tvirtina apeliantas, apylinkės teismas įrodymų vertinimą reglamentuojančių baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepažeidė, o vien tai, kad apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu, ar teismo šališkumu. Teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje iš esmės labai detaliai ir motyvuotai yra pasisakęs dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų. Su pirmos instancijos teismo motyvais teisėjų kolegija iš esmės sutinka ir jų detaliai nekartoja, tik atsako į esminius apeliacinio skundo motyvus.
7. Sprendžiant G. B. kaltės klausimą dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 284 straipsnyje, padarymo, visų pirma pažymima, jog šiame straipsnyje aprašyta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiškiasi bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-410/2011). Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. Teismų praktikoje yra nuosekliai išaiškinta, kad BK 284 straipsnio prasme viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos, joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-796/2007, 2K-122/2008, 2K-159/2009, 2K-488/2012, 2K367/2012, 2K-27/2013 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Teismų praktikoje visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta pažeminti, šokiruoti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-55/2011, 2K-450/2010).
8. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis G. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme savo kaltės nepripažino. Apeliaciniame skunde nuteistasis G. B. nurodė, kad jo veiksmai neatitinka nei objektyvių, nei subjektyvių nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, sudėties požymių. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme G. B. nurodė, kad su D. K. norėjo tik geranoriškai pasikalbėti. Važiuodamas namo (duomenys neskelbtini), likus iki namų 190 metrų pamatė per dirvą, nesant toje vietoje jokio kelio, su traktoriumi važiuojantį D. K.. Traktorius išvažiavo iš savavališkai padaryto kelio. Prie traktoriaus D. K. buvo prisikabinęs trąšų barstytuvą ir važiavo įstrižai kelio – (duomenys neskelbtini) gatvės. Kadangi kelias yra tikrai nelegalus, (duomenys neskelbtini) gatvės kairės pusės kelkraštyje sustojo su savo automobiliu „VW Caddy“. Jis kelio neužtvėrė. D. K. pro jį laisvai galėjo pravažiuoti. Sustojo ir dėl to, kad D. K. purškia vakarais, barsto trąšas. Jis norėjo tik geranoriškai pasikalbėti, kad negalima taip daryti. Tada D. K. įvažiavo skersai kelio ir sustojo. Pats D. K. užtvėrė kelią. Traktorių užgesino pats D. K.. Jis nemoka užgesinti traktoriaus iš išorės. Po to išlipo iš savo automobilio ir prisiartinęs prie traktoriaus užlipo ant pirmojo laiptelio. Kadangi jo ūgis apie 190 cm, įsikibino į veidrodėlio kronšteiną ir pasuko rankeną norėdamas atsidaryti traktoriaus duris. Pasukus rankeną pajuto smūgį į veido sritį. Kad buvo padarytas sužalojimas patvirtina ir byloje esanti specialisto išvada, kurioje nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nuo smūgio, kuris buvo nemenkas, jis nuo laiptelio nulipo. Jis D. K. nesudavė. Jis negalėjo D. K. paimti už atlapų, nes nuo durelių, kai šios atsidaro, iki vairuotojo, kur pastarasis sėdi yra apie 120 cm, o jo ranka nuo kabinos pradžios tik 60 cm. Taip pat G. B. parodė, kad jokių muštynių ir grumtynių nebuvo. D. K. susinervavo, šoko iš kabinos ir vertėsi ant jo. Dar kelis kartus šiam liepė baigti, tačiau jis nesiliovė. Tuomet ir jis savo veiksmų nekontroliavo. Jokių muštynių nebuvo. Jo paties telefonas buvo pas jį kišenėje, o D. K. telefono net nematė. Įvykio metu nieko nekeikė. Anksčiau su nukentėjusiuoju nekonfliktavo.
8.1. Nors nuteistasis G. B. su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis nesutinka ir savo kaltę neigia, tačiau atkreipiamas apelianto dėmesys į tai, kad subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviais ir kaltės turinys atskleidžiamas ne tik pagal paties kaltinamojo parodymus, jo prisipažinimą ar neprisipažinimą dėl padarytos veikos, bet ir kitais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais duomenimis bei objektyviai nustatytomis aplinkybes. Be to, atkreipiamas apelianto dėmesys į tai, jog pagal teismų praktiką ne visada asmeninio pobūdžio paskatų buvimas paneigia veikos priešingumą viešajai tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316-222/2016).
8.2. Tai, kad G. B. pažeidė viešąją tvarką neabejotinai patvirtina iš esmės viso proceso metu išlikę nuosekliais nukentėjusiojo D. K. parodymai apie G. B. veiksmus jo atžvilgiu. Nors nuteistasis G. B. tvirtina, kad šioje byloje jis yra nukentėjusysis, nes buvo sužalotas, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas dėl šios aplinkybės padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Be to, pažymima ir tai, kad pagal BPK 255 straipsnio 1 dalies nuostatas baudžiamoji byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.
