Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant: ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. S.,

nedalyvaujant trečiojo asmens ieškovo pusėje, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Vilkaviškio rajono Kybartų socialinių paslaugų centro atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei R. M. dėl laikino motinos valdžios apribojimo, atsakovui A. N. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tretysis asmuo ieškovo pusėje, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilkaviškio rajono Kybartų socialinių paslaugų centras.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ieškinio ir kitų procesinių dokumentų esmė.

I. V. vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ieškovas), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsniu, 3.182. straipsnio 2 dalimi, 3.183 straipsnio 4 dalimi, 3.184 straipsnio 2 dalimi, 3.192 straipsniu, 3.194 straipsnio 1 dalimi, 3.196 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 49 straipsniu, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 14 punktu, ir 2 dalimi, 130 straipsniu, 199 straipsniu, 400-403 straipsniais, 406 straipsniu, 407 straipsniu, ieškiniu teismo prašo: laikinai apriboti motinos valdžią atsakovei R. M., gimusiai (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros I. M., gimusios (duomenys neskelbtini)., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, sustabdyti asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų; neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui A. N., gimusiam (duomenys neskelbtini)asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros I. M., gimusios (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, sustabdyti asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų; nustatyti nepilnametės I. M., gimusios (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su globėju; priteisti iš atsakovės R. M., gimusios (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai I. M., gimusiai (duomenys neskelbtini)a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 70 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki jos pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant globėją Vilkaviškio rajono Kybartų socialinių paslaugų centrą; priteisti iš atsakovo A. N., gimusio (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai I. M., gimusiai (duomenys neskelbtini)., a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 70 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki jos pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant globėją Vilkaviškio rajono Kybartų socialinių paslaugų centrą (e. b. t. 1, b. l. 1-12).

II. Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų teismo posėdyje esmė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Dėl tėvų valdžios apribojimo (bendrosios nuostatos).

Pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas gali apriboti tėvų valdžią, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Šis sąrašas yra baigtinis. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribojama nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių: nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Tėvų valdžios institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkcijas ( LAT nutartis Nr.3K-3-209/2008, 3K-3-92/2009). Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinys yra reglamentuotas CK 3.165 straipsnyje, nustatančiame, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Tėvai privalo sudaryti sąlygas savo vaikams mokytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus.

Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad kiekvienu atveju teismui tenka svarbi užduotis nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemones, kurios darytų žalos vaiko sveikatai ir jo raidai (Johansen v. Norway judgement of 7 August 1996, Reports og Judgements and Decisions 1996-III, p.1008-09). CK 3.180 straipsnio 1 dalis reglamentuotos tėvų valdžios apribojimo sąlygos. Tėvų valdžia ribojama tik esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį parenkamas ir tėvų valdžios ribojimo būdas, t. y. taikomas laikinas ar neterminuotas ribojimas. Ribojant tėvų valdžią yra svarbu nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia ir įvertinti jų pobūdį. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas už įstatyme nustatytų pareigų nevykdymą yra gerokai griežtesnė sankcija negu laikinas apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai byloje yra pateikti įrodymai, pagrindžiantys, kad tėvas daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, bei nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Laikinasis tėvų valdžios ribojimas gali būti nustatomas konkrečiam terminui su perspektyva, kad tėvai pasitaisys ir ateityje galės tinkamai auklėti savo vaikus.

IV. Dėl laikino motinos valdžios apribojimo R. M..

Ieškovas prašo laikinai apriboti atsakovės R. M. motinos valdžią jos nepilnametės dukros I. M. atžvilgiu. Atsakovė su ieškiniu sutinka, nes su dukra nuolat konfliktuoja, pastaroji nori gyventi mieste, ko ji jai negali suteikti, bei šiuo metu dukra būdama Kybartuose Socialinių paslaugų centre nenori grįžti namo.

Išnagrinėjus bylą, nustatyta, kad atsakovė R. M. yra I. M., gimusios (duomenys neskelbtini)motina. Šią aplinkybę patikimai patvirtina prie ieškinio pateiktas oficialus dokumentas – (duomenys neskelbtini). gimimo įrašas Nr. 491 ( e. b. 1 t., b. l. 13).

