Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. T. L. (K. T. L.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės K. K. ieškinį atsakovui K. T. L. dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos ir išlaikymo dydžio pakeitimo ir atsakovo K. T. L. priešieškinį ieškovei K. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės K. K. (toliau – ir ieškovė, motina) ieškinį atsakovui K. T. L. (toliau – ir atsakovas, tėvas) dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos ir išlaikymo dydžio pakeitimo bei atsakovo K. T. L. priešieškinį ieškovei K. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos su motina nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartimi pakeistos byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios anksčiau ne kartą buvo keistos teismo nutartimis. Teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartimi 3 mėnesiams nustatyta laikina ieškovės bendravimo su sūnumi tvarka, pagal kurią vaiko motina (ieškovė) bendrauja su nepilnamečiu vaiku dalyvaujant psichologui, parinktam (duomenys neskelbtini), suderintu konsultacijų laiku pagal specialisto ir vaiko (bendrojo ugdymo metu) užimtumą.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 22 d. nutartimi, tenkinus ieškovės prašymą, nutarta pašalinti (duomenys neskelbtini) iš paslaugos teikėjų taikant laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje ir pavesta tarpininkavimo atstatant ryšį su vaiku paslaugas teikti (duomenys neskelbtini). Minėta teismo nutartimi ieškovė ir atsakovas buvo įpareigoti per 7 dienas, skaičiuojant nuo nutarties gavimo momento susisiekti su (duomenys neskelbtini) specialistais ir suderinti pirmo (pagal specialistų rekomendacijas galbūt kelių) susitikimo(-ų) datą(-as) ir laiką(-us) pagal (duomenys neskelbtini) specialistų nurodytą tvarką. Įvykus pirmam šalių, jų vaiko K. K. L. (K. K. L.) (toliau – ir vaikas) susitikimui su (duomenys neskelbtini) specialistais (arba, prireikus, įvykus keliems susitikimams) (duomenys neskelbtini) turėjo per protingą terminą pateikti teismui rekomendacijas dėl tarpininkavimo procedūrų, nurodant kiek įmanoma detaliau – kaip, kokia tvarka šalys, jų vaikas turi atvykti į (duomenys neskelbtini) (kartu, atskirai ir pan.), kaip išvykstama pasibaigus procedūrai, koks tikslingas susitikimų skaičius per tam tikrą laikotarpį, kiek laiko tikslinga vykdyti tarpininkavimą ir t. t.

4. Byloje 2025 m. gruodžio 10 d. gautas atsakovo prašymas (DOK-183931) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 22 d. nutartimi nustatytą motinos ir vaiko ryšio atstatymo paslaugų tarpininkę (duomenys neskelbtini) į kitą ryšio atstatymo paslaugų teikėją – (duomenys neskelbtini) S. A.. Atsakovas prašymą grindė esminiais argumentais:

4.1. 2025 m. lapkričio 5 d. įvyko pirminė, vienos valandos trukmės atsakovo ir įstaigos specialistės konsultacija, specialistė supažindino, kokiu principu dirba. Antrasis susitikimas, numatytas lapkričio 13 d. 12 val., neįvyko – atsakovas atvyko, tačiau specialistės neturėjo patalpų raktų, o atsakovas nebegalėjo laukti, nes netrukus reikėjo paimti vaiką iš mokyklos; susitikimas perkeltas į lapkričio 18 d. Į trečią susitikimą atsakovas atvyko su gyvenimo partnere, kuri galėtų ir padėtų versti pokalbį dviem specialistėms, dalyvavusiomis susitikime. Atsakovas pasirašė jam paduotą vienintelį sutarties egzempliorių, kurį pasiėmė įstaigos darbuotojos. Atsakovo vertinimu, susitikime pasireiškė ultimatyvus reikalavimas pasirašyti sutartį prieš pradedant pokalbį; agresyvi specialistės komunikacija su pašaipomis, kaltinimais ir priešiškumu, šališkas požiūris į atsakovą, nepasiruošimas (nesusipažinimas su dokumentais). Po trečiojo susitikimo atsakovas kreipėsi 2025 m. gruodžio 3 d. raštu į (duomenys neskelbtini), prašydamas pateikti ir pristatyti konkretų tolimesnį veiksmų planą dėl vaiko ir vaiko motinos bendravimo tvarkos įgyvendinimo atkuriant jų tarpusavio ryšį bei paprašė pateikti duomenis apie specialisčių, dalyvavusių susitikimuose, profesinę kvalifikaciją, kompetenciją ir patirtį teikiant tokias specializuotas tarpininkavimo paslaugas, taip pat jų kompetenciją teikti paslaugas (duomenys neskelbtini) kalba bei uždavė kitus rūpimus organizacinius ir informacinius klausimus. (duomenys neskelbtini) 2025 m. gruodžio 3 d. atsakyme nepateikė nei konkretaus tolesnių veiksmų plano, nei duomenų apie specialistų kompetenciją. 2025 m. gruodžio 4 d. (duomenys neskelbtini) informavo atsakovą, kad planuojami vaiko susitikimai su psichologu vyks gruodžio 12 d. ir 19 d. 15:30 val. 2025 m. gruodžio 8 d. (duomenys neskelbtini) el. laišku informavo atsakovą apie būsimą 2025 m. gruodžio 9 d. susitikimą bei priminė, kad jis į susitikimą turi atvykti su profesionaliu vertėju. Tą pačią dieną atsakovas raštu informavo (duomenys neskelbtini), kad jam neradus profesionalaus vertėjo, kurio kaina būtų priimtina ir kuris galėtų dalyvauti suplanuotame gruodžio 9 d. susitikime, į jį neatvyks, ir dar kartą paprašė pateikti atitinkamus duomenis. 2025 m. gruodžio 8 d. (duomenys neskelbtini) atsakyme pakartojo, kad atsakovui viskas paaiškinta, atsakovas pasirašė sutikimą paslaugai bei pažymėjo, jog iš atsakovo laiškų turinio keliama prielaida, kad bandoma vilkinti procesą, todėl lauks gruodžio 9 d. 12 val., o nesulaukus informuos teismą apie esamą situaciją.

4.2. Atsakovas, turėdamas teisę į kokybiškas paslaugas ir teisę gauti visapusišką, tikslią bei teisingą informaciją apie jų teikimą, kreipėsi į (duomenys neskelbtini) su užklausa, joje pateikė jam aktualius klausimus dėl tarpininkavimui paskirtų specialistų ir psichologo profesinės kompetencijos, galimybės paslaugas teikti (duomenys neskelbtini) kalba, taip pat dėl kitų organizacinių bei informacinio pobūdžio aspektų. Tačiau (duomenys neskelbtini) ignoruoja ir neatsako nė į vieną atsakovo užduodamą klausimą, nepateikia informacijos dėl specialistų kvalifikacijos, tai kelia rimtų abejonių dėl (duomenys neskelbtini) įstaigos ir jos specialistų, kaip mediacijos paslaugas teikiančių asmenų, kvalifikacijos bei teikiamų paslaugų kokybės. Be to, (duomenys neskelbtini) daro spaudimą ir iš anksto kaltina atsakovą dėl susiklosčiusios situacijos. Atsakovo vertinimu, esant dabartinėms sąlygoms, bendradarbiavimo su (duomenys neskelbtini) tęsti neįmanoma. Tarpininkavimo paslaugas teikianti įstaiga (duomenys neskelbtini) ir jos specialistai demonstruoja išankstinį, neobjektyvų, kategorišką ir kaltinantį požiūrį į atsakovą, tai nesuderinama su mediacijos neutralumo, nešališkumo ir šalių lygiateisiškumo principais. (duomenys neskelbtini) vengia pateikti informaciją apie paslaugas teikiančių specialistų kompetenciją, patirtį bei kvalifikaciją, tai neatitinka profesionalumo reikalavimų, mediatorių etikos ir skaidraus paslaugų teikimo standartų.

4.3. (duomenys neskelbtini) reikalauja apmokėti tiek organizacinio pobūdžio susitikimus, kurių valanda kainavo atsakovui 70 Eur. O trečiajame susitikime (2025 m. lapkričio 18 d.), susitikimas vietoj vienos valandos pailgėjo iki dviejų dėl specialisčių nepasirengimo susitikimui ir kalbos barjero – teko versti pokalbius ir aiškinti anksčiau lietuvių kalba pateiktą informaciją. Už perteklinį susitikimo pratęsimą buvo išrašyta 240 Eur sąskaita. Atsakovui individualių bendravimų kaina per mėnesį sudarė 310 Eur. Taip pat (duomenys neskelbtini) pateikė reikalavimą ir sąlygą, jog susitikimai su atsakovu vyks tik su profesionaliu vertėju, kurio kaina rinkoje 70-80 Eur/val. Taigi vieno pailginto susitikimo su įstaigos specialistais (kurių kompetencija iki šiol nėra aiški), kuris susidaro dėl kalbos barjero ir vertėjo reikalavimo, atsakovui kainuotų 380–400 Eur. Kol kas įstaiga laikėsi pozicijos, kad atsakovo ir specialistų susitikimai turi įvykti kartą per savaitę, kaip buvo organizuojama lapkričio mėn., tai atsakovui jo individualios konsultacijas su įstaigos specialistais ir profesionaliu vertėju gali kainuoti iki 1 200–1 600 Eur per mėn. Į atsakovo paklausimus, kiek tokių susitikimų atsakovui gali prireikti, (duomenys neskelbtini) neatsako, nepateikia psichologo paslaugų teikimo kainos. Atsakovas tokiomis sąlygomis negali tęsti bendradarbiavimo su (duomenys neskelbtini), nes jam tenka pernelyg didelė finansinė našta, viršijanti jo galimybes.

