Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant prokurorei Larisai Fedotovai, gynėjai advokato padėjėjai R. U., R. J. atstovui advokatui advokatui Vykintui Bulotui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje E. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) Alytuje, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, ištekėjusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), Alytuje, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 176 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Z. 2011-05-02, vienintelio akcininko sprendimu paskirta į UAB „A“, esančios Alytuje, (duomenys neskelbtini), direktorės pareigas ir eidama šias pareigas, pagal Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (2003 m. liepos 1 d. Nr. IX-1672) 3 straipsnio 1 dalį, būdama darbdaviu, pagal šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalį ir 11 straipsnio 1 dalį bei 25 straipsnį turėdama pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, pagal 14 straipsnio 1 dalį privalėdama užtikrinti, kad darbo vietos būtų įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių; pagal 19 straipsnio 2 dalį privalėdama imtis priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti, organizuoti darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę įmonėje, įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo priemones ir kontroliuoti, kaip laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų; pagal 19 straipsnio 3 dalį, kaip darbdavys, privalėdama nustatyti vidinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklės kontrolę įmonėje ir numatyti priemones darbuotojų saugai ir sveikatai gerinti, vadovautis šiais bendraisiais rizikos vertinimo ir darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais, darbuotojo galimybių atlikti pavestą darbą vertinimu; pagal 40 str. 1 d. privalėdama darbuotojams sudaryti tokią darbo aplinką, kad joje nebūtų pavojingų ir (ar) kenksmingų veiksnių, keliančių sužalojimo ar kitokio sveikatos pakenkimo riziką, o jei tokia rizika yra, ji turi būti kuo mažesnė, privalėdama numatyti priemones tokiai rizikai šalinti; tokiu būdu, būdama atsakinga už darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų užtikrinimą, nesiėmė priemonių organizuoti darbą pagal saugos darbe norminių aktų reikalavimus ir nekontroliavo kaip laikomasi saugos darbe norminių aktų reikalavimų, atliekant pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje apšiltinimo darbus, pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 Statybos darbai, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 211 ir galiojusio iki 2012-12-14, 18.2, 20.2 ir 22.1 punktų ir XI dalies bei Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymo Nr. 346 (su pakeitimais) 5 priedo reikalavimus, prieš pradedant statybos darbus, privalėjo parengti tinkamą dokumentaciją, t.y. užtikrinti Statybos darbų technologijos projekto ir Išorinių sienų apdailos technologinės kortelės tinkamą parengimą, kuriuose būtų numatyti konkretūs projektiniai sprendiniai, nustatantys priemones ir darbų metodus, užtikrinančius darbuotojų saugą bei pagal 33 punkto reikalavimus statybos darbams vadovauti privalėjo paskirti atestuotą statybos darbų vadovą, taip pat, privalėjo organizuoti darbuotojų aprūpinimą individualiomis saugos priemonėmis, tačiau aukščiau minėtų teisės aktų reikalavimų nesilaikė ir taip juos pažeidė; netinkamai įrengė darbo vietą, nes nebuvo naudojamos atitinkamos techninės priemonės ( trapai) ir tuo pažeidė Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymo Nr. 346 (su pakeitimais), 74 punkto, kuriame nurodyta, kad kai stogo nuolydis didesnis kaip 20 laipsnių arba stogas ar kitas paviršius yra pagamintas iš trapios medžiagos, galinčios lūžti ar kitaip suirti, ir darbuotojas gali nukristi, turi būti įrengiami ne siauresni kaip 0.3 m pritvirtinti trapai darbuotojui atsistoti, reikalavimus; nenaudojo kolektyvinių bei asmeninių apsauginių priemonių, saugančių darbuotojus nuo kritimo iš aukščio, ir tuo pažeidė Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 73 punkto, kuriame nurodyta, kad atliekant darbus ant stogų, aukštesnių kaip 1.3 m arba kurių nuolydis didesnis kaip 20 laipsnių, kad būtų išvengta darbuotojų arba darbo priemonių bei statybinių medžiagų kritimo, turi būti įrengtos kolektyvinės saugos priemonės, o darbuotojai aprūpinti reikiamomis apsauginėmis priemonėmis, reikalavimus; bei pažeidė Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-15 įsakymu Nr. A1-22/D1-34, 4 priedo 46.2 punkto, kuriame nurodyta, kad jeigu darbuotojas turi dirbti ant arba arti stogo ar kito paviršiaus, pagaminto iš trapių medžiagų, kurios gali įlūžti ar kitaip suirti, būtina imtis atsargumo priemonių, kad darbininkas netyčia neužliptų ant trapios medžiagos arba nenukristų ant žemės, reikalavimus, 4 priedo 46.1 punkto, kuriame nurodyta, kad jeigu gresia pavojus nukristi nuo stogo arba jeigu stogo aukštis ar nuolydis viršija norminių teisės aktų nustatytus dydžius, turi būti įrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės, kad būtų išvengta darbuotojų, darbo priemonių ar kitų daiktų ir medžiagų kritimo, reikalavimus - taip lengvabūdiškai tikėdamasi išvengti galimų pasekmių, dėl ko buvo nepaisoma bendrųjų darbų saugos ir sveikatos norminių aktų reikalavimų, netinkamai organizavo ir kontroliavo atliekamus apšiltinimo darbus objekte, netinkamai įvertino atliekamų darbų rizikos faktorių, ir dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe V. J. - 2012-10-08 apie 14 val. 30 min. minėtame statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagal rangos sutartį su užsakovu UAB „T. s.“ vykdant pastato antro aukšto šiltinimo darbus, UAB „A.“ darbuotojui V. J. būnant ant rampos stogo ir užlipus ant šiferio dangos, ši įlūžo ir V. J. per susiformavusią angą krito iš aukščio ant cementinės dangos, dėl ko patyrė galvos smegenų sumušimą, daugybinius kaukolės ir skliauto pamato kaulų lūžius, dėl ko išsivystė smegenų koma, politraumos pasėkoje, daugybiniai skeveldriniai kaukolės skliauto ir pamato lūžiai, kairiojo šlaunikaulio pertrochanterinis lūžis, dešinio raktikaulio lūžis, daugybiniai šonkaulių lūžiai, nuo kurių V. J. 2013-02-23 mirė.