Ieškinyje nurodyta, kad Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) duomenimis, R. M. šeima nuo 2017 m. kovo 15 d. iki 2018 m. liepos 2 d. buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos, R. M. šeimai nuo 2017 m. kovo 15 d. yra teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos, nuo 2018 m. liepos 2 d. iki dabar R. M. šeimai taikoma atvejo vadyba.

Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-1418-1021/2022 nustatyta, kad VTAS leista paimti nepilnametę I. M. iš motinos atsakovės R. M. ir tėvo atsakovo A. N. ( e. b. 1 t., b. l. 14 - 20). Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. B-ĮV-337 I. M. yra nustatyta laikinoji globa, globėju skiriant Vilkaviškio rajono Kybartų socialinių paslaugų centrą, esantį Vilkaviškio r. sav., Kybartuose, Darvino g. 4. ( e. b. 1 t., b. l. 21-22).

VTAS Mobiliosios komandos rekomendacijos atvejo vadybininkui dėl tolesnio darbo su šeima organizavimo 2022 m. kovo 9 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad VTAS darbuotojai nustatė, kad situacija šeimoje išlieka įtempta, nes priežastys, dėl kurių nepilnametei I. M. nustatyta laikinoji globa, išlieka. R. M. rodė motyvaciją priimti pagalbą, tačiau įvardino, kad jai pačiai sunku susitvarkyti su dukros elgesio problemomis, paslaugos mieste pasiekiamos sunkiai dėl finansų trūkumo ir transporto nebuvimo. R. M. teigė, kad dukros išvykimas iš namų yra geras sprendimas, ji tiesiog norėtų su dukrą lankyti globos namuose ar globėjų šeimoje, pasiimti vaiką atostogoms pasisvečiuoti. Dėl silpno atsparumo stresinėms situacijoms ir greitai blogėjančios psichinės būklės streso metu, auginti vaiką R. M. savarankiškai būtų sunku. R. M. teigė, kad dukrai išvykus iš namų jos psichologinė būsena stabilizavosi, ryšys su dukra nenutrūko, tačiau yra komplikuotas, nenuspėjamas dėl dukros nuotaikų kaitos. R. M. teigė, kad jai tinka, jog dukrai nustatyta laikinoji globa, moteris šiuo metu nepasiruošusi auginti dukrą savarankiškai ( e. b. 1 t., b. l. 23-28).

Vilkaviškio socialinės pagalbos centro 2022 m. spalio 24 d. pagalbos planu nustatyta, kad po I. M. paėmimo iš atsakovės ir apgyvendinimo Vilkaviškio rajono Kybartų socialinių paslaugų centre, gautas 2022 m. gegužės 17 d. raštas Nr.S-136(1.1.), kuriame nurodoma, kad I. M. įvardina nesaugumo jausmą, baimės jausmą, kad mama negebės ja pasirūpinti, suteikti reikiamas gyvenimo sąlygas. Motina dukrą lankė po jos paėmimo 2022 m. vasario 26 d., kovo 3,24 dienas, balandžio 25 d., gegužės 9 d.. 2022 m. spalio 24 d. R. M. teigė, kad nenorinti, jog dukra grįžtų namo, nes jai gerai socialinių paslaugų centre, teigė, kad nesugebės auklėti dukros. I. M. teigė, kad jai mokykloje sekasi gerai, pas mamą nenori grįžti, nes ji ja rūpintis negeba, ir pas ją nemato ateities, tačiau klausė ar galės lankyti mamą. Socialinė darbuotoja S. R. teigė, kad I. M. rūpi motinos ateitis, buvo ją aplankyti. R. M. nuveža dukrai lauktuvių ją lankydama. Nors motinos ir dukros santykiai pagerėjo, tačiau dukra nenori grįžti pas motiną namo, to nenori ir R. M.. Nurodyta, kad plano priemones – domėtis dukra, bendradarbiauti su pedagogais; palaikyti namuose švarą; tvarkyti namus, gaminti šiltą maistą, atsakovė vykdo iš dalies; psichikos dienos stacionaro nevykdo; pareigą ieškoti darbo vykdo iš dalies (e. b. 1 t., b. l. 30-48).