4.4. (duomenys neskelbtini) taiko neekonomišką paslaugų organizavimo modelį, nepagrįstai ir kategoriškai reikalauja, kad atsakovas užtikrintų profesionalaus vertėjo dalyvavimą kiekviename susitikime, taip nepagrįstai didindama atsakovo išlaidas, perkeldama atsakomybę už savo specialistų kompetencijos trūkumus. (duomenys neskelbtini) taiko nepagrįstai didelius finansinius reikalavimus, dėl kurių, tęsiant procesą tokiomis sąlygomis, atsakovas būtų finansiškai nepajėgus tinkamai pasirūpinti vaiku ir užtikrinti jo kasdienių poreikių, tai akivaizdžiai prieštarauja vaiko interesams.

4.5. Prašydamas ir siūlydamas paskirti kitą tarpininkaujantį asmenį – (duomenys neskelbtini) S. A. atsakovas pateikė duomenis apie šio psichologo kvalifikaciją ir specializaciją. Nurodė, kad psichologo paslaugų įkainiai sudaro ne daugiau 100 Eur/val. už kvalifikuoto specialisto paslaugas santykio atkūrimo procese. Apmokant po 1/2 dalį kiekvienai iš šalių būtų ne daugiau kaip 50 Eur/val., tai yra priimtina atsakovui, šiuo metu vienam išlaikančiam vaiką. Ieškovė yra ne kartą teigusi savo atsiliepimuose, kad atsakovo pasiūlyti psichologai yra labai brangūs, nors (duomenys neskelbtini) kelis kartus viršija įkainius nei atsakovo siūlomo psichologo įkainiai.

5. Byloje 2025 m gruodžio 15 d. pateiktas (duomenys neskelbtini) direktorės pranešimas (procesinio dokumento Nr. DOK‑185996) apie teismo 2025 m. spalio 22 d. nutarties (ne)vykdymą. Pranešime nurodyta, kad nuo 2025 m. spalio 23 d. iki 2025 m. gruodžio 9 d. įvyko trys susitikimai su vaiko motina (2025 m. lapkričio 5 d., 2025 m. lapkričio 13 d., 2025 m. lapkričio 18 d.) ir du susitikimai su vaiko tėvu (2025 m. lapkričio 5 d., 2025 m. lapkričio 18 d.), aprašyta susitikimų su vaiko tėvu eiga. Pranešime keliama prielaida, kad tėvas vengia vykdyti teismo nutartį, nėra kritiškas savo, kaip tėvo, veiksmams bei elgesiui, neprisiima atsakomybės už susiklosčiusią situaciją ir savo veikimu ir(ar) neveikimu bando trukdyti bendravimo tvarkos įgyvendinimui atkuriant mamos ir vaiko tarpusavio ryšį, todėl prašė teismo: išaiškinti tėvui jo pareigas ir atsakomybes vykdant teismo nutartį; išaiškinti tėvui jo, kaip tėvo, pareigas ir atsakomybes įgyvendinant mamos ir vaiko bendravimo tvarką; išaiškinti tėvui, kad gyvenant Lietuvoje ir paslaugas gaunant lietuvių kalba tėvo atsakomybė ir pareiga yra užtikrinti profesionalaus vertėjo paslaugas.

6. Byloje 2025 m. gruodžio 16 d. ieškovė pateikė nuomonę dėl atsakovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemonės ir prašymą dėl baudos atsakovui skyrimo (procesinio dokumento Nr. DOK‑186425). Ieškovė prašė atmesti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo; skirti atsakovui maksimalią baudą už kiekvieną Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 22 d. nutarties nevykdymo dieną – po 300 Eur, nurodytu būdu už atitinkamus laikotarpius. Ieškovė pabrėžė, kad civilinėje byloje ne kartą buvo sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių (dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos) taikymo (pakeitimo) klausimas. Ieškovė pažymėjo vis prastėjančią vaiko psichologinę būklę. Ieškovės vertinimu, atsakovas galbūt piktnaudžiauja savo, kaip tėvo, valdžia, veikia priešingai vaiko interesams, siekdamas tik savo savanaudiškų tikslų, ribodamas vaiko ir jo motinos (ieškovės) bet kokį bendravimą, ignoruodamas teismų nutartis. Nuo 2024 m. sausio 30 d. neįvyko nė vieno motinos ir vaiko bendravimo, nors tėvas (atsakovas) neva veža vaiką pas labai brangiai apmokamus ir nešališkus specialistus – psichologus. Atsakovas net nepasistengė (nepabandė) pristatyti vaiko į (duomenys neskelbtini) (nė vienam susitikimui), teigdamas, kad jam netinka šios įmonės specialistai, neaiški kvalifikacija ir pan. Kritiškai vertintini atsakovo teiginiai, kad (duomenys neskelbtini) ir jos specialistai neva demonstruoja išankstinį, neobjektyvų, kategorišką ir kaltinantį požiūrį į atsakovą – ieškovei bendraujant su specialistais nesusidarė tokio įspūdžio. Ieškovės manymu, atsakovo reikalaujama informacija galėjo būti perteklinė, nes teismas jau paskyrė šį nutarties vykdymo tarpininką. Lietuvos Respublikoje procesai vyksta lietuvių kalba, tai taip pat nesudaro pagrindo atsakovui teigti, kad vertėjo dalyvavimas kiekviename susitikime neva nepagrįstai didina atsakovo išlaidas. Atsakovo sugyventinė jam vertėjauja neatlygintinai. Teismo paskirtos įstaigos specialistai atsakovui neva nepagrįstai sukelia dideles finansines išlaidas, tačiau jo (duomenys neskelbtini), jam tokių nepatogumų nesukelia. Ieškovės vertinimu, teismui paskyrus atsakovo specialistus dėl tarpininkavimo vykdant teismo nutartį, būtų prarasta bet kokia viltis atstatyti motinos ir vaiko ryšį.

7. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) 2025 m. gruodžio 16 d. pateikė išvadą (procesinio dokumento Nr. DOK-187150) dėl atsakovo prašymo. Išvadoje nurodė, kad Tarnyba neturi pagrindo prieštarauti psichologo S. A. kandidatūrai, nes neturi duomenų dėl jo šališkumo ar informacijos, kad tokios paslaugos jis negalėtų teikti. Tačiau įvertinusi esamą situaciją, rekomendavo, kad, siekiant kuo greitesnio vaiko ir motinos ryšio atstatymo, turėtų būti vykdomas teismo sprendimas dėl vaiko ir motinos ryšio atstatymo (duomenys neskelbtini) pagalba. Taip pat rekomendavo vaiko tėvams susitikti su (duomenys neskelbtini) vadove(-ais) ir tiksliai suderinti visus proceso klausimus ir aptarti prašyme dėl laikinųjų priemonių keitimo minimus bendravimo su specialistais atvejus, kad ateityje nebūtų atvejų (nesusipratimų), išvardytų atsakovo prašyme.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 22 d. nutartimi nutarė: atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių dalį dėl tarpininkavimo paslaugas teikiančios įstaigos (duomenys neskelbtini) pakeitimo, paskiriant (duomenys neskelbtini) S. A., atmesti; nustatyti, kad (duomenys neskelbtini) toliau teikia tarpininkavimo paslaugas vaiko tėvams ieškovei ir atsakovui siekiant atkurti vaiko ir jo motinos ryšį; nustatyti atsakovui 20 dienų terminą suderinti su (duomenys neskelbtini) specialistais susitikimų grafiką bei suderinti visus kitus su tarpininkavimo paslaugomis susijusius klausimus, taip pat pačiam atsakovui užsitikrinti (duomenys neskelbtini) kalbos vertėjo(-os) dalyvavimą tarpininkavimo procese; pasibaigus teismo nurodytam terminui ir atsakovui įvykdžius teismo įpareigojimą, įpareigoti (duomenys neskelbtini) neatidėliotinai pranešti teismui, ar teismui yra tikslinga, jei taip, tai kokiu būdu įforminti tarpininkavimo procesą (susitikimų intensyvumą, būdus ir pan.); pasibaigus teismo nurodytam terminui ir atsakovui neįvykdžius teismo įpareigojimo, įpareigoti (duomenys neskelbtini) nedelsiant pranešti teismui, dėl kokių priežasčių nepavyko tarpininkavimo procesas; nustatyti šalims (jų atstovams) 20 dienų terminą nuomonėms dėl nepilnamečio vaiko išklausymo teisme (dalyvaujant teismo psichologui), siekiant aiškintis nebendravimo su motina priežastis; nustatyti (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriui 20 dienų terminą išvadai dėl nepilnamečio vaiko apklausos dalyvaujant teismo psichologui teisme tikslingumo ir baudos(-ų) atsakovui už teismo įpareigojimų nevykdymą taikymo; nutartį vykdyti skubiai.

