Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant privačiam kaltintojui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui G. D., jo atstovui advokatui Z. B., kaltinamajai A. F. ir jos gynėjai advokatei D. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. F., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, turinti 7 klasių išsilavinimą, našlė, pensininkė, niekur nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. F. pareikštas kaltinimas, kad ji žodžiu ir raštu paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie privatų kaltintoją, nukentėjusįjį ir civilinį ieškovą G. Dilį ir ir taip pažemino jį daugelio asmenų akivaizdoje, t.y. apšmeižė jį:

? 2006-08-25 žodžiu kreipėsi į Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybą ir pranešė, kad jis tvirkina savo sūnų M. D., gim. 2005 m.;

? 2007-03-05 raštu kreipėsi į Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybą ir pranešė, kad ji įtaria, kad jis vis dar prievartauja savo sūnų M. D.. 2007-03-27 Kaišiadorių raj. PK buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą;

? 2008-08-18 ji kreipėsi į Kaišiadorių raj. PK ir teigė, kad ji įtaria, kad jis prievartauja savo sūnų M. D. ir žiauriai muša. 2008-11-06 Kaišiadorių raj. PK buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą;

? 2009-10-16 Kaišiadorių raj. apylinkės prokuratūroje gautas jos skundas dėl nepagrįsto ikiteisminio tyrimo nutraukimo, kur nurodo, kad vaiką gali tvirkinti ir kitas asmuo, atvažiuojantis automobiliu, nurodė tris automobilių valstybinius numerius. 2009-10-16 ikiteisminis tyrimas Nr. 63-2-00074-06 buvo atnaujintas, panaikintas Kaišiadorių raj. PK 2007-03-27 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo mažamečio M. D. tvirkinimo ir pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 153 str. (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 63-2-00071-09), panaikintas Kaišiadorių raj. PK 2008-11-06 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo mažamečio M. D. tvirkinimo ir pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 153 str. (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 63-2-00072-09). Visi ikiteisminiai tyrimai sujungti į vieną – Nr. 63-2-00074-06. 2009-12-28 Kaišiadorių raj. apylinkės prokuratūra ikiteisminį tyrimą nutraukė;

? 2009 m. televizijos laidoje „Prieš srovę“ pasakojo, kad jis muša sūnų, jį bado ir žaloja.

