Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, susituokęs, turintis vidurinį išsilavinimą, bedarbis (registruotas Užimtumo tarnyboje), gyvenantis kodas (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ten pat, teistas Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 10 mėnesių, bausmę atlikęs 2021 m. liepos 5 d., teistumui neišnykus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. R. 2022 m. birželio 10 d. apie 20 val. 00 min., namuose, kodas (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be aiškios priežasties tyčia vieną kartą kirvuko ašmenimis smogė kartu bute buvusiam kaimynui G. G. į galvos sritį, padarydamas jam žaizdą viršugalvio kairėje pusėje su kaktikaulio lūžiu, šiuo fiziniu smurtiniu veiksmu sukėlė G. G. fizinį skausmą bei padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šiais savo veiksmais R. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

R. R. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad įvykio dieną su nukentėjusiuoju šventė jo pašalpos gavimą, vartojo alkoholinius gėrimus, apie 20.00 val. paprašė, kad nukentėjusysis išeitų iš jo būsto, jis nesutiko, šalia gulėjo kirvukas mėsai kapoti, su tuo kirvuku užsimojo, norėjo jį tik pagąsdinti, buvo neblaivas, neapskaičiavo, neturėjo tikslo sužaloti žmogų. Gyvena su sugyventine, gerai sutaria. Susitiko, kai jis nuėjo pats pas nukentėjusįjį ir paprašė paskolinti pinigų – 10 Eur, o paskolino 5 Eur. Paskui nukentėjusysis atėjo į svečius, jie nusprendė nueiti nusipirkti alkoholio. Pirko 0,7 l „Lietuviška“ degtinės. Grįžo į jo namus ir ją vartojo. Iš pradžių nebuvo daugiau žmonių, o paskui grįžo jo sugyventinė R. U., jie buvo jau išgėrę, ji viską matė, ji buvo virtuvėje. Galimai buvo atėjusi nukentėjusiojo sugyventinė, bet paskui ji išėjo. Būdama svečiuose ji galimai gėrė alaus, kurį pati ir atsinešė. Visi keturi šnekėjosi, gėrė. Jis užsimanė miegoti, todėl norėjo, kad nukentėjusysis išeitų. Nepamena, kad būtų susipykę su nukentėjusiuoju dėl R. U.. Nukentėjusysis norėjo baigti gerti degtinę, neišėjo iš jo namų, trenkė jam į veidą, dėl to jis nukrito ant grindų. Norėdamas nukentėjusįjį pagąsdinti, paėmė prie balkono buvusį kirvį, skirtą mėsai kapoti, kuris buvo ant grindų prie balkono. Priėjo prie nukentėjusiojo laikydamas rankoje kirvį. Kokioje pozicijoje tuo metu buvo nukentėjusysis, nežino. Jis sėdėjo ant lovos. Užsimojo kirviu, norėdamas pagąsdinti, bet neapskaičiavo judesio ir kirvukas pasiekė nukentėjusiojo galvą Tai yra kai nukentėjusysis į jį pažiūrėjo, stojosi, jam trinktelėjo. Suprato, kad toks jo elgesys pavojingas, numanė, kad gali sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą. Tai yra numanė, kad kirvis gali iškristi iš rankų ir sužaloti kitą asmenį, bet pats sužaloti nenorėjo, nuo nukentėjusiojo stovėjo pusės metro atstumu. Matė nemažai kraujo, bet sąmonės nukentėjusysis neprarado. Neturėjo jokios intencijos sužaloti nukentėjusįjį. Sudavė jam per neatsargumą. Gailisi, kad taip įvyko. Po to jam buvo šokas, nes nukentėjusysis grasino, kad su juo susidoros, apsirengė ir pabėgo pro duris. Pirmas išbėgo nukentėjusysis. Girdėjo, kaip šis, būdamas koridoriuje, kvietė medikus. Ejo link kodas (duomenys neskelbtini), nieko nesutiko, eidamas nugriuvo, ieškojosi pagalbos. Po to sutiko pareigūnus, kurie jį nugabeno į klinikas. Pareigūnams sakė, kad jį užpuolė nepažįstamas žmogus. Apie įvykį su nukentėjusiuoju neminėjo, apie panaudotą smurtą nesakė. Gydymo įstaigoje sutiko nukentėjusįjį, kuris jam grasino. Jam tą dieną tikrino neblaivumą, alkotesterio rezultatas užfiksuotas teisingai. Įvykio metu buvo apsvaigęs. Jei nebūtų vartojęs alkoholio, taip nebūtų atsitikę. Su nukentėjusiuoju sudarė taikos sutartį, jie susitaikė, darbar santykiai geri, bendrauja, tačiau nebesusitinka, kaip anksčiau. 2019 m. buvo nuteistas, kai švęsdamas savo kodas (duomenys neskelbtini) gimtadienį smurtavo prieš sugyventinę. Apsvaigęs nuo alkoholio elgiasi įprastai ramiai, nebent yra išprovokuojamas.

Be paties kaltinamojo parodymų, jo kaltė grindžiama baudžiamojoje byloje apklaustų nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, taip pat byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusysis G. G., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad įvykio dieną dviese su kaltinamuoju įsigijo 0,7 litro talpos butelį degtinės, vartojo alkoholį. Po to grįžo R. U. ir tuomet atėjo R. O., su kuria gyvena. Ji atnešė dar 0,5 l talpos butelį degtinės. R. O. išgėrė alaus ir išėjo. Sėdėjo ant sofos. Iš pradžių nekonfliktavo, bet vėliau galbūt kaltinamajam kilo pavydas, kad R. U. atsisėdo šalia jo. Jam sėdint ant sofos, balkonas buvo dešinėje. Kaltinamasis kažkur nuėjo, o jis sėdėjo pasilenkęs. Nepamena, kad trenkė kaltinamajam į veidą. Galimai jis pats dėl girtumo nukrito, o gal ir susistumdė. Su kirviu prieinančio kaltinamojo nematė, bet ten kur jis sėdėjo, prie jo buvo galima prieiti tik iš priekio, ne iš nugaros. Kai kaltinamasis jam pataikė kirviu ir praskėlė viršugalvį, gal ir pasikėlė nuo sofos. Matė kraujo lašus. Kaltinamojo sugyventinė jam padėjo, o kur vėliau buvo kaltinamasis, nežino. Atvažiavo policijos pareigūnai, greitoji. Gydymo įstaigoje buvo apžiūrėtos jo rankos, jokių sužalojimų neužfiksuota.