9. Teismas įvertino, kad atsakovui „nesisekė“ arba „nesiseka“ rasti konstruktyvaus geranoriško bendravimo būdo su įstaigomis, teikiančiomis tarpininkavimo paslaugas tais atvejais, kai reikia atstatinėti nutrūkusius arba labai komplikuotus vaikų santykius su tėvais. Teismas konstatavo, kad jei atsakovas iš tikro būtų dėjęs pastangas, jog šalių sūnus pradėtų bendrauti su savo motina, tai pasitelkęs savo įvardijamus specialistus F. A. ar S. A. per beveik 2 metų laikotarpį tikrai galėjo pakeisti situaciją. Situacija keičiasi į tokią, kad sūnus iš viso nenori priimti motinos į savo gyvenimą. Vaiko motinai prieštaraujant dėl atsakovo nurodytų specialistų įtraukimo į tarpininkavimo procesą, yra akivaizdu, kad jis nebūtų sklandus. Teismas pažymėjo, kad procese dalyvavęs (duomenys neskelbtini) specialistas A. A. ir dabar į procesą įtraukta (duomenys neskelbtini) laikytini objektyvesniais specialistais, neturėjusiais anksčiau paslaugų teikimo santykių su šalimis.

10. Teismas pastebėjo tai, kad vaiko 2024 m. spalio 17 d.–lapkričio 15 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę atlikusi teismo vaikų ir paauglių psichologė ekspertė rekomendavo vaikui (duomenys neskelbtini). Vykdęs tarpininkavimo paslaugas siekiant atkurti vaiko ir motinos ryšį (duomenys neskelbtini) psichologas A. A. 2025 m. gegužės 13 d. rašte pateikė rekomendacijas, kad pačiam vaiko tėvui reikia teikti paslaugas dėl pasirengimo dalyvauti parengiant vaiką ryšio atkūrimui su motina. Šias rekomendacijas atsakovas visiškai ignoruoja.

11. Atsakovo nurodytus argumentus dėl (duomenys neskelbtini) specialistų netinkamai teikiamų paslaugų, galimo šališkumo, informacijos apie jų kompetencijas nepateikimo, vertėjo dalyvavimo neužtikrinimo teismas įvertino kaip atsakovo ieškojimą priežasčių, kad tik tęstųsi sūnaus visiško motinos ignoravimo situacija. Pagal visas aplinkybes, teismo vertinimu, vaiko tėvas nėra suinteresuotas, kad atsirastų vaiko ir motinos bendravimas, o atsakovo nurodytos pastangos padėti atkurti vaiko ir motinos ryšį yra deklaratyvios, nes jam turint tokį nusiteikimą vaiko mamos atžvilgiu ((duomenys neskelbtini)) vargu ar gali atsirasti vaiko tėvui vidinių paskatų siekti, jog vaikas jaustųsi turintis mamą.

12. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teikti tarpininkavimo paslaugas (duomenys neskelbtini) buvo paskirta teismo nutartimi ir atsakovui, jei jis turėtų norą padėti sureguliuoti šią itin jautrią ir sudėtingą situaciją, nereikia rinkti informacijos apie (duomenys neskelbtini) specialistų kompetencijas, nes tokį atsakovo elgesį galima vertinti tik kaip sąmoningą proceso vilkinimą, nes atsakovui netiko ir tarpininkavimo paslaugas jau vykdęs (duomenys neskelbtini) psichologas A. A..

13. Dėl vertėjo dalyvavimo teismas pažymėjo, kad viename iš susitikimų atsakovui vertėjavo gyvenimo draugė G. G.. Dėl atsakovui kilusios įtampos su (duomenys neskelbtini) specialistėmis, tikėtina, dėl atsakovui sukilusių emocijų G. G. buvo sunku viską tinkamai išversti. Atsakovas jau apie 10 metų gyvena Lietuvoje, todėl gerbiant šalies, kurioje gyvenama kultūrines tradicijas ir įstatymus reikėtų turėti bent minimalias valstybinės kalbos žinias. Tačiau jei tai nepavyksta ar atsakovui nėra tam poreikio, tai susidariusioje situacijoje vertėjo dalyvavimą turi užsitikrinti pats atsakovas sūnaus interesais, kad pagaliau prasidėtų realus tarpininkavimo procesas ir realus vaiko ir motinos ryšio atkūrimo procesas. Teismas nurodė (duomenys neskelbtini) tęsti tarpininkavimo procesą ir nurodė, kad toliau atitinkamai vertins atsakovo veiksmus (neveikimą), kai, išnaudojus visas kitas priemones, gali būti taikomos baudinės sankcijos. Keisti tarpininkavimo paslaugų teikėją į atsakovo nurodytą specialistą nėra poreikio, nes jei būtų buvę realūs norai ir pastangos, šiuo metu vaiko ir motinos situacija būtų visiškai kita.

14. Dėl paslaugų apmokėjimo teismas pažymėjo, kad jei būtų pavykę kitais būdais vykdyti ir atkurti vaiko ryšį su mama, tai paslaugų apmokėjimo klausimas gal iš viso nebūtų iškilęs. Paslaugų įkainių klausimas šioje situacijoje neturi būti sureikšminamas, kai vaikas labai ilgą laiką atsisako bendrauti su mama ir tuo vaikui daroma žala. Teismo nuomone, šią situaciją turi atsakingiau vertinti (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyrius. Teismo vertinimu, atsakovas neužtikrina sūnaus teisės bendrauti su motina, o vaiko neigiamas nusiteikimas motinos atžvilgiu išryškėjo būtent vaikui ilgiau pagyvenus su tėvu. Atsakovas ne viename procesiniame dokumente kartoja, kad jis vienas išlaiko sūnų, dėl to teismas pažymėjo, kad atsakovas galėjo nesiekti laikino sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su juo, t. y. su tėvu, o jei atsakovui šiuo metu pasidarė sunku išlaikyti vaiką, tai yra visos galimybės laikinai nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su motina. Pažymėta tai, kad byla pradėta pagal ieškovės ieškinį dėl išlaikymo sūnui padidinimo, o bylos eigoje ieškovė prarado galimybę bendrauti su sūnumi.

15. Teismas pažymėjo, kad šio klausimo nagrinėjimo metu buvo priimta Panevėžio apygardos teismo 2025 m. gruodžio 17 d. nutartis, kuria panaikinta šioje byloje priimta teismo 2025 m. liepos 25 d. nutartis atsisakyti skirti atsakovui baudą už 2024 m. lapkričio 12 d. nustatytos laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymą. Teismas turi atsižvelgti į apeliacinės instancijos teismo nurodymus, todėl šalims ir Tarnybai pakartotinai nustatytas terminas nuomonėms ir išvadai pateikti dėl nepilnamečio šalių sūnaus kvietimo į teismą išklausyti jo paaiškinimų, siekiant aiškintis, kokios yra vaiko neigiamo nusistatymo ir atsisakymo bendrauti su motina priežastys. Kadangi ieškovė pateikė pakartotinį prašymą skirti atsakovui periodinę baudą už laikinųjų apsaugos priemonių (konkrečiai teismo 2025 m. spalio 22 d. nutarties) nevykdymą bei atsižvelgiant į tai, jog paaiškėjo procesinis Panevėžio apygardos teismo sprendimas, Tarnybai tuo klausimu taip pat nustatytas terminas išvadai pateikti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16. Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 22 d. nutartį ir tenkinti atsakovo 2025 m. gruodžio 9 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

16.1. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, padarė esminius proceso teisės normų pažeidimus. Teismas visapusiškai netyrė ir nevertino atsakovo pateiktų įrodymų bei nurodytų faktinių aplinkybių. Buvo pažeistas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 270 straipsnio 4 dalies reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą: nutartyje nebuvo analizuojamas ir vertinamas šalių siūlomų tarpininkų kvalifikacijos klausimas, nors tai yra kritiškai svarbu, siekiant užtikrinti vaiko ir motinos ryšio atstatymo paslaugų kokybę bei rezultatyvumą. Teismas nukrypo nuo CPK 12 ir 17 straipsniuose įtvirtintų rungimosi bei šalių procesinio lygiateisiškumo principų, nes nepagrįstą prioritetą teikė ieškovės pozicijai, kuri nebuvo pagrįsta leistinais įrodymais, taip neproporcingai suvaržydamas atsakovo teises.

