Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

gynėjams advokatams Nainai Lanzbergienei, Edmundui Jankaičiui, Gediminui Bukauskui, Sauliui Staškui, Jurgitai Šlapaitienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Violetos Bartušienės, nuteistųjų T. Č., P. S. ir A. G. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018-03-22 nuosprendžio, kuriuo:

pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo redakcija) ir jam skirta 24 paros arešto;

pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį ir jam skirta laisvės atėmimas 3 metams.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2, 5 d. 2 p. bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta laisvės atėmimas 3 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 (dviem) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, pareigojant tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be bausmės vykdymo priežiūrą vykdančios institucijos žinios, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (376 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų)) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią įpareigotas sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

M. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalį ir skirta jam 21 MGL bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir paskirta 14 MGL (527,24 Eur (penkių šimtų dvidešimt septynių eurų 24 ct)) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65, 66 straipsniais, į bausmę įskaitytos laikinajame sulaikyme išbūtos 2 (dvi) paros nuo 2017-01-10 10.15 val. iki 2017-01-12 9.10 val., vieną sulaikymo parą prilyginant 2 MGL baudos, ir nustatyta laikyti, kad 4 MGL baudos (150,64 Eur) kaltinamasis jau sumokėjęs.

P. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį ir jam skirta laisvės atėmimas 2 metams ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 8 (aštuoneriems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant tęsti mokslą, neišvykti už savo gyvenamosios vietos ribų be bausmės priežiūrą vykdančios institucijos žinios, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (376 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų)) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią įpareigotas sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio 1 dalimi, realios bausmės atlikimo atveju į bausmės laiką įskaitos laikinajame sulaikyme išbūtos 2 (dvi) paros nuo 2016-04-10 21.25 val. iki 2016-04-12 11.35 val.

pagal Lietuvos Respublikos BK 258 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 25 paros arešto;

pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 30 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta 39 paros arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir paskirta 26 paros arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio 1 dalimi, į bausmės laiką įskaitytos laikinajame sulaikyme išbūtos 2 (dvi) paros nuo 2017-01-10 10.25 val. iki 2017-01-11 14.25 val., vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai arešto bausmės parai, ir nustatyta laikyti, kad 2 (dvi) arešto bausmės paras kaltinamasis jau atlikęs.

T. Č. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalį ir jam skirta 18 MGL bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir galutinė bausmė paskirta 12 MGL (451,92 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt vieno euro 92 ct)) bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65, 66 straipsniais, į bausmę įskaitytos laikinajame sulaikyme išbūtos 2 (dvi) paros nuo 2017-01-10 12.10 val. iki 2017-01-12 11.40 val., vieną sulaikymo parą prilyginant 2 MGL baudos, ir nustatyta laikyti, kad 4 MGL baudos (150,64 Eur) kaltinamasis jau sumokėjęs.

pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalį ir skirta 15 parų arešto;

pagal Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalį ir skirta 42 paros arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė 42 paros arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir galutinė bausmė paskirta 28 paros arešto.

iš P. S. 365,54 Eur;

iš T. Č. 335,08 Eur;

iš A. G. 575,06 Eur;

iš M. P. 432,56 Eur;

iš T. Č. 516,93 Eur.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Č. nuteistas už tai, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas bendrininkų grupėje su kitu asmeniu, kuris 2015-09-29 prokuroro nutarimu, patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam susitaikius, pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2015-06-27, apie 23.50 val., viešoje vietoje – prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, pašalinių asmenų akivaizdoje, atidaręs automobilio AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dureles, į automobilio vidų papurškė dujų, po ko, bendrais veiksmais su kitus asmeniu, kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, sudavė daugybinius smūgius į veidą bei kitas kūno vietas nukentėjusiajam A. S., tuo jam padarydamas žaizdą apatinės lūpos gleivinėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, bei bendrais veiksmais su kitu asmeniu sudavė ne mažiau 10 smūgių į įvairias kūno vietas nukentėjusiajam E. D., tuo sukeldamas jam fizinį skausmą, bei įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra E. Č. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija).

Be to, E. Č. nuteistas už tai, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą laiką ir nenustatytoje vietoje, iki 2016-04-10, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė 46,621 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), 50 vnt. tablečių, kurių sudėtyje yra nenustatytas kiekis psichotropinės medžiagos 5-MeO-AMT ir 48 vnt. tablečių, kurių sudėtyje yra nenustatytas kiekis psichotropinės medžiagos (duomenys neskelbtini). Po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2016-04-10, apie 13 val., šią narkotinę medžiagą ir tabletes, kurių sudėtyje yra nenustatytas kiekis psichotropinės medžiagos, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, gabeno automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos vietos, esančios (duomenys neskelbtini), kur 46,621 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), 50 vnt. tablečių, kurių sudėtyje yra nenustatytas kiekis psichotropinės medžiagos 5-MeO-AMT ir 48 vnt. tablečių, kurių sudėtyje yra nenustatytas kiekis psichotropinės medžiagos (duomenys neskelbtini), neteisėtai pardavė į skolą už 750 eurų P. S., tai yra E. Č. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalyje.

M. P. nuteistas už tai, kad jis, 2017-01-08, nuo 03.00 iki 4.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, už 300 eurų nupirko ir taip neteisėtai įgijo 5 folijos lankstinukus su ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu kiekiu, bet ne mažiau kaip 0,824 g narkotinės medžiagos kokaino, kurią neteisėtai pargabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, kur nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos suvartojo pats, o likusį kiekį narkotinės medžiagos neteisėtai laikė su savimi. Po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 0,824 g narkotinės medžiagos kokaino, 2017-01-08 vakare, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, neteisėtai pargabeno į savo gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), kur neteisėtai laikė bei nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos suvartojo pats, o likusį kiekį - 0,824 g narkotinės medžiagos kokaino, toliau neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), iki 2017-01-10, 10.10 val., kol šią narkotinę medžiagą kratos metu paėmė policijos pareigūnai, tai yra M. P. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalyje.

P. S. nuteistas už tai, kad jis 2016-04-10, apie 13 val., (duomenys neskelbtini), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš E. Č. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, į skolą už 750 eurų nupirko ir taip neteisėtai įgijo 46,621 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), 50 vnt. tablečių, kurių sudėtyje yra nenustatytas kiekis psichotropinės medžiagos 5-MeO-AMT ir 48 vnt. tablečių, kurių sudėtyje yra nenustatytas kiekis psichotropinės medžiagos (duomenys neskelbtini), kurias neteisėtai pargabeno automobiliu AUDI A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į savo gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), kur neteisėtai laikė. Po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2016-04-10, apie 21 val., šią narkotinę medžiagą ir tabletes, kurių sudėtyje yra nenustatytas kiekis psichotropinės medžiagos, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, gabeno automobiliu AUDI A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini), kol apie 21.30 val., kelyje (duomenys neskelbtini), ties įvažiavimu į (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnams sustabdžius šį automobilį, įvykio vietos ir transporto priemonės apžiūros metu buvo rasta ir paimta 46,621 g narkotinės medžiagos kanapių ( antžeminių dalių), 50 vnt. tablečių, kurių sudėtyje yra nenustatytas kiekis psichotropinės medžiagos 5-MeO-AMT ir 48 vnt. tablečių, kurių sudėtyje yra nenustatytas kiekis psichotropinės medžiagos (duomenys neskelbtini), tai yra P. S. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalyje.

A. G. nuteistas už tai, kad jis 2015 metais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), radęs parke neteisėtai įgijo nešaunamąjį ginklą kastetą, pagamintą savadarbiu būdu, smogiamojo-trupinamojo poveikio, draudžiamos kategorijos šaltąjį ginklą, kurį neteisėtai parnešė į savo gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), ir ten laikė iki 2016 m. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko. Po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, šį neteisėtai įgytą nešaunamąjį ginklą kastetą, 2016 m. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, neteisėtai pernešė į kitą savo gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), ir ten laikė iki 2017-01-10, 10.20 val., kol nešaunamąjį ginklą kastetą kratos metu paėmė policijos pareigūnai, tai yra A. G. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 258 straipsnio 2 dalyje.