E. Z. teisme kaltės nepripažino ir parodė, kad buvo atsakinga už darbų saugą įmonėje. Instruktažas būdavo pravedamas prieš pasirašant darbo sutartį, asmuo supažindinamas su instrukcijom. Daugeliu atvejų ji duodavau skaityti instrukcijas, kai asmuo atsisakydavo skaityti, ji pati jas pasakydavo. Pasirašant sutartį darbuotojams išduodavo apsaugos priemones – tai drabužiai, šalmai, batai, diržai, akiniai ir respiratoriai. Žmogus pradėdavo dirbti. Ji stengdavosi į objektą atvažiuoti su nauju žmogum, kad supažindinti šį su kitais, su darbo aplinka. V. J. dirbo gal 3 dienas iki įvykio. Vieną dieną pasirašė sutartį, kitą dieną pradėjo dirbti. Sutartį šis pasirašė ofise. Jie kalbėjo, šis buvo supažindintas, pasirašė. Ji išdavė priemones, kurias sutarė, kad gali nesivežioti, palikti objekte. Kitą dieną šis atėjo, buvo kitiems pristatytas. Ji pasakė, kad darbo drabužiai gali būti palikti objekte. Pirmadienį visi buvo išvažiavę į objektą. Jai paskambino E. K., situacijos negalėjo paaiškinti. Ji paprašė palydėti nukentėjusįjį į ligoninę ir informuoti. Ji ir M. R. nusprendė važiuoti į objektą, paprašiau, kad administratorė informuotų namiškius apie įvykį. Atvažiavo Vilniuje į ligoninę, kur informacijos nieks nesuteikė, sakė, kad reikia laukti. Objekte jau nerado nieko. Padarė kelias nuotraukas, pasibraižė schemą. Pradėjo temti ir jie išvažiavo. Kitą dieną atėjus į darbą kilo klausimų. Nė vienas iš darbininkų nepastebėjo, kad V. J. būtų išgėręs. Kitą dieną apie 11 valandą į Vilnių važiavo ji, V. J. sugyventinė ir sesuo. Jas paliko ligoninėje, o pati važiavo į Valstybinę darbo inspekciją. Pastolius objekte nuomojo „T. s.“. Ji tik galėjo tartis, vadovauti, rodyti. Antrame aukšte buvo nuspręsta trosą padaryti. Ji vadovavo, buvo įrengtas trosas. Įvertino, kad stogo danga šiferinė, kurios sakė, nenuiminės. Jie įrengė viršuje plokštes. Ji su R. pasitarė, šis nupirko plokštes, trosą, kreipėsi dėl pastolių nuomos. M. R. ir įrengė viską, E. K. ir pagalbinis darbininkas padėjo, gali būti, kad V. B.. Jos manymu, viską tinkamai įrengė. Vaikščioti ten buvo patogu. Tikrino tie, kurie įrengė, ji skambino. Viskas įrengta prieš pradedant darbus. Jie nepradeda darbų, kol nesutvarko objekto. Prieš dabų pradžią viskas buvo įrengta. Ji vykdė kontrolę. Ji atvažiuodavo per savaitę kartą – du, apžiūrėdavo, kaip vyksta darbai, kaip laikomasi apsaugos, su visais pasikalbėdavo. Tam objekte už darbų saugą jos pavedimu nieks nebuvo atsakingas, ji pasitikėjo darbininkais. Pradėjus ardyti stogo dangą, ji priėmė sprendimą išardyti plokštes. Buvo paskirstyti darbai. Turėjo E. perduoti paskirstymą ir pasakyti, kad darbai turi būti vykdomi pirmame aukšte. Ji ir M. R. apie tai E. pasakė. Ji negali komentuoti, kodėl darbininkai sako, kad E. K. nurodė darbus atlikti antrame aukšte. Objektui buvo paruošta Technologinė kortelė, tačiau ši nebuvo pasirašyta darbuotojų.

