Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-05-10 · Civilinė byla Nr. 2S-1081-163/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2012-02-15Klaipėdos apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2012-05-10Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-10
Bylos Nr.
2S-1081-163/2012
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-00081-2012-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alona Romanovienė
Pareiškėjas
A. I.
Kategorijos
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Pranešėja A. Romanovienė Civilinė byla Nr. 2S-1081-163/2012Teisėjas D. Kurpavičius (Proceso Nr. 2-06-3-00081-2012-5)Procesinio sprendimo kategorijos:129.1; 122.3. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. gegužės 10 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos A. I. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-15 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. I. skundą dėl antstolės Brigitos Tamkevičienės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Brigita Tamkevičienė, A. A.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja kreipėsi į antstolę su skundu, jame nurodė, kad nesutinka su patvarkymu dėl turto įkainojimo nustatyta žemės sklypo, kurio plotas 0,0600 ha, esančio (duomenys neskelbtini), verte, ir prašė antstolę perkainoti minėtą sklypą. Antstolė B. Tamkevičienė 2012-01-02 patvarkymu Nr. S-11028270 netenkino pareiškėjos skundo bei vadovaudamasi CPK 510 str. 2 d. skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, ir pateikė prašymą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis A. I. skirti 20 000 Lt baudą. Pareiškėja skunde nurodė, jog antstolė B. Tamkevičienė 2011-12-05 patvarkymu nustatė nepagrįstai mažą parduodamo turto kainą – 21 000 Lt, nors 2010-10-05 turto vertintojai parduodamą turtą buvo įvertinę 26 000 Lt. Nurodė, kad jokių objektyvių priežasčių nustatyti mažesnę parduodamo žemės sklypo kainą nebuvo. Nurodė, jog tų pačių turto vertintojų nustatyta skirtinga to paties jai priklausančio areštuoto žemės sklypo vertė sudaro pagrindą abejoti atlikto ekspertinio vertinimo teisėtumu ir pagrįstumu. Taip pat nurodė, jog antstolė užsakydama ekspertinį areštuoto turto vertinimą pas tą patį vertintoją ir neužtikrindama nešališko ir objektyvaus ekspertinio vertinimo atlikimo, taip pat neišspręsdama klausimo dėl to paties turto vertintojų nustatytų skirtingų to paties turto verčių arba nenustatydama ir patvarkyme nenurodydama objektyvių priežasčių skirtingoms turto vertėms atsirasti, pažeidė reikalavimą maksimaliai objektyviai įkainoti areštuotą turtą, atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus bei laikytis šių interesų pusiausvyros.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-02-15 nutartimi skundą atmetė ir pareiškėjai A. I. skyrė 1000 Lt baudą. Nurodė, kad pareiškėja nenurodė jokių motyvų, argumentų, nepateikė jokių pagrįstų duomenų, įrodančių, jog antstolės 2011-12-05 patvarkymas dėl areštuoto turto įvertinimo neatitinka teisė aktų reikalavimų ar pažeidžia jos interesus. Teismo nuomone, antstolė nustatinėdama parduotino iš varžytynių turto kainą vadovavosi teisėtumo bei kooperacijos principais, atsižvelgė tiek į skolininkės, tiek į išieškotojo interesus. Nurodė, kad antstoliui įstatymas suteikia teisę pačiam įkainoti areštuotą turtą, todėl antstolė 2010-09-14 turto arešto akte areštuoto žemės sklypo vertę nustatė nesikreipdama į turto vertintojus, o atsižvelgdama į hipotekos lakšte bei VĮ Registrų centro išraše nurodytą žemės sklypo vertę – 23 400 Lt. Nurodė, kad siekdama apsaugoti skolininko bei išieškotojo teisėtus interesus ir pagrįstus lūkesčius, antstolė 2011-11-17 patvarkymu paskyrė ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti ir apie tai pasirašytinai informavo skolininkę, tačiau nei skolininkė, nei išieškotojai ekspertams (turto vertintojams) nušalinimo nepareiškė. Taip pat nurodė, kad žemės sklypo vertę nustatė UAB „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto vertintojai. Nurodė, kad pareiškėja daugiau jokių motyvų, argumentų bei pagrįstų duomenų, kad jai priklausančio žemės sklypo vertė yra didesnė, nei nurodyta 2011-11-25 turto vertės pažymoje ar 2011-12-05 antstolės patvarkyme dėl turto įkainojimo, nepateikė. Nurodė, kad teismas neturi jokio pagrindo netikėti UAB „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto 2011-11-25 turto vertės pažymoje bei jos pagrindu priimtame 2011-12-05 patvarkyme nurodyta areštuoto turto verte – 21 000 Lt. Teismas įvertino tai, kad paduodama skundą skolininkė jokių pagrįstų duomenų dėl areštuoto turto vertės nepateikė, teismas jau nagrinėjo skundus dėl turto įkainojimo bei atsižvelgdamas į tai, kad dėl nepagrįstų skolininkės skundų buvo vilkinamas vykdymo procesas ir pažeidžiami išieškotojo teisėti interesai bei pagrįsti lūkesčiai kuo greičiau atgauti paskolintas pinigines lėšas, padarė išvadą, jog skolininkė pareikšdama nepagrįstą skundą piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, todėl skolininkei skyrė 1000 Lt baudą.

