Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. S. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-496-304/2013 pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovui T. S., trečiajam asmeniui R. V. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

1. Pirmos instancijos teismas, tenkindamas ieškinį ir priteisdamas iš apelianto ieškovui po 300 Lt kas mėnesį, nesivadovavo suformuota teismų praktika ir teisės aktuose nustatyta sąlyga dėl tėvų galimybės teikti išlaikymą, nevertino byloje esančių faktinių duomenų ir apelianto pateiktų parodymų apie turtinę padėtį – gaunamas pajamas ir kiekvieno mėnesio daromas išlaidas. Apelianto manymu, teismas tinkamai neįvertinto atsakovo nurodytų ir rašytiniais įrodymais patvirtintų aplinkybių, kad atsakovas vyriausiajam sūnui Martynui (gim. (duomenys neskelbtini)), besimokančiam (duomenys neskelbtini) kas mėnesį perveda po 200 Lt, jauniausiajam sūnui M. (gim. (duomenys neskelbtini)), besimokančiam (duomenys neskelbtini) mokykloje kad mėnesį perveda po 200 Lt, nepilnamečių vaikų (sūnaus V. gim. (duomenys neskelbtini)ir dukros E. gim. (duomenys neskelbtini)) iš antros santuokos išlaikymui pagal teismo sprendimą kiekvieną mėnesį moka kiekvienam iš jų po 200 Lt, apelianto gaunamos darbines pajamas per mėnesį sudaro 710,68 Lt atskaičius mokesčius. Be teismo priteisto išlaikymo ieškovui, apeliantas kiekvieną mėnesį keturiems vaikams sumoka 800 Lt jų išlaikymui ir ši suma viršija apelianto gaunamas pajamas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis (toliau - LR CPK). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas, remdamasis ištirtais ir teisiškai įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (LR CPK 329 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl paramos pilnamečiam vaikui priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neišsamiai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes bei šalių pateiktus įrodymus, todėl sprendimas, nustatant paramos dydį pilnamečiui vaikui, negali būti laikytinas teisėtu bei pagrįstu (LR CPK 185, 263 str.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas priteistą išlaikymo dydį mažinti, todėl sprendimas šioje dalyje keistinas.

Dėl pilnamečiui vaikui priteistino išlaikymo dydžio.

Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 3.194 straipsnio 3 dalyje. Pagal bendrąsias vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymą reglamentuojančias teisės normas, pirmiausiai tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, tačiau išlaikymą teismas gali priteisti ir pilnamečiui vaikui. LR CK 3.194 straipsnio 3 dalis nustato, kad pilnamečio vaiko išlaikymo pareiga pagal įstatymą tėvams tenka, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas arba kai vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl šios nuostatos konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Pagal LR CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Konstitucinis Teismas nutarime pažymėjo, kad, sprendžiant dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų. Nors tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi, tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal civilinį kodeksą) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas praktiką nagrinėjamu klausimu yra konstatavęs, kad išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti. Tokį išlaikymą teismas gali priteisti konkrečioje byloje, įvertinęs šiam klausimui spręsti svarbias aplinkybes, nes paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009, Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2011). Teismas, naudodamasis diskrecijos teise, apie paramos būtinumą sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turtą ir pajamas (stipendiją, pašalpas ir pan.), poreikius (mokestis už mokslą, gyvenamosios vietos nuomos mokestis, išlaidos už komunalinius patarnavimus, mokslo priemonėms, maistui, aprangai įsigyti ir kitas lėšas), taip pat tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas bei jų turtines pareigas kitiems asmenims (nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams) ir tai, kad nustatyta parama, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, galėtų būti realiai įvykdoma. Aptariama pareiga išlaikyti pilnametį vaiką, kuriam būtina parama, kai jis mokosi ir jam nesukakę 24 metai, tenka abiem tėvams, tačiau tai nereiškia, jog tėvai yra solidarieji skolininkai (LR CK 6.6 straipsnis). Kartu tai nereiškia, kad vienam tėvui teikiant išlaikymą vaikui, antrasis gali būti nuo šios pareigos atleistas. Kaip savo praktikoje yra nurodęs kasacinis teismas, net sunki tėvų materialinė padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2012).

Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, ieškovas nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. mokosi (duomenys neskelbtini) mokyklos dieniniame skyriuje pagal bendrojo lavinimo programą ir profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti, mokymosi pabaiga numatoma 2015-06-03 (4 b.l.), gauna 35 Lt stipendiją (38 b.l.), kitų pajamų negauna, nuosavybės teise nekilnojamojo turto ar registruotų transporto priemonių neturi (7-8 b.l.), turi sveikatos problemų - serga juveniline juosmeninės stuburo dalies osteochondroze (39 b.l.). (duomenys neskelbtini) mokyklos pateiktais duomenimis pastaruoju metu pamokas lanko puikiai, mokosi patenkinamai (38 b.l.). Apeliacinės instancijos teismas remiantis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad materialinės paramos būtinybė ieškovui byloje konstatuota pagrįstai, nes jis jokio turto neturi, nedirba, nes dirbti jo galimybės yra ribotos dėl mokymosi (pamokų lankymo, ruošimosi joms ir pan.) ir dėl jo sveikatos būklės, jokių pajamų, išskyrus 35 Lt stipendijos, negauna. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad aplinkybė jog, ieškovo pažymių vidurkis yra 5,70 balo, nėra pagrindas daryti išvadai, jog ieškovas yra nesąžiningas ir nepažangus mokinys, neatitinkantis kasacinio teismo suformuotų išlaikymo pilnamečiui vaikui nustatyto kriterijaus sąžiningai ir pažangiai mokytis vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje. Teismų praktikoje konstatuota, kad pažangų mokymąsi vidurinėje mokykloje LR CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų teisių įgyvendinimo aspektu liudytų mokinio perkėlimas į aukštesnę klasę turint patenkinamus metinius įvertinimus ar leidimas laikyti brandos egzaminus ir jų išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis Nr. 3K-7-204/2009), todėl, nors minimoje teismo nutartyje buvo įvertintas pažangus mokymasis vidurinėje mokykloje, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovui ugdymo įstaigoje mokantis ir pagal bendrojo lavinimo programą, į šią suformuluotą taisyklę tikslinga atsižvelgti ir sprendžiant ginčą dėl pažangaus mokymosi profesinėje mokykloje. Remiantis išdėstytu laikytina, kad ieškovas rūpestingai lankydamas pamokas vykdė savo pareigas mokytis, todėl pagrįstai gali būti vertinamas pažangiu mokiniu.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovo nurodytų per vieną mėnesį patiriamų išlaidų dydis yra nepagrįstai didelis. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas nurodo, kad per mėnesį maistui išleidžia apie 480 Lt, higienos reikmenims – 50 lt, 20 Lt mokyklos rinkliavai, 30 kanceliarinėms prekėms, kelionės išlaidoms – 100 Lt, bendrabučio mokestis – 13 Lt, užklasinei veiklai (krepšinio treniruotės, apranga, avalynė, sporto klubas) – 100 Lt, rūbams, apatiniam trikotažui, avalinei – 100 Lt, pramogoms – 50 Lt (9 b.l.), tačiau teismui nėra pateikęs įrodymų, patvirtinančių faktiškai patirtas išlaidas, jų dydį. Ieškovas nurodo, kad iš motinos išlaikymo nereikalauja, nes ji gera valia padeda materialiai – duoda pinigų, apmoka už internetą, mobilųjį telefoną, nuperka drabužių, tokiu būdu ieškovo poreikiams mama kas mėnesį išleidžia daugiau nei 500 Lt, tačiau rašytinių įrodymų, patvirtinančių nurodytas aplinkybes, teismui nei ieškovas, nei tretysis asmuo R. V. nėra pateikę. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovas tinkamai nepagrindė nurodytų patiriamų išlaidų dydžio, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai nepriteisė ieškovo prašomo 400 Lt išlaikymo.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino byloje pateiktų faktinių duomenų ir įrodymų apie jo turtinę padėtį bei išlaidas, todėl netinkamai nustatė ieškovui priteistino išlaikymo dydį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais atsakovo argumentais ir sprendžia, kad remiantis byloje nustatytais duomenimis, pirmos instancijos teismo priteistas 300 Lt išlaikymas mažintinas.Teismas pažymi, kad vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika, sprendžiant dėl paramos priteisimo turi būti vertinamos aplinkybės dėl paramą turinčio teikti asmens turtinės padėties. Taikant šį kriterijų turi būti vertinamos tėvų galimybės teikti išlaikymą (jų turtas, gaunamos pajamos, kiti išlaikytiniai), tai, ar paramos teikimas iš esmės nepablogins paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių, ypač jų nepilnamečių vaikų, turtinės padėties ir kt. Sprendžiant dėl kitų šeimos narių padėties esminio pablogėjimo, atsižvelgtina į kitų šeimos narių gaunamas pajamas bei turtą ir tik po to darytina išvada, ar pilnamečio besimokančio asmens išlaikymui skiriama suma turės esminę įtaką jų turtinei padėčiai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2013). Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta pakankamai duomenų, kurie leistų tinkamai įvertinti ne tik atsakovo, tačiau ir ieškovo mamos R. V. turtinę padėtį. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, atsakovui bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendra rinkos vertė sudaro 9600 Lt (19-21 b.l.) ir transporto priemonė Honda Civic (22 b.l.). Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), jo gaunamas darbo užmokestis per mėnesį atskaičius privalomus mokesčius yra 710,68 Lt (23 b.l.). Turi tris pilnamečius sūnus (27-30 b.l.) ir du nepilnamečius vaikus, V. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuriems pagal Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 28 d. patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, yra įsipareigojęs mokėti po 200 Lt kas mėnesį iki jų pilnametystės (16, 25 b.l.). Pilnamečio sūnaus M. S. išlaikymui atsakovas kas mėnesį perveda po 200 Lt (41 b.l.), sūnui M., gim. (duomenys neskelbtini), iki pilnametystės turi mokėti po 200 Lt kas mėnesį (24 b.l.), ieškovui gera valia nuo 2012 m. rugsėjo mėn. moka po 200 Lt kas mėnesį (2, 45 b.l.). Iš pateiktos Klaipėdos teritorinės darbo biržos Kretingos skyriaus 2013-03-25 pažymos matyti, kad ieškovo mama R. V. yra bedarbė, registruota darbo biržoje nuo 2012-09-14. Jokių kitų duomenų, patvirtinančių R. V. turtinę padėtį (pažymų apie turimą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, sutuoktinio pajamas, šeimos sudėtį bei kt.) byloje nėra pateikta. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad aplinkybės, jog apeliantas teikia išlaikymą nepilnamečiams vaikams, paramą pilnamečiams vaikams, nėra pagrindas atleisti jį nuo pareigos išlaikyti (prisidėti prie išlaikymo) savo pilnametį sūnų M., tačiau lemia išlaikymo dydį. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas geria valia nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio ieškovui kas mėnesį moka po 200 Lt, šių aplinkybių ieškovas neneigė (1-2 b.l.). Byloje taip pat nėra paneigtos atsakovo nurodytos aplinkybės apie jo teikiamą išlaikymą kitiems vaikams bei gaunamų pajamų dydį.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad LR CK 3.198 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vaikų lygiateisiškumo principas nagrinėjamos bylos kontekste reiškia, jog visi tėvo, iš kurio priteisiamas (priteistas) išlaikymas, vaikai yra lygiateisiai, nesvarbu, gimę jie iš tos pačios ar skirtingų santuokų – pagal aptariamą normą jiems priteisiamo išlaikymo dydis paprastai turi būti nustatomas vienodas. Paramos teikimas pilnamečiui vaikui ir išlaikymo teikimas nepilnamečiui vaikui nėra analogiškos prievolės ir, atsižvelgiant į tėvo turtinę padėtį, pilnamečiam vaikui teikiama parama neprivalo užtikrinti visišką jo poreikių patenkinimą, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į išdėstytą, pirmos instancijos teismas nepagrįstai sumažino ieškovės prašomą priteisti paramą tik iki 300 Lt. Teismo vertinimu, išlaikymo paramos dydis turi būti proporcingas vaiko, kuriam reikalinga parama, poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai.

Vadovaujantis išdėstytais motyvais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, aplinkybėmis, kad atsakovas teikia išlaikymą kitiems keturiems savo vaikams po 200 Lt kiekvienam iš jų, jo turtinė padėtis nėra gera, atsakovas sutinka teikti išlaikymą ieškovui po 200 Lt per mėnesį, o ieškovas nepateikė pakankamų ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių jo materialinės padėties pablogėjimą, padidėjusių išlaidų dydį ir gaunamą materialinę paramą iš trečiojo asmens, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas ir ieškovui iš atsakovo priteistas išlaikymas mažintinas iki 200 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki ieškovas mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, bet ne ilgiau kaip iki 24 metų amžiaus.

Pažymėtina, jog išlaikymo santykiai yra tęstinio pobūdžio ir teismo sprendimas, kuriuo yra priteistas atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja. Pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms (pvz., jeigu pilnametis vaikas pradėjo dirbti, jo realios galimybės užsitikrinti savarankiškas pajamas padidėjo, turi kitų pajamų, jo pažangumo rodikliai mokymo įstaigoje sumažėjo ir pan.), kurios gali sudaryti pagrindą peržiūrėti teismo sprendimą, kiekvienas suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti teismo sprendimu nustatytą išlaikymą.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė išlaikymo įsiskolinimą ieškovui už 2012 m. birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesius, kadangi ieškovas, baigęs mokslo metus, nurodytais mėnesiais gyveno pas atsakovą.

Vadovaujantis LR CPK 306 straipsnio 2 dalimi, apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Remiantis minėto straipsnio 3 dalimi, kartu su skundu turi būti pateikiami įrodymai ir motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (LR CPK 314 straipsnis). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas teismo posėdžio pirmojoje instancijoje metu teigė, kad vasarą gydėsi sanatorijoje, tėvas jo nelankė (36 b.l.). Atsakovas šių aplinkybių neneigė (36 b.l.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliaciniame skunde pažymėta nauja aplinkybė pirmos instancijos teismui nebuvo nurodyta, nepateikti ją patvirtinantys įrodymai, teismas jos netyrė ir nevertino, o apeliantas nenurodė dėl kokių pagrįstų priežasčių negalėjo šio argumento pateikti bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas šios apelianto aplinkybės nenagrinėja ir nevertina.

Pažymėtina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad aplinkybė jog ieškovas į teismą kreipėsi ne iš karto po to, kai sulaukė pilnametystės, nėra pagrindas konstatuoti, kad išlaikymas jam nebuvo reikalingas ir ši aplinkybė negali atimti iš jo teisės reikalauti priteisti išlaikymo skolą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2012). Atsakovas šios teismo sprendimo dalies taip pat neginčija, tačiau prašo sumažinus priteistino išlaikymo dydį, atitinkamai sumažinti įsiskolinimo sumą už laikotarpį nuo 2012-04-21 iki 2013-03-01. Apeliacinės instancijos teismas šį apelianto reikalavimą laiko pagrįstu ir sprendžia, kad iš atsakovo priteistinas ieškovui išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2012-04-21 iki 2013-03-01, skaičiuojant po 200 Lt kas mėnesį (LR CK 3.200 straipsnis) sudaro 2200 Lt. Bylos šalių pateiktais duomenimis, atsakovas nuo 2012-09-01 iki 2013-03-01 ieškovui sumokėjo 1200 Lt (2, 45 b.l.), šią sumą atėmus iš 2200 Lt, iš atsakovo ieškovui už išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012-04-21 iki 2013-03-01 priteistina 1000 Lt.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pakeitus pirmos instancijos teismo sprendimą, atitinkamai keistinas ir bylinėjimo išlaidų paskirstymas. Ieškovas už procesinių dokumentų parengimą sumokėjo 400 Lt, pateikė pinigų priėmimo kvitą (11 b.l.). Atsižvelgiant į tai, kad yra patenkinta 50 proc. ieškinio reikalavimų atsakovo T. S. atžvilgiu, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo priteistina ieškovui 200,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (10 b.l.) ir 102 Lt žyminis mokestis į valstybės biudžetą (LR CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje, teismas pažymi, kad bylos duomenimis apeliantas pateikdamas apeliacinį skundą sumokėjo 156 Lt žyminio mokesčio (58 b.l.). Atkreiptinas dėmesys, kad LR CPK 87 straipsnyje nustatytais atvejais žyminio mokesčio permoka grąžinama suinteresuoto asmens prašymu. Bylos duomenimis apeliantas nėra pateikęs prašymo grąžinti žyminio mokesčio permoką.

Ieškovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 400 Lt (62 b.l.). Patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, ieškovo bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 7 d. sprendimą ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis piniginėmis išmokomis po 200 Lt ( du šimtus Lt) kas mėnesį nuo 2013-03-01 iki jis mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, bet ne ilgiau kaip iki 24 metų amžiaus.

Priteisti iš T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnui M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą 1000 Lt (vieną tūkstantį Lt) už laikotarpį nuo 2012-04-21 iki 2013-03-01.

Priteisti iš atsakovo T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 200 Lt bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmos instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą žyminį mokestį 102 Lt (vienas šimtas du Lt) už išlaikymo priteisimą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, „Swedbank“, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis — žyminis mokestis.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims, trečiajam asmeniui.