Apklausta teismo posėdžio metu kaltinamoji A. F. dėl jai pareikšto kaltinimo savo kaltę visiškai neigė ir paaiškino, kad M. D. yra jos anūkas. Anksčiau jie visi kartu ir gyveno: ji ir jos dukra J. D. su šeima, sutuoktiniu G. D. ir sūnumi M. D.. Kai anūkui M. D. sukako 3 mėnesiai, ji pradėjo įtarti, kad vaikui kažkas daroma: vaikas nuolat rėkia, staugia, jo dantenos sutinusios. Ji 2 kartus matė, kaip vaikas buvo savo tėvo G. D. tarpkojy. Kai jos anūkui sukako pusę metų, jos dukra J. su šeima išsikraustė gyventi į bendrabutį. Jos įtarimai, kad su vaiku vis tiek kažkas daroma, neišsisklaidė: kai tėvas G. D. paimdavo savo sūnų ant rankų, M. iškart išsižiodavo. Ji matė, kaip jos anūkas guli šlapias, išrengtas, aplink jį pilna išmatų su krauju, jo užpakalis raudonas, sutinęs – turbūt jos anūkui kažkas į užpakalį buvo kišta. Vaikas nuolat bijo eiti į lauką, verkia ir prašo jos ,,neleisti dėdėm kišti“, neleidžia nušluostyti užpakalio, negali normaliai sėdėti, o tik ant šono, jo rankų pirštai subadyti, o miegodamas naktį sako: ,,nekišk, nekišk“. Kai jos anūkas pamato kokį girtuokliaujantį kaimyną, jis labai išsigąsta ir ranka užsidengia burną. Kai jos anūkui sukako 3 metai, jo tėvas G. D. jį pasiimdavo ir išsiveždavo, o kai jie grįždavo, vaikas būdavo sumuštas ir apiplėšytas. Kaip jos anūkas nuolat rėkia ir kaip tėvas G. D. muša savo sūnų, girdėjo ir kaimynė R.. Apie savo įtarimus ji ne kartą sakė ir dukrai J., tačiau ji viską perpasakodavo G.i, o tada G. mušdavo sūnų. Dėl savo anūko tvirkinimo ir dukros šeimos girtuokliavimo ji ne kartą visur kreipėsi: ir pas įgaliotinį, ir pas nepilnamečių policininkę, ir į Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybą. Be to, ji ne kartą rašė ir pareiškimus prokuratūrai. Nors visi buvo apklausti, o jos anūkui dar buvo atliktos ir ekspertizės, tačiau ikiteisminiai tyrimai pradėti nebuvo. Dėl to, kad kreipėsi į atitinkamas institucijas, jai buvo grasinta ją nunuodyti ir susprogdinti, visi advokatai jai bijojo padėti, kaimynai bijo liudyti. 2009 m. ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas, prokuratūroje ji buvo apklausta – papasakojo, kaip matė dukrą J. su sūnumi M. įlipančią į atvažiuojančią mašiną su vyrais, kaip vaikas naktimis būna išvežamas ir nenakvoja namuose. M. jai pasakojo, kad ,,dėdė ir tėtis jam cik daro“, o kai padaro, duoda jam pinigų. Buvo atlikta krata jos dukros namuose, jos anūkas buvo apklaustas ir atlikta ekspertizė, tačiau byla teismui perduota nebuvo. Dar ji kreipėsi į televizijos laidą „Prieš srovę“ ir ten viską papasakojo: kad vaikas yra nuolat mušamas, žalojamas, neturi uodegikaulio, jo nosis ištinusi, yra guzas galvoje. Laidoje jos vardo ir pavardės neminėjo, jos veido nerodė, ji prisistatė kaip močiutė iš Kaišiadorių. Tuomet daugiau nieko nedarė, niekur nesikreipė, o tik domėjosi, ką kiti žmonės kalba, jai viską pasakydavo kaimynai. Jos anūkui M.vėl dantukai buvo ištraukti, o kai ji jo pasiteirauja, kur yra dantukai, M. nieko nesako, tik nuleidžia galvą. Vaikas dreba, verkia, jis jau yra iškastruotas. Tėvai jam tamsius akinius uždeda, tačiau ji nesupranta kodėl. Kai vaikas yra išmaudomas, jis tuoj pat vemia. Kaip tėvas G. D. tvirkina ir prievartauja savo sūnų, ji pati tiesiogiai nematė, tik taip galvoja ir tai įtaria. Jos visa turima informacija, susijusi su anūko tvirkinimu, yra teisinga, nes ji taip įtaria. Tai, ką ji sako, yra tiesa, o ne šmeižtas. Ji pati nėra medikė, vaiko sužalojimai niekur neužfiksuoti, tačiau ji pati ir kaimynai matė, kaip jos anūkas yra sumuštas. Kaimynams apie savo įtarimus ji nieko nepasakojo, tačiau jie visi buvo iškviesti ir apklausti prokuratūroje.