Iš registravimo žurnalų kopijų matyti, kad V. J. buvo pasirašęs kaip direktorės E. Z. 2012-10-03 instruktuotas dėl darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinių instruktavimų (t. 1, b. l. 62-63), darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje (t. 1, b. l. 64-66).

Iš darbuotojo asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelės matyti, kad V. J. pasirašę už asmenines apsaugos priemones (pagal patvirtintą sąrašą) (t. 2, b. l. 14).

Iš Lietuvos Teismo ekspertizės centro darbų saugos specialisto išvados matyti, kad tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastimi yra tai, kad, atliekant darbus ant stogo, nebuvo naudojamos kolektyvinės bei asmeninės apsauginės priemonės, saugančios darbuotojus nuo kritimo iš aukščio, ir tai, kad nebuvo naudojamos atitinkamos techninės priemonės (trapai) atliekant darbus aukštyje, ant stogo su šiferio danga, kai yra rizika minėtai dangai suirti. Tiriamą nelaimingą atsitikimą organizaciniu požiūriu įtakojo tai, kad nebuvo paskirti atestuoti statybos darbų vadovai, kad nebuvo parengta ir patvirtinta tinkama technologinė dokumentacija, kad darbuotojai instruktavimo metu nebuvo supažindinti su konkrečiais projektiniais sprendimais ir, kad darbus aukštyje vykdę darbuotojai nebuvo aprūpinti atitinkamomis saugos priemonėmis, saugančiomis nuo kritimo iš aukščio, dirbant statybvietėje Vilniuje. Tiriamo nelaimingo atsitikimo pavojingu veiksniu yra darbuotojo kritimas iš aukščio. Tiriamas nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs, jei būtų buvusios panaudotos kolektyvinės bei asmeninės apsauginės priemonės, saugančios darbuotojus nuo kritimo iš aukščio, arba jei būtų buvę naudojamos atitinkamos techninės priemonės (trapai) dirbant ant stogo su šiferio danga, kai yra rizika minėtai dangai suirti. Tiriamuoju atveju vykdyti darbai neatitiko Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00, patvirtintų Lietuvos respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346 (su pakeitimais) 74 p., Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-15 įsakymu Nr. A1-22/D1-34 (su pakeitimais), 4 priedo 46.2 p. nuostatų apie tai, kad privalo būti naudojamos atitinkamos techninės priemonės (trapai), kai yra rizika suirti stogo dangai, ir minėtų nuostatų 4 priedo 46. 1p. bei minėtų Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje 73 p. nuostatų apie tai, kad, dirbant ant stogo, būtina naudoti atitinkamas saugos priemones, kurios saugo darbuotojus nuo kritimo iš aukščio. Užtikrinti saugų darbą statybvietėje Vilniuje yra darbdavio, jo įgaliotų asmenų ir rangovo pareiga. V. J. veiksmai, pasireiškę jo darbu ant šiferiu dengto stogo, turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui, tačiau nėra jo priežastimi (t. 2, b. l. 147-152).

