Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2012-02-15 · Civilinė byla Nr. 2-2205-792/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2012-02-15Klaipėdos apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2012-05-10Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-15
Bylos Nr.
2-2205-792/2012
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-00081-2012-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Darius Kurpavičius
Pareiškėjas
A. I.
Kategorijos
  • 129.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2205-792/2012(Proceso Nr. 2-06-3-00081-2012-5)Procesinio sprendimo kategorija: 129.19. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2012 m. vasario 15 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Kurpavičius, rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. I. skundą dėl antstolės B. T. veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į antstolę su skundu, kuriame nurodo, jog nesutinka su patvarkymu dėl turto įkainojimo nustatyta žemės sklypo, kurio plotas 0,0600 ha, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos raj., verte ir prašo įpareigoti antstolę perkainoti minėtą sklypą.

Antstolė B. Tamkevičienė 2012-01-02 patvarkymu Nr. S-11028270 netenkino pareiškėjos skundo bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 str. 2 d. skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

Šalies argumentai

Pareiškėja skunde nurodė, jog antstolė B. Tamkevičienė 2011-12-05 patvarkymu nustatė nepagrįstai mažą parduodamo turto kainą – 21000 Lt, kadangi 2010-10-05 turto vertintojai parduodamą turtą buvo įvertinę 26000 Lt. Mano, kad jokių objektyvių priežasčių nustatyti mažesnę parduodamo žemės sklypo kainą nebuvo. Teigia, jog tų pačių turto vertintojų nustatyta skirtinga to paties jai priklausančio areštuoto žemės sklypo vertė sudaro pagrindą abejoti atlikto ekspertinio vertinimo teisėtumu ir pagrįstumu. Kartu nurodo, jog antstolė užsakydama ekspertinį areštuoto turto vertinimą pas tą patį vertintoją ir neužtikrindama nešališko ir objektyvaus ekspertinio vertinimo atlikimo, taip pat neišspręsdama klausimo dėl to paties turto vertintojų nustatytų skirtingų to paties turto verčių arba nenustatydama ir patvarkyme nenurodydama objektyvių priežasčių skirtingoms turto vertėms atsirasti, pažeidė reikalavimą maksimaliai objektyviai įkainuoti areštuotą turtą, atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus bei laikytis šių interesų pusiausvyros.

Suinteresuotas asmuo A. A. atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Iš pateiktos medžiagos nustatyta, jog antstolės B. Tamkevičienės žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0005/10/01876 pradėta vykdyti pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-08-05 nutartį Nr. 244-2N/2010 dėl priverstinio skolininkės A. I. įkeisto turto pardavimo iš varžytinių išieškotojo A. A. naudai. 2010-08-05 nutartyje nurodyta už skolą parduodamo iš varžytinių įkeisto turto - 0,0600 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos raj., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio A. I., vertė – 23400 Lt. Antstolė 2010-09-14 turto arešto akte Nr. S-13059 minėtą turtą taip pat įkainavo 23400 Lt (v.b., b.l. 14). Skolininkė padavė skundą dėl minėto turto arešto akto panaikinimo, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-03-18 nutartimi A. I. skundas atmestas, Klaipėdos apygardos teismas 2011-10-20 nutartimi apylinkės teismo 2011-03-18 nutartį paliko nepakeistą (v.b., b.l. 33). 2011-11-21 skolininkei A. I. pasirašytinai įteiktas 2011-11-17 patvarkymas Nr. S-11023659, kuriuo paskirta areštuoto žemės sklypo ekspertizė, apžiūrėjimo ir vertės nustatymo darbus pavedant atlikti UAB „Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas (v.b., b.l. 37, 38-39). 2011-11-25 turto vertės nustatymo pažymoje Nr. 9433 VAT_2011 RVI KLAI nurodyta minėto areštuoto turto rinkos vertė – 21000 Lt. Antstolė 2011-12-05 patvarkymu Nr. S-11025361 žemės sklypą, kurio plotas 0,0600 ha, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos raj., įkainavo 21000 Lt (v.b., b.l. 50-51).

Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei trečiųjų asmenų teisių bei teisėtų interesų. Dėl to teismas, nagrinėdamas skundus dėl teismo antstolio veiksmų, turi patikrinti teismo antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams.