Teismo posėdžio metu privatus kaltintojas, nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. D. paaiškino, kad kai 2006 m. kaltinamoji A. F. kreipėsi į prokuratūrą, jų sūnus buvo apžiūrėtas, tačiau jokių sužalojimų rasta nebuvo, buvo apklausti kaimynai. Jo tuometinė darbovietė UAB ,,Kaišiadorių butų ūkis“ turėjo pateikti charakterizuojančią medžiagą apie jį, dėl ko jis turėjo darbdaviui pasiaiškinti. Tai, jog pas juos namuose lankosi žmonės iš televizijos, jis sužinojo iš savo žmonos J.. Jis leido jiems filmuoti jų namus ir sūnų. 2009 m. televizijos laidoje buvo parodytos tik vaiko kojos, žmonės – iki liemens, buvo matomas butas ir jame esantys daiktai. Žmonių balsai buvo pakeisti. Kaltinamoji A. F. buvo pristatyta kaip mokytoja iš Kaišiadorių. Jo giminės ir draugai iškart suprato, apie ką kalbama laidoje. Nuo 2006 m. kaltinamoji A. F. šią istoriją pasakoja ne tik giminaičiams, bet ir visiems žmonėms, todėl jis yra apšmeižtas daugelio žmonių akivaizdoje. Apie šią istoriją jis pats minėjo kaimynams, jo draugai, kolegos darbe sužinojo iš jo, o giminaičiai – iš kaltinamosios A. F.. Jo sūnui M. buvo atliktos 6 ekspertizės, kurių nė viena nepatvirtino, kad jo sūnus buvo tvirkinamas, visi ikiteisminiai tyrimai nutraukti, todėl kaltinamoji A. F. tokiomis nepagrįstomis kalbomis jį apšmeižė. Privatus kaltintojas nurodė, kad kaltinamajai reiškia 500000,00 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, kadangi nuo 2006 m. dėl ilgalaikio ir neteisėto šmeižto pablogėjo jo sveikata, paūmėjo ir sustiprėjo depresija, jis turėjo gerti vaistus, lankytis psichikos centre. Šiuo metu ligą ir jos eigą patvirtinančių įrodymų su savimi neturi ir jų pateikti negali. Taip pat jis prašo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas iš kaltinamosios A. F..

Teismo posėdžio metu liudytoja A. B. paaiškino, kad ji yra kaltinamosios A. F. sesuo. Anksčiau jos sesuo kaltinamoji A. F. ir D. šeima labai gerai gyveno, atvažiuodavo pas ją į svečius. Kai jos sesuo kaltinamoji A. F. neteko vyro, jai kažkas atsitiko, jai pradėjo rodytis visokie nebūti dalykai, mašinos, vyrai su juodais paltais, ji pradėjo kalbėti, kad jos anūką prievartauja jos žentas per užpakalį, kaip jis vaiką atiduoda vyrams, ėmė vadinti G. D. visokiais žodžiais. Tą patį kaltinamoji A. F. yra pasakojusi ir seseriai iš Stabintiškių, ir kitiems žmonėms, bet niekas ja netiki. Apie tai, kad kaltinamoji A. F. šmeižia G. D., ji sužinojo iš brolio, brolio žmonos A. V. ir kaltinamosios kaimynų. Brolio žmona A. V. jai sakė, kad nei vienas kaimynas ja netiki ir nepatvirtina kaltinamosios A. F. kalbų. Per televiziją taip pat matė laidą, kur seserį pažino iš figūros ir balso. Ten buvo pasakojama apie tai, kad G. D. pardavinėja savo sūnų, todėl uždirba tiek daug pinigų. Daugiau apie šį įvykį ji nieko negirdėjo, laikraščiuose apie tai neskaitė. Ji niekada nematė M. sumušto, nematė kraujo ant jo lūpų. G. D. yra geras tėvas, labai myli savo sūnų M.. M. mama J. D. jai visą laiką paskambindavo ir pranešdavo, jog veža sūnų atlikti ekspertizę, kalbėjo, jog jai atsibodo visas šis šmeižtas. Kai prasidėjo visa ši šmeižimo ir melo istorija, ji pati su seserimi A.nustojo bendrauti, pas ją nebevažiuoja. Privatus kaltintojas, nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. D. jos nevertė ateiti į teismą ir liudyti, neprimokė, ką sakyti.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. D. paaiškino, kad kaltinamoji A. F. yra jos mama, o privatus kaltintojas, nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. D. – jos sutuoktinis. 2006 m. jos mama kaltinamoji A. F. jai pasakė, kad kažkokia moteris, kurios ji pati nepažįsta, jai pasakiusi, kad jos anūkas yra skriaudžiamas. Kaltinamoji A. F. kitiems pasakojo, jog jos dukra, t.y. ji, sūnų gimdė tik dėl to, kad galėtų jį tvirkinti, kad pas ją ateina vyras rudu lietpalčiu, atvažiuoja vyrai juodomis mašinomis ir juodais paltais. Kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, ji sūnų vežė į ekspertizę. Pagal gautos ekspertizės išvadas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Visa tai kartojosi kelis kartus: ikiteisminiai tyrimai buvo pradedami, tačiau nutraukiami. Tiek pažįstami žmonės, tiek kolegos darbe, tiek svetimi žmonės pradėjo jos klausinėti, ar visa ši tvirkinimo istorija yra tiesa. Tačiau tai, ką šneka kaltinamoji A. F., yra netiesa: jos sūnus nuo pat gimimo yra prižiūrimas, paskiepytas, vežamas pas gydytojus, kai jis suserga, taip pat vaiką prižiūri auklė E. G.. Kodėl kaltinamoji A. F. šmeižia jos sutuoktinį G., nežino, mano, kad ji nekenčia tiek jos, tiek jos sutuoktinio. Žmones iš televizijos iškvietė kaltinamoji A. F.. Kai pamatė tą laidą per televiziją, ji pakraupo: kaltinamoji A. F. teigė, jog yra pasamdžiusi vyrus, kurie turi sekti jos sutuoktinį G. D.. Jos kolegos darbe, matę tą televizijos laidą, ją pažino iš buto baldų, aplinkos, jos chalato, o kaimynai po laidos jos teiravosi, ar visa ši istorija yra tiesa. Ji pati dabar bijo, kad ją gali nušauti, jos sutuoktinis tuo metu labai blogai jautėsi, gėrė raminamuosius vaistus. Ji yra gulėjusi Žiegždriuose, kadangi nebegalėjo pakęsti tokios įtampos dėl visos šios istorijos. Nors jų sūnui dar tik 6 m. ir jis eina į darželį, tačiau jis supranta, kad kažkas pykstasi ir kažkas vyksta. Kaltinamoji A. F. taip pat buvo nuėjusi ir į darželį, kur auklėtojoms pasakojo, kad jos anūkui M. ištraukti dantys, subadyti pirštai, vaikas yra nuolat mušamas. Jų sūnaus auklė apie šią istoriją sužinojo iš jos pačios 2007 m. Dabar jų namuose nuolat lankosi Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos pareigūnai. Ji neprimokė liudytojos A. B., ką jai kalbėti ir liudyti teisme.