E. Z. byloje kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalį. Šios teisės normos pagrindu atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. Būtini šio nusikaltimo objektyvūs požymiai - tai veika, kilę pavojingi padariniai ir priežastinis ryšis tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių. Nusikalstama veika šiuo atveju pasireiškia darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų darbų saugos ar sveikatos saugos darbe reikalavimų pažeidimu. Pavojingi padariniai – tai nelaimingas atsitikimas žmonėms, turtui, kilusi avarija ar kitokie sunkūs padariniai. Pagal baudžiamojo kodekso 176 straipsnį atsako tik specialūs subjektai – darbdaviai ir kiti asmenys, kurie dėl savo tarnybinės padėties ar specialių įgaliojimų yra atsakingi už saugą darbe, saugos darbe norminių aktų laikymąsi. Ši nusikaltimo sudėtis yra blanketinė, todėl taikant šią normą būtina nustatyti, kokie darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe įstatymų reikalavimai buvo pažeisti. Kiekvienu konkrečiu atveju analizuojami tie įstatymai ir įstatymų lydimieji lokalinio pobūdžio teisės aktai, kuriuose įtvirtintos konkrečios darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nustatytos pareigos, teismas privalo spręsti, ar tų pareigų buvo laikomasi. Ši nusikalstama veika gali būti padaryta tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-267/2009, 2K-134/2010,2K-221/2011 ir kt.).

Vertindamas byloje surinktus įrodymus teismas nustatė, kad 2012-10-08 apie 14.30 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vykdant pastato apšiltinimo darbus įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu nuo pastato stogo įlūžus šiferio dangai nukrito UAB „A.“ darbuotojas V. J., kuris patyrė kūno sužalojimus, medicinos specialistų įvertintus kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl ko vėliau V. J. mirė. Tokią tiesą byloje patvirtina teisme apklausta nukentėjusioji ir liudytojai, apžiūros protokoluose užfiksuotas įvykio faktas, specialistų išvados apie padarytus sužalojimus ir kilusias pasekmes. Tokiu būdu byloje teismas nustatė ir patvirtino nelaimingo atsitikimo darbo metu faktą, kilusias pasekmes – atsiradusius sužalojimus V. J., asmens mirtį 2013-02-23.

Darbų saugos specialistas atlikęs vykdytų pastato apšiltinimo darbų saugos tyrimą konstatavo, kad nelaimingo atsitikimo priežastimi buvo tai, kad atliekant darbus ant stogo nebuvo naudojamos kolektyvinės bei asmeninės apsauginės priemonės, saugančios darbuotojus nuo kritimo iš aukščio, taip pat tai, kad nebuvo naudojamos atitinkamos techninės priemonės (trapai) atliekant darbus aukštyje, ant stogo su šiferio danga, kai yra rizika minėtai dangai suirti. Nelaimingą atsitikimą organizaciniu požiūriu įtakojo tai, kad nebuvo paskirti atestuoti statybos darbų vadovai, kad nebuvo parengta ir patvirtinta tinkama technologinė dokumentacija, kad darbuotojai instruktavimo metu nebuvo supažindinti su konkrečiais projektiniais sprendimais ir, kad darbus aukštyje vykdę darbuotojai nebuvo aprūpinti atitinkamomis saugos priemonėmis, saugančiomis nuo kritimo iš aukščio, dirbant statybvietėje. Tokiu būdu įvertinus kilusias pasekmes ir darbų saugos specialisto išvadas teismas nustatė pagrindinę sąlygą nelaimingam atsitikimui kilti – kolektyvinių bei asmeninių apsaugos priemonių, saugančių darbuotojus nuo kritimo iš aukščio, nenaudojimą, techninių priemonių (trapų) atliekant darbus aukštyje ant stogo su šiferio danga, kai yra rizika minėtai dangai suirti – nebuvimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas nustatė, kad įvykio metu remiantis UAB „A.“ 2011-06-06 direktorės įsakymu atsakingu asmeniu už darbų saugą minėtoje įmonėje, kurioje dirbo V. J., buvo paskirta įmonės vadovė E. Z., kuri turėjo teisę atskiruose objektuose, esant būtinybei, atitinkamu įsakymu skirti kitą įmonės darbuotoją, atsakingą už darbų saugą. Teismas nenustatė, kad dėl pastato šiltinimo darbų objekte (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būtų buvęs išleistas atskiras įsakymas, kad už darbų saugos priežiūrą būtų paskirtas atsakingas kitas asmuo, todėl akivaizdu, kad už darbų saugą objekte buvo atsakinga vienintelė E. Z..