Vilkaviškio rajono Kybartų socialinių paslaugų centro 2022 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. S-362 nustatyta, kad nuo 2022 m. spalio 17 d. iki 2022 m. gruodžio 1 d. atsakovė R. M. į bendruomeninius vaikų globos namus susitikto su dukra I. M. buvo atvykusi aštuonis kartus, paskutinį kartą dukrą aplankė 2022 m. spalio 14 d.. Pirmojo susitikimo metu bendravimas tarp R. M. ir dukros buvo įtemptas, mama su dukra tarpusavyje bendravo trumpais sakiniais, mergaitė vengė artimo kontakto. Po susitikimų su motina, mergaitė nereiškė stiprių jausmų, emocijos nepasikeisdavo. Vėlesnių susitikimų metu R. M. ir I. M. lengviau rasdavo bendrų pokalbio temų, darbuotojai paraginus, mergaitė apsikabindavo R. M. atsisveikinant. I. M. atvykus į Vilkaviškio rajono Kybartų socialinių paslaugų centro Bendruomeninius vaikų globos namus (toliau - Bendruomeniniai vaikų globos namai), mergaitė beveik kiekvieną dieną su mama R. M. bendravo telefonu, kurių metu mama ir dukra susipykdavo, rėkdavo viena ant kitos. Po individualių socialinės darbuotojos konsultacijų, patarimų, psichologės konsultacijų, mergaitė bendraudama su mama R. M. telefonu nesipyksta. Nustačius I. M. laikinąją globą, atsakovė R. M. aktyviai bendradarbiavo su Vilkaviškio rajono Kybartų socialinių paslaugų centro specialistais, domėjosi dukros sveikata, tačiau po paskutinio R. M. apsilankymo Bendruomeniniuose vaikų globos namuose, t. y. nuo 2022-10-04 R. M. su Vilkaviškio rajono Kybartų socialinių paslaugų centro specialistais nebendrauja, dukra nesidomi, prie vaiko išlaikymo neprisideda (e. b. 1 t., b. l. 49 ).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos globojamo vaiko aplankymo akte 2022 m. rugsėjo 16 d. Nr.(duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nepilnametė I. M. bendruomeniniuose globos namuose jaučiasi saugi su kitais Bendruomeniniuose globos namuose gyvenančiais vaikais ir su Bendruomeniniuose globos namuose dirbančiais darbuotojais ji sutaria gerai. Mergaitė nurodė, kad ji nori ir toliau čia gyventi, kad nieko nenori keisti, šiuo metu viskas yra labai gerai (e. b. 1 t., b. l. 53-58 ).

Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje (toliau - VTAS) 2022-01-28 buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (toliau - LSMU) Kauno klinikų 2022-01-28 raštas Nr. 8-(1.18)-982 su pridedamu LSMU Kauno klinikų Psichiatrijos klinikos Vaikų ir paauglių psichiatrijos sektoriaus gydytojų, specialistų parengtu raštu dėl pacientės I. M.. Rašte informuojama, kad Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Psichiatrijos klinikos Vaikų ir paauglių psichiatrijos sektoriuje nuo 2022-01-20 yra gydoma pacientė I. M., gim. (duomenys neskelbtini)gyvenanti (duomenys neskelbtini)Pacientė teigė, kad gyvena su mama, turi vyresnes seseris, kurios gyvena atskirai. Anot pacientės sesers, mamai nustatytas neįgalumas (55 proc. darbingumo lygis), šeimoje lankosi socialinė darbuotoja. Pacientė teigė, kad su mama labai dažnai konfliktuoja, pykstasi dėl buitinių smulkmenų, anot pacientės ji pyksta ant mamos, ją erzina kai kurie mamos įpročiai. Anot pacientės, mama ne visada nueina nupirkti maisto, negali padėtis su namų darbais, su mama sunku bendrauti, išsipasakoti, pacientės teigimu „mama nelabai supranta kas man yra“. Pacientė teigė, kad nenori gyventi su mama, norėtų gyventi su seserimi arba giminaičiais. Anot pacientės sesers mama galimai stokoja bendravimo, socialinių įgūdžių. Rašte prašoma įvertinti glimus socialinės ir kitus rizikos veiksnius pacientės aplinkoje, spręsti klausimą dėl pacientės išsakyto nenoro gyventi su mama.

Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Pilviškių seniūnijos 2013 m. sausio 12 d. raštu nustatyta, kad atsakovė gyvena (duomenys neskelbtini)yra išsituokusi, neįgali, jai nustatytas 45 procentų neįgalumo lygis, mokama neįgalumo šalpos pensija, yra ilgalaikė bedarbė ir socialinės paramos gavėja. Nuo 2017 m. jos šeimai dėl socialinių įgūdžių stokos teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos. Ji dirbti motyvacijos neturi, siūlomų darbų atsisako. Seniūnijoje apie elgesį visuomenėje nusiskundimų negauta (e. b. 1 t., b. l. 115).

Teismo aukščiau išvardintais byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškinys dėl laikino atsakovės R. M. motinos valdžios apribojimo yra pagrįstas ir tenkintinas. Tiek į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, tiek ieškovės atstovės bei pačios atsakovės paaiškinimais teismo posėdyje patikimai nustatyta, kad tiek atsakovė nenori toliau auginti dukros, tiek dukra I. M. nenori kartu gyventi su motina atsakove. Teismo vertinimu, tokią situaciją lemia iš esmės atsakovės galimybės užtikrinti tinkamas dukros augimo sąlygas, kas susiję su atsakovės įgimtomis savybėmis - jai nustatytu lengvu protiniu atsilikimu, ir iš to kylančiomis socialinėmis problemomis. Nors atsakovė turi dar dvi dukras, tačiau iš jos paaiškinimo nustatyta, kad ji šių dukrų visą laiką neaugino, jos augo pas močiutę, vėliau jaunesnioji dukra persikėlė pas vyresnę seserį. Ieškovė dėl savo neįgalumo, bei gyvendama kaime, nesugeba susirasti darbo, gyvena tik iš neįgalumo pašalpos, ne visiškai sugeba susitvarkyti su buitimi, susiremontuoti namus. Dėl tokių aplinkybių kyla jos nuolatiniai konfliktai su dukra, kurią netenkina esamos gyvenimo sąlygos, ji jaučia baimę, kad mama ja nesugebės tinkamai pasirūpinti, jai kilo psichologinės problemos, dėl kurių ji lankėsi pas psichologus, buvo gydoma stacionare. Galiojantys teisės aktai negali priversti tėvų auginti vaikus, yra tik priverstinai priteisiamas išlaikymas vaikams. Atsakovės nenoras auginti vaiko, jau savaime kelia pavojų vaiko interesams, yra pagrindas apriboti motinos valdžią, dėl ko šiuo atveju vaiko nuomonė nėra tiek svarbi, todėl teismas, siekdamas išvengti vaiko traumavimo, jo neapklausinėjo, o rėmėsi vaiko nuomone, išdėstyta prie bylos pateiktuose dokumentuose.

Teismas, atsižvelgdamas į virš paminėtas aplinkybes, ir vadovaudamasis vaikų intereso prioriteto principu, vaikų teise į jų geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje, sprendžia, kad ieškinys tenkintinas visiškai, ir atsakovei skirtinas laikinas motinos valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnio 1 dalis, CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Apribojus tėvų valdžią atsakovams, sustabdomos jų asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), tačiau išlieka turtinė pareiga savo vaikams. Atsakovei išaiškintinos neterminuoto tėvų valdžios teisinės pasekmės, numatytos CK 3.180 straipsnio 4 dalyje, CK 3.181 straipsnio 2 dalyje, CK 3.181 straipsnio 3 dalyje, CK 3.181 straipsnio 6 dalyje).

V. Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo atsakovui A. N..

Atsakovas A. N. yra I. M., gimusios (duomenys neskelbtini)., tėvas. Šią aplinkybę patikimai patvirtina prie ieškinio pateiktas oficialus dokumentas – (duomenys neskelbtini). gimimo įrašas Nr. 491 ( e. b. 1 t., b. l. 13). Atsakovas savo tėvystę dukros atžvilgiu pripažino tik atsakovei R. M. kreipusis į teismą su ieškiniu dėl atsakovo tėvystės pripažinimo (e. b. 1 t., b. l. 180-119 ). Tiek atsakovo, tiek atsakovės paaiškinimais nustatyta, kad jie yra kaimynai, atsakovas žinojo apie jam gimusią dukrą, tačiau tėvystės nepripažino, tėvystė buvo nustatyta teismo 2017 m. nutartimi patvirtinus šalių taikos sutartį, tačiau ir po to dukra visiškai nesirūpino ir ja nenori rūpintis dabar, teigdamas, kad yra per senas, neturi sąlygų. Atsakovo visišką nenorą rūpintis vaiku patvirtina ir Vilkaviškio rajono Kybartų socialinių paslaugų centro 2022 m. gruodžio 1 d. raštas Nr. S-362, kuriame nurodyta, kad I. M. tėvas nuo 2022 m. kovo 17 d. nebuvo susiekęs su Vilkaviškio rajono Kybartų socialinių paslaugų centro specialistais dėl pasimatymo su dukra, su ja nebuvo susitikęs, nesidomėjo ja, jos sveikata, augimu, ugdymu, mergaitė su juo ryšio nepalaiko, telefonu nebendrauja; tačiau atsakovas nuo 2022 m. rugsėjo 12 d. kartą per mėnesį finansiškai prisideda prie mergaitės išlaikymo, į įstaigos banko sąskaitą perveda pinigus (e. b. 1 t., b. l. 49 ). Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Pilviškių seniūnijos 2013 m. sausio 12 d. raštu nustatyta, kad atsakovas išsituokęs, pensininkas, seniūnijoje jo elgesiu nusiskundimų nėra gauta (e. b. 1 t., b. l. 116). Jis yra pensininkas, gauna 419 Eur pensijos. Šios aplinkybės rodo, kad jis galėtų auginti dukrą, tačiau sąmoningai mergaitės nenori auginti ir ja rūpintis, motyvuodamas, kad neturi sąlygų, namuose nėra patogumų.

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau teismo išanalizuotus ir įvertintus ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, į ieškovo atstovės ir atsakovės bei atsakovo paaiškinimus teismo posėdyje, konstatuoja, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti ir tėvo valdžią apriboti, kadangi dukra I. M. nuo pat gimimo gyveno su motina R. M., kuriai laikinai apribota motinos valdžia šiuo teismo sprendimu, atsakovas dukros niekada neaugino ir ja nesirūpino, dėl ko nėra tarp jų tėvo ir dukros tarpusavio emocinio ryši. Nors ir mokėjo išlaikymą vaikui, tačiau tai darė tik po teismo sprendimo; nors ir mokėdamas išlaikymą, dukra nesidomėjo, nedalyvavo jos auklėjime. Kadangi atsakovas dukra visiškai nesirūpina, nėra pagrindo manyti, kad padėtis gali pasikeisti, todėl jo tėvo valdžia apribotina neterminuotai.

Teismas, atsižvelgdamas į virš paminėtas aplinkybes, ir vadovaudamasis vaikų intereso prioriteto principu, vaikų teise į jų geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje, sprendžia, kad ieškinio reikalavimas tenkintinas visiškai, ir atsakovui skirtinas neterminuotas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnio 1 dalis, CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Apribojus tėvų valdžią atsakovams, sustabdomos jų asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), tačiau išlieka turtinė pareiga savo vaikams. Atsakovui išaiškintinos neterminuoto tėvų valdžios teisinės pasekmės, numatytos CK 3.180 straipsnio 4 dalyje, CK 3.181 straipsnio 2 dalyje, CK 3.181 straipsnio 3 dalyje, CK 3.181 straipsnio 6 dalyje).

VI. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui (CPK 407 straipsnis). Ieškinį patenkinus, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje (CPK 406 straipsnis). Remiantis CK 3.250 straipsnio 1 dalimi, nepilnamečiams nustatoma globa (rūpyba) jiems likus be tėvų globos. Laikinai apribojus atsakovės R. M. motinos valdžią, atsakovo A. N. tėvo valdžią mažametės dukros I. M., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, vaikas lieka be tėvų globos, todėl spręstinas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimas.

Ieškovas ieškiniu prašo, tenkinus ieškovo ieškinį, iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo, nustatyti nepilnametės I. M., gimusios (duomenys neskelbtini)gyvenamąją vietą kartu su globėju. Prie ieškinio pateiktu rašytiniu įrodymu - Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. B-ĮV-337 I. M. yra nustatyta laikinoji globa, globėju skiriant Vilkaviškio rajono Kybartų socialinių paslaugų centrą, esantį Vilkaviškio r. sav., Kybartuose, Darvino g. 4. ( e. b. 1 t., b. l. 21-22). Į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, atsakovės paaiškinimu nustatyta, kad I. M. Vilkaviškio rajono Kybartų socialinių paslaugų centre patinka, ji šiuo metu ten nori ir toliau gyventi. Atsižvelgiant į paminėta, šis ieškinio reikalavimas tenkintinas, bei vaiko gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jos laikinuoju globėju iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo.

Sprendimo dalis dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

VII. Dėl išlaikymo vaikams priteisimo.

Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės R. M. ir atsakovo A. N. materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai I. M. iš kiekvieno periodinėmis išmokomis po 70 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki jos pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant globėją Vilkaviškio rajono Kybartų socialinių paslaugų centrą.

CK 3.183 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvai negali atsisakyti vykdyti šios pareigos ir ją privalo vykdyti net ir gyvendami atskirai nuo vaikų (CK 3.159 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į šias įstatymo normas, atsakovai, būdami nepilnamečio vaiko I. M. motina ir tėvas, privalo prisidėti prie jos išlaikymo. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė ne visą laiką mokėjo išlaikymą dukrai. Vadovaujantis CK 3.194 straipsnio 1 dalimi, jeigu nepilnamečių vaikų tėvai nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymas iš jų priteistinas. Išlaikymas nepilnamečiui vaikui gali būti priteisiamas trimis formomis: kas mėnesį mokant periodines išmokas, sumokant konkrečią vienkartinę pinigų sumą, priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Ieškovo prašoma priteisti išlaikymo forma – kas mėnesį mokamos piniginės išmokos, pripažintina tinkamiausia nepilnamečiui vaikui, kadangi periodinėmis išmokomis bus užtikrinamas kasdienių vaiko poreikių tenkinimas. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (CK 3.155, 3.165 straipsniai, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8, 11–14 ir kiti straipsniai) bei proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Orientacinis kriterijus, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą. Pažymėtina, kad šis orientacinis kriterijus nėra absoliutus ir kiekvienu atveju teismas, paskirstydamas nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, turi įvertinti nepilnamečio vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas.

Atsakovė teismo posėdyje sutiko mokėti po 70 Eur kas mėnesį dukros išlaikymui. VSDFV išrašu nustatyta, kad atsakovė už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 30 iki 2024 m. liepos 27 d. gauna 127 Eur. Sodra išmokų (e. b. 1 t., b. l. 78-91 ). VĮ ,,Regitra“ išrašu nustatyta, kad ji automobilio neturi (e. b. 1 t., b. l. 92 ). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu nustatyta, kad atsakovė R. M. turi žemės sklypą, kurio vertė 4180 Eur., 334/1000 1 ha. žemės sklypo, namų valdą ir namą (duomenys neskelbtini)ir kitą nekilnojamąjį turtą (e. b. 1 t., b. l. 121-151), iš kurio taip pat gali mokėti išlaikymą dukrai. Teismas, remdamasis vaiko interesais, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertindamas minimalius vaikų poreikius, atsakovės turtinę padėtį, konstatuoja, kad prašoma priteisti 70 Eurų suma vaikui yra minimali, jos mažinti pagrindo nėra, todėl iš atsakovės R. M. priteistina nuo ieškinio gavimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Atsakovas A. N. sutinka mokėti vaiko išlaikymui kas mėnesį po 70 Eur. VSDFV išrašu nustatyta, kad atsakovas nuo 2022 m. sausio 1 d. gauna 422,29 Eur pensiją iš Sodros (e. b. 1 t., b. l. 93-107 ). VĮ ,,Regitra“ išrašu nustatyta, kad atsakovas turi automobilį R. L. (e. b. 1 t., b. l. 180 ). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu nustatyta, kad A. N. nekilnojamojo turto neturi (e. b. 1 t., b. l. 117-119 ). Tačiau teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1584-831/2017 nustatyta, kad atsakovas A. N. sutiko mokėti 70 Eur išlaikymą, jį indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, t. y. iš atsakovo išlaikymas dukrai jau yra priteistas (e. b. 1 t., b. l. 180-119 ), dėl ko šos ieškovo ieškinio reikalavimas netenkintinas. Ieškovas neprašė pakeisti priteisto išlaikymo vaikui dydį. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra pensininkas, nekilnojamo turto neturi, vaikas yra globos įstaigoje, kur jai bus teikiamas trūkstamas išlaikymas, nėra pagrindo teismo iniciatyva keisti priteisto išlaikymo dydį.

Nustatytina, kad išlaikymo lėšas uzufrukto teise valdys vaiko laikinasis globėjas, kol bus priimtas teismo sprendimas dėl vaiko globos nustatymo ir globėjo paskyrimo (CK 3.190 straipsnis). Kartu teismas pažymi, kad iš esmės pasikeitus ginčo šalių turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams vaikų globėjas galės kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreiptinas vykdyti skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

VIII. Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šioje byloje bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad nuo žyminio mokesčio yra atleidžiamos šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) ar jo panaikinimo, kas reiškia, kad nuo žyminio mokesčio ir kitų išlaidų valstybei šioje byloje atleistinas tiek ieškovas, tiek atsakovai. Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis), todėl iš šalių bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

IX. Dėl bylos nustatyti vaikui globą inicijavimo.

CPK 496¹ straipsnyje nustatyta, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą, todėl inicijuotina byla dėl nuolatinės globos vaikui I. M. nustatymo, bei nuolatinio globėjo paskyrimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis paminėtu, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 , 260 str., 263 – 270 str., 290,291 str., 293 str.3 d., 385 str.,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Laikinai apriboti motinos valdžią atsakovei R. M., gimusiai (duomenys neskelbtini)asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros I. M., gimusios (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, sustabdyti jos asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui A. N., gimusiam (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros I. M., gimusios (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, sustabdyti jo asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų.

Nustatyti mažametės I. M., gimusios (duomenys neskelbtini)asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikiną gyvenamąją vietą globos įstaigoje - Vilkaviškio rajono Kybartų socialinių paslaugų centre (Darvino g. 4, Kybartuose, Vilkaviškio r. sav., juridinio asmens kodas 301085907).

Priteisti iš atsakovės R. M., gimusios (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai I. M., gimusiai (duomenys neskelbtini)asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 70 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos 2022 m. gruodžio 12 d. iki jos pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant laikiną globėją Vilkaviškio rajono Kybartų socialinių paslaugų centrą, Darvino g. 4, Kybartai, Vilkaviškio r. sav., juridinio asmens kodas 301085907.

P. V. rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1584-831/2017, patvirtinus šalių taikos sutartį, iš atsakovo A. N., gimusio (duomenys neskelbtini)asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto materialinio išlaikymo nepilnametei dukrai I. M., gimusiai (duomenys neskelbtini)d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 70 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki jos pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, uzufruktorių, bei priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti laikiną globėją Vilkaviškio rajono Kybartų socialinių paslaugų centrą, Darvino g. 4, Kybartai, Vilkaviškio r. sav., juridinio asmens kodas 301085907.

Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

Atsakovams išaiškinti, kad apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams, apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas. Tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu. Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas. Ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti tėvai (tėvas ar motina), kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas. Ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo vykdyti skubiai, jo apskundimas vykdymo nesustabdo.

Sprendimo kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo paskelbimo išsiųsti sprendimo paskelbime nedalyvavusioms šalims ir tretiesiems asmenims.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.