Teismo posėdžio metu liudytoja A. V. paaiškino, kad kaltinamoji A. F. yra jos sutuoktinio sesuo, gyvena netoliese. Apie tai, kad G. D. tvirkina savo sūnų M., ji girdėjo iš kitų žmonių, pati kaltinamoji A. F. apie tai jai nieko nėra minėjusi ir su kaltinamąja apie tai ji pati nėra nieko šnekėjusi. Kaltinamoji A. F. jai tik sakė, kad jos anūkas yra geltonas. Ji pati matė, kad G. D. sūnumi yra nesirūpinama, tačiau, kad jis būtų sužalotas, nematė. Nei prokuratūroje, nei policijoje pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus ji apklausta nebuvo, tik Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyboje, kur ji paaiškino, kad nieko nematė.

Apklausta liudytoja V. R. paaiškino, kad ji yra kaltinamosios A. F. sesuo. Apie tai, kad kažkas vyksta su G. D. sūnumi M., ji girdėjo iš giminių, pati kaltinamoji A. F. apie M.tvirkinimą jai nieko nesakė. Jos sesuo A. B. jai minėjo, kad A. pradėjo kalbėti kažkokias nesąmones, nuolat vaikšto į prokuratūrą. Patį G. D. ir jo sūnų M. ji matė tik tada, kai jo šeima gyveno kartu su kaltinamąja A. F.. Kalbų apie M. tvirkinimą ar jo mušimą, ji negirdėjo.

Pagal 2006 m. rugpjūčio 28 d. A. F. pareiškimą dėl jos anūko M. D. tvirkinimo Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 153 str. (Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros ikiteisminio tyrimo Nr. 63-2-00074-06 medžiagos t. 1, b.l. 1). Iš Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 63-2-00074-06 (Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros ikiteisminio tyrimo Nr. 63-2-00074-06 medžiagos t. 1, b.l. 5-6, t. 2, b.l. 3) matyti, kad apklausus įtariamąjį G. D., liudytojus A. F., J. D., I. Z., R. T., N. J. ir S. J., įvertinus Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos pateiktą informaciją bei specialisto išvadą (M. D. apžiūros metu sužalojimų ar kokių nors ypatumų, leidžiančių įtarti patirtą smurtą, tame tarpe ir seksualinį, nėra), ikiteisminis tyrimas Nr. 63-2-00074-06 nutrauktas, nesant G. D. veiksmuose nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 153 str., požymių.