Be to, A. G. nuteistas už tai, kad jis 2017-01-01, naktį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, už nenustatytą pinigų sumą nupirko ir taip neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 0,173 g rudos spalvos augalinės medžiagos, kurios sudėtyje yra nenustatytas kiekis narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), iš kurios nenustatytą kiekį medžiagos pats suvartojo (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, o likusį kiekį šios medžiagos neteisėtai laikė su savimi. Po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, ne mažiau kaip 0,173 g rudos spalvos augalinės medžiagos, kurios sudėtyje yra nenustatytas kiekis narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), 2017 m. sausio mėn. pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, neteisėtai pargabeno į savo gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), kur neteisėtai laikė ir nenustatytą kiekį šios medžiagos suvartojo pats, o likusį nedidelį kiekį - 0,173 g rudos spalvos augalinės medžiagos, kurios sudėtyje yra nenustatytas kiekis narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), toliau neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), iki 2017-01-10, 10.20 val., kol šią medžiagą kratos metu paėmė policijos pareigūnai, tai yra A. G. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalyje.

T. Č. nuteistas už tai, kad jis 2016-12-30, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, už 24 eurus nupirko ir taip neteisėtai įgijo du folijos paketėlius su tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu kiekiu, tačiau ne mažiau kaip 0,642 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių). Po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį, tačiau ne mažiau kaip 0,642 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) automobiliu AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai pargabeno į savo gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), kur neteisėtai laikė bei nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos suvartojo pats, o likusį nedidelį kiekį 0,642 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) toliau neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), iki 2017-01-10, 10.40 val., kol šią narkotinę medžiagą kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai, tai yra T. Č. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalyje.

T. Č. nuteistas už tai, kad jis 2016 m. gruodžio mėn. pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), prie turgaus, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, už 100 eurų nupirko ir taip neteisėtai įgijo vieną folijos paketėlį su tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu kiekiu, bet ne mažiau kaip 0,059 g narkotinės medžiagos kokaino ir vieną folijos paketėlį su ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu kiekiu gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra nenustatytas kiekis psichotropinės medžiagos - 4 fluorometamfetamino. Po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 0,059 g narkotinės medžiagos kokaino ir ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra nenustatytas kiekis psichotropinės medžiagos- 4 fluorometamfetamino, automobiliu VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai pargabeno į savo gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), ir ten neteisėtai laikė bei nenustatytą kiekį šių medžiagų suvartojo pats, o likusį nedidelį kiekį- 0,059 g narkotinės medžiagos kokaino ir gelsvos spalvos miltelius, kurių sudėtyje yra nenustatytas kiekis psichotropinės medžiagos - 4 fluorometamfetamino, toliau neteisėtai laikė savo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name ir ūkiniame pastate iki 2017-01-10, 12.45 val., kol šią narkotinę medžiagą ir miltelius, kurių sudėtyje yra nenustatytas kiekis psichotropinės medžiagos, kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai, tai yra T. Č. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Be to, T. Č. nuteistas už tai, kad jis tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2017-01-07, (duomenys neskelbtini), savo gyvenamosios vietos ūkinio pastato garaže, radęs neteisėtai, neturėdamas leidimo įgijo ir iki 2017-01-10, 12.45 val., savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas leidimo laikė 22 šovinius, kurie yra šaudmenys, pramoninės gamybos, 5,6 mm kalibro, šaudymui tinkami, kraštinio skėlimo sportiniai- medžiokliniai šoviniai, kurie skirti įvairiems B, C kategorijos graižtviniams šaunamiesiems ginklams, kol šiuos šaudmenis kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai, tai yra T. Č. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalyje.

Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Violeta Bartušienė prašo Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018-03-22 nuosprendį pakeisti: panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018-03-22 nuosprendžio dalį, kuria iš kaltinamųjų priteistos proceso išlaidos: iš P. S. 365,54 Eur, iš T. Č. 335,08 Eur, iš A. G. 575,06 Eur, iš M. P. 432,56 Eur, iš T. Č. 516,93 Eur. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Apeliaciniame skunde prokurorė nurodo, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu iš kaltinamųjų priteistos proceso išlaidos: iš P. S. 365,54 Eur, iš T. Č. 335,08 Eur, iš A. G. 575,06 Eur, iš M. P. 432,56 Eur, iš T. Č. 516,93 Eur. Teismas savo nuosprendyje nurodė, kad iš kaltinamųjų priteistinos proceso išlaidos, susidariusios dėl daiktų, rastų pas juos ikiteisminio tyrimo metu, tyrimo (Lietuvos Respublikos BPK 105 str. 1, 3 d.): iš P. S. 2016-05-03 atlikto cheminio tyrimo kaina 219,32 Eur (t. 2, b. l. 81), daktiloskopinio tyrimo kaina 60,92 Eur (t. 2, b. l. 90), biologinio tyrimo kaina 304,62 Eur (t. 2, b. l. 93); iš T. Č. cheminio tyrimo kaina 73,11 Eur (t. 2, b. l. 179), daktiloskopinio tyrimo kaina 73,11 Eur (t. 2, b. l. 183), biologinio tyrimo kaina 188,86 Eur (t. 2, b. l. 186); iš A. G. šaltojo ginklo tyrimo kaina 87,67 EUR (t. 3, b. l. 29), cheminio tyrimo kaina 170,59 Eur (t. 3, b. l. 36), daktiloskopinio tyrimo kaina 85,29 Eur (t. 3, b. l. 41), biologinio tyrimo kaina yra 231,51 Eur (t. 3, b. l. 46); iš M. P. cheminio tyrimo kaina 73,11 Eur (t. 3, b. l. 94), daktiloskopinio tyrimo kaina 97,48 Eur (t. 3, b. l. 98), biologinio tyrimo kaina 261.97 Eur (t. 3, b. l. 101); iš T. Č. 2017-01-24 atlikto balistinio tyrimo kaina 47,82 Eur (t. 3, b. l. 133), cheminio tyrimo kaina 97,48 Eur (t. 3, b. l. 138), daktiloskopinio tyrimo kaina yra 60,92 Eur (t. 3, b. l. 145), biologinio tyrimo kaina yra 201,05 Eur (t. 3, b. l. 148), biologinio tyrimo kaina yra 109,66 Eur (t. 3, b. l. 153).

Prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė įrodymus, teisingai kvalifikavo E. Č., M. P., P. S., A. G., T. Č., T. Č. padarytas nusikalstamas veikas, tinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos BK bendrosios dalies nuostatas ir paskyrė teisingas bausmes kaltinamiesiems, tačiau pasisakydamas dėl proceso išlaidų neteisingai pritaikė Lietuvos Respublikos BPK nuostatas ir dėl to nepagrįstai iš kaltinamųjų P. S., T. Č., A. G., M. P., T. Č. priteisė išlaidas, susijusias su daiktų, rastų pas juos ikiteisminio tyrimo metu, tyrimu.

Apeliantė pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos BPK 103 straipsnio 3 ir 6 punktus proceso išlaidas sudaro ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį, o taip pat ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo, pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendi, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad užduotys Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro bei Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialistams atlikti tyrimus (5 daktiloskopinius, 6 biologinius, 5 cheminius, 1 šaltojo ginklo, 1 balistinį) buvo skirtos ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų iniciatyva, siekiant surinkti kaltinamųjų kaltę pagrindžiančius duomenis, ir šių tyrimų bei kitų duomenų pagrindu buvo grindžiama jų kaltė padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Šias užduotis gavę ir tyrimus atlikę specialistai vykdė tarnybines užduotis, todėl teismas nepagrįstai šias išlaidas pripažino kaip proceso išlaidas ir jas priteisė iš kaltinamųjų. Kokių nors kitų motyvų, kad objektų tyrimo išlaidos turi būti pripažintinos proceso išlaidomis, teismas nenurodė. Todėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018-03-22 nuosprendis, kuriuo iš kaltinamųjų P. S., T. Č., A. G., M. P., T. Č. priteistos išlaidos, susijusios su daiktų, rastų pas juos ikiteisminio tyrimo metu tyrimu, keistinas dalyje dėl netinkamai pritaikytų Lietuvos Respublikos BPK 105 straipsnio 1, 3 dalių.

Apeliaciniu skundu nuteistasis T. Č. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018-03-22 nuosprendį dalyje dėl nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalį ir skirti švelnesnę bausmę, pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018-03-22 nuosprendį dalyje dėl nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalį ir skirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta šio straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką, pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018-03-22 nuosprendį, nepriteisiant iš jo 516, 93 Eur proceso išlaidų.

Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis, parenkant bausmes bei jų dydžius, priteisinat proceso išlaidas, yra nepagrįstas, todėl jis pakeistinas. Teigia, kad teismas, pripažinęs jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalį, parinko ir skyrė jam griežčiausią bausmės rūšį - areštą, numatytą šios straipsnio atitinkamojoje dalyje. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį, visiškai nevertino ir neatsižvelgė į byloje nustatytą jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių visetą bei atsakomybę sunkinančias aplinkybes (jų nebuvimą). Jis tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek ir nuosprendžio priėmimo dienai buvo dirbantis, dirba ir šiuo metu, yra vedęs, šeimoje kartu su sutuoktine augina du mažamečius vaikus, narkotinės medžiagos buvo įgytos vien tik asmeniniams poreikiams, byloje nėra nustatyta jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Mano, kad šios aplinkybės rodo, jog jis yra ir siekia būti socialiai atsakinga asmenybe, tačiau teismas visiškai nepagrįstai, nemotyvuodamas, parinko ir skyrė savo rūšimi pačią griežčiausią bausmę.

Apeliantas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teismo metu nustatyta, kad 22 šovinius jis rado tvarkydamas ūkinį pastatą-garažą. Šiuos šovinius galėjo laikyti ir palikti jo senelis M. S., kuris buvo girininkas. Nekilnojamasis turtas iki mirties priklausė jam (M. S.), šiuo turtu naudojasi jis (T. Č.). Po jo mirties jis su šeima perėmė senelio turtą, pradėjo juo naudotis. Tvarkydamas ūkines patalpas jis atsitiktinai rado šiuos šovinius, apie kurių buvimą ar bet kokį egzistavimą iki tol nežinojo. Radęs šovinius, jų jis neperdavė institucijoms dėl objektyvių aplinkybių, kadangi po jų radimo netrukus išvyko darbo reikalais į užsienio valstybę, kratos metu jis dėl tų pačių aplinkybių nedalyvavo ir jų tuo metu savanoriškai perduoti policijos pareigūnams neturėjo objektyvių galimybių. Rastų šovinių jis net neketino naudoti neteisėtiems tikslams, savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Jis supranta, kad pasielgė neatsakingai, apie tai iškart nepranešęs policijos pareigūnams.

Nuteistojo T. Č. įsitikinimu, teismas, skirdamas 42 parų arešto bausmę, paskyrė aiškiai per griežtą bausmę savo dydžiu. Be to, teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir spręsdamas dėl jos dydžio, vadovavosi vien tik formaliais baudžiamosios teisės principais, visiškai nevertindamas jo asmenybės, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, tokių jo formaliai neteisėtų veiksmų tikslų, motyvų. Nors šio nusikaltimo sudėtis ir yra formali, tačiau jo veiksmais niekam jokia žala nebuvo padaryta, niekam jokia reali grėsmė ar pavojus nebuvo sukeltas. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visetą, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, mano, kad yra pagrindai taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 str. nuostatas.

Nuteistasis T. Č. skunde taip pat teigia, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, visiškai nepagrįstai priteisė iš jo 516,93 Eur dydžio proceso išlaidų, tai yra 47,82 Eur už atliktą balistinį tyrimą, 97,48 Eur už atliktą cheminį tyrimą, 60,92 Eur už atliktą daktiloskopinį tyrimą, 310,71 Eur už atliktus biologinius tyrimus. Šioje byloje visos ekspertizės buvo atliekamos ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų iniciatyva, tai yra tam, kad būtų surinkti visi įrodymai, leidžiantys pagrįsti jam pareikštus įtarimus, vėliau kaltinimus. Šie procesiniai veiksmai buvo atliekami ikiteisminio tyrimo pareigūnų iniciatyva, renkant įrodymus ir byloje atliktos ekspertizės, pateikiamos specialistų išvados buvo gautos ir atliktos pastariesiems atliekant išimtinai savo tiesiogines tarnybines pareigas. Dėl šių įstatyme imperatyviai įtvirtintų nuostatų, teismas nepagrįstai ir neteisėtai priteisė iš jo atlyginti 516,93 Eur patirtų proceso išlaidų, kurios buvo patirtos valstybės tarnautojams (ekspertams, specialistams) atliekant išimtinai jų tiesiogines pareigas.

Apeliantas nurodo, kad jis nėra praeityje teistas. Kaip jau ir minėta, šį nedidelį narkotinių medžiagų kiekį jis įgijo savo asmeniniams poreikiams tenkinti, o šoviniai buvo rasti visiškai atsitiktinai ir jų policijos pareigūnams iškart neperdavė dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių. Jis tiek neteisėtų veikų padarymo metu, tiek dabar yra dirbantis ir dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Yra vedęs ir gyvena santuokoje su S. Č., šeimoje augina du mažamečius vaikus, tai yra – K., gim. (duomenys neskelbtini), ir K., gim. (duomenys neskelbtini). Be to, jis kartu su savo žmona prižiūri ir slaugo jo močiutę P. S., kurią dėl sveikatos būklės dažnai tenka vežti pas gydytojus (operuotos akys, sunkiai vaikšto). Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, mano, kad, nuteisiant jį pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalį arešto bausme, buvo parinkta aiškiai per griežta savo rūšimi bausmė. Pripažinus kaltu ir nuteisiant jį pagal Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalį, buvo visi pagrindai taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatas ir skirti švelnesnę bausmės rūšį negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką. Taip pat teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nepagrįstai iš jo priteisė proceso išlaidas.

Apeliaciniu skundu nuteistasis P. S. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018-03-22 nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį, ir veiką kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalį.

Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad skundžia tik tą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria buvo pripažinta, kad narkotines ir psichotropines medžiagas jis neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, ir jo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį, t.y. konstatuodamas, kad narkotines bei psichotropines medžiagas jis įgijo ir jomis disponavo, turėdamas tikslą platinti, nurodė, kad šį jo tikslą patvirtina jo paties duoti parodymai apie tai, kad narkotinėmis medžiagomis jis būtų vaišinęs draugus ir pačių narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis. Tačiau tokios teismo išvados yra ne kas kita kaip klaidingos prielaidos, be kita ko, pagrįstos teismo neištirtais įrodymais, lėmusios netinkamą Lietuvos Respublikos BK taikymą. Nors apylinkės teismas konstatavo, kad tikslą platinti narkotines ir psichotropines medžiagas tariamai patvirtina jo parodymai, tačiau tokia teismo išvada nėra teisinga. Teisminio bylos nagrinėjimo metu, duodamas parodymus, jis nepatvirtino aplinkybės, kad įsigydamas narkotines ir psichotropines medžiagas jis ketino jomis vaišinti draugus ar parduoti, kitaip platinti šias medžiagas. Atsakydamas į teisėjo klausimus, nurodė, kad narkotines medžiagas įsigijo vartojimui, tokio kiekio jam būtų užtekę ilgam laikui; atsakydamas į prokurorės klausimą nurodė, kad nežino, ar būtų davęs draugams, gal ir būtų, šie jo parodymai užfiksuoti ir teisiamojo posėdžio protokole. Šie jo parodymai, ištirti bylą nagrinėjusio teismo, neleidžia konstatuoti fakto, kad įsigydamas, gabendamas ir laikydamas narkotines ir psichotropines medžiagas jis turėjo tikslą jas platinti kitiems asmenims. Priešingai, jo parodymai patvirtina, kad pirminis ir pagrindinis jų įsigijimo tikslas buvo susijęs su savo reikmių patenkinimu, asmeniniam vartojimui, o galimas jų davimas draugams ateityje jo buvo nurodomas kaip hipotetinis spėjimas („gal būčiau davęs“), atsakant į prokurorės klausimus. Toks neaiškus ir abstraktus ateities ketinimas galbūt jomis pavaišinti ir draugus nėra pakankamas konstatuoti jo tyčią įsigyti narkotines ir psichotropines medžiagas, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei nurodoma skundžiamame teismo nuosprendyje, jo parodymai, kuriais iš esmės ir yra grindžiama jo tyčia ir jo veiksmų, susijusių narkotinių ir psichotropinių medžiagų įsigijimu, tikslas, neleidžia daryti pagrįstos išvados apie tikslo platinti buvimą, kuris yra esminis tinkamai kvalifikuoti kaltininko veiksmus pagal atitinkamą Lietuvos Respublikos BK straipsnį, numatantį atsakomybę už disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis.

Nuteistasis P. S. pažymi, kad teismas, pripažindamas jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį, remiantis jo parodymais, nurodė, kad jo teisminio nagrinėjimo ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai iš esmės atitinka vieni kitus, tačiau, atsižvelgiant į ankščiau aptartus jo teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus ir teismo išvadas apie jo tyčią, matyti, kad teismas visgi remiasi ikiteisminio tyrimo metu duotais jo parodymais. Apeliantas akcentuoja, kad ikiteisminio tyrimo metu prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai apskritai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio prasme, todėl jais tiesiogiai negali būti grindžiamas apkaltinamasis teismo nuosprendis. Todėl teismas neturėjo jokio pagrindo jo kaltės grįsti ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, o privalėjo remtis tiesiogiai ištirtais teisme jo duotais nuosekliais parodymais. Be to, šioje byloje svarbu ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai apie jo tyčios turinį yra nulemti netinkamai vykdytos apklausos ir nekvalifikuotai jam suteiktos teisinės pagalbos. Nors ikiteisminio tyrimo metu, 2016-04-11 apklausoje, jis nurodė, kad narkotines ir psichotropines medžiagas ketino vartoti pats ir jomis pavaišinti draugus, o 2017-10-24 apklausoje nurodė, kad narkotines medžiagas ketino suvartoti ir planavo pavaišinti ir draugus, tikriausiai be atlygio, neketino jų pardavinėti, pažymėtina, kad tokie jo parodymai apie galimus ketinimus vaišinti draugus įsigytomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis buvo išgauti užduodant provokuojančius hipotetinius klausimus apie tai, ar jis būtų vaišinęs jomis savo draugus ir pan., kurie neatsispindi minėtų apklausų protokoluose. Apelianto įsitikinimu, tokie klausimai yra negalimi, tačiau į juos atsakydamas jis nesuvokė nei jų tikslo, nei tokių parodymų teisinių pasekmių. Tai, kad tyrimas ir kaltinimas buvo kryptingai vykdomas siekiant gauti jo prisipažinimą apie tariamą tikslą platinti narkotines ir psichotropines medžiagas, patvirtina ir ankščiau aptarti teisme vykdytos jo apklausos metu duoti parodymai: prokurorė vėlgi kryptingai uždavinėjo klausimus, siekdama išgauti atsakymą apie tai, kad jis jau įsigydamas narkotines ir psichotropines medžiagas neva ketino vaišinti jomis ir kitus asmenis, t.y. jas platinti, nes tik po jos klausimo jis nurodė, kad „gal ir būčiau vaišinęs draugus“. T. Č. pažymi ir tai, kad nors jo gynyba buvo vedama per advokatą, tačiau akivaizdu, kad teisinė pagalba jam buvo suteikta netinkamai - nei teisminio nagrinėjimo metu, nei ikiteisminio tyrimo metu advokatas neginčijo užduodamų menamų ir hipotetinių klausimų apie galimybę platinti narkotines ir psichotropines medžiagas jomis vaišinant draugus, neturėjo pastabų dėl apklausų protokolų.

Apeliantas teigia, kad apylinkės teismas jo tikslą platinti be aptartų jo parodymų, konstatavo ir narkotinių medžiagų kiekiu. Tačiau atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, taip pat jo paties parodymus, akivaizdu, kad nurodyta aplinkybė, susijusi su narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, nėra pakankama konstatuoti jo platinimo tikslo įsigyjant ir disponuojant šiomis medžiagomis. Pagal teismo nuosprendžio formuluotes matyti, kad jis tariamai turėjo tikslą platinti visas įsigytas, laikytas ir gabentas narkotines medžiagas, nors kaip buvo nustatyta, kad jis pats vartojo narkotines medžiagas anksčiau, kaip nurodė, duodamas parodymus teisme, ir dabar jas ketino vartoti pats, tokio kiekio jam būtų užtekę ilgam. Logiškai ir nuosekliai viso proceso metu jis teigė, kad tokio kiekio įsigijimo priežastis - gera kaina, galimybė apmokėti vėliau.

Apeliantas skunde akcentuoja tai, kad jo įsigytas kiekis - 46,621 g (ar ketintas įsigyti - 50 g), atsižvelgiant į Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų nustatytus kiekius (nedidelį, didelį, labai didelį) taip pat nėra toks, kuris savaime pagrįstų tikslą platinti. Įsigytų kanapių (antžeminių dalių) kiekis tik kiek daugiau nei 40 g viršijo minimalią nedidelio kiekio normą (5 g), kai tuo tarpu skiriamoji riba, nuo kurios šios narkotinės medžiagos kiekis jau laikomas dideliu, yra 500 g. Be to, byloje nebuvo nustatyta, kad jis kada nors anksčiau būtų pardavinėjęs ar kitaip platinęs narkotines medžiagas, kad būtų pažadėjęs kokiems nors asmenims, savo draugams ar pažįstamiems, parduoti, duoti, pavaišinti ar kitu būdu platinti iš E. Č. įsigytas narkotines ir psichotropines medžiagas. Taigi byloje esančios aplinkybės patvirtina, kad įsigydamas nurodytas medžiagas jis neturėjo tikslo jas platinti. Galbūt toks tikslas ir būtų susiformavęs ateityje, kuomet kažkokiomis aplinkybėmis būtų dalinęsis narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis su kitais asmenimis, bet nesant tokio fakto, kvalifikuojant jo veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį, esminis ir lemiamas aspektas buvo būtent jo tyčios turinys įsigijimo metu. Taigi byloje ištirtų įrodymų pagrindu nebuvo patikimai nustatyta, kad teismo nurodytomis aplinkybėmis iš E. Č. įsigydamas narkotines bei psichotropines medžiagas bei vėliau jas laikydamas ir gabendamas jis turėjo tikslą jas platinti, todėl teismas, pripažindamas jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Tokias išvadas dėl jo veiksmų kryptingumo ir jo kaltės teismas grindė jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais apie galimą ketinimą ateityje pasidalinti šiomis medžiagomis su draugais, tačiau šie parodymai, kurie apskirtai nėra laikytini savarankišku įrodymų šaltiniu, buvo gauti netinkami atlikus jo apklausą, ir teismo išvados dėl jo kaltės negalėjo būti jais grindžiamos. Be to, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, jo tikslas platinti grindžiamas spėjimais apie galimą tokio tikslo susiformavimą ateityje, tokiu būdu pažeidžiant draudimą nuosprendį grįsti prielaidomis. Šiaulių apylinkės teismo padaryti esminiai Lietuvos Respublikos BPK pažeidimai bei netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas, sudaro pagrindą keisti 2018-03-22 nuosprendžio dalį ir, ištaisius padarytus proceso įstatymo pažeidimus, tinkamai pritaikyti Lietuvos Respublikos BK nuostatas, jo veiką kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalį bei atitinkami iš naujo spręsti dėl jam skirtinos bausmės dydžio, jos atidėjimo sąlygų.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. G. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jis pripažįsta, jog rado kastetą, bet jo nesinešiojo ir niekur nenaudojo. Mano, kad gerai, jog jis rado ir nepanaudojo, nes kitas asmuo gal būtų panaudojęs. Jis kastetą paėmė ir jis buvo pas jį numestas, nes ten metalo gabalas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš nuteistųjų P. S., T. Č., A. G., M. P., T. Č. priteistos proceso išlaidos, kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą, nuteistųjų P. S. ir A. G. apeliacinius skundus atmesti, o nuteistojo T. Č. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies – tenkinti skundo dalį dėl proceso išlaidų priteisimo, kitą skundo dalį dėl švelnesnės bausmės paskyrimo atmesti. Teismo posėdyje nuteistasis T. Č. ir jo gynėjas advokatas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti ir sušvelninti T. Č. paskirtą bausmę. Nuteistasis P. S. ir jo gynėjas advokatas prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, nuteistajam inkriminuotą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalį. Nuteistasis A. G. ir jo gynėjas advokatas prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nuteistųjų T. Č. ir M. P. gynėjos advokatės prašė Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą tenkinti.

Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Violetos Bartušienės apeliacinis skundas tenkintinas, nuteistojo T. Č. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuteistųjų P. S. ir A. G. apeliaciniai skundai atmestini, Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018-03-22 nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų, susijusių su proceso išlaidų priteisimu (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 4 p.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių Lietuvos Respublikos BPK pažeidimų.

Apeliaciniuose skunduose prokurorė ir nuteistieji T. Č., P. S. ir A. G. neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamų veikų aplinkybių, nuteistųjų kaltės padarius jiems inkriminuojamas veikas, prokurorė nesutinka su skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria iš nuteistųjų priteistos proceso išlaidos: iš P. S. 365,54 Eur, iš T. Č. 335,08 Eur, iš A. G. 575,06 Eur, iš M. P. 432,56 Eur, iš T. Č. 516,93 Eur, nuteistasis P. S. nesutinka su jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacija, nuteistasis T. Č. nesutinka su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam už nusikalstamas veikas paskirtomis bausmėmis ir iš jo priteistomis 516,93 Eur proceso išlaidomis, nuteistasis A. G. savo apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirta bausme ir prašo ją sušvelninti, todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, neperžengdama apeliacinių skundų ribų.

Dėl proceso išlaidų

Lietuvos Respublikos BPK 103 straipsnio 3 punkte numatyta, kad proceso išlaidas sudaro ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 104 straipsnį, proceso išlaidos liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui, vertėjui atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. Proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.

Prokurorė ir nuteistasis T. Č. apeliaciniuose skunduose ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą priteisti iš nuteistųjų proceso išlaidas, susidariusias dėl daiktų, rastų pas juos ikiteisminio tyrimo metu, tyrimo. Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš nuteistųjų P. S., T. Č., A. G., M. P., T. Č. priteisė šias proceso išlaidas, nes užduotys Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro bei Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialistams atlikti tyrimus (5 daktiloskopinius, 6 biologinius, 5 cheminius, 1 šaltojo ginklo, 1 balistinį) buvo skirtos ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų iniciatyva, siekiant surinkti kaltinamųjų kaltę pagrindžiančius duomenis, ir šių tyrimų bei kitų duomenų pagrindu buvo grindžiama jų kaltė padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Šias užduotis gavę ir tyrimus atlikę specialistai vykdė tarnybines užduotis, todėl teismas nepagrįstai šias išlaidas pripažino kaip proceso išlaidas ir jas priteisė iš nuteistųjų. Teisėjų kolegija sutinka su šiais apeliacinių skundų argumentais.

Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nurodė šio sprendimo pagrindą – Lietuvos Respublikos BPK 105 straipsnio 1, 3 dalis ir priteisė iš P. S. 365,54 Eur, iš T. Č. 335,08 Eur, iš A. G. 575,06 Eur, iš M. P. 432,56 Eur, iš T. Č. 516,93 Eur proceso išlaidų už daktiloskopinius, biologinius, cheminius, šaltojo ginklo ir balistinį tyrimą. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, šiuos tyrimus ikiteisminio tyrimo metu atliko specialistai, kurie šį darbą atliko kaip tarnybinę užduotį. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas, pripažindamas išlaidas už nurodytus tyrimus proceso išlaidomis pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 103 straipsnio 3 punkto nustatytą taisyklę, kad proceso išlaidas sudaro ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį. Tyrimus šioje byloje specialistai atliko vykdydami savo tarnybines pareigas, todėl priteisti šias proceso išlaidas iš nuteistųjų nėra pagrindo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų, susijusių su proceso išlaidų priteisimu (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 4 p.).

Dėl nuteistojo P. S. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos

Nuteistasis P. S. apeliaciniu skundu prašo jam inkriminuotą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalies į Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalį, kadangi įsigydamas, gabendamas ir laikydamas narkotines ir psichotropines medžiagas jis neturėjo tikslo jų platinti kitiems asmenims, šias medžiagas jis įsigijo savo reikmių patenkinimu, asmeniniam vartojimui. Apeliantas iš esmės pripažįsta visas jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes, išskyrus vienintelę – jis ginčija jam inkriminuotos veikos kvalifikuojančio požymio – tikslo parduoti ar kitaip platinti pas jį rastas narkotines ir psichotropines medžiagas buvimą ir tai argumentuoja Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio reikalavimų pažeidimais.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištiriamos visos bylos aplinkybės, pašalinami prieštaravimai ir abejonės, išaiškinamos tiek kaltinančios, tiek ir teisinančios kaltinamąjį aplinkybės, ir tik tuomet įvertinami surinkti duomenys bei priimamas teisingas sprendimas (Lietuvos Respublikos BPK 324 str. 6 d.). Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teismas) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Įrodymais gali būti pripažinti tik tokie duomenys, kurie buvo gauti teisėtais būdais ir kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos BPK numatytais proceso veiksmais (Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 1, 4 d.). Be to, šie duomenys turi patvirtinti arba paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Ištyręs byloje esančius duomenis, teismas privalo nuosprendyje konstatuoti, ar surinktų įrodymų pakanka, ar jais galima tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes – padaryti vienareikšmę išvadą apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą.

Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, tai yra jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nėra apkaltinamojo nuosprendžio neišsamumą ar prieštaringumą patvirtinančios aplinkybės. Pažymėtina, kad įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, dėl jų pripažinimo pagrįstais, teismo argumentus dėl visų įrodymų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei atsižvelgiant į visą baudžiamosios bylos medžiagą, nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas šioje byloje netinkamai vertino įrodymus bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį P. S. atžvilgiu.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nors nuteistasis P. S. neigia turėjęs tikslą platinti iš E. Č. įsigytas narkotines medžiagas - kanapes (antžemines dalis) bei psichotropines medžiagas, tačiau ši aplinkybė yra visiškai įrodyta byloje surinktais duomenimis, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais (Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 2 d.).

Byloje nustatyta, kad 2016-04-10 21.25 val. kelyje Nr. (duomenys neskelbtini), atkarpoje (duomenys neskelbtini), ties įvažiavimu į (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas automobilis „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo P. S.. Įvykio vietos ir transporto priemonės „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu P. S. vairuotame automobilyje ant galinės sėdynės esančioje kuprinėje „Adidas“ rasta ir paimta elektroninės svarstyklės „Digital Seale“ ir tabako smulkintuvas. Taip pat kuprinėje rastas ir paimtas sportinio kostiumo NIKE švarkelis bei jo išorinėje kišenėje polietileno maišelis su 50 vnt. mėlynos spalvos tablečių su logotipu „LV“, kurių sudėtyje yra nenustatytas kiekis psichotropinės medžiagos 5-MeO-AMT. Įvykio vietos apžiūros metu, patraukus automobilį „Audi A3“, ant žvyruoto kelkraščio dangos rastas ir paimtas polietileno maišelis, su augalinės kilmės narkotine medžiaga - 46,621 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) ir polietileno maišelis, kuriame yra 48 vnt. tablečių su logotipu „M“, kurių sudėtyje yra nenustatytas kiekis psichotropinės medžiagos (duomenys neskelbtini) (2 t. 51-62 b. l.).

Atsakomybė už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, numatyta Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnyje, o be šio tikslo – Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnyje. Tai ir yra esminis kriterijus, atribojantis Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 bei 2 dalyse nurodytą neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą nuo Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 bei 2 dalyse nurodyto neteisėto šių medžiagų gaminimo, perdirbimo, įgijimo, laikymo, gabenimo ar siuntimo. Šio tikslo turėjimas yra subjektyvusis neteisėtų veikų – narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimo, perdirbimo, įgijimo, laikymo, gabenimo ar siuntimo – požymis, todėl jis turi būti įrodytas ir tinkamai motyvuotas.

Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalies dispozicijoje įvardytas tikslas „parduoti ar kitaip platinti“ reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti narkotines ar psichotropines medžiagas bent vienam asmeniui. Kaltininko tikslas „parduoti ar kitaip platinti“ gali susiformuoti jau įgijus narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba dar prieš įsigyjant šių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-781/2007 ir kt.). Pažymėtina, kad kaltininkas, disponuodamas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, gali turėti ir du tikslus – vartoti ir parduoti (ar kitaip platinti), todėl tokiu atveju kaltininko veika kvalifikuotina kaip idealioji Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnyje ir 260 straipsnyje nurodytų nusikaltimų sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-195/2009). Atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnį kyla taip pat tuo atveju, kai psichotropinės ar narkotinės medžiagos ne tik parduodamos, bet ir kitaip platinamos. Kitokiu platinimu teisminėje praktikoje laikomas narkotinių ar psichotropinių medžiagų perleidimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas, jomis grąžinant ankstesnes skolas, neatlygintinai duodant tokias medžiagas pavartoti išbandymui ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2005, 2K-294/2008, 2K-350/2009 ir kt.). Kitokiu platinimu taip pat pripažįstamas ir neatlygintinas narkotinių ar psichotropinių medžiagų davimas kitiems asmenims pavartoti, pavaišinimas šiomis medžiagomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-21-139/2015, 2K-405-507/2015). Tad jei asmuo įgyja ar laiko narkotines medžiagas turėdamas tikslą jomis pasidalinti su kitais asmenimis, pripažintina, kad jis šias medžiagas įgyja ar laiko turėdamas tikslą jas platinti.

Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir bylos faktinėmis aplinkybėmis. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi kaltininko atlikti veiksmai, jų pobūdis, intensyvumas, būdas, pastangos juos padarant, šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, jų rūšis, kiekis, kaina, paruoštų vartoti dozių skaičius, jų pakuotės (dydis, svoris), duomenys apie tai, kad kaltininkas tai žinojo, rastos priemonės (svarstyklės ir taip toliau), ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas (kokias, ar organizme rastos medžiagos sutampa su medžiagomis, rastomis kaltininko namuose, ir pan.), ar buvo susitarimas su vartotoju ir kitos faktinės bylos aplinkybės. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste.

Tai, kad P. S. įvykio vietos ir automobilio apžiūros metu rastas narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis) ir psichotropines medžiagas įgijo, laikė ir gabeno turėdamas tikslą jas platinti, iš esmės įrodyta pačiu narkotinių ir psichotropiniu medžiagų radimo faktu ir nuteistojo P. S. parodymais, duotais pirmosios instancijos teisme, kada jis nurodė, kad 2016 metais jis nustojo gyventi su tėvais ir susigundė išbandyti narkotinių medžiagų. Narkotinių medžiagų jam reikėjo vartojimui, būtų užtekę ilgam laikui, nežino, ar būtų davęs draugams, galbūt ir būtų (7 t., 182 b. l.). Apeliacinės instancijos teismui atlikus įrodymų tyrimą ir dar kartą apklausus nuteistąjį P. S., jis patvirtino apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę, kad apžiūros metu jo vairuotame automobilyje rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo įsigytos asmeniniam vartojimui. Jis paaiškino, kad visą gyvenimą gyveno pas tėvus ir buvo kontroliuojamas, todėl kai gavo pasiūlymą iš E. Č. susigundė pabandyti kažko naujo, narkotines ir psichotropines medžiagas įsigijo asmeniniam vartojimui ilgesniam laikui. Jas norėjo vežtis į (duomenys neskelbtini), nes ten mokėsi, tačiau buvo sustabdytas netoli namų. Tiek daug šių narkotinių ir psichotripinių medžiagų jam nereikėjo, bet kadangi E. Č. neprašė iškart už jas sumokėti, jis susigundė tokiu pasiūlymu. Automobilyje rastas svarstykles buvo įsigijęs tam, kad pasisverti įsigytų medžiagų kiekį, o automobilyje rastas smulkintuvas buvo skirtas kanapėms. Jis neturėjo tikslo platinti narkotinių ir psichotripinių medžiagų, niekam jų nevežė, niekam nebuvo pažadėjęs. Jo draugai net nežinojo, kad jis jų turi. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu buvo pagarsinti P. S. ikiteisminio tyrimo metu 2016-04-11 duoti parodymai, kur jis nurodė, kad mano, jog iš E. Č. įsigytas tabletes iš pradžių būtų saugiai kur nors paslėpęs, atšilus orams, nuvažiavus su draugais į gamtą planavo šias tabletes vartoti pats ir duoti draugams, tikriausiai be atlygio. Kanapes daugiau norėjo vartoti pats, tačiau būtų davęs be atlygio ir draugams, jei būtų koks susibūrimas (5 t. 119-121 b. l.). 2017-10-24 apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu P. S. taip pat nurodė, kad įsigytas narkotines ir psichotropines medžiagas planavo vežtis į (duomenys neskelbtini) ir ten jas vartoti, taip pat planavo šiomis medžiagomis pavaišinti savo draugus, tikriausiai be atlygio, pardavinėti nesiruošė (5 t. 135-136 b. l.). Atsižvelgiant į šiuos nuteistojo P. S. duotus parodymus, darytina išvada, kad tai, jog P. S., įgydamas, laikydamas ir gabendamas narkotines ir psichotropines medžiagas, planavo jomis pasidalinti su kitais asmenimis, patvirtina jo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme duoti parodymais, kad gal būtų įsigytų medžiagų davęs draugams. Tai, kad nuteistasis P. S., įgydamas, laikydamas ir gabendamas narkotines ir psichotropines medžiagas, planavo jomis pasidalinti su kitais asmenimis, patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys. Iš 2016-04-10 vyriausiojo tyrėjo P. P. tarnybinio pranešimo matyti, kad Šiaulių apskrities VPK KP ONTV buvo gauta informacija, kad P. S. galimai platina (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apskrityse narkotines ir psichotropines medžiagas (2 t. 51 b. l.). Todėl darytina išvada, kad policijos pareigūnai dar iki pradedant ikiteisminį tyrimą ir ikiteisminio tyrimo pradžioje turėjo duomenų apie tai, kad P. S. gali užsiimti narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu. Kaip jau buvo minėta, sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi kaltininko atlikti veiksmai, jų pobūdis, narkotinių medžiagų rūšis, jų kiekis, paruoštų vartoti dozių skaičius, jų pakuotės (dydis, svoris), rastos priemonės (svarstyklės ir taip toliau), ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas (kokias, ar organizme rastos medžiagos sutampa su medžiagomis, rastomis kaltininko namuose, ir pan.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, atliekant apžiūrą P. S. vairuotame automobilyje ant galinės sėdynės esančioje kuprinėje „Adidas“ rasta ir paimta elektroninės svarstyklės „Digital Seale“ ir tabako smulkintuvas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokios svarstyklės įprastai naudojamos, siekiant tiksliai išmatuoti realizuojamų narkotinių medžiagų kiekį, o „dozuojant“ sau vartojimui skirtas kanapes tokios svarstyklės nėra reikalingos. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad P. S. neteisėtai disponavo gamtinės kilmės narkotinėmis medžiagomis - kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurių kiekis (46,621 g) daugiau nei 9 kartus viršija Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ (su vėlesniais pakeitimais (toliau – ir Rekomendacijos) 19 punkte nurodytą nedidelį šios narkotinės medžiagos kiekį (5 g). Nors P. S. vairuotame automobilyje rastų 50 vnt. mėlynos spalvos tablečių su logotipu „LV“ ir 48 vnt. tablečių su logotipu „M“ sudėtyje nebuvo nustatytas kiekis psichotropinės medžiagos, tačiau apklausiamas apeliacinės instancijos teisme P. S. parodė, kad jam aiškino, jog vienai dozei reikia 5 tablečių. Taigi iš nuteistojo P. S. parodymų matyti, kad psichotropinių medžiagų būtų užtekę mažiausiai 19 dozių (iš viso rasta 98 vnt. tablečių). Šias aplinkybes patvirtina nuteistojo P. S. parodymai pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, kur jis parodė, kad įsigytų narkotinių ir psichotropinių medžiagų būtų užtekę ilgam laikui. Šias medžiagas P. S. įsigijo į skolą už pakankamai didelę pinigų sumą – 750 Eur. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, visos anksčiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis P. S. apžiūros metu rastas narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis), 50 vnt. tablečių, kurių sudėtyje yra nenustatytas kiekis psichotropinės medžiagos 5-MeO-AMT ir 48 vnt. tablečių, kurių sudėtyje yra nenustatytas kiekis psichotropinės medžiagos (duomenys neskelbtini), įgijo, laikė ir gabeno, turėdamas tikslą jas platinti, tai yra turėdamas tikslą jomis pasidalinti su kitais asmenimis, todėl ši veiką kvalifikuojanti aplinkybė įrodyta (Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d.). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi nuteistojo P. S. parodymais dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų įsigijimo, laikymo ir gabenimo tikslo, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d.). Apeliacinės instancijos teisme duoti nuteistojo P. S. parodymai, kad jis neturėjo tikslo platinti narkotinių ir psichotropinių medžiagų, niekam jų nevežė, niekam nebuvo pažadėjęs, jo draugai net nežinojo, kad jis jų turi, kad narkotinių ir psichotropinių medžiagų įsigijo sau vartojimui ilgesniam laikui, automobilyje rastas svarstykles buvo įsigijęs tam, kad pasisvertų įsigytų medžiagų kiekį, vertintini kaip duoti, siekiant sušvelninti baudžiamąją atsakomybę, todėl atmestini. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad nuteistasis P. S. iš E. Č. į skolą už 750 eurų nupirko ir taip neteisėtai įgijo 46,621 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), 50 vnt. tablečių, kurių sudėtyje yra nenustatytas kiekis psichotropinės medžiagos 5-MeO-AMT ir 48 vnt. tablečių, kurių sudėtyje yra nenustatytas kiekis psichotropinės medžiagos (duomenys neskelbtini), kurias neteisėtai laikė ir gabeno automobiliu, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, todėl nuteistojo apeliacinio skundo prašymas perkvalifikuoti jo veiką iš Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalies į Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalį atmestinas kaip nepagrįstas.

Apeliaciniame skunde P. S. nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo netinkamai vykdyta jo apklausa ir jam nekvalifikuotai suteikta teisinė pagalba. Jo parodymai apie galimus ketinimus vaišinti draugus įsigytomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis buvo išgauti užduodant provokuojančius hipotetinius klausimus apie tai, ar jis būtų vaišinęs jomis savo draugus ir pan., kurie neatsispindi minėtų apklausų protokoluose. Nors jo gynyba buvo vedama per advokatą, tačiau teisinė pagalba jam buvo suteikta netinkamai - nei teisminio nagrinėjimo metu, nei ikiteisminio tyrimo metu advokatas neginčijo užduodamų menamų ir hipotetinių klausimų apie galimybę platinti narkotines ir psichotropines medžiagas jomis vaišinant draugus, neturėjo pastabų dėl apklausų protokolų. Tačiau teisėjų kolegija atmeta tokius apeliacinio skundo argumentus kaip visiškai nepagrįstus.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu 2016-04-10, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 140 str., laikinai sulaikius P. S., 2016-04-11 jam buvo išaiškinta teisė turėti gynėją, t. y., kad jis gali gintis pats arba per pasirinktą gynėją, o neturėdamas pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti turi nemokamai gauti teisinę pagalbą įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka (5 t. 115 b. l.). Nuo pat pirmos apklausos P. S. naudojosi savo pasirinkto gynėjo pagalba. 2016-04-11 P. S. pranešus apie įtarimą ir jį apklausus įtariamuoju, jis apklausos protokolo teisingumą ir duotų parodymų tikrumą patvirtino savo parašu, nei įtariamasis, nei apklausoje dalyvavęs jo gynėjas advokatas dėl apklausos tvarkos, teisėtumo ir dėl protokole užfiksuotų duomenų jokių pastabų neturėjo (5 t. 117-123 b. l.). Vėliau, t. y. 2017-10-24, P. S., apklaustas kaip įtariamasis, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis prisimena ir tvirtina savo parodymus duotus pirminės apklausos metu. Nei pats įtariamasis P. S., nei apklausoje dalyvavęs jo gynėjas advokatas dėl protokole užfiksuotų parodymų teisingumo jokių pastabų neturėjo (5 t. 135-138 b. l.). Viso ikiteisminio tyrimo metu ir jo pabaigoje P. S. nenurodė jokių duomenų apie jo teisių pažeidimus, nepateikė ir prašymų papildyti ikiteisminį tyrimą, neskundė ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų (7 t. 92-94 b. l.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, P. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra užfiksuoti teisingai, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK normų reikalavimų. Jokių duomenų apie tai, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiant P. S. būtų pažeistos Lietuvos Respublikos BPK nustatytos taisyklės, byloje nenustatyta. Taip pat byloje nėra duomenų apie įtariamojo P. S. gynėjo advokato nesugebėjimą ikiteisminio tyrimo metu ir teisme veiksmingai ginti savo ginamojo, P. S. nepateikė jokių įrodymų, kad jo pasirinktas gynėjas advokatas vykdė savo funkcijas netinkamai.

Dėl nuteistiesiems P. S., T. Č. ir A. G. paskirtų bausmių

Teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (Lietuvos Respublikos BK 1 str.) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (Lietuvos Respublikos BK 41 str. 1 d.). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. 1-5 p.). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Tokius reikalavimus turi atitikti kiekviena konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir Lietuvos Respublikos BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d.). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (Lietuvos Respublikos BK 61 str. 1, 2 d.). Skiriant bausmes, Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytas teisingumo principas įgauna specifinių ypatumų, kuriuos nulemia būtinybė kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Dėl to tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d.). Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas P. S. bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, nustatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, tinkamai įvertino tiek padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, tiek P. S. asmenybę ir terminuotos laisvės atėmimo bausmės, kurios vykdymą atidėjo, skyrimą savo sprendime motyvavo. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pripažino P. S. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubaudė laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Teismas, skirdamas bausmę, kuri artima minimaliai Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytai laisvės atėmimo bausmei, atsižvelgė į tai, kad P. S. padarė vieną tyčinį sunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 5 d.), į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taip pat teismas įvertino nuteistojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, tai yra tai, kad jis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka (tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi), nors yra nevedęs, neturi šeimos, tačiau dirba, mokosi. Taip pat pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, P. S. paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirtas laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams. Susipažinęs su paskirtos bausmės rūšies ir dydžio motyvais, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nuteistojo padarytos veikos bei jo asmenybės pavojingumą ir padarė motyvuotą išvadą, kad bausmės tikslai už padarytą veiką bus pasiekti skyrus laisvės atėmimo bausmę bei atidedant šios bausmės vykdymą bei paskiriant įstatyme numatytas pareigas bei draudimus. Su šia pirmosios instancijos išvada visiškai sutinka ir apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija. Pažymėtina tai, jog P. S. elgesys bei kaip jis laikosi teismo jam skirtų pareigų, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį bus kontroliuojamas nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos, o šiam pažeidžiant probacijos sąlygas įstatymai numato galimybę panaikinti skirtą bausmės vykdymo atidėjimą, pasiunčiant asmenį atlikti skirtos laisvės atėmimo bausmės.

Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam T. Č. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą – T. Č. padarė vieną tyčinį apysunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d., 11 str. 4 d.) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d., 12 str.), į nuteistojo T. Č. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.), į tai, kad nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, į tai, kad jis įgijo narkotines medžiagas kitame rajone, jas laikė ir gabeno, ilgą laiką laikė savo namuose, kad neteisėtai įgytų šaudmenų kiekis laikytinas ne mažu, tačiau laikyti šoviniai mažo kalibro, be jokio turimo ginklo jie nekėlė itin didelio pavojaus, į T. Č. asmenybę – anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai T. Č. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam už nusikalstamas veikas arešto bausmes. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio taip pat matyti, kad T. Č. už jo padarytas nusikalstamas veikas paskirtos arešto bausmės yra mažesnės už Lietuvos Respublikos BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatytų už nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą skiriamų arešto bausmių vidurkius. Taip pat pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., T. Č. paskirta subendrinta bausmė (areštas 42 paroms) buvo sumažinta vienu trečdaliu ir jam areštas 28 paroms. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam T. Č. už nusikalstamas veikas tinkamai parinko bausmės rūšis, už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės ir galutinė vienu trečdaliu sumažinta bausmė (areštas 28 paroms) nėra per giežtos ar aiškiai neteisingos, mažinti T. Č. skundžiamu nuosprendžiu už padarytas nusikalstamas veikas paskirtas bausmes ar paskirti švelnesnes kitos rūšies bausmes nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Apeliaciniame skunde nuteistojo T. Č. nurodytos aplinkybės – tai, kad jis nėra praeityje teistas, byloje nėra nustatyta jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad nedidelį narkotinių medžiagų kiekį jis įgijo savo asmeniniams poreikiams tenkinti, o šoviniai buvo rasti visiškai atsitiktinai ir jų policijos pareigūnams iškart neperdavė dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, kad jo veiksmais niekam jokia žala nebuvo padaryta, niekam jokia reali grėsmė ar pavojus nebuvo sukeltas, kad jis tiek neteisėtų veikų padarymo metu, tiek dabar yra dirbantis, kad yra vedęs ir gyvena santuokoje, su sutuoktine augina du mažamečius vaikus, kad jis kartu su savo žmona prižiūri ir slaugo jo močiutę, kurią dėl sveikatos būklės dažnai tenka vežti pas gydytojus (operuotos akys, sunkiai vaikšto) – nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtų bausmių pagrįstumo. Pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

Apeliaciniu skundu T. Č. prašo pagal Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalį jam skirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta šio straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką, t. y. prašo jo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatas.

Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta, kad, kai yra šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos sąlygos, teismas gali paskirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio, kuris reglamentuoja švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimą, nuostatų taikymas susijęs su šiame straipsnyje nurodytų konkrečių sąlygų buvimu. Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Taigi, vadovaujantis šia norma, bausmė gali būti švelninama tik tada, kai konstatuojama, kad egzistuoja šių sąlygų visuma: 1) asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie nusikalstamą veiką; 2) prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-222/2011, 2K-154/2014 ir kt.). Šiuo konkrečiu atveju byloje nėra duomenų, kad T. Č. būtų pats savanoriškai atvykęs į teisėsaugos instituciją ir pranešęs apie savo nusikalstamą veiką, t. y. apie tai, kad, jo teigimu, jis tvarkydamas ūkines patalpas atsitiktinai rado šovinius, todėl nėra pagrindo svarstyti klausimą dėl švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo T. Č., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 1 dalimi. Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Šiuo konkrečiu atveju byloje nustatyta tik viena T. Č. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių bent vienos iš Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose numatytų aplinkybių egzistavimą. Šioje baudžiamojoje byloje Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio nuostatoms taikyti būtinos sąlygos nenustatytos, todėl T. Č. atžvilgiu taikyti minėto straipsnio nuostatas nėra teisinio pagrindo.

Kaip matyti iš skundžiamo Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018-03-22 nuosprendžio, paskirdamas nuteistajam A. G. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė du baudžiamuosius nusižengimus, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino baudžiamųjų nusižengimų padarymu ir nuoširdžiai gailisi juos padaręs, į A. G. asmenybę – anksčiau teistas, taip pat ir kitoje valstybėje, kur bausmę atlikęs, baustas administracine tvarka. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai A. G. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam už nusikalstamas veikas arešto bausmes. Pažymėtina, kad aptartos aplinkybės patvirtina neigiamą A. G. orientaciją visuomenėje, susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų, todėl pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. G. už nusikalstamas veikas tinkamai parinko bausmės rūšį.

Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio taip pat matyti, kad A. G. už jo padarytus baudžiamuosius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 258 straipsnio 2 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje, paskirtos bausmės (areštas 25 paroms ir areštas 30 parų) yra artimos Lietuvos Respublikos BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatytos už baudžiamąjį nusižengimą skiriamos arešto bausmės vidurkiui. Taip pat pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., A. G. paskirta subendrinta bausmė (areštas 39 paroms) buvo sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirtas areštas 26 paroms. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. G. už nusikalstamas veikas tinkamai parinko bausmės rūšis, už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės ir galutinė vienu trečdaliu sumažinta bausmė (areštas 26 paroms) nėra per giežtos ar aiškiai neteisingos, mažinti A. G. skundžiamu nuosprendžiu už padarytas nusikalstamas veikas paskirtas bausmes ar paskirti švelnesnes kitos rūšies bausmes nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Apeliaciniame skunde nuteistojo A. G. nurodyta aplinkybė, kad jis kasteto nesinešiojo ir niekur nenaudojo, nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtų bausmių pagrįstumo.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas, nustatydamas nuteistiesiems P. S., T. Č. ir A. G. bausmių rūšį ir dydį, visapusiškai įvertino nuteistųjų bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes ir tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Paskirtos bausmės yra teisingos, atitinkančios Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimus, tinkamai individualizuotos, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 332 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų P. S. ir A. G. apeliacinius skundus atmesti.

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018-03-22 nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš nuteistųjų priteistos proceso išlaidos: iš P. S. 365,54 Eur, iš T. Č. 335,08 Eur, iš A. G. 575,06 Eur, iš M. P. 432,56 Eur, iš T. Č. 516,93 Eur.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.