Atskiruoju skundu pareiškėja A. I. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-15 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti jos skundą ir įpareigoti antstolę perkainoti 2010-09-14 turto arešto aktu areštuoto nekilnojamojo daikto – žemės sklypo, kurio plotas 0,0600 ha, esančio SB (duomenys neskelbtini), vertę iš 23 400 Lt į 26 000 Lt. Nurodo, kad teismas neįvertino, kad antstolė B. Tamkevičienės paskirtą turto vertinimo ekspertizę atliko tas pats vertintojas UAB „Ober-Haus“, atstovaujamas tų pačių turto vertintojų, kurie, jos užsakymu, 2010-10-05 atliko vertinimą ir jos žemės sklypą įvertino 26 000 Lt. Teigia, kad antstolė neužtikrino nešališko, objektyvaus ir nepriklausomo ekspertinio turto vertinimo atlikimo. Teigia, kad teismo išvada, jog ji nepareiškė nušalinimo turto vertintojams, todėl jų kandidatūros tinkamos, nepagrįsta, nes priimdama patvarkymą dėl ekspertų skyrimo antstolė informavo pareiškėją apie tai, kad vertinimą paveda atlikti UAB „Ober-Haus“, tačiau skolininkė nebuvo informuota apie tai, kad vertinimą atliks tie patys turto vertintojai. Mano, kad antstolės 2011-12-05 patvarkymas neteisėtas ir nepagrįstas, nes priimtas remiantis netinkamai atlikta ekspertize turto vertei nustatyti ir dėl to nepagrįstai nustatyta turto vertė. Taip pat apeliantė nesutinka su jai paskirta 1000 Lt bauda už piktnaudžiavimą procesu. Nurodo, kad yra pensininkė, našlė, gauna apie 1000 Lt senatvės pensiją. Taip pat nurodo, kad minimalios lėšos sąlygoja jos skundą, nes ji suinteresuota, kad jos turtas būtų parduodamas už kuo didesnę kainą. Teigia, kad 2010-10-05 atlikto turto vertinimo duomenimis rėmėsi grįsdama savo skundą dėl antstolio veiksmų ir įrodinėdama, kad antstolė neteisėtai paskyrė atlikti ekspertizę tiems patiems turto vertintojams, kurie toje pačioje vykdomojoje byloje ją buvo atlikę, taigi nėra pagrindo teigti, kad be pagrindo reiškė tapatų skundą dėl antstolio veiksmų ir nepagrįstai vilkino procesą.

Atsiliepimai į atskirąjį skundą nepateikti.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės B. Tamkevičienės žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0005/10/01876 pradėta vykdyti pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010-08-05 nutartį Nr. 244-2N/2010 dėl priverstinio skolininkės A. I. įkeisto turto pardavimo iš varžytynių išieškotojo A. A. naudai. 2010-08-05 nutartyje nurodyta už skolą parduodamo iš varžytynių įkeisto turto - 0,0600 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio A. I., vertė – 23400 Lt. Antstolė 2010-09-14 turto arešto akte Nr. S-13059 minėtą turtą taip pat įkainojo 23400 Lt (v. b., b. l. 14). Skolininkė padavė skundą dėl minėto turto arešto akto panaikinimo, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-03-18 nutartimi A. I. skundas atmestas, Klaipėdos apygardos teismas 2011-10-20 nutartimi apylinkės teismo 2011-03-18 nutartį paliko nepakeistą (v. b., b. l. 33). 2011-11-21 skolininkei A. I. pasirašytinai įteiktas 2011-11-17 patvarkymas Nr. S-11023659, kuriuo paskirta areštuoto žemės sklypo ekspertizė, apžiūrėjimo ir vertės nustatymo darbus pavedant atlikti UAB „Ober-Haus“ nekilnojamam turtui (v. b., b. l. 37, 38-39). 2011-11-25 turto vertės nustatymo pažymoje Nr. 9433 VAT_2011 RVI KLAI nurodyta minėto areštuoto turto rinkos vertė – 21000 Lt. Antstolė 2011-12-05 patvarkymu Nr. S-11025361 žemės sklypą, kurio plotas 0,0600 ha, esantį (duomenys neskelbtini), įkainojo 21 000 Lt.