16.2. Teismas nevertino esminių aplinkybių, susijusių su paslaugas teikiančių specialistų kvalifikacija, neatliko lyginamosios analizės tarp atsakovo siūlomo (duomenys neskelbtini) S. A. kompetencijos ir (duomenys neskelbtini) darbuotojų kvalifikacijos, nors atsakovas argumentavo, kad specializuotas (duomenys neskelbtini) būtų tinkamesnis sprendžiant sudėtingą vaikų ir tėvų santykių atkūrimo klausimą. (duomenys neskelbtini) atsisako teikti informaciją apie procese dalyvaujančių asmenų išsilavinimą ir patirtį, taip pažeisdama atsakovo, kaip paslaugų gavėjo, teises (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktas). Teismas nepagrįstai ignoravo faktą, kad informacijos apie paslaugos teikėją nuslėpimas užkerta kelią įsitikinti paslaugų saugumu ir kokybe. Teismas nevykdė pareigos ginti prioritetinius vaiko interesus gauti aukščiausios kvalifikacijos specialistų pagalbą.

16.3. Teismas pažeidė CPK 21 straipsnyje įtvirtintą nešališkumo principą bei objektyvumo reikalavimą. Teismo atsisakymas vertinti (duomenys neskelbtini) kompetenciją ir vienpusis atsakovo siūlomo specializuoto (duomenys neskelbtini) ignoravimas laikytini tiesioginiu vaiko interesų pažeidimu.

16.4. Paslaugų teikimas faktiškai dar nebuvo pradėtas dėl (duomenys neskelbtini) veiklos organizavimo ir vaikas nedalyvavo jokiame susitikime su psichologu. Procesinis paslaugų tęstinumas savaime nėra jų efektyvumo įrodymas. Vaiko interesų viršenybės principas reikalauja siekti realios ir apčiuopiamos naudos vaikui, o ne prioritetą teikti formaliam procedūros tęstinumui. Teismo pozicija nekritiškai tęsti dar nepradėtą procesą su nežinomos ar abejotinos kvalifikacijos paslaugų teikėju, ignoruojant atsakovo argumentus, sudaro pagrįstą prielaidą, kad teismas iš anksto pasirinko vieną proceso kryptį ir atsisakė ją vertinti objektyviai, taip pažeisdamas pareigą išsamiai išnagrinėti visas bylos aplinkybes.

16.5. Teismas peržengia nešališkumo ribas. Teismas nevertino atsakovo pateiktų įrodymų, be kritinės distancijos perėmė ieškovės ir (duomenys neskelbtini) poziciją, kuri nėra pagrįsta jokiais faktiniais duomenimis. Teismas nepagrįstai atsakovo siekį įsitikinti paslaugų kokybe kvalifikavo kaip proceso vilkinimą ir piktnaudžiavimą, nors atsakovo tikslas yra išimtinai kokybiško ir vaikui saugaus proceso užtikrinimas. Atsakovas turi teisę gauti išsamią informaciją apie teikiamų paslaugų eigą ir kokybę. Šios informacijos buvo prašoma nestabdant mediacijos proceso, tai patvirtina susirašinėjimas su (duomenys neskelbtini), tačiau teismas šių aplinkybių netyrė. Teismo išvados prieštarauja byloje esantiems atsakovo pateiktiems įrodymams, kvestionuojantiems (duomenys neskelbtini) objektyvumą ir nešališkumą. Teismas selektyviai pasirinko tik ieškovės poziciją pagrindžiančius teiginius, nevertino atsakovo pateiktų įrodymų visumos ir nepagrįstai ignoravo faktus, kurie paneigia nurodytų specialistų nešališkumą.

16.6. Teismas (duomenys neskelbtini) faktiškai paverčia kvaziteismine institucija, kuriai rezoliucine nutarties dalimi nepagrįstai deleguojamos teismo funkcijos. Viena iš proceso dalyvių (paslaugų teikėjas) įgyja išskirtines vertinimo ir rekomendavimo funkcijas, leidžiančias daryti tiesioginę įtaką bylos eigai, kol atsakovo pozicija ir teikiami įrodymai yra eliminuojami. Toks procesinis modelis kelia pagrįstų ir objektyvių abejonių dėl teismo nešališkumo ir viso teisminio proceso teisėtumo, taip pat pažeidžia mediacijos neutralumo bei šalių lygiateisiškumo principus.

16.7. Teismas formuoja išankstines neigiamas išvadas apie atsakovo motyvus, elgesį ir kaltę, adresuojant savo nuomonę tiek paslaugų teikėjui (duomenys neskelbtini), tiek Tarnybai. Teismas daro nepagrįstą spaudimą Tarnybai. Teismas įpareigoja Tarnybą pateikti išvadą, kartu formuodamas išankstinę neigiamą nuostatą dėl atsakovo elgesio ir kaltės. Teismo veiksmai suponuoja išankstinės nuomonės turėjimą, nes atsakovui nebuvo suteikta procesinė teisė pasisakyti šiuo klausimu. Teismas sukuria akivaizdžią procesinę nelygybę ir iš esmės pažeidė šalių lygiateisiškumo principą bei teisę į teisingą procesą.

16.8. Teismas neteisingai interpretuoja ir nepagrįstai lygina atsakovo veiksmus su ankstesniais procesais, darydamas išvadą, kad atsakovui netiko ir jau tarpininkavimo paslaugas vykdęs (duomenys neskelbtini) psichologas A. A.. Atsakovas procesiniuose dokumentuose ne kartą išreiškė argumentuotą susirūpinimą dėl (duomenys neskelbtini) ir psichologo A. A. teikiamų paslaugų kokybės. Teismo pozicija patvirtina, kad byloje nėra atliekamas visapusiškas bei objektyvus atsakovo teikiamų įrodymų tyrimas.

16.9. Teismas nekritiškai pritaria ieškovės pozicijai. Teismas klaidingai tapatina rezultato nebuvimą su išimtine atsakovo kalte, visiškai ignoruodamas kitus objektyvius veiksnius: (i) vaiko psichologinę būklę; (ii) motinos ir vaiko santykių dinamiką; (iii) ieškovės veiksmus vaiko atžvilgiu; (iv) skirtingas specialistų išvadas. Atsakovui nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti jo siūlomų specialistų pagalba, kadangi per teismo minimą laikotarpį buvo priimtos net trys teismo nutartys, kuriomis vaiko ir motinos ryšio atstatymui tarpininkai skirti išimtinai pagal ieškovės siūlymus. Teismas nepagrįstai apribojo atsakovo teisę siūlyti alternatyvą.

16.10. Teismas pažeidė proporcingumo principą taikant laikinąsias apsaugos priemones – įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Atsakovui iškėlus klausimą dėl parinkto tarpininko (duomenys neskelbtini) kompetencijos ir šios įstaigos galimų mediacijos pažeidimų – neutralumo, nešališkumo ir šalių lygiateisiškumo principų, teismas nepagrįstai dar labiau neproporcingai pažeidžia atsakovo teises ir interesus. Teismas nepagrįstai permeta kaltę atsakovui.

16.11. Atsakovas kas antrą sekmadienį vežą vaiką pas psichologą F. A. (kaip buvo rekomenduota atvejo vadybos), viena sesija kainuoja 60 Eur, tai daroma nuo 2024 m. vasario mėn. (pertraukos buvo daromos vasaros laikotarpiu). Tačiau teismas to nevertina kaip rekomendacijos vykdymo, nes psichologas yra parinktas ne ieškovės pasirinkamu ir pasiūlymu. Dar 2020 m. gruodžio 16 d.–2021 m. sausio 12 d. teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-175/2020, atlikus pilną vaiko psichologinės būklės vertinimą, o ne siaurą dėl vieno atvejo baudžiamojoje byloje, kuria remiasi teismas skundžiamoje nutartyje, buvo nustatyta, kad rekomenduojama (duomenys neskelbtini) – stabilus vieno ir nesikeičiančio terapeuto buvimas šalia padėtų vaikui mokytis adaptyvių įgūdžių, tvarkantis su neigiamais jausmais santykiuose. Būtent šito ir siekia atsakovas, siūlydamas savo variantą.

16.12. Atsakovas, siūlydamas ne tik aukštesnės kompetencijos specialistą, taip pat nurodė ir jo kainą, kuri yra gerokai mažesnė. (duomenys neskelbtini) laikėsi pozicijos, kad atsakovo ir specialistų susitikimai turi įvykti kartą per savaitę, tai atsakovui jo individualios konsultacijas su įstaigos specialistais ir profesionaliu vertėju gali kainuoti iki 1 200–1 600 Eur per mėn. (duomenys neskelbtini) neatsako į atsakovo paklausimus, kiek tokių susitikimų atsakovui gali prireikti, nepateikia psichologo paslaugų teikimo kainos. Atsakovas atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį į tai, kad jis niekada nereiškė nusiskundimų dėl mediacijos procese jam vertusios gyvenimo draugės paslaugų. Paslaugų teikėjo primetamas reikalavimas dėl papildomo vertėjo pasitelkimo vertintinas ne kaip siekis užtikrinti kokybę, o kaip papildoma finansinė našta atsakovui ir reakcija į jo teisėtus klausimus dėl specialistų kompetencijos.