8.3. Nuosekliais nukentėjusiojo D. K. parodymais nustatyta, kad įvykio dieną jis iš savo namų servitutiniu keliuku norėjo pervažiuoti į kitoje (duomenys neskelbtini) gatvės pusėje esantį lauką. Tuo metu G. B. važiavo pagrindiniu keliu, todėl sustojęs šį praleido. Jam (duomenys neskelbtini) gatve pavažiavus 5–10 metrus, priešais važiavęs G. B. sustojo ir atbuline eiga grįžo atgal, užblokavo kelią važiuoti toliau, t. y. užstojo išvažiavimą iš (duomenys neskelbtini) gatvės į kitą šalimais esantį lauką. G. B. automobiliu užstatė traktoriaus priekį. Nesupratęs kas vyksta sėdėjo traktoriaus kabinoje. G. B. prie traktoriaus atėjo iš priekio, pastūmęs svirtelę prie siurblio šį užgesino. Tada užlipo ant laiptelių, atsidarė kabinos duris ir įsikabino jam į atlapus. Į pačią kabiną nelipo, tik įkišo galvą. Taip pat kaltinamasis keikė jį necenzūriniais žodžiais, grasino susidoroti, žadėjo „išmalti snukį“. G. B. aiškino, kad toje vietoje jis negali važiuoti. Dėl tokio G. B. netikėto elgesio sutriko. Bandė su G. B. kalbėtis gražiai, tačiau po to pasakė, jog skambins policijai. Pasiėmus telefoną į ranką, G. B. sudavė jam per rankas ir telefoną išmušė. Telefonas nukrito ant traktoriaus grindų. Jam per traktoriaus vairą telefono pasiimti nėjo. G. B. šį paėmė ir įsidėjo į kišenę. Po to G. B. jį išsitraukė iš traktoriaus kabinos. Jis buvo įsikabinęs į krūtinę ir stipriai suspaudęs. Po to kelkraštyje persivertė ir prispaudė prie žemės. Taip pat grumtynių metu G. B. užlaužė jam koją ir su keliu prispaudė. Dėl tokių G. B. veiksmų jautė skausmą. Kai vertėsi, iškrito ir G. B. telefonas. Tuo momentu pro šalį važiavo kaimynas B. A. ir pradėjo signalizuoti. Tada jis paėmė G. B. telefoną, įsilipo į traktorių ir pasakė, kad policijai skambins iš jo telefono arba jie gali mainytis telefonais. Apsimainius telefonais jis pamatė, kad jam neina skambinti, nes telefonas yra sudaužytas. Į policiją skambino iš kito telefono numerio. Grumtynių metu buvo suplėšyti jo marškinėliai ir sugadintas telefonas. Minėtus daiktus buvo pateikęs policijos pareigūnams, kurie po to jam tuos daiktus gražino. Tai, kad nukentėjusysis D. K. iš tiesų buvo pateikęs policijos pareigūnams jo nurodytus daiktus, patvirtina byloje esantis apžiūros protokolas ir foto nuotraukos (1 t., b. l. 19–25). Iš apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtas tiek mobiliojo ryšio telefonas, tiek marškinėliai. Apžiūros protokolas patvirtina, kad pateiktas apžiūrai telefonas yra suskilusiu ekranu bei neįsijungia, taip pat užfiksuota, kad marškinėliai ties pečiais abiejose pusėse užsegimo perplėšti.
8.4. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, nenustatė jokių reikšmingų aplinkybių, dėl kurių nukentėjusysis D. K. būtų suinteresuotas duoti neteisingus parodymus prieš nuteistąjį G. B., tokiu būdu siekdamas jį apkalbėti bei melagingai apkaltinti. Be to, nuoseklius nukentėjusiojo D. K. parodymus patvirtina ir liudytojų B. A. bei S. J. V. parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme.
8.5. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme B. A. patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir parodė, kad įvykio dieną važiuodamas namo (duomenys neskelbtini), pamatė stovintį traktorių ir priekyje traktoriaus, beveik pakelės griovyje – automobilį „VW Caddy“. Artėdamas prie tos vietos matė, kad du asmenys prie traktoriaus stumdosi, bet iš toli jų nepažino. Privažiavęs arčiau atpažino, kad prie traktoriaus stumdėsi D. K. ir G. B.. Jam gatve pravažiuoti neliko vietos dėl to jis sustojo. Matė, kad juodu buvo susikibę rankomis. Jis iš savo automobilio nelipo, konfliktą stebėjo pro langą. Nenorėjo kištis ne į savo reikalus. Jie stumdėsi, matė kaip juodu vienu metu pargriuvo ant žemės. G. B. užvirto ant D. K. ir jį prispaudė, po to lyg tai D. K. paėmė už kojos ir suko. Tada jis pradėjo signalizuoti. G. B. pamatęs jo automobilį, pasižiūrėjo ir D. K. paleido. Tada abudu atsistojo. D. K. įlipo į traktorių, G. B. atsistojo ant traktoriaus laiptelio iš kairės. D. K. užsirūkė, o G. B. jam kažką aiškino, mosavo rankomis, kokias 5 minutes. G. B. nulipo nuo traktoriaus laiptelio, sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo. Po to traktoriumi D. K. nuvažiavo į savo laukus, taip jam atlaisvino pravažiavimą ir jis parvažiavo į savo namus. Jam matyta situacija buvo nekasdieninė, neigiama, jam buvo nejauku, kadangi vyrai stumdėsi kaip vaikai. Jam baimės nesukėlė, bet žiūrėti buvo nemalonu.