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu pagarsino nukentėjusiojo parodymus, duotus ikiteisminio turimo metu (1 t., b. l. 42-45, 61-64, 48-50). Nukentėjusysis parodė, kad 2022 m. birželio 10 apie 18.00 val., pas jį į namus kodas (duomenys neskelbtini) atėjo kaimynas R. R., gim. kodas (duomenys neskelbtini) m. Jau atėjęs, R. R. buvo neblaivus. Jis taip pat buvo neblaivus. Jis paprašė paskolinti pinigų, kad nusipirktų alkoholinių gėrimų. Jis R. R. pasakė, kad pinigų jam neskolins, bet gali nupirkti jam alkoholio. Jis nuėjo į parduotuvę ir nupirko 0,5 l talpos butelį degtinės ir 1,5 l talpos alaus „Tauro“, 6,5 % stiprumo. Grįžus namo R. R. pasikvietė jį pas save į namus. Jis nuėjo pas R. R. į butą, esantį kodas (duomenys neskelbtini), kur jie kartu vartojo alkoholį. Prie jų prisijungė ir alkoholį vartojo R. R. sugyventinė ar sutuoktinė R. U.. Ji gėrė mažiausiai alkoholio iš jų. Bevartojant alkoholį, R. R. jį apkaltino, kad jis neva lenda prie R. U., jai simpatizuoja. Jis pasakė, kad prie jos nelenda, nes pats turi savo sugyventinę. R. R. išėjo į virtuvę. Buvo maždaug 20.00 val. Sėdėdamas kambaryje, nugara į virtuvę, į kurią nuėjo R. R., pajautė vieną stiprų ir aštrų smūgį į galvą, po ko pradėjo stipriai kraujuoti iš galvos. Jis iš karto atsisuko ir pamatė, kad prie pat jo, jam iš nugaros, iš kur ir buvo suduotas smūgis, stovi R. R., rankoje laiko kirvį pailga metaline dalimi, skirtą mėsai kapoti. Net neabejoja, kad minėtą smūgį sudavė būtent R. R.. Jam atsisukus, R. R. metė tą kirvį ant grindų ir išbėgo pro duris iš namų. Nesitikėjo, kad R. R. gali prieš jį smurtauti, juo labiau, kad jis gali smogti jam į galvą kirviu. Patyrė ne tik stiprų fizinį skausmą, bet ir didelį sumišimą, stresą, jaudulį. Bute likusi R. U. jam ant galvos uždėjo rankšluostį, nes iš kirviu prakirstos vietos jo galvoje stipriai bėgo kraujas. Kas iškvietė grietąją medicinos pagalbą, neprisimena dėl savo pojūčių tuo metu. Atsimena tik tiek, kad medikai greitai atvažiavo, sutvarstė jam kraujuojančią žaizdą ir skubiai nuvežė į LSMUL Kauno klinikų Skubios medicinos pagalbos skyrių, kur jam nustatė kirstinį kaulo sužalojimą, o minkštuosiuose audiniuose – oro tarpus ir kaulo skeveldras, diagnozavo galvos plaukuotosios dalies žaizdą. Jis patvirtina, kad prieš R. R. smūgį kirviu jam į galvą jie tik žodžiu pasiginčijo, jokios grėsmės nejuto, ta konfliktinė situacija nebuvo grėsminga ir R. R. išeinant iš kambario į virtuvę, jam atrodė, kad jie jau baigė konfliktuoti. Tarp jo ir R. R. jokių muštynių ar kitokio fizinio kontakto nebuvo, jis R. R. neprilietė. Maždaug po poros valandų nuo to laiko, kai jį pristatė į LSMUK Skubios pagalbos skyrių, jis pamatė tame pačiame ligoninės skyriuje ir R. R.. Tuo metu pas jį buvo atvykę policijos pareigūnai. R. R. matė tik iš toli, policijos pareigūnai jam neleido su R. R. pasikalbėti, norėjo jo paklausti, kodėl jis su juo taip pasielgė. Kai į ligoninę atvyko R. R., pas jį tuo metu buvę policijos pareigūnai paprašė parodyti savo rankas, vizualiai jas apžiūrėjo, ypač plaštakų srityje, siekė išsiaiškinti, ar ant jo kūno buvo kokių nors savigynos, grumtynių ar kitokio smurto žymių. Jie fotografavo jį, taip pat ir jo rankas. Kaip minėjo, jis R. R. nelietė, jokių grumtynių tarp jų nebuvo, o jis smogė jam iš pasalų, todėl jokių žymių ant jo rankų nebuvo. Dėl ko R. R. kreipėsi į ligoninę ar buvo į ją pristatytas, nežino. D. R. R. nematė, kur jis yra, nežino. Kiek jam žinoma, R. R. namuose nėra, nes pas jį į namus po įvykio, kitą dieną kelis kartus buvo nuėjusi jo sugyventinė R. O., niekas buto durų jai neatidarė. R. U., kiek jam žinoma, kažkur dirba, į darbą išeina labai anksti, o grįžta labai vėlai. Kur dirba R. U., nežino, lyg yra minėjusi, kad įmonėje, kur gamina pakuotes, servetėles, kitas valymo priemones. Stacionarinis gydymas jam nebuvo paskirtas, tačiau jam paskirtas ambulatorinis gydymas, jį tęs. Dėl minėto 2022 m. birželio 11 d. įvykio kreipėsi į Kauno miesto poliklinikos Šančių padalinį pas chirurgą, vėliau tęs gydymą pas šeimos gydytoją. Jam yra išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Kiek truks jo gydymas, gydytojai neprognozuoja. Gydosi, vaikšto į perrišimus. Savo iniciatyva pas teismo medikus nesikreipė, tačiau, jeigu yra poreikis atlikti teismo medicininį tyrimą, nuvyks apžiūrai pas teismo mediką. Dėl įvykio patyrė fizinį (juto fizinį skausmą, patyrė sužalojimą, kurio gydymą tebetęs), moralinį (patyrė stresą, išgąstį, jam sunku užmigti, atsirado nepasitikėjimas žmonėmis, nesaugumo jausmas) skausmą. Kol kas turtinės žalos nepatyrė, tačiau teks pirkti vaistus, todėl neabejotinai dėl šio įvykio turės ir turtinių nuostolių (1 t., b. l. 42–45). Papildomai nukentėjusysis G. G. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad sužalojimus, išvardytus teismo medicinos eksperto išvadoje, tokius kaip kraujosruva kairiame žaste, kraujosruva kairėje plaštakoje, pasidarė pats atlikdamas būsto remontą. Šie sužalojimai nebuvo padaryti R. R. jų konflikto metu. Taip pat nori paminėti, kad 2022 m. liepos 27 d. su R. R. sudarė taikos sutartį, kurios metu jis jam atlygino patirtą turtinę ir neturtinę žalą, dėl ko jis atsisakė reikšti civilinį ieškinį ir dėl žalos atlyginimo R. R. pretenzijų neturi (1 t., b. l. 48–50).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis šiuos parodymus patvirtino ir patikslino, kad kaltinamasis jam už nugaros negalėjo užeiti. Kaltinamojo veiksmai nebuvo atlikti iš pasalų. Gal jis norėjo tik pagąsdinti, jis pats tuo metu buvo išgėręs. Nepamena, ar stojosi, ar sėdėjo, kai buvo suduotas smūgis. Prieš suduodamas R. R. nieko nesakė, tik prašė eiti namo. Jam padarytas sužalojimas – 7 cm žaizda, bėgo kraujas. Šiuo metu su kaltinamuoju jo santykiai yra normalūs, jam atleido.

Liudytoja R. O. parodė, kad paties įvykio ji nematė, nes buvo išėjusi namo. Prieš įvykį ji, kaltinamasis, nukentėjusysis vartojo alkoholį. Taip pat su jais buvo iš darbo grįžusi R. U.. Kartu kvietė eiti ir G. G., nes pastebėjo, kaip R. R. pradėjo elgtis keistai, blaškytis, bet jis liko. Konflikto jokio nebuvo, bet R. R. yra pavydus. Nukentėjusysis bendravo apie darbą su jo sugyventine. Kirvio kambaryje taip pat nematė. Jai išėjus, už 5 min. atbėgo G. G., išsikvietė greitąją ir policiją. Jo telefonas buvo likęs namuose. Jo veidas, galva buvo kruvini, ant galvos buvo uždėtas rankšluostis. Su juo atėjo ir R. U., ji laikė rankšluostį. Sakė, kad jam sudavė kirviu. R. U. tik kitą dieną išėjo namo. R. U. jai sakė, kad bijojo R. R. grįžtančio, nes jis vieną kartą ją yra subadęs peiliu. Kai išgeria, R. R. yra karštakošis, šiuo metu jis nevartoja alkoholio. Dabar jų santykiai geri, kaimyniški.

Liudytoja R. U. parodė, kad įvykio dieną dirbo, grįžo namo ir rado kaltinamąjį su nukentėjusiuoju, R. O. geriančius degtinę ir alų. Kaimynas pasiūlė išgerti ir jai. Ji išgėrė. R. O. išėjo. R. R. atsibodo ir paprašė eiti namo ir nukentėjusiojo, bet jis atsisakė, sakė, kad išeis, kai baigs gerti. Ji buvo virtuvėje, kai išgirdo, kad jie stumdėsi. Matė, kaip R. R., eidamas su kirviu, G. G. sakė: „eik iš čia“. G. G. kėlėsi, įvyko smūgis, pasipylė kraujas. Ji atnešė rankšluostį. R. yra labai geras žmogus, bet jis negali vartoti alkoholio, jis išgėręs pasikeičia, tampa labai pavydus. Buvo ją sužalojęs peiliu 2018 m. Jo nebijo, minėtas įvykis neįtakoja jos parodymų. Lyg G. užpykęs puolė, R. atsitrenkė į balkono duris, buvo mėlynė. Kai atsikėlė prie balkono, R. pagriebė kirvį, kuris buvo krepšyje balkone. Balkonas tuo metu buvo atidarytas. Norėjo pagąsdinti, kad G. G. išeitų, jis ėjo link jo, G. sėdėjo ant lovos, R. prašė, kad išeitų, priėjo, laikė kirvį užsimojęs. G. kėlėsi, jis turėjo matyti tą kirvį, R. R. sulaikė smūgį, bet vyko susidūrimas. R. R. nenorėjo jo sužaloti. Matė kraują, bet sužalojimas nebuvo labai didelis. R. iškart pabėgo, o G. išėjo, ji paskui jį nėjo. Jei R. O. nurodė, kad ji ėjo su G., tai gali būti, kad nuėjo pasižiūrėti, ko gero, ir liko nakvoti. Kai grįžo, buvo diena. R. nebuvo namuose, jis negrįžo per visą naktį. R. po įvykio blogai vertino savo veiksmus, sakė, kad negali griebti į rankas įrankių. Po šio įvykio R. su G. susitaikė, R. ėjo atsiprašyti, sumokėjo 500 Eur. Neatsimena, kad po įvykio atvažiavusiems pareigūnams būtų sakiusi, kad R. R. nukentėjusiajam sudavė vieną ar du smūgius. Pareigūnai pasiėmė kirvį iš maišo, į kurį jį buvo įmetęs kaltinamasis.

Liudytojas K. R. parodė, kad kaltinamasis yra jo sūnus. R. R. pasakojo, kad buvo įvykęs nesusipratimas jo bute. Buvo geriama degtinė, alus. Sūnus paprašė, kad kaimynas išeitų iš buto, bet jis neišėjo, nes dar buvo likę degtinės. Sūnus sakė, kad susimušė. Be kaltinamojo jokio kito artimo žmogaus neturi. Jo sutuoktinė mirusi, jo sveikatos būklė prasta. Yra darbų, kurių negali atlikti, juos atlieka sūnus. Su sūnumi bendrauja gana dažnai telefonu, kai reikia, susitinka. Negali pasakyti, ar R. R. dažnai vartoja alkoholį. Dėl šio įvykio sūnus blogai vertina savo veiksmus, kirviu jis užsimojo netyčia, gal norėdamas pagąsdinti nukentėjusįjį.

Liudytojas E. M. parodė, kad jis dirba Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate. Ten pat dirbo birželio mėnesį, surašė tarnybinį pranešimą, jame aplinkybės nurodytos teisingai. Į įvykio vietą atvyko su kolegomis Kačinsku ir Jakuboniu, buvo dvi moterys vienoje patalpoje, teigė, kad išgertuvių metu kilo konfliktas ir buvo trenkta kirviu. Trenkęs asmuo pasišalino. Kiti kolegos jį rado 3 kilometrų atstumu. Įvykio vietoje matė nukentėjusįjį, jis buvo subintuota galva. Teigė, kad jam buvo trenkta kirviu. Visi asmenys atrodė neblaivūs. Buvo ir bute šalimais, kuriame įvyko įvykis. Jame rado kirvį, kuris buvo įdėtas į maišą, buvusį prie durų. Ant metalinės smailios jo dalies matėsi kraujo dėmės. Taip pat kraujo dėmės buvo kambaryje ant grindų. Kaltinamojo sugyventinė iš pradžių nenorėjo jų įleisti į butą, gynė kaltinamąjį, nenorėjo suteikti informacijos, duoti jo telefono numerio. Nukentėjusysis pasakojo, kad įvykio metu sėdėjo ant lovos.

Specialistas Ą. S. paaiškino, kad specialisto išvadoje užfiksuotos aplinkybės, iš kurių galima spręsti, kad žaizda nukentėjusiojo galvoje buvo apie 0,5–1 cm gylio. Galvos kaulų storis nevienodas. Skliauto kaulai turi išorinę plokštelę, o iš kitos pusės yra vidinė plokštelė. Šiuo atveju, smūgio metu buvo pažeista tik dalis išorinės plokštelės, nebuvo kiaurinio kaulo pažeidimo. Kai kietas bukas daiktas traiško išorinę plokštelę, kuri yra trapi, mažos skeveldros atšoka, kaip ir yra dabar –kertamasis judesys kietu buku daiktu, mažos skeveldros atšoko. Nebuvo kiaurinio sužalojimo, buvo žaizda, oras pateko į žaizdą virš kaulo. Kaukolės ertmėje kraujo nėra, sužalojimas nebuvo sunkus –lūžis buvo ne atviras. Teoriškai minėti sužalojimai galėjo būti padaryti abiem nurodytais būdais, tai yra galima ir nukristi, o galimai ir kūnas judėjo bei atsitrenkė į kokį fiksuotą daiktą. Negalėtų žmogus tik stodamasis taip atsitrenkti į kirvį, laikomą jam virš galvos, tokios žaizdos tikrai nebūtų, neįtikėtina, kad taip stojantis viršugalvis būtų sužalotas, nebent šoktų stipriai iš vietos koks jaunas sportiškas žmogus, gal tik gali į peilį griūdamas taip susižaloti, bet kitaip tai tikrai negalėtų. Kirvio ašmenimis buvo padarytas sužalojimas, buvo skeveldrėlės kaukolėje, kitu atveju atskilimo skeveldros tokios nebūtų, tik su ašmenimis toks sužalojimas padaromas. Negali pasakyti, kaip stovėjo tas asmuo, kuris laikė kirvį už koto – ar iš priekio, aš iš kitos pusės, nėra galimybės tą nustatyti. Tas smūgis kirviu nebuvo labai stiprus, nes nebuvo tokio gilaus sužalojimo, kiaurinio sužalojimo nebuvo, smūgis sąlyginai buvo nestiprus. Kai imituojamas smūgis kirviu, o kitas žmogus tuo metu stojasi – gal taip sužaloti įmanoma.

2022 m. birželio 11 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad tikslinant įvykio aplinkybes apie 07.20 val. buvo nuvykta kodas (duomenys neskelbtini). Buto duris atidarė akivaizdžiai neblaivi R. U., nuo moters sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, jai nustatytas 1,89 prom. girtumas. Moteris nenorėjo aiškinti įvykio aplinkybių, teigė, jog viską vakar papasakojo pareigūnams. Nuėjus adresu kodas (duomenys neskelbtini), kur gyvena G. G. bei pabendravus su juo, vyriškis nurodė, kad šiuo metu su niekuo bendrauti nenori, jam skauda galvą, jaučiasi blogai, todėl pareiškimą atvyks rašyti kitą dieną. Jam nustatytas 1,13 prom. girtumas (1 t., b. l. 10–11).

2022 m. birželio 10 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad patruliuojant 21 val. 40 min. gauta informacija apie tai, kad ties kodas (duomenys neskelbtini) guli kruvinas vyras, kuris teigė, kad buvo apiplėštas. Asmuo prisistatė esantis R. R., jis buvo akivaizdžiai neblaivus, sunkiai dėstė mintis, nesiorientavo aplinkoje, keitė pasakojimus. Teigė, kad jį kažkas gaudė, matė šešėlius. Nurodė, kad kažkur dingo jo telefonas, laikrodis. Alkoholio kiekio matuokliu R. R. nustatytas 1,69 prom. neblaivumas (1 t., b. l. 13–15).

2022 m. birželio 10 d. įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, adresu kodas (duomenys neskelbtini). Įėjus pro laiptinės duris patenkama į daugiabučio namo laiptinę. Laiptais pakilus į antrąjį aukštą, pasukama į dešinę ir koridoriumi einama iki buto, pažymėto Nr. kodas (duomenys neskelbtini), medinėmis šviesiai rudos spalvos durimis. Pro duris patenkama į buto koridorių. Kairėje pusėje ant grindų matomi sudėti plastikiniai maišai ir geltonos spalvos medžiaginis maišas, kuriame matomas kirvis, kuris paimamas ir supakuojamas į paketą, Nr. 1. Ant kirvio ašmenų galo matomos raudonos spalvos, galimai kraujo, dėmes. Tiesiai matomas praėjimas į virtuvę. Dešinėje pusėje matomas miegamasis. Įėjus į šį kambarį, matomi televizorius, rudos spalvos komoda, praėjimas į balkoną. Kambario viduryje matomas medinis stalas, užtiestas mėlynos spalvos staltiese su ornamentais. Ant stalo matoma baltos spalvos popierinė servetėlė su raudona, galimai kraujo, dėme. Šalia stalo, dešinėje jo pusėje, ant grindų matomos raudonos spalvos skysčio, galimai kraujo, dėmes. Kambario dešinėje pusėje matoma pilkos spalvos lova, ant kurios sudėta patalynė, o šalia jos, prie sienos pastatyti 4 plastikiniai buteliai su užrašu „Tauras“ (1 t., b. l. 25–39).

2022 m. liepos 27 d. taikos sutartis patvirtina, kad R. R. atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, o šis pretenzijų jam neturi (1 t., b. l. 58).

2022 m. liepos 4 d. daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas, aprašytas ir fotolentelėje pateiktose nuotraukose užfiksuotas įvykio vietoje paimtas kirvis (1 t., b. l. 84–91).

2022 m. birželio 17 d. specialisto išvadoje Nr. G 1153/2022 (02) konstatuota, kad G. G. konstatuota žaizda viršugalvio kairėje su kaktikaulio lūžiu, kraujosruva kairiame žaste, kairėje plaštakoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek daiktui judant ir kontaktuojant su kūnu, tiek kūnui judant ir kontaktuojant su daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Žaizda viršugalvyje atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 96–98).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Šiuo atveju R. R. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl to, kad jis tyčia sužalojo G. G.. 2022 m. birželio 17 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajam buvo padaryta žaizda viršugalvio kairėje su kaktikaulio lūžiu, kuri atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra. Sveikatos sutrikdymo mastą patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas. Toks sužalojimas nukentėjusiajam neabejotinai sukėlė ir fizinį skausmą. Kaltinamasis taip pat nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme neneigė, jog nukentėjusiajam jo veiksmais buvo padarytas sužalojimas. Šią aplinkybę patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame matyti, kad kaltinamojo namuose, kambaryje, kuriame buvo vartojamas alkoholis, ant grindų buvo rasta kraujo pėdsakų toje vietoje, kurioje sėdėjo nukentėjusysis. Minėtoje specialisto išvadoje nurodoma, kad jam sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, tai yra 2022 m. birželio 10 d. Tai, kad būtent kaltinamasis sužalojo nukentėjusįjį, patvirtina ir liudytojos kaltinamojo sugyventinės R. U. parodymai, iš kurių matyti, kad būtent kaltinamasis laikė rankose kirvį, buvo juo užsimojęs prieš nukentėjusįjį. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas, atvykęs į įvykio vietą, E. M. taip pat patvirtino, kad jam atvykus, dvi moterys, viena kurių ir kaltinamojo sugyventinė, nurodė aplinkybes apie nukentėjusiajam suduotą smūgį kirviu. Šis liudytojas patvirtino matęs apibintuotą nukentėjusiojo galvą, o liudytoja R. O. patvirtino, kad netrukus po to, kai ji iš kaltinamojo namų grįžo į savo butą, paskui ją atėjo ir nukentėjusysis, kuris buvo sužalotas, matė kraują, nubėgusį ant jo veido, galvos. Teismo vertinimu, šių byloje surinktų įrodymų pakanka spręsti, kad būtent kaltinamojo veiksmais buvo sužalotas nukentėjusysis.

Kaip minėta, šios aplinkybės neginčijo ir pats kaltinamasis, tačiau jo parodymų turinys suponuoja išvadą, kad jis neigė jam inkriminuotą kaltės formą – tyčią atlikti tokius žalojančius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, nurodė, kad jį sužalojo neatsargiai, nukentėjusiajam pačiam atsitrenkus į kirvį. Pagrindo pritarti tokiems kaltinamojo argumentams nėra. Kaip nurodė kaltinamasis bei R. U., R. R. prieš nukentėjusįjį užsimoti kirviu išprovokavo tai, kad šis prašomas nepasišalino iš kaltinamojo namų ir galimai tarp jų įvyko susistumdymas, po kurio kaltinamasis ir paėmė kirvį. Pažymėtina, kad ši aplinkybė kaltinamojo bei jo sugyventinės nurodoma nenuosekliai. Kaltinamasis tvirtino, kad kirvį jis pasikėlė nuo nukentėjusiojo suduoto smūgio nukritęs prie balkono, kadangi jis gulėjo kambario viduje. Sugyventinė tuo tarpu teisme teigė, kad kirvis buvo balkone, kuris buvo atviras. Nukentėjusysis tuo tarpu aiškino nematęs, kur buvo paimtas kirvis, bet galimai kaltinamasis jį atsinešė iš virtuvės. Pažymėtina, kad apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, R. U. teigė neprisimenanti, kur tiksliai kaltinamasis paėmė kirvį.

Kaltinamasis nurodė, kad paėmęs šį įrankį, prisiartino prie nukentėjusiojo, kaip pats teigė, apie pusės metro atstumu, kirviu užsimojo per sulenktą ranką virš nukentėjusiojo ir šis stodamasis atsitrenkė į jo užsimotą kirvį. Specialistas A. S. teisiamojo posėdžio metu paneigė tokį sužalojimo mechanizmą, papildomai nurodydamas, kad taip sužaloti galėtų nebent staigiai stodamasis jaunas, stiprus asmuo, toks mechanizmas šiuo atveju mažai tikėtinas. Tuo tarpu nukentėjusysis, kaip matyti iš bylos medžiagos, buvo stipriai apsvaigęs, jo judesiai nebuvo koordinuoti. Teismo vertinimu, tokia kaltinamojo dėstoma versija atmetama kaip nepagrįsta. Pažymėtina, kad net ir vertinant kaip teisingą kaltinamojo paaiškinimą, kad jis buvo užsimojęs virš nukentėjusiojo galvos, tai iš esmės rodo faktą, kad tokiu būdu kirvis kaltinamojo tyčiniais veiksmais judėjo trajektorija link nukentėjusiojo. Specialistas apklausiamas patvirtino, kad tokiu būdu, judant tiek kirviui link nukentėjusiojo galvos, tiek nukentėjusiajam stojantis, sužalojimas galėjo būti padarytas. Kaltinamasis nurodė, kad jis suvokė tokio savo veikimo – kirvio laikymo virš asmens galvos pavojingumą, suprato, kad šiuo įrankiu nukentėjusysis gali būti sužalotas. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad kaltinamasis šiuo atveju veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, kadangi jis, suvokdamas galimus kilti savo veikimo (tyčinio kirvio laikymo, užsimojus juo virš sėdinčio nukentėjusiojo galvos artimu jam atstumu) padarinius, buvo jiems abejingas ir sąmoningai leido padariniams kilti.

Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuojama, kad R. R. 2022 m. birželio 10 d. apie 20 val. 00 min., namuose, kodas (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be aiškios priežasties tyčia vieną kartą kirvuko ašmenimis smogė kartu bute buvusiam kaimynui G. G. į galvos sritį, padarydamas jam žaizdą viršugalvio kairėje pusėje su kaktikaulio lūžiu, šiuo fiziniu smurtiniu veiksmu sukėlė G. G. fizinį skausmą bei padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl R. R. padaryta veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis neigė aplinkybę, kad šį sužalojimą nukentėjusiajam jis padarė priėjęs iš nugaros pusės, nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu šią aplinkybę taip pat paneigė, paaiškindamas, kad jis sėdėjo ant sofos, todėl už nugaros kaltinamasis jam prieiti objektyviai netgi nebūtų galėjęs, taip pat įvertinus byloje esantį įvykio vietos apžiūros protokolą su pridedama fotolentele, iš kurios matyti, kad sofa kambaryje stovėjo tokia kryptimi, kuomet ant jos sėdintis nukentėjusysis buvo pasisukęs nugara į sieną, ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina kaip neįrodyta.

Dėl R. R. skiriamos bausmės ir kitų klausimų

Skiriant bausmę R. R., atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslus bei kitas aplinkybes, kurios reikšmingos bausmei skirti ir individualizuoti (BK 54 straipsnio 2 dalis).

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos trys alternatyvios bausmių rūšys, viena iš jų – areštas.

Kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nesunkų baigtą nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis nukentėjusiajam atlygino patirtą žalą (BK 59 straipsnis 1 dalies 3 punktas), jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas recidyvistu ir apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti.

Skiriant bausmę kaltinamajam R. R., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis praeityje yra teistas dėl panašaus pobūdžio nusikalstamos veikos padarymo (sunkaus kito asmens – sugyventinės sveikatos sutrikdymo), jis baustas administracine tvarka, tačiau neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Pažymėtina ir tai, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką įvykdė būdamas neblaivus. Kaip pats nurodė, ankstesnę smurtinio pobūdžio veiką įvykdė taip pat būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Paties kaltinamojo teigimu, jis, būdamas neblaivus, gali būti lengviau išprovokuojamas. Bylos duomenimis, jam gydantis dėl turimos priklausomybės, buvo nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo. Kaltinamasis nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau teismui nebuvo pateikti jokie duomenys, kurie patvirtintų, kad kaltinamasis realiai deda pastangas įsidarbinti, siekia pozityvaus užimtumo. Nusikaltimo padarymo būdas, t. y. aplinkybė, kad kaltinamasis kirviu smogė nukentėjusiajam gyvybei svarbią kūno sritį – galvą, suponuoja išvadą, jog kaltinamasis, būdamas neblaivus, gali imtis kraštutinių priemonių siekdamas įgyvendinti savo nusikalstamus sumanymus.

Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaudamasis BK 54 bei 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, jog kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama sankcijoje numatyta arešto bausmė, tačiau atsižvelgiant į bylos medžiagą, nusikalstamos veikos sunkumą, dalinį kaltinamojo kaltės pripažinimą, R. R. bausmės dydis nustatomas artimas vidutiniam baudžiamajame įstatyme nurodytam už nusikaltimą galimam skirti jos dydžiui (BK 49 straipsnis).

Taikyti BK 75 straipsnį teismas gali tik tuomet, kai nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Šiuo atveju, įvertinus kaltinamojo teisminio bylos nagrinėjimo metu išsakytą poziciją, kad jis suprato neigiamas savo elgesio pasekmes, įsipareigojo nebedaryti naujų nusikalstamų veikų, įsisąmonino neigiamas alkoholio vartojimo pasekmes savo elgesiui, tai sudaro pagrindą spręsti, kad kaltinamasis padarys išvadas iš susiklosčiusios situacijos, sieks pozityvaus užimtumo, darbo veiklos, kurie galėtų būti apsauginiu veiksniu nuo jo tolesnio nusikalstamumo ir padėti keisti iki šiol susiformavusį nusikalsti skatinantį kaltinamojo gyvenimo būdą, todėl arešto bausmė kaltinamajam atidėtina, kadangi, be formaliųjų baudžiamajame įstatyme numatytų pagrindų, egzistuoja ir pagrindas manyti, jog kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nebedarys. Teismo vertinimu, probacijos taikymas šiuo atveju atitiks teisingumo ir proporcingumo principus ir sudarys galimybes efektyvesnei kaltinamojo resocializacijai.

Kaltinamasis BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirta kardomoji priemonė – 2022 m. birželio 28 d. skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 144–147) – paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintina.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- kirvis, paimtas įvykio vietos apžiūros metu ir saugomas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas ir sunaikintinas kaip nusikalstamos veikos darymo įrankis.

Proceso išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 6, 7, 10 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 8 (aštuoniems) mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriant R. R. pareigas: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; per 3 mėnesius nuo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje; neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei nėra būtina išvykti ryšium su darbu; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

R. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- kirvį, saugomą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.