Pažymėtina, kad vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo (arbitražo) sprendimas, teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Dėl to antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams apginti, tačiau kartu turi nepažeisti ir kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Šie proporcingumo ir interesų derinimo principai taikytini, atliekant visus vykdymo veiksmus, taip pat ir įkainojant areštuotą turtą pagal CPK 681 straipsnį. CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų. Skolininkė turto vertei nustatyti rėmėsi 2010-10-05 pažyma, kurioje jai priklausantis žemės sklypas įkainotas 26 000 Lt, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nekilnojamojo turto rinkoje kainos nuolat kinta, skolininkės 2010-10-05 pažyma pagrįstai nelaikyta pagrindu žemės sklypo vertei nustatyti.

Atmestini apeliantės argumentai, kad antstolė neužtikrino nešališko, objektyvaus ir nepriklausomo ekspertinio turto vertinimo atlikimo, nes informavo pareiškėją tik apie tai, kad vertinimą paveda atlikti UAB „Ober-Haus“, tačiau neinformavo, kad vertinimą atliks tie patys turto vertintojai, kurie nepagrįstai nustatė žemės sklypo vertę.

Antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą. Patvarkyme turi būti nurodyta ekspertas ar ekspertizės įstaiga, kuriai pavedama atlikti ekspertizę. Patvarkymo kopijos išsiunčiamos vykdymo proceso šalims. Vykdymo proceso šalis (šalys) ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę, šio Kodekso 598 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą (CPK 682 str. 1d.). Jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui (CPK 682 str.2 d.). Iš vykdomosios bylos matyti, kad 2011-11-21 skolininkei A. Ilginienei pasirašytinai įteiktas 2011-11-17 patvarkymas Nr. S-11023659, kuriuo paskirta areštuoto žemės sklypo ekspertizė, apžiūrėjimo ir vertės nustatymo darbus pavedant atlikti UAB „Ober-Haus“ nekilnojamam turtui (v. b., b. l. 37, 38-39). Pažymėtina, kad vykdymo procese tiek ieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą. Apeliantė turėjo galimybę domėtis vykdymo eiga, išsiaiškinti, kurie ekspertai atliks turto vertinimą, ir pareikšti jiems nušalinimą, tačiau nušalinimo nereiškė, pakartotinės ekspertizės neprašė bei jokių naujų įrodymų apie žemės sklypo vertę neteikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė jos skundą.

Vadovaudamasis CPK 95 straipsnio 1 ir 2 dalimis, teismas gali paskirti byloje dalyvaujančiam asmeniui iki 20 000 Lt baudą, jei yra nustatoma, kad jis nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą). Taigi, kiekvienu atveju teismas vertina ieškovo sąžiningumą, kuris apibrėžiamas kaip vertybinis ir moralinis žmogaus elgesio matas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skolininkė ginčydama įkainoto turto vertę jau buvo pareiškusi skundą dėl antstolės veiksmų. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-03-18 nutartimi A. I. skundas atmestas, Klaipėdos apygardos teismas 2011-10-20 nutartimi apylinkės teismo 2011-03-18 nutartį paliko nepakeistą ir joje nurodė, kad skolininkės pasirinktas teisių gynimo būdas neatitinka Civilinio proceso tikslų, protingumo ir sąžiningumo tikslų ir vertintinas kaip piktnaudžiavimas teise. Apeliacinės instancijos teismas buvo nurodęs, kad skolininkė gali dalyvauti vykdymo procese atliekant turto įkainojimą, reikšdama antstolei prašymus, tačiau skolininkė pakartotinai pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, skundą pakartotinai grindė tik 2010-10-05 pažyma, kitų įrodymų nepateikė. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad skolininkė pareikšdama skundą piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad skolininkė yra pensininkė, našlė ir gauna nedideles pajamas (b. l. 19–20), paskirtą pirmosios instancijos 1000 Lt baudą mažina iki 500 Lt.

Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria A. I. paskirta bauda, keistina, sumažinant paskirtą baudą iki 500 Lt, kita nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nutarties dalį, kuria A. I., a. k. (duomenys neskelbtini), paskirta bauda, pakeisti ir sumažinti paskirtą baudą iki 500 Lt. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėja Alona Romanovienė