- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-27
- Bylos Nr.
- 2S-778-560/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00025-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Pareiškėjas
- A. V.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės T. G. atskirąjį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą dėl antstolės T. G. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė T. G., Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas A. V. pateikė skundą dėl antstolės T. G. veiksmų, kuriuo prašė sustabdyti vykdymo veiksmus ir panaikinti areštą jo sąskaitai, esančiai laisvės atėmimo vietoje. Nurodė, kad lėšos, kurias artimieji perveda į pareiškėjo sąskaitą, administruojamą įkalinimo įstaigos, skirtos pareiškėjo sveikatai gerinti, t. y. vitaminams ir gydytojo rekomenduojamiems vaistams pirkti. Antstolė T. G. 2015-12-18 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Nurodė, kad vykdant priverstinį skolos išieškojimą vykdomojoje byloje 2015-10-19 priimtas patvarkymas Nr. 3.5.-S031731 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Vykdomasis dokumentas vykdomas laikantis teisės aktuose nustatytos sprendimų vykdymo tvarkos. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatas, terminuotą laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, kaip ir skolininkui atliekančiam bausmę pataisos namuose, yra garantuojamas ir užtikrinamas jo būtiniausių poreikių bei gydymo paslaugų patenkinimas. Be to, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 739 straipsnis numato išsamų sąrašą piniginių sumų, iš kurių išieškoti negalima, o skolininko lėšos į šį sąrašą nepatenka. Trečiasis asmuo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašė skundą atmesti. Nurodė, kad ginčo lėšos nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytus atvejus, kai išieškoti iš jų negalima. 2016-04-07 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-246-419/2016, pareiškėjo skundą atmetė, nenustačius antstolės veiksmuose procesinių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimų. 2016-09-14 Vilniaus apygardos teismas nutartimi, priimta civilinėje byloje 2S-1703-345/2016, 2016-04-07 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutartį panaikino ir pareiškėjo skundas perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Teismas pažymėjo, kad teismas nevertino CPK 668 straipsnyje nustatyto vieno MMA dydžio išskaitų ribojimo bei nevertindamas naujausios kasacinio teismo praktikos šiuo klausimu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Švenčionių rajono apylinkės teismas 2016-11-18 nutartimi skundą tenkino iš dalies: įpareigojo antstolę T. G., vykdant išieškojimą iš skolininkui A. V. priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nurodyti, konkrečią pinigų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti skolininko naudojama; kitoje dalyje skundą atmetė. Teismas nurodė, jog matyti, kad privalomųjų vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų nėra. Vykdomoji byla gali būti stabdoma ir CPK 627 straipsnyje numatytais atvejais, tačiau tam turi būti pakankamas pagrindas. Nesant tokio pagrindo bylos stabdymas gali būti traktuojamas kaip antstolio veikimas ultra vires. Teismas sprendė, kad antstolė pagrįstai pareiškėjo prašymą sustabdyti vykdymo veiksmus atmetė. Išieškojimas vykdomas ir iš pareiškėjo darbo užmokesčio, gaunamo įkalinimo įstaigoje. Išieškojimas nukreiptas ne į visas skolininko gaunamas darbines pajamas, todėl likusią pajamų dalį skolininkas turi teisę naudoti savo reikmėms. Teismas sprendė, kad antstolė, nukreipdama išieškojimą į skolininko pajamas, CPK 736 straipsnio nuostatų nepažeidė.CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, taikytinas ne tik nuteistųjų turimiems gryniesiems pinigams, bet ir laisvės atėmimo vietos administruojamoje nuteistojo skolininko sąskaitoje esančioms piniginėms lėšoms. Teismas darė išvadą, kad areštas, taikomas banko sąskaitoje esančioms lėšoms, ir vykdomas išieškojimas iš jų gali būti tik pinigų sumai, viršijančiai vieną MMA. Antstolės patvarkyme išieškoti iš laisvės atėmimo vietos sąskaitoje esančių piniginių lėšų nėra numatytas CPK 668 straipsnyje įtvirtintas vieno MMA dydžio išskaitų ribojimas. Kita vertus, antstolė vadovavosi Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytais antstoliams privalomomis patvarkymo formomis, kuriuose minėtas ribojimas nenurodamas. Esant šioms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, jog nenustatyta, kad antstolė iš pareiškėjo laisvės atėmimo vietoje esančios sąskaitos vykdo išieškojimą nesivadovaudama CPK 668 straipsnyje numatytu išieškojimo ribojimu, teismas neturėjo teisinio pagrindo pripažinti antstolės veiksmus neteisėtais. Įvertinęs tai, kad 2015-10-19 patvarkyme nurodoma areštuoti 1 430,65 Eur sumą, nenurodant CPK 668 straipsnio nustatyto ribojimo išieškojimui, inter alia, areštui, teismas antstolę įpareigojo nurodyti, konkrečią pinigų sumą, kurią per vieną kalendorinį mėnesį gali būti skolininko naudojama.
III. Atskirojo skundo argumentai
Antstolė T. G. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016-11-18 nutartį dalyje, kuria antstolei nustatyta pareiga nustatyti konkrečią pinigų sumą skolininkui, kurią jis galės naudotis per vieną kalendorinį mėnesį; klausimą išspręsti iš esmės – skolininko skundą atmesti. Nurodo, jog teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, spręsdamas įpareigoti antstolę nustatyti pinigų sumą, kuria skolininkas galės naudotis per vieną kalendorinį mėnesį. Patvarkymo dėl lėšų arešto priėmimo metu aktualios Sprendimų vykdymo instrukcijos redakcija numatė, kad antstolė, vykdydama sprendimus, privalo naudoti numatytą procesinių dokumentų formą. Antstolė, vykdydama sprendimus, naudoja patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Patvarkyme nėra nustatyta pareiga numatyti laisvai disponuojamą sumą, kuria skolininkas (nuteistasis) galės disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį.Antstolė turi teisę areštuoti bei nukreipti išieškojimą į skolininko, atliekančio bausmę pataisos namuose, asmeninėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas, nes lėšos, patenkančios į skolininko sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 straipsnyje ir 668 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus.Kadangi iš skolininko nėra išskaičiuojama 100 procentų jo pajamų iš darbo užmokesčio, likusią po išskaitymų dalį sumą skolininkas turi teisę naudoti savo reikmėms, šios lėšos nėra išskaičiuojamos.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas, nuteistieji nemokamai gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir kt. Tad nuteistųjų teisė gauti pinigines lėšas neturi būtį ginama pažeidžiant išieškotojo teisę į skolos padengimą.Pareiškėjas A. V. ir suinteresuotas asmuo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės kontoroje nuo 2010-09-30 vykdomas 2010-07-27 Vilniaus apygardos teismo vykdomasis raštas baudžiamojoje byloje Nr. 1-169/2010 dėl 4 211,55 Lt žalos išieškojimo iš skolininko A. V. išieškotojo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai. 2010-10-01 antstolė raginimu įvykdyti sprendimą pasiūlė skolininkui sumokėti skolą, bei pateikė siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas, įteikiant skolininkui procesinius dokumentus 2010-11-04 per Pravieniškių gydymo ir pataisos namus. 2010-12-03 areštuotos skolininko piniginės lėšos banko sąskaitoje, o taip pat išieškojimas nukreiptas į skolininko darbo užmokestį. 2015-10-19 priimtas patvarkymas Nr. 3.5.-S031731 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo areštavo 1 430,65 Eur (1 092,72 Eur skolos ir 337,93 Eur vykdymo išlaidų) sumą, esančią Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, priklausančią A. V., areštuotas lėšas nurodydama pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Skolininkas gauna su darbo užmokesčiu susijusias pajamas, iš kurių yra vykdomos išskaitos pagal 2010-12-03 patvarkymą.Antstolė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, nuspręsdamas įpareigoti antstolę nustatyti pinigų sumą, kuria skolininkas galės naudotis per vieną kalendorinį mėnesį. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais antstolės argumentais sutinka iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikomas CPK 668 straipsnyje numatytas išieškojimo ribojimas. Tokia teismo išvada atitinka naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kuria pagrįstai vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Tad antstolės argumentus dėl nuteistųjų teisės gauti pinigines lėšas suabsoliutinimo, remdamasis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas atmeta.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors nagrinėjamu atveju išieškant iš pareiškėjo pagal ginčo patvarkymą turi būti laikomasi CPK 668 straipsnyje numatyto išieškojimo ribojimo, tačiau ši aplinkybė, nesant skundo rezoliucinėje dalyje suformuluoto pareiškėjo prašymo, nesudaro pagrindo teismui nustatyti antstolei įpareigojimą nurodyti konkrečią pinigų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti pareiškėjo naudojama. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog jis nenustatė pagrindų, kurie pirmosios instancijos teismui būtų suteikę teisę peržengti pareiškėjo skundu apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas. Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas antstolei nurodytą įpareigojimą, veikė ultra vires, kas yra pagrindu šioje dalyje atskirąjį skundą tenkinti bei skundžiamą nutartį nurodytoje dalyje panaikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Antstolės T. G. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartį dalyje, kuria antstolė T. G. įpareigota nurodyti konkrečią pinigų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti naudojama skolininko A. V..
Kitoje dalyje Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.