16.13. Atsakovas informavo teismą, kad, nepaisant jo pastangų dalyvauti procese ir padėti vaiko ir motinos ryšio atstatymui, jam tokiomis sąlygomis bendradarbiavimas su (duomenys neskelbtini) yra pernelyg pasunkintas, jam tenka pernelyg didelė finansinė našta ir viršija atsakovo galimybes, nes atsakovas faktiškai vienas teikia išlaikymą vaikui, ieškovė neprisideda ir to ji neginčija; atsakovui teismo paprašius priteisti laikiną išlaikymą vaikui iš ieškovės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartimi nuspręsta netenkinti atsakovo prašymo, ta pačia nutartimi atmestas atsakovo reikalavimas įpareigoti ieškovę kas mėnesį grąžinti vaikui, pervedant į vaiko tėvo sąskaitą, valstybės skiriamus vaiko pinigus.

16.14. Teismas nepagrįstai priskiria kaltę atsakovui dėl nutarties nevykdymo, o paslaugų apmokėjimo klausimą, nepaisant neproporcingai didelių įkainių, faktiškai taiko kaip sankciją. Tokia teismo pozicija yra teisiškai ydinga, nes teismas atsisako laikytis proporcingumo ir ekonomiškumo principo, netiesiogiai baudžia atsakovą ir pažeidžia vaiko teisę bei interesą gauti išlaikymą. Teismas atsisako vertinti byloje esančius įrodymus, patvirtinančius, kad per pastaruosius dvejus metus, vaikas, skatinamas tėvo, ne kartą inicijavo kontaktą su motina, tačiau bendravimas nutrūkdavo dėl ieškovės nenoro tęsti pokalbį, ieškovės vaikui keliamų išankstinių sąlygų ir neigiamų pasisakymų apie tėvo artimą aplinką. Ieškovės veiksmai, o ne atsakovo tariamas pasyvumas, lėmė vis kategoriškesnį vaiko atsisakymą bendrauti.

17. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo atmesti atsakovo atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 22 d. nutarties panaikinimo ir minėtą teismo nutartį palikti galioti nepakeistą. Esminiai atsiliepimo argumentai:

17.1. Byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių neteisėtus atsakovo veiksmus (neveikimą) dėl sistemingo nutarčių nevykdymo. Šias aplinkybes patvirtina: psichologo, kuris tarpininkavo vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutartį, pažyma; 2024 m. spalio 17 d.–lapkričio 15 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas, antstolių konstatavimo protokolai, patvirtinantys vaiko nevykimo su motina aplinkybes; (duomenys neskelbtini) 2025 m. gruodžio 15 d. raštas. Nėra pagrindo netikėti (duomenys neskelbtini) rašte nurodytais duomenimis, kadangi byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad šios įstaigos specialistai turi ar galėjo turėti suinteresuotumą tiek atsakovo, tiek ieškovės atžvilgiu bei veikia galimo interesų konflikto situacijoje (tokių objektyvių duomenų atsakovas nepateikė).

17.2. Ieškovė 2025 m spalio 23 d. kreipėsi elektroniniu paštu į (duomenys neskelbtini) dėl nutarties vykdymo ir ryšio atstatymo su sūnumi paslaugos. Ieškovė elektroniniu paštu gavo informaciją apie paslaugas ir paaiškinimą, kad komandoje dirba du bendratėvystės specialistai – aukštos kvalifikacijos skirtingų mokslo sričių atstovai ir praktikai, o paslaugos teikimo eigoje dažnai tenka įtraukti į komandą ir dar vieną specialistą – psichologą. Taigi, esant itin sudėtingai situacijai (motinos ir vaiko bendravimas nevyksta jau 2 metus, t. y. nuo 2024 m. sausio 31 d., kai tėvas išsivežė vaiką savo gyvenamosios vietos adresu) komandos (net ne vieno psichologo) darbas su šalimis ir vaiku, tikėtina, galėtų būti veiksmingas. Atsakovas net nepasistengė (nepabandė) pristatyti vaiko į (duomenys neskelbtini) (nė vienam susitikimui), teigdamas, kad jam netinka šios įmonės specialistai, neaiški kvalifikacija ir pan. Tokie atsakovo veiksmai negali būti laikytini tinkamu teismo nutarties vykdymu ir bendradarbiavimo ne tik su ieškove, tačiau ir nutarties vykdymo tarpininko specialistais.

17.3. Kritiškai vertintini atsakovo teiginiai, kad (duomenys neskelbtini) ir jos specialistai neva demonstruoja išankstinį, neobjektyvų, kategorišką ir kaltinantį požiūrį į atsakovą – ieškovei bendraujant su specialistais nesusidarė tokio įspūdžio. Ieškovės manymu, atsakovo reikalaujama informacija galėjo būti perteklinė. Vaiko susitikimai, kuris kalba lietuvių kalba, turėjo vykti atsakovui nedalyvaujant, tačiau atsakovas nė į vieną susitikimą vaiko neatvežė, taip nuo pat pradžių kvestionuodamas teismo 2025 m. spalio 22 d. nutartį. Atsakovas sistemingai siekė ir siekia, kad procese dalyvautų jo pasirinkti specialistai ir taip galbūt jis galėtų netrukdomai valdyti situaciją. Pasirinkti atsakovo specialistai, kuriems jis moka atlygį, savaime negali būti laikytini nešališkais. Atsakovas nurodo, kad vaikas, jam apsigyvenus pas jį, lankosi pas jo pasirinktą psichologą, tačiau nuo 2024 m. sausio 31 d. situacija kardinaliai pasikeitė į blogąją pusę. Taigi atsakovo pasirinkto specialisto pagalba galbūt yra neefektyvi ir neduodanti jokių rezultatų, jau vien tai yra pagrindas atmesti atsakovo prašymą pakeisti (duomenys neskelbtini) specialistų komandą į jo pasirinktą specialistą.

17.4. Atsakovas ignoruoja ekspertizės išvadą. Atsakovo poreikis keisti (duomenys neskelbtini) specialistų komandą ir pasirinkti savo specialistą, kai vaikas nė karto nebuvo pristatytas į (duomenys neskelbtini), parodo atsakovo nenorą, kad situacija pasikeistų. Atsakovas, ieškovei atvykstant į automobilių aikštelę susitikti su vaiku ir vaikui atsisakius vykti su ja, tokį kontaktą traktuoja kaip bendravimą. 2024 m. spalio 17 d.–lapkričio 15 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologinės ekspertizės akte nustatyti nepriklausomų specialistų – ekspertų reikšmingais laikytini aspektai ir faktinės aplinkybės, patvirtinantys tikrąsias vaiko nenoro bendrauti su motina priežastis, tikruosius atsakovo ketinimus, vaiko būseną, kai vaikas gyveno ir bendravo su motina ir rezultatą (vaiko elgesio ir santykio į motiną transformaciją), kai vaikas apsigyveno tėvo gyvenamosios vietos adresu ir neva pradėjo lankytis pas atsakovo parinktą specialistą.

17.5. Po atsakovo 2023 m. rugsėjo 12 d. pradinio priešieškinio pateikimo dienos jis aktyviai dėjo pastangas, kad vaiko su motina ryšys visai nutrūktų, dėl to ji nuo 2024 m. sausio 31 d. iki šio procesinio dokumento pateikimo dienos faktiškai neturi galimybės bendrauti su vaiku; net teismui nustačius laikiną bendravimą su vaiku lygiomis (abiem tėvams) dalimis, šis bendravimas nevyksta dėl atsakovo aktyvių veiksmų. Atsakovas, manipuliuodamas vaiku ir piktnaudžiaudamas savo, kaip tėvo, valdžia pažeidžia vaiko teises į saugią, įskaitant ir psichologiškai, aplinką ir galimybę lygiaverčiai bendrauti su abiem tėvais. Ieškovės manymu, vaiko psichologinė būklė yra labai sunki. Pakeisti atsakovo pozicijos dėl ieškovės nepadėtų ir jo pasirinkti bei apmokami specialistai ar specialistas, kurių nėra pagrindo vertinti kaip nepriklausomų. Teismui paskyrus tarpininkauti atsakovo pasirinktą specialistą galbūt būtų prarasta viltis atstatyti motinos ir vaiko ryšį. Ieškovė atkreipia dėmesį į atsakovo išsakytus teiginius (duomenys neskelbtini).

17.6. Atsakovas du kartus byloje kėlė klausimą dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, reikšdamas nušalinimą, bei abu kartus jo pareikšti prašymai dėl nušalinimo buvo atmesti, nesant jokių objektyvių tokias aplinkybes patvirtinančių duomenų. Atsakovas, reikšdamas atskirąjį skundą, naudojasi argumentais dėl teismo šališkumo. Ieškovės manymu, atsakovas siekia savo tikslų galbūt nesąžiningomis priemonėmis – piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis (teismo nušalinimo institutu) bei objektyviais duomenimis nepagrįstais argumentais siekia jo netenkinančių teismo procesinių sprendimų panaikinimo. Tai, kad teismas nenurodė motyvų detaliai į kiekvieną šalių argumentą, nesudaro pagrindo teiginiui, kad skundžiama nutartis yra neteisėta. Teismo skundžiamoje nutartyje įpareigojimo Tarnybai formuluotė yra atspindinti ieškovės prašyme dėl baudos skyrimo nurodytą formuluotę, o Tarnybos pareiga yra pateikti šias aplinkybes patvirtinančią ar paneigiančią savo išvadą. Jokio šališkumo ar išankstinės nuostatos teismo skundžiamoje nutartyje nematyti. Teismas atsakovo teisių neapribojo, ieškovės prašymai dėl baudos skyrimo atsakovui nei skundžiama nutartimi, nei vėlesne nutartimi iki šiol dar nėra išspręsti.

17.7. Apelianto argumentai, įskaitant vaikui teiktino išlaikymo klausimą, kai skundžiama nutartimi šiuo klausimu apskritai nepasisakyta, laikytini galima manipuliacija. Atsakovo finansinę naštą dėl paslaugų kainų ((duomenys neskelbtini) specialistų paslaugų kainos nėra didesnės nei atsakovo reikalaujamo tarpininko, nes (duomenys neskelbtini) dirba specialistų komanda) ieškovė prašo vertinti kritiškai – atsakovas gyvena didelio ploto gyvenamajame name (skirtingai nei ieškovė, kuri neturi jokio nekilnojamojo turto), turi savo verslą, ne kartą kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ir pan. Atsakovo tikslas keisti specialistų komandą į vieną jo pasirinktą specialistą, ieškovės įsitikinimu, nėra susijęs su jo finansinėmis galimybės, o su tikslu vilkinti motinos ir vaiko ryšio atstatymo procesą. Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini), kuri nėra parinkta nė vienos iš šalių, 2025 m. gruodžio 15 d. rašto, atsakovas nerodo suinteresuotumo vykdyti teismo nutarties ir dėl to tarpininko įžvalgos jam yra nepalankios, o ne dėl nusistatymo. Atsakovas atskirajame skunde patvirtina, kad teismo nutarties nevykdė – paslaugų teikimas faktiškai dar nebuvo pradėtas. Būtent dėl atsakovo neveikimo 2025 m. spalio 22 d. nutartis net 2 mėnesius taip ir nebuvo pradėta vykdyti, atsakovui atsisakius atvežti vaiką pas specialistus.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).

19. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 22 d. nutartis priimta teismui sprendžiant atsakovo K. T. L. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių dalies dėl tarpininkavimo paslaugas teikiančios įstaigos pakeitimo, taip pat ieškovės K. K. atsiliepime pateiktą prašymą dėl baudos atsakovui už teismo nutarties nevykdymą skyrimo. Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 22 d. nutartį, tačiau atskirajame skunde formuluoja reikalavimą, susijusį tik su atsakovo prašymo išnagrinėjimu, t. y. tenkinti atsakovo 2025 m. gruodžio 9 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

Dėl bylos proceso eigos aplinkybių

20. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys yra nepilnamečio vaiko K. K. L., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos ir išlaikymo dydžio pakeitimo, vėliau byloje atsakovas pateikė priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos su motina nustatymo ir išlaikymo priteisimo, byloje buvo pritaikytos ir keičiamos laikinosios apsaugos priemonės.

21. Byloje, be kita ko, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – nepilnamečio vaiko laikina gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu (atsakovu) iki teismo sprendimo, priimto šioje byloje, įsiteisėjimo; nustatyta laikina ieškovės bendravimo su sūnumi tvarka, iš esmės numatant vadinamąjį 50/50 bendravimo su vaiku modelį; be kita ko, sustabdytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 20 d. nutarties, kuria iš atsakovo vaikui buvo priteistas laikinas išlaikymas, bei 2023 m. rugsėjo 22 d. nutarties, kuria buvo pakeistas laikinio išlaikymo dydis, vykdymas.

22. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutartimi, tenkinus ieškovės prašymą, laikinosios apsaugos priemonės pakeistos, be kita ko, pakeičiant ir papildant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. nutartimi patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos 1 ir 2 punktus, nustatant 3 mėnesių laikiną ieškovės bendravimo su sūnumi tvarką, pagal kurią vaiko motina bendrauja su nepilnamečiu vaiku nustatyta tvarka, dalyvaujant (duomenys neskelbtini) parinktam specialistui (psichologui ar kt.), suderintu konsultacijų laiku pagal specialisto ar vaiko (bendrojo ugdymo metu) užimtumą; pasibaigus ieškovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku per specialistą / psichologą 3 mėnesių laikotarpiui, motinos bendravimas su vaiku vyksta kas antrą savaitę nurodyta tvarka. Tarpininkavimo paslaugas vykdė vaikų psichologas A. A..

23. Atsakovas kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydamas nustatyti dar vieną 3 mėnesių laikotarpį, per kurį vaiko motina bendrautų su sūnumi, dalyvaujant (duomenys neskelbtini) psichologui S. A., stabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutarties 1.7 papunkčio galiojimą 3 mėnesių laikotarpiui, skirto vaiko ir motinos ryšio atstatymui, priteisti iš ieškovės laikiną išlaikymą vaikui, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 327 Eur, įpareigoti ieškovę kas mėnesį pervesti atsakovui valstybės skiriamus vaiko pinigus. Ieškovė prašė atmesti atsakovo prašymą ir taip pat pateikė prašymą dėl laikinų apsaugos priemonių pakeitimo, prašydama pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutartį ir patvirtinti jos nurodytą bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią motina bendrauja su vaiku, dalyvaujant psichologui, parinktam (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), suderintu konsultacijų laiku pagal specialisto ir vaiko (bendrojo ugdymo metu) užimtumą.

24. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartimi iš dalies patenkinus šalių prašymus, papildytos ir pakeistos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. ir 2024 m. lapkričio 12 d. nutartimis pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, be kita ko, nustatyta 3 mėnesiams laikina ieškovės bendravimo su sūnumi tvarka, pagal kurią vaiko motina bendrauja su nepilnamečiu vaiku dalyvaujant psichologui, parinktam (duomenys neskelbtini), suderintu konsultacijų laiku pagal specialisto ir vaiko (bendrojo ugdymo metu) užimtumą, taip pat nustatyta vaiko motinos bendravimo su vaiku tvarka, pasibaigus minėtam 3 mėnesių laikotarpiui. Minėtoje nutartyje, įvertinus situaciją dėl vaiko ir motinos bendravimo, pažymėta, kad netenkinti atsakovo prašymai dėl laikino išlaikymo priteisimo iš motinos ir įpareigojimo ieškovę mokėti vaiko pinigus į atsakovo sąskaitą, pastebėta, kad atsakovas, pagal savo finansinę padėtį, yra pajėgus išlaikyti šalių sūnų.

25. Ieškovė 2025 m. spalio 22 d. informavo teismą, kad 2025 m. rugsėjo 23 d. teismo nutarties vykdymas negalimas, nes (duomenys neskelbtini) laikinai sustabdė tokių paslaugų teikimą, dėl to pateikė prašymą pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių dalį – ryšio atstatymo paslaugų tarpininką (duomenys neskelbtini) į kitą ryšio atstatymo paslaugų teikėją teismo nuožiūra, pasiūlydama kelis paslaugų teikėjus – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 22 d. nutartimi, tenkinus ieškovės prašymą dėl tarpininkavimo paslaugas teikiančios įstaigos pakeitimo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pakeistos ir tarpininkavimo paslaugas, atstatant motinos ryšį su vaiku, teikti pavesta (duomenys neskelbtini). Minėta teismo nutartimi vaiko tėvai buvo įpareigoti per nustatytą terminą susisiekti su (duomenys neskelbtini) specialistais ir suderinti pirmo (pagal specialistų rekomendacijas galbūt kelių) susitikimo(-ų) datą(-as) ir laiką(-us) pagal (duomenys neskelbtini) specialistų nurodytą tvarką. Įvykus šalių, jų vaiko vienam ar keliems susitikimams su (duomenys neskelbtini) specialistais (duomenys neskelbtini) turėjo per protingą terminą pateikti teismui rekomendacijas dėl tarpininkavimo procedūrų.

26. Atsakovas 2025 m. gruodžio 10 d. pateikė teismui prašymą pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 22 d. nutartimi nustatytą motinos ir vaiko ryšio atstatymo paslaugų tarpininkę (duomenys neskelbtini) į kitą ryšio atstatymo paslaugų teikėją – (duomenys neskelbtini) S. A.. Ieškovė 2025 m. gruodžio 16 d. pateikė nuomonę dėl atsakovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemonės ir prašymą dėl baudos atsakovui skyrimo. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 22 d. nutartimi atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių dalies dėl tarpininkavimo paslaugas teikiančios įstaigos pakeitimo atmestas, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) toliau teikia tarpininkavimo paslaugas vaiko tėvams, siekiant atkurti vaiko ir jo mamos ryšį, atsakovui nustatytas terminas suderinti su (duomenys neskelbtini) specialistais susitikimų grafiką bei suderinti visus kitus su tarpininkavimo paslaugomis susijusius klausimus, taip pat pačiam atsakovui užsitikrinti (duomenys neskelbtini) kalbos vertėjo(-os) dalyvavimą tarpininkavimo procese, taip pat nustatytas terminas kitiems duomenims bylai pateikti.

Dėl atskirojo skundo

27. Šeimos bylose teismas gali kaip laikinąsias apsaugos priemones taikyti ir kitas, teismo manymu, reikalingas priemones (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalimi ir CPK 376 straipsnio 2 dalimi, teismas privalo siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai. Teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 148 straipsnio 1 dalis). Taigi dalyvaujančiam byloje asmeniui prašant pakeisti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, jam tenka procesinė pareiga prašymą pagrįsti (CPK 178 straipsnis).

28. Apeliantas atskirąjį skundą grindžia esminiais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai netyrė ir nevertino atsakovo pateiktų įrodymų bei nurodytų faktinių aplinkybių, taip pat pažeidė reikalavimą motyvuoti teismo sprendimą, kadangi nutartyje nebuvo analizuojamas ir vertinamas siūlomų tarpininkų (atsakovo siūlomo (duomenys neskelbtini) S. A. ir (duomenys neskelbtini) darbuotojų) kvalifikacijos klausimas, nors tai yra svarbu siekiant užtikrinti vaiko ir motinos ryšio atstatymo paslaugų kokybę bei rezultatyvumą, o vaiko interesų viršenybės principas reikalauja siekti realios ir apčiuopiamos naudos vaikui.

29. Pažymėtina tai, kad nagrinėjamu atveju byloje tarpininkavimo paslaugas atstatant ryšį su vaiku (duomenys neskelbtini) pavesta teikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 22 d. nutartimi. Taigi atsakovui keliant klausimą dėl pagrindo pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių dalį dėl teismo jau paskirto tarpininko, tam turi būti nustatytas pakankamas ir pagrįstas pagrindas.

30. Apeliantas nurodo, kad paslaugų teikimas faktiškai dar nebuvo pradėtas dėl (duomenys neskelbtini) veiklos organizavimo, dėl to teismas nepagrįstai konstatavo, jog (duomenys neskelbtini) jau teikia paslaugas ir jos turi būti tęsiamos, o tokia teismo išvada neatitinka tikrosios faktinės situacijos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi tai, kad šiuo atveju reikšminga įvertinti, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 22 d. nutartimi tarpininke paskyrus (duomenys neskelbtini), pradiniai tarpininkavimo proceso veiksmai buvo pradėti – ieškovė ir atsakovas, taip pat ir (duomenys neskelbtini) 2025 m. gruodžio 15 d. rašte nurodė, kad ieškovė ir atsakovas kreipėsi į teismo paskirtą tarpininkavimo instituciją, įvyko pradiniai specialistų susitikimai su tėvais (3 susitikimai su vaiko motina ir 2 susitikimai su vaiko tėvu). Šiuo aspektu reikšminga kartu įvertinti ir tai, kad iš bylos duomenų matyti, jog šiuo atveju motinos ryšio su vaiku atkūrimo procesas yra itin užsitęsęs. Taigi nors apeliantas akcentuoja, kad vaikas nedalyvavo jokiame susitikime su (duomenys neskelbtini) psichologu, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, jog pradiniai (duomenys neskelbtini) tarpininkavimo proceso paslaugų teikimo veiksmai buvo pradėti.

31. Iš atsakovo 2025 m. gruodžio 10 d. prašyme pakeisti laikinąsias apsaugos priemones (jų dalį dėl tarpininko) nurodytų aplinkybių, kartu su prašymu pateiktų duomenų ir (duomenys neskelbtini) 2025 m. gruodžio 15 d. rašto turinio matyti, kad atsakovo susitikimų su tarpininkaujančios institucijos specialistais metu kilo organizacinio pobūdžio nesklandumų (2025 m. lapkričio 13 d. numatytas antrasis susitikimas neįvyko, nes dėl techninių kliūčių specialistai negalėjo pakliūti į patalpas; 2025 m. lapkričio 18 d. trečiojo susitikimo metu susidariusioje situacijoje atsakovo partnerei galėjo kilti sunkumų versti teikiamą informaciją). Iš atsakovo 2025 m. gruodžio 10 d. prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir kartu su prašymu pateiktų duomenų matyti, kad po 2025 m. lapkričio 18 d. susitikimo atsakovas 2025 m. gruodžio 3 d. el. paštu kreipėsi į (duomenys neskelbtini), prašydamas pateikti ir pristatyti konkretų tolimesnį veiksmų planą dėl vaiko ir vaiko motinos bendravimo tvarkos įgyvendinimo atkuriant jų tarpusavio ryšį; paprašė pateikti duomenis apie specialisčių, dalyvavusių susitikimuose, profesinę kvalifikaciją, kompetenciją bei patirtį teikiant tokias specializuotas tarpininkavimo paslaugas, taip pat jų kompetenciją teikti paslaugas (duomenys neskelbtini) kalba, pagrįsti, kodėl būtinas dviejų specialisčių dalyvavimas. Tarp atsakovo ir (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2025 m. gruodžio 3 d. iki 2025 m. gruodžio 8 d. el. paštu vyko susirašinėjimas organizacinio pobūdžio klausimais. Atsakovas neatvyko į planuotą 2025 m. gruodžio 9 d. susitikimą, argumentuodamas tuo, kad nerado profesionalaus vertėjo, kurio kaina būtų priimtina ir galinčio dalyvauti susitikime, taip pat prašė pateikti informaciją rūpimais organizaciniais klausimais.

32. Apeliantas iš esmės kelia (duomenys neskelbtini) kvalifikacijos klausimą ir nurodo, kad turi teisę gauti išsamią informaciją apie teikiamų paslaugų eigą ir kokybę. Pastebėtina tai, kad nors apeliantas nurodo, jog (duomenys neskelbtini) atsisako pateikti informaciją apie procese dalyvaujančių asmenų išsilavinimą bei patirtį, o tai užkerta kelią atsakovui įsitikinti paslaugų saugumu ir kokybe, tačiau iš atsakovo 2025 m. gruodžio 10 d. prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir kartu su prašymu pateiktų duomenų matyti, kad iš esmės atsakovo ir (duomenys neskelbtini) specialistų bendravimo metu iškilo tam tikrų organizacinio pobūdžio nesklandumų. Atsakovas pateikia subjektyvų situacijos įvertinimą ir jam kilusias abejones, tačiau konkrečių objektyvių argumentų ar duomenų, kad (duomenys neskelbtini) specialistų kompetencija, teikiant numatytą paslaugą, akivaizdžiai būtų netinkama ar nepakankama, nepateikta.

33. Svarbu įvertinti tai, kad Tarnyba 2025 m. gruodžio 16 d. pateikė išvadą dėl atsakovo prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones – ryšio atstatymo paslaugų tarpininką (procesinio dokumento Nr. DOK-187150). Tarnybos išvadoje nurodyta, kad Tarnyba neturi pagrindo prieštarauti psichologo S. A. kandidatūrai, nes neturi duomenų dėl jo šališkumo ar informacijos, kad tokios paslaugos jis negalėtų teikti. Tačiau Tarnybos išvadoje, įvertinus esamą situaciją, kad vaikas ir toliau nebendrauja su motina, procesas išties yra užsitęsęs, o atsakovas remiasi argumentais, tiesiogiai nesusijusiais su atstovavimu geriausiems vaiko interesams, būtent – (duomenys neskelbtini) darbuotojų kvalifikacijos patvirtinimu, ginču dėl vertėjo dalyvavimo paslaugos teikime, finansinės paslaugos įkainiais, taip pat, suprantant, kad esant vaiko motinos abejojimui dėl psichologo S. A. nešališkumo, tai gali turėti neigiamos įtakos ryšio atstatyme, ir atsižvelgiant į tai, kad Tarnyba (duomenys neskelbtini), kaip ir kitas institucijas (pvz., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kt.) rekomenduoja kaip institucijas, tinkamai atliekančias savo funkcijas ir gebančias teikti vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo / motinos ryšio atstatymo paslaugą, Tarnyba rekomendavo, kad, siekiant kuo greitesnio vaiko ir motinos ryšio atstatymo turėtų būti vykdomas teismo sprendimas dėl vaiko ir motinos ryšio atstatymo (duomenys neskelbtini) pagalba.

34. Pastebėtina tai, kad nagrinėjimu atveju tarpininkavimo paslaugoms byloje teikti buvo paskirtos ir kitos Tarnybos 2025 m. gruodžio 16 d. išvadoje nurodytos institucijos, tačiau šie tarpininkai byloje jau buvo pakeisti (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartimi tarpininkė (duomenys neskelbtini) pakeista į (duomenys neskelbtini), nustačius, kad situacija nepagerėjo, vaiko ryšys su motina neatkurtas ir nėra požymių, jog situacija galėtų pasikeisti į gerąją pusę; (duomenys neskelbtini) laikinai sustabdžius tokių paslaugų teikimą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 22 d. nutartimi tarpininkas pakeistas į (duomenys neskelbtini)).

35. Iš kartu su ieškovės 2025 m. spalio 22 d. prašymu dėl papildomų duomenų pridėjimo bylai pateiktų duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) teikia šeimos rekonstrukcijos (tarpininkavimo) paslaugą; komandoje dirba mažiausiai du bendratėvystės specialistai (aukštos kvalifikacijos skirtingų mokslo sričių atstovai ir praktikai), paslaugos teikimo eigoje dažnai tenka įtraukti į komandą psichologą. Iš Tarnybos 2025 m. gruodžio 16 d. teismui pateiktos išvados taip pat nustatyta, kad Tarnyba (duomenys neskelbtini) rekomenduoja kaip instituciją, tinkamai atliekančią savo funkcijas ir gebančią teikti vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo / motinos ryšio atstatymo paslaugą. Taigi (duomenys neskelbtini), kaip tinkamą tarpininkę, rekomenduoja ir Tarnyba. Atsižvelgiant į tai, kad išvadą byloje teikianti institucija Tarnyba (duomenys neskelbtini) nurodo, kaip tinkamai atliekančią savo funkcijas ir gebančią teikti vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo / motinos ryšio atstatymo paslaugą, šiuo metu yra pakankamas pagrindas vertinti, kad (duomenys neskelbtini) dirba specialistai, kompetentingi teikti atitinkamas paslaugas. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai įvertino aplinkybę, kad šiuo metu į procesą įtraukta (duomenys neskelbtini) laikytina objektyvia tarpininke, neturėjusia anksčiau paslaugų teikimo santykių su šalimis.

36. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, atsisakymas vertinti (duomenys neskelbtini) kompetenciją ir ignoruodamas atsakovo siūlomo specializuoto (duomenys neskelbtini) kandidatūrą pažeidė vaiko interesus. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais nesutinka. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad, pagal šioje proceso stadijoje byloje esančius duomenis, nekyla pagrįstų abejonių dėl (duomenys neskelbtini) kompetencijos teikti tarpininkavimo atstatant ryšį su vaiku paslaugas. Pastebėtina ir tai, kad iš bylos duomenų matyti, jog šiuo atveju vaikas ilgą laiką atsisako bendrauti su mama, o (duomenys neskelbtini) paslaugas teikia specialistų komanda (mažiausiai du specialistai), taip pat yra galimybė į komandą įtraukti ir psichologą. Be to, kaip nurodo pats apeliantas, vaikas nedalyvavo jokiame susitikime su (duomenys neskelbtini) specialistais. Pradiniame (organizaciniame) tarpininkavimo etape (duomenys neskelbtini) specialistai buvo susitikę tik su vaiko tėvais, taigi skundžiamos teismo nutarties priėmimo metu nebuvo duomenų apie (duomenys neskelbtini) paslaugų teikimą vaikui. Bylos duomenų visuma šioje bylos proceso stadijoje nesudaro pagrindo nuspręsti, kad (duomenys neskelbtini) tarpininkavimas ryšio su vaiku atkūrimo procese pažeis prioritetinius vaiko interesus (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

37. Apeliantas taip pat remiasi argumentais, kad tarpininkė (duomenys neskelbtini) kelia nepagrįstai didelius finansinius reikalavimus, o atsakovo siūlomas specialistas yra ne tik aukštesnės kompetencijos, bet ir jo kaina yra mažesnė (psichologo paslaugų įkainiai – ne daugiau 100 Eur/val. už paslaugas santykio atkūrimo procese). Apeliantas, nurodydamas duomenis apie (duomenys neskelbtini) jam suteiktų paslaugų kainą, nurodo vykusių individualių atsakovo susitikimų su tarpininke (duomenys neskelbtini) kainas. Įvertintina tai, kad atsakovas, teigdamas, jog jo siūlomo specialisto išlaidas šalims apmokant po 1/2 dalį kiekvienai iš šalių būtų nedaugiau nei 50 Eur/val., tačiau atsakovo pateikti duomenys nesudaro pagrindo nuspręsti, kad paslaugas teikiant atsakovo siūlomam specialistui netektų rengti ir individualių susitikimų. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) paslaugas teikia specialistų komanda (mažiausiai du specialistai, gali būti įtraukiamas psichologas), tai sudaro pagrindą vertinti, kad vaikui paslaugas teikia ne vienas, o net keli specialistai pagal konkretų poreikį.

38. Atsakovas, pažymėdamas (duomenys neskelbtini) reikalavimą dėl profesionalaus vertėjo atsakovui poreikio, atkreipia dėmesį į tai, kad jį tenkina mediacijos procese jam vertusios gyvenimo draugės vertimo kokybė. Šiuo aspektu pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino atsakovo argumentus dėl vertėjo dalyvavimo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat įvertina tai, kad byloje laikinas tarpininkavimo paslaugų teikimas teismo paskirtas motinos ryšiui su vaiku atstatyti. Taigi nėra pagrindo vertinti, kad visuose susitikimuose dalyvautų atsakovas ir būtų vertėjo bei išlaidų jo paslaugoms poreikis. Atsižvelgiant į tai, šioje proceso stadijoje atsakovo argumentai nesudaro pagrindo vertinti, kad atsakovui tenka pernelyg didelė finansinė našta, viršijanti atsakovo galimybes. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai įvertino tai, kad operatyvus realaus tarpininkavimo ir vaiko ryšio atkūrimo su motina proceso pradėjimas atitinka prioritetinius šalių vaiko interesus.

39. Apeliantas nurodo, kad rezoliucine skundžiamos teismo nutarties dalimi (duomenys neskelbtini) nepagrįstai deleguojamos teismo funkcijos: įpareigojama vertinti, ar tarpininkavimas tikslingas ir jei taip, tai kokiu būdu įforminti tarpininkavimo procesą (susitikimų intensyvumą, būdus ir pan.); pavedama teikti teismui išvadas apie proceso sėkmę ar nesėkmę. Apeliacinės instancijos teismas pažymi tai, kad šiuo atveju (duomenys neskelbtini) teikti tarpininkavimo paslaugas buvo paskirta teismo nutartimi. Byla yra susijusi su nepilnamečio vaiko interesais ir šeimos byloje teismas turi pareigą veikti aktyviai (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, CPK 376 straipsnis). Byloje pateikta duomenų apie tai, kad atsakovo bendravimo su teismo paskirta tarpininke metu kilo organizacinių sunkumų. Taigi aplinkybė, kad pirmosios intencijos teismas skundžiama nutartimi nustatė su tarpininkavimo proceso organizavimu ir duomenų pateikimu susijusius įpareigojimus, nelaikytina pažeidžiančia šalių lygiateisiškumo principus ar pagrindžiančia atsakovo abejones dėl teismo šališkumo.

40. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, jog šioje proceso stadijoje nėra objektyviai pagrįsto poreikio keisti teismo paskirtą tarpininkavimo paslaugų teikėją į atsakovo nurodytą specialistą. Nenustačius poreikio pakeisti teismo paskirtą tarpininkavimo paslaugų teikėją, apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neatliko lyginamosios analizės tarp atsakovo siūlomo (duomenys neskelbtini) S. A. kompetencijos ir (duomenys neskelbtini) darbuotojų kvalifikacijos, nesudaro pagrindo konstatuoti CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimo motyvuoti teismo sprendimą pažeidimą. Šioje proceso stadijoje nėra pagrindo vertinti, kad skundžiama teismo nutartimi atsakovui nepagrįstai apribota teisė siūlyti tarpininko alternatyvą.

41. Atsakovas, atskiruoju skundu prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą atmesti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir prašo tenkinti šį atsakovo prašymą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 22 d. nutartis priimta nagrinėjant ne tik atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių dalies dėl tarpininkavimo paslaugas teikiančios įstaigos pakeitimo, bet ir nagrinėjant klausimą dėl ieškovės atsiliepime pateikto prašymo dėl baudos skyrimo atsakovui už teismo nutarties nevykdymą. Iš skundžiamos teismo nutarties turinio matyti, kad ieškovės prašymo dėl baudos skyrimo klausimas nebuvo išspręstas iš esmės, tačiau nagrinėjant šį klausimą imtasi procesinių veiksmų – nustatyti terminai šalių nuomonėms ir Tarnybos išvadai atitinkamais klausimais pateikti. Įvertinus atsakovo atskirojo skundo argumentus nustatyta, kad dalis apelianto argumentų dėl Tarnybai nustatytų įpareigojimų pateikti išvadą formuluočių siejama ne su atsakovo prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir dėl šio atsakovo prašymo priimta teismo nutarties dalimi. Dėl to šie argumentai laikytini tiesiogiai nesusijusiais su atskiruoju skundu keliamu klausimu dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria išspręstas atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimas, pagrįstumu ir neturinčiais esminės įtakos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies teisėtumui ir pagrįstumui.

42. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs esminius atsakovo atskiruoju skundu keliamo klausimo argumentus, daro išvadą, kad kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės įtakos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to dėl jų atskirai detaliau nepasisako. Pažymėtina tai, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑107/2010 ir kt.). Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

43. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino bylos aplinkybes, nepažeidė proceso teisės normų ir pagrįstai atmetė atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių dalies dėl tarpininkavimo paslaugas teikiančios įstaigos (duomenys neskelbtini) pakeitimo. Atsakovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.