8.6. Nors liudytojas S. J. V., G. B. ir D. K., konfliktą matė maždaug iš 400 m atstumo, tačiau jo parodymai patvirtina, kad G. B. savo automobiliu „VW Cady“ užtvėrė D. K. kelią. D. K. važiuodamas traktoriumi norėjo kirsti (duomenys neskelbtini), kad galėtų įvažiuoti į savo dirbamą žemę. Kadangi buvo gana didelis atstumas jis žmonių neįžiūrėjo, todėl kas vyko toliau nestebėjo. Po kokio pusvalandžio pas jį į namus atvažiavo D. K.. Tada pamatė, kad yra suplėšyti jo marškiniai. D. K. papasakojo, kad G. B. išplėšė jį iš traktoriaus, sudraskė drabužius ir sudaužė telefoną, kai jis norėjo skambinti policijai.
8.7. Taip pat apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė, jog konfliktas tarp G. B. ir nukentėjusiojo D. K. vyko viešoje vietoje. Tiek nukentėjusiojo D. K., tiek ir pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų parodymai patvirtina, kad G. B. neteisėtus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu atliko (duomenys neskelbtini) gatvėje, Gerdžiūnų kaime. Nors minėta vieta ir yra kaimo teritorijoje, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad yra apsupta gyvenamųjų namų, į ją bet kuriuo metu gali laisvai pateikti pašaliniai asmenys. Tai, kad G. B. elgesys tikrai galėjo atkreipti aplinkinių dėmesį ir juos šokiruoti patvirtina ir nukentėjusiojo bei liudytųjų B. A. bei S. J. V., kurie matė nuteistojo ir nukentėjusiojo konfliktą, parodymai. Pažymėtina, kad B. A. duodamas parodymus patvirtino, kad jis matė kaip prie traktoriaus stumdėsi D. K. ir G. B., po ko susikibę pargriuvo, G. B. pradėjo sukti nukentėjusiajam koją. Dėl tokių veiksmų jis negalėjo važiuoti gatve, tik po jo signalo G. B. paleido nukentėjusįjį, tačiau ir po to ėjo paskui D. K., kuris jau buvo įlipęs į traktorių, kažką aiškino, mojavo rankomis. Šie duomenys neabejotinai patvirtina, kad visuomenės rimtis ir tvarka neabejotinai buvo sutrikdyta ir pagrindo abejoti G. B. kalte padarius jam inkriminuotą BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie nuteistojo G. B. veiksmai rodo, kad jis veikė tyčia ir, būdamas suaugęs bei subrendęs asmuo, turėjo ir privalėjo suprasti, kad tokiais savo įžūliais veiksmais – viešoje vietoje vartodamas necenzūrinius žodžius, tampydamas D. K. sugriebęs už drabužių, o nukentėjusiajam bandant telefonu kviesti pagalbą, tyčia smūgiuodamas per rankoje laikomą telefoną, jį išmušdamas iš rankos ir sudaužydamas be to, ištempęs D. K. iš traktoriaus ir pargriovęs ant žemės laikydamas prispaudęs iki jo nusikalstamą veiką nutraukė įvykio vietoje sustojęs ir dėl jo nusikalstamų veiksmų negalėjęs gatve automobiliu pravažiuoti B. A. – jis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, taip sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką. Esant šioms aplinkybėms, abejoti tuo, kad G. B. tyčia buvo nukreipta pažeisti viešąją tvarką, teisėjų kolegija neturi objektyvaus pagrindo.
9. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog apeliaciniame skunde išdėstytos nuteistojo G. B. abejonės dėl jo kaltumo jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl jo kaltės. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Nuteistojo skundo motyvai, kad jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, jis nepadarė, yra argumentuotai paneigti minėtais nukentėjusiojo D. K. bei liudytojų D. A. ir S. J. V. parodymais bei apylinkės teismo nuosprendyje išvardintais kitais įrodymais. Pripažindamas G. B. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, juos ištyrė ir patikrino laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų, įvertino juos pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Skundžiamame teismo nuosprendyje aiškiai išdėstyti motyvai, kuriais grindžiamos teismo išvados, todėl nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija, remiantis vien tik apelianto savaip pateikiama, tačiau objektyviais duomenimis neparemta nagrinėjamų įvykių versija, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.
10. Teisėjų kolegija nenustatė, kad byloje ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu būtų padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą apkaltinamąjį nuosprendį, kuriame išvadas dėl nuteistojo kaltės pagrindė bylos duomenimis ir tinkamai jas motyvavo, todėl nuosprendį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra. Nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo G. B. apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo G. B. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.