Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Tamašauskas, rašytinio proceso tvarka spręsdamas ieškovės R. J. ieškinio atsakovams E. Z. ir UAB „Airema“ dėl žalos atlyginimo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme, baudžiamojoje byloje Nr. 1-377-716/2015, 2015 m. birželio 25 d. buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis E. Z., pagal kurį ji pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką numatytą BK 176 straipsnio 1 dalyje. Minėtoje baudžiamojoje byloje, vadovaujantis BK 109 straipsniu, R. J. buvo pareiškusi civilinį ieškinį E. Z. dėl žalos atlyginimo. Teismas, vadovaudamasis BPK 114 straipsniu R. J. civilinį ieškinį su priedais perdavė UAB „Airema“ bankroto bylą nagrinėjančiam Kauno apygardos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys priimtinas ir perduotinas UAB „Airema“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.

Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti padarytus nuostolius. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo pareiškiamas, kai fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta žala ir kai įtariamojo (kaltinamojo) veikoje yra konkretaus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

BPK 114 str. įtvirtinta nuostata, kad jeigu į baudžiamąją bylą kaip civilinis atsakovas įtraukta įmonė ar fizinis asmuo, kuriems iškelta bankroto byla, civilinis ieškinys šioje baudžiamojoje byloje gali būti nenagrinėjamas, o visi su civiliniu ieškiniu susiję dokumentai prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi gali būti perduodami bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Apie tai turi būti pranešta civiliniam ieškovui ir jam turi būti išaiškintos jo teisės bankroto byloje.

Nagrinėjamu atveju, teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį nurodė, kad E. Z. atsakomybė galima tik kaip išvestinė, t. y. regreso būdu po privalomos darbdavio atsakomybės ir civilinė atsakomybė numatyta tik atsakingam už žalą juridiniam asmeniui. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje buvo pareikšti reikalavimai tiek kaltu pripažintam fiziniam asmeniui – E. Z., tiek juridiniam asmeniui UAB „Airema“.

Civilinio proceso kodekso 163 straipsnio 5 punktas nustato, jog tuo atveju, kai iki nutarties skirti nagrinėti bylą, kurioje atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai, teismo posėdyje priėmimo paaiškėja, kad jam iškelta bankroto byla, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir remdamasis Įmonių bankroto įstatymo, kuris yra specialusis teisės aktas, nustatantis bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus, 15 straipsnio 2 dalies nuostatomis šią bylą perduoti bankroto bylą iškėlusiam teismui.

Byloje reikalavimai pareikšti dviem atsakovams. Procesinio bendrininkavimo institutas skirtas taupyti šalių ir teismo laiką, nes vietoje kelių bylų visi reikalavimai išnagrinėjami vienoje byloje. Be to, priimamas vienas sprendimas dėl visų bendrininkų ir taip išvengiama galimo teismų sprendimų, priimtų atskirose bylose, prieštaringumo.

Solidariosios atsakomybės atveju bendrininkavimas procese yra privalomojo pobūdžio, todėl bylą perduotina nagrinėti UAB „Airema“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2007).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 163 straipsnio 5 punktu, 290-291 straipsniais,

nutaria:

ieškovės R. J. ieškinį atsakovams E. Z. ir UAB „Airema“ dėl žalos atlyginimo priimti.

Civilinę bylą Nr. 2-2311-555/2015 pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovams E. Z. ir UAB „Airema“ dėl žalos atlyginimo sustabdyti ir perduoti UAB „Airema“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.