Nagrinėjamu atveju UAB „A.“ darbuotojams vykdant darbus dėl pastato apšiltinimo už darbų saugą atsakinga E. Z. privalėjo vykdyti „Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00“ (patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346) 74 p. reikalavimus, jog esant stogo nuolydžiui didesniam kaip 20 laipsnių arba stogui ar paviršiui pagamintam iš trapios medžiagos, galinčios lūžti ar kitaip suirti, ir darbuotojui galint nukristi, turi būti įrengiami ne siauresni kaip 0,3 m pritvirtinti trapai darbuotojui atsistoti. Be to, E. Z. privalėjo įvertinti ir vykdyti „Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų“ (patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-15 įsakymu Nr. A1-22/D1-34) 4 priedo 46.1 p. ir 46.2 p. nuostatų reikalavimus, jog gresiant pavojui nukristi nuo stogo arba jeigu stogo aukštis ar nuolydis viršija norminių teisės aktų nustatytus dydžius, turi būti įrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės, kad būtų išvengta darbuotojų, darbo priemonių ar kitų daiktų ir medžiagų kritimo; darbuotojui prireikus dirbti ant arba arti stogo ar kito paviršiaus, pagaminto iš trapių medžiagų, kurios gali įlūžti ar kitaip suirti, būtina imtis atsargumo priemonių, kad darbininkas netyčia neužliptų ant trapios medžiagos arba nenukristų ant žemės. Atitinkamai „Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje“ 73 p. nuostatos taip pat įpareigoja darbdavius darbininkams atliekant darbus ant stogų, aukštesnių kaip 1.3 m arba kurių nuolydis didesnis kaip 20 laipsnių, kad būtų išvengta darbuotojų arba darbo priemonių bei statybinių medžiagų kritimo, įrengti kolektyvines saugos priemones, darbuotojus aprūpinti reikiamomis apsauginėmis priemonėmis. E. Z. teisme aiškino, kad reikalingas darbo apsaugos priemones ji buvo išdavusi, kad objekte buvo įrengtos kolektyvinės saugos priemonės. Tokius jos parodymus paneigia kita bylos medžiaga. Liudytojas L. K. tyrimo metu ir teisme vienodai ir nuosekliai paaiškino, kad jam ir V. J. objekte paskirtas vyresniuoju E. K. liepė tęsti pradėtus šiltinimo darbus ant stogo antrame aukšte, kur nebuvo jokių apsaugos priemonių, trosų, diržų, tik vietomis pamėtytos OSB plokštės. Tokius parodymus patvirtina liudytojo A. J. parodymai teisme, kad jis matė įvykio vietoje ant stogo padėtas plokštes. Liudytoja A. K. teisme parodė, kad net po kelių dienų nuvykus į įvykio vietą ji ant stogo pakloto nematė, ten buvęs vyriškis pateikė jai nuotraukas. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo teismas nenustatė, kad įvykio dieną ant stogo būtų įrenti trapai, kad sienoje būtų įtvirtintas trosas, skirtas darbininkams prisisegti diržais. Teismas atmeta E. Z. ir liudytojų M. R. bei E. K. parodymus apie tai, kad prieš pradedant darbą objekte buvo įrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės, nes tokie parodymai prieštarauja jau minėtiems duomenims. Be to, minėti asmenys davė parodymus akivaizdžiai turėdami interesą nutylėti tiesai reikšmingas aplinkybes, nes E. Z. ir M. R. yra susiję giminystės ryšiu, tuo tarpu teismas nustatė, kad ant stogo lipti ir darbus vykdyti V. J. tą dieną nurodė E. K., ką šis teisme kategoriškai neigė. Tokiu būdu teismas pripažįsta, kad E. Z. būdama darbdaviu ir už darbų saugą atsakingu asmeniu, turėdama pareigą sudaryti darbuotojams saugias darbo sąlygas, privalėdama užtikrinti, kad darbo vieta būtų įrengta taip, kad joje dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo traumų, sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių – to laiku nepadarė, privalomų trapų ar kolektyvinių apsaugos priemonių prieš pradedant vykdyti darbus neįrengė, kas ir buvo pagrindinė sąlyga nelaimingam atsitikimui darbe kilti. Pavienių plokščių ant stogo buvimas darbo vietoje šiuo atveju neatitiko privalomų teisės normų įvykdymo ir saugos reikalavimų užtikrinimo, dėl ko tai nemenkina už darbų saugą atsakingos E. Z. kaltės.

Nustačius E. Z. padarytus darbų saugos norminių aktų pažeidimus ir kilusius padarinius teismas toliau vertino ir nustatinėjo šių dviejų veikos objektyvių požymių priežastinį ryšį. Teismas nustatė, kad nelaimingo atsitikimo dieną ant stogo nebuvo būtinų kolektyvinių saugos priemonių. Šios atsirado po įvykio, ką patvirtina liudytojų parodymai, užfiksuotas sienoje įrengtas trosas. L. K. nurodytos aplinkybės apie vertimą ir prašymus darbininkams pasirašyti apie apsaugos priemonių išdavimą apskaitos kortelėse, kur įrašytas apsaugos diržų išdavimas darbininkas – verčia teismą pripažinti, kad nėra galimybės nustatyti, kokios apsaugos priemonės ir kada darbininkams buvo išduotos. Neginčijamai nustatytas faktas, kad apsaugos priemonės nebuvo naudojamos, net ir statybiniai šalmai, kurių turėjimas nekelia abejonių. Atsakingu objekte buvęs liudytojas E. K. teisme pripažino, kad darbininkai šalmų nedėvėjo, jis irgi dirbo be šalmo, nes su jais dirbti nepatogu. Tokiu būdu teismas nustatė ir pripažįsta, kad apsaugos priemonių išdavimas ir tinkamas įrengimas darbams tėra tik sąlyga, mažinanti nelaimingo atsitikimo riziką. Net tinkamai įvykdžius visus šiuos reikalavimus nelaimingas atsitikimas vis tiek gali įvykti, nes darbininkai gali dirbti savaip, t. y. nevykdydami numatytų darbo saugos reikalavimų. Ši aplinkybė ir priežastini ryšio teisės teorija leidžia pripažinti, kad šiuo atveju kolektyvinių apsaugos priemonių – trapų ant trapios dangos ir troso darbininkams prisirišti – nebuvimas buvo pagrindinė ir lemiama sąlyga, kuri įtakojo nagrinėjamą nelaimingą atsitikimą. Tuo tarpu turėtų šalmų ar diržų nenaudojimas (šiuo atveju diržų naudojimas nesant troso buvo net ir betikslis) turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui, tačiau nėra sąlyga, tokiu būdu tai nėra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su pasekmėmis. Užtikrinti saugų darbą objekte Vilniuje, tinkamas darbininkų supažindinimas su darbų saugos reikalavimais ir jų vykdymu konkrečioje darbo vietoje, šių reikalavimų vykdymo kontrolė yra darbdavio, jo įgaliotų asmenų pareiga. Šiuo atveju E. Z. šių reikalavimų ir pareigos nevykdė, duodama parodymus teisme pripažino, kad pasitikėjo darbininkais, tačiau būtent dėl šių reikalavimų neįvykdymo įvyko nelaimingas atsitikimas, o vėliau V. J. mirtis. Tik tinkamai įvykdžius reikalavimus dėl apsaugos priemonių įrengimo ir darbininkų įpareigojimo apsaugos priemonėmis tinkamai naudotis, tinkamai kontroliuojant darbų saugos reikalavimų vykdymą, V. J. nesilaikant šių įpareigojimų, būtų galimybė vertinti pastarojo veiksmus kaip pagrindinę nelaimingo įvykio kilimo sąlygą. To nesant, teismas pripažįsta, kad E. Z. neteisėti, t. y. minėtų teisės normų reikalavimus pažeidžiantys, veiksmai buvo tiesioginė kilusių pasekmių priežastis, pakankama baudžiamajai atsakomybei pagal baudžiamojo kodekso 176 straipsnį realizuoti. Šioje vietoje teismas pastebi, kad E. Z. inkriminuoti kiti pažeidimai, t. y. tinkamos dokumentacijos, technologijos darbų projekto ar technologinės kortelės parengimas, statybos darbų vadovo paskyrimas – tėra netiesioginė nelaimingo atsitikimo priežastis, kuri galėjo padėti išvengti sunkių padarinių, tačiau nesąlygojo jų atsiradimo.

E. Z. atitinka baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimo specialų subjektą, t. y. pati buvo darbdavio įgaliotas asmuo atsakingas už darbų saugą ir sveikatą. Šios pareigos dėl objekto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, E. Z. nei įsakymo, nei kita forma niekam nebuvo perleidusi, ką ji pripažino duodama parodymus teisme, todėl spręsti apie įmonės statybos direktoriaus M. R., ar atsakingu objekte paskirto E. K. atsakomybę nėra pagrindo. Teismas nustatė, kad neigiami ir sunkūs padariniai atsirado E. Z. veikiant neatsargia kaltės forma, t. y. jai sąmoningai ir valingai tikintis lengvabūdiškai išvengti nusikalstamų pasekmių. Tokiu būdu nustačius objektyviuosius ir subjektyviuosius veikos požymius, patvirtinus veikos subjektą, teismui pripažinus, kad E. Z. būdama darbdaviu pažeidė darbų saugos įstatymuose nustatytus darbų saugos reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas ir žuvo žmogus - tokia jos veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 str. 1 d. nusikaltimo sudėtį.

Remiantis baudžiamojoje byloje pateiktomis gydymo įstaigų pažymomis E. Z. Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydyta (t. 4, b.l. 74), Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašyta (t. 4, b.l. 75), VšĮ Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos – priklausomybių ligų stebimų pacientų tarpą neįrašyta ir nesigydė (t. 4, b.l. 77). Šie duomenys patvirtina E. Z. pakaltinamumą, todėl ji būdama tinkamu subjektu kaip vienintelis tuo metu atsakingas už darbų saugą įmonėje asmuo pagrįstai patraukta baudžiamojon atsakomybėn.

E. Z. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių išnagrinėjus bylą teisme nenustatyta.

Pagrindų atleisti E. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės – teismas nenustatė. Tokiu būdu skirdamas bausmę E. Z. teismas atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, į E. Z. kaltės formą ir rūšį, jos asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimą. E. Z. padarė neatsargų nusikaltimą sukeldama sunkias pasekmes, iki tol ji nebuvo teista (t. 4, b. l. 69), įvykio dieną bausta administracine tvarka (t. 4, b. l. 70), ji yra ištekėjusi, dirbanti, kaltę neigė. Įvertinus išdėstytas ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas pripažįsta, kad baudžiamosios atsakomybės tikslai ir bausmės paskirtis bus tinkamai įgyvendinti paskiriant kaltinamajai kaip pirmą kartą teisiamam ir dirbančiam asmeniui sankcijoje numatytą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį – piniginę baudą – jos dydį nustatant kaip atitinkamą (artimą) sankcijos vidurkiui. Baudos dydis pinigine išraiška skaičiuotinas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ 2014 m. rugsėjo 3 d. Nr. 897 pakeitimą, įsigaliojusį nuo 2015-01-01 d.

E. Z. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 4, b.l. 48-49) kaip tinkamai įgyvendinanti savo tikslus paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.

Proceso metu nukentėjusioji R. J. pareiškė galutinį patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo paršo iš E. Z. ir UAB „A.“ solidariai priteisti 28 962 eurų neturtinės žalos ir 2316,96 eurus turtinės žalos atlyginimą (t. 4, b. l. 65-66) civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Dėl šios priežasties teismas priėmė nagrinėti pateiktą civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.264 str. 1 d. įpareigoja samdančius darbuotojus asmenis atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines pareigas, kaltės. E. Z. būdama direktorė vykdė darbines pareigas įmonėje „A.“, veikė šio juridinio asmens vardu, todėl būtent UAB „A.“ yra atsakinga už E. Z. darbine veika padarytą žalą. E. Z. civilinė atsakomybė galima tik kaip išvestinė, t. y. regreso būdu po privalomos darbdavio atsakomybės. Teismas nustatė, kad po įvykio 2014-11-13 Kauno apygardos teismo nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „A.“ buvo iškelta bankroto byla (t. 4, b. l. 91). Tokiu būdu nustačius, kad šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareikštas ir cilinė atsakomybė numatyta tik atsakingam už žalą juridiniam asmeniui, kuriam iškelta bankroto byla, teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 114 str. civilinį ieškinį ir jo priedus perduoda civilinį ieškinį bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.

Įvertinus tai, kad tiesioginė civilinė atsakomybė E. Z. nenumatyta, teismas naikina taikytą kaltinamajai laikiną jos nuosavybės teisių apribojimą.

Proceso metu nukentėjusioji R. J. patyrė išlaidas dėl kelionių į teismo posėdžius. Šias išlaidas buvo prašoma ir teismas priteisė nukentėjusiajai kaip proceso išlaidas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Ši aplinkybė yra pagrindas pripažinti, kad nuteistoji, dėl kurios veiksmų teismo posėdžiai buvo kelis kartus atidėti, turėtų šias išlaidas atlyginti, todėl teismas priteisia jas valstybės naudai iš kalta pripažintos E. Z..

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d. teismas

nusprendė:

E. Z. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalį ir skirti 37 MGL (1431,08 eurų) dydžio baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 114 str. R. J. civilinį ieškinį su priedais perduoti UAB „A.“ bankroto bylą nagrinėjančiam Kauno apygardos teismui.

Panaikinti laikiną E. Z. nuosavybės teisių apribojimą į 19/50 buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini).

Iš E. Z. valstybės naudai priteisti 55,20 EUR (penkiasdešimt penkis eurus ir 20 eurocentų) proceso išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.