Antstolio veiksmai vertinami atsižvelgiant į tai, ar antstolio padaryti pažeidimai sudaro pagrindą juos pripažinti neteisėtais. Nagrinėjamoje byloje antstolė skundžiamu 2011-12-05 patvarkymu Nr. S-11025361 bei veiksmais nustatė parduotino iš varžytinių turto kainą. CPK suteikia teisę antstoliui areštuoti bei įkainuoti skolininko turtą, tai reglamentuoja CPK XLVIII skyrius. Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 str. 1 d.). Skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą (CPK 681 str. 3 d.). Jeigu CPK 681 str. nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 str. 4 d.). Skunde pareiškėja nenurodė jokių motyvų, argumentų, nepateikė jokių pagrįstų duomenų, įrodančių, jog antstolės 2011-12-05 patvarkymas dėl areštuoto turto įvertinimo neatitinka teisė aktų reikalavimus ar pažeidžia jos interesus. Priešingai, teismo nuomone, antstolė nustatinėdamas parduotino iš varžytinių turto kainą vadovavosi teisėtumo bei kooperacijos principais, atsižvelgė tiek į skolininkės, tiek į išieškotojo interesus. Minėtą išvadą leidžia daryti tokios aplinkybės. Pirma, antstoliui įstatymas suteikia teisę pačiam įkainuoti areštuotą turtą (CPK 681 str. 1 d.), todėl antstolė 2010-09-14 turto arešto akte areštuoto žemės sklypo vertę nustatė nesikreipdama į turto vertintojus, o atsižvelgdama į hipotekos lakšte bei VĮ Registrų centro išraše nurodytą žemės sklypo vertę – 23400 Lt. Minėtų antstolės veiksmų teisėtumą patvirtino ir apylinkės bei apygardos teismai. Antra, siekdama apsaugoti skolininko bei išieškotojo teisėtus interesus ir pagrįstus lūkesčius, antstolė 2011-11-17 patvarkymu paskyrė ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti ir apie tai pasirašytinai informavo skolininkę. Nei skolininkė, nei išieškotojai ekspertams (turto vertintojams) nušalinimo nepareiškė. Trečia, žemės sklypo vertę nustatė UAB „Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas turto vertintojai. Pareiškėja, teigdama, jog areštuoto ir įkainuoto turto vertė yra ženkliai didesnė, pateikė būtent tos pačios įmonės 2010-10-05 turto vertės nustatymo pažymą, nors minėtos pažymos teisėtumą ir pagrįstumą teisme ginčijo 2011 m. Ketvirta, pareiškėja daugiau jokių motyvų, argumentų bei pagrįstų duomenų, kad jai priklausančio žemės sklypo vertė yra didesnė, nei nurodyta 2011-11-25 turto vertės pažymoje ar 2011-12-05 antstolės patvarkyme dėl turto įkainojimo, nepateikė. Pareiškėja, nebūdama kvalifikuota nekilnojamojo turto vertintoja, turto vertę nustatė pati. Penkta, teismas neturi jokio pagrindo netikėti UAB „Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas 2011-11-25 turto vertės pažymoje bei jos pagrindu priimtame 2011-12-05 patvarkyme nurodyta areštuoto turto verte – 21000 Lt. Šešta, kaip teisingai nurodė antstolė 2012-01-02 patvarkyme Nr. S-11028270, skolininkė turi teisę pasiūlyti iš varžytinių parduodamo turto pirkėją. Todėl skolininkė, naudodamasi jai CPK suteiktomis teisėmis, turi teisę surasti pirkėją ir turtas bus parduotas jos surastam pirkėjui.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina išvada, jog antstolė areštuotą turtą - 0,0600 ha žemės sklypą, esatį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos raj., įkainavo nepažeisdama įstatymo reikalavimų, todėl pareiškėjos skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje antstolė pateikė prašymą skirti skolininkei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą. Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys, subjektyviuoju – nusako asmens vidinį valinį santykį su konkrečia situacija, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Pažymėtina, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Nesąžiningai pareikštu nepagrįstu reikalavimu, kuriuo piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.), pripažintinas tik toks reikalavimas, kurį išnagrinėjus teisme galima padaryti išvadą, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrą reikalų padėtį, panašioje situacijoje teisinės padėties negalėtų įvertinti kaip savo materialinės subjektinės teisės ar įstatymo saugomų interesų pažeidimo ar ginčijimo ir reikalauti ginti jo teises teisme. Piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis pripažįstama ir tokia faktinė situacija, kai galima konstatuoti, kad šalis sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.

Nagrinėjamoje byloje, kaip nustatyta, skolininkė pareiškė nepagrįstą skundą dėl antstolės atliktų veiksmų – areštuoto turto įkainojimo. Skolininkė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti vykdymo veiksmus, teismas nutartimi netenkino minėto skolininkės prašymo. Nors laikinoji priemonė nebuvo taikyta, tačiau antstolė, dėl skolininkės skundo nagrinėjimo teisme, negalėjo tęsti vykdymo veiksmų. Kaip minėta, skolininkė pareiškė nepagrįstą reikalavimą, be to, jokių pagrįstų motyvų, argumentų bei duomenų, kad jai priklausančio žemės sklypo vertė yra didesnė, nepateikė, skundą paduodama vadovavosi 2010-10-05 turto vertės nustatymo pažyma, nors minėtos pažymos teisėtumą ir pagrįstumą ginčijo 2011 m. teisme. Be to, dėl skolininkės taip pat nepagrįstų skundų dėl antstolės veiksmų apie metus laiko (2011 m.) nebuvo atliekami vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje. Minėtais skundais skolininkė taip pat ginčijo antstolės veiksmus dėl turto įkainojimo. Teismas, įvertindamas tai, kad paduodama skundą skolininkė jokių pagrįstų duomenų dėl areštuoto turto vertės nepateikė, teismas jau nagrinėjo skundus dėl turto įkainojimo, bei atsižvelgdamas į tai, kad dėl nepagrįstų skolininkės skundų buvo vilkinamas vykdymo procesas ir pažeidžiami išieškotojo teisėti interesai bei pagrįsti lūkesčiai kuo greičiau atgauti paskolintas pinigines lėšas, daro išvadą, jog skolininkė pareikšdama nepagrįstą skundą piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, todėl vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais skolininkei skirtina 1000 Lt bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos A. I. skundą atmesti.

Pareiškėjai A. I. skirti 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) baudą.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. 0005/10/01876 grąžinti antstolei Brigitai Tamkevičienei.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Kurpavičius