Iš Kaišiadorių rajono policijos komisariato 2007 m. kovo 27 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros ikiteisminio tyrimo Nr. 63-2-00074-06 medžiagos t. 1, b.l. 14-15, 108-109, 197, t. 2, b.l. 5) matyti, kad apklausus A. F., J. D. ir G. D. bei įvertinus Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos ir Kaišiadorių seniūnijos socialinės darbuotojos pateiktą informaciją, atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl mažamečio M. D. prievartavimo, nesant G. D. veiksmuose nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d. ir 153 str., požymių, ir atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., G. D. atžvilgiu, nesant J. D. pareiškimo.

Iš Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono policijos komisariato 2008 m. lapkričio 6 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros ikiteisminio tyrimo Nr. 63-2-00074-06 medžiagos t. 1, b.l. 21-22, 124, t. 2, b.l. 7-9) matyti, kad apklausus A. F., J. D. ir G. D., mažamečio M. D. auklę E. G., įvertinus Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos, UAB Kaišiadorių šeimos medicinos centro pateiktą informaciją, atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl mažamečio M. D. seksualinio prievartavimo ir tvirkinimo, nesant G. D. veiksmuose nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d. ir 153 str., požymių.

Iš Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros 2009 m. spalio 16 d. nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 63-2-00074-06 atnaujinimo (Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros ikiteisminio tyrimo Nr. 63-2-00074-06 medžiagos t. 1, b.l. 10) matyti, kad, 2009 m. spalio 16 d. gavus A. F. skundą dėl nutrauktos baudžiamosios bylos, ikiteisminis tyrimas atnaujintas.

Iš Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros 2009 m. spalio 16 d. nutarimo panaikinti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir pradėti ikiteisminį tyrimą (Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros ikiteisminio tyrimo Nr. 63-2-00074-06 medžiagos t. 1, b.l. 19) matyti, kad Kaišiadorių rajono policijos komisariato 2007 m. kovo 27 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikintas ir pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl mažamečio M. D. tvirkinimo pagal nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 153 str., požymius, suteikiant tyrimui Nr. 63-2-00071-09.

Iš Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros 2009 m. spalio 16 d. nutarimo panaikinti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir pradėti ikiteisminį tyrimą (Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros ikiteisminio tyrimo Nr. 63-2-00074-06 medžiagos t. 1, b.l. 25) matyti, kad Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono PK 2008 m. lapkričio 6 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikintas ir pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl mažamečio M. D. tvirkinimo pagal nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 153 str., požymius, suteikiant tyrimui Nr. 63-2-00072-09. Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros 2009 m. spalio 16 d. nutarimu sujungti ikiteisminius tyrimus (Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros ikiteisminio tyrimo Nr. 63-2-00074-06 medžiagos t. 1, b.l. 27-28) ikiteisminiai tyrimai Nr. 63-2-00074-06, Nr. 63-2-00071-09 ir Nr. 63-2-00072-09 sujungti, paliekant tyrimo Nr. 63-2-00074-06.

Iš Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros 2009 m. gruodžio 28 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 63-2-00074-06 (b.l. 8-11, Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros ikiteisminio tyrimo Nr. 63-2-00074-06 medžiagos t. 1, b.l. 30-32, t. 2, b.l. 12, t. 3, b.l. 51-58) matyti, kad pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausus nukentėjusįjį mažametį M. D., apklausus VšĮ ,,Vaiko namas“ psichologę N. G. ir papildomai apklausus liudytojas A. F., J. D., ikiteisminis tyrimas Nr. 63-2-00074-06 dėl mažamečio M. D. tvirkinimo nutrauktas, nesant G. D. veiksmuose nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 153 str., požymių. Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros 2010 m. balandžio 14 d. nutarimu atmesti skundą (Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros ikiteisminio tyrimo Nr. 63-2-00074-06 medžiagos t. 3, b.l. 68-69) A. F. skundas dėl Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros 2009 m. gruodžio 28 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą panaikinimo atmestas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 15 d. nutartimi (b.l. 145) A. F. skundas dėl Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros 2009 m. gruodžio 28 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą ir 2010 m. balandžio 14 d. nutarimo atmesti jos skundą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo atmestas. Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 7 d. nutartimi (b.l. 146) A. F. skundas atmestas ir palikta galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 15 d. nutartis.

Iš 2006 m. rugsėjo 5 d. specialisto išvados Nr. G-3597/06(02), 2007 m. kovo 13 d. specialisto išvados Nr. G-90/07(02), 2008 m. rugsėjo 5 d. specialisto išvados Nr. G4467/08(01), 2009 m. spalio 29 d. specialisto išvados Nr. G3574/09(02) (Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros ikiteisminio tyrimo Nr. 63-2-00074-06 medžiagos t. 1, b.l. 47-48, 114-115, 137-138, 193-194) matyti, kad M. D. teismo medicinos apžiūrų metu sužalojimų ar kokių nors ypatumų, leidžiančių įtarti patirtą smurtą, tame tarpe ir seksualinį, nėra. M. D. kūne išorinių kūno sužalojimų, tame tarpe nosies, burnos ertmės, gerklės, išorinių lytinių organų ir išangės srityse, nekonstatuota. Medicininių požymių, leidžiančių patvirtinti, kad M. D. atžvilgiu buvo tvirkinamieji veiksmai, nėra.

Iš VšĮ Kaišiadorių psichikos sveikatos centro 2011 m. liepos 1 d. rašto Nr. 66 (b.l. 159) matyti, kad G. D. nuo 2006 m. kovo 29 d. pasikartojo vidutinio sunkumo depresijos epizodas, dėl ko jam buvo skirti medikamentai. 2007 m. kovo 30 d. jo būklei negerėjant, gydymas buvo koreguotas papildomais psichotropiniais medikamentais. G. D. nuolat lankėsi ir reguliariai iki dabar lankosi psichikos sveikatos centre, išsako didžiulę vidinę įtampą, nerimą, nuovargį, prislėgtą nuotaiką. Nuo 2006 m. prasidėjęs depresijos epizodas nesibaigia, koreguojamas gydymas, medikamentų dozės. Kol kas G. D. būklė išlieka be teigiamos dinamikos.

Iš VšĮ Kaišiadorių pirminės sveikatos priežiūros centro 2010 m. birželio 29 d. rašto Nr. 211 (b.l. 72), 2010 m. vasario 25 d. ir 2010 m. birželio 29 d. medicininių pažymėjimų Nr. 111 ir Nr. 365 (b.l. 31, 69) matyti, kad kaltinamoji A. F. į Kaišiadorių PSC Psichiatrinio ir Narkologinio kabinetų įskaitas neįrašyta.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartimi (b.l. 66-67) kaltinamajai A. F. paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė. Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno 1 teismo psichiatrijos skyriaus 2010 m. rugsėjo 9 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-261 (b.l. 75-77) matyti, kad kaltinamoji A. F. jokiai korekcijai nepasiduoda, savyje jokių keistumų neįžiūri, nuolat ir užtikrintai kalba apie netinkamą G. D. seksualinį elgesį ir prievartinius veiksmus sūnaus atžvilgiu ir yra įsitikinusi savo tikrumu, nekritiška, įtari, nepasitikinti, galima kliedėjiminė įvykių interpretacija, ryžtingai nusiteikusi kovai su pedofilija. Ekspertų komisija, įvertinusi turimus duomenis, rekomenduoja tiriamąją detalesniam ištyrimui ir diagnozės tikslinimui nukreipti į Utenos ekspertinį skyrių.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutartimi (b.l. 86-87) kaltinamajai A. F. paskirta stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė. Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Utenos ekspertinio skyriaus 2011 m. vasario 7 d. – vasario 21 d. Teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-II-3 (b.l. 120-122) matyti, kad kaltinamoji A. F. pas psichiatrą niekada nesilankė. Kaltinamoji A. F. nusikalstamos veikos padarymo metu (2006-2010 m.) lėtiniu ar laikinu psichikos veiklos sutrikimu nesirgo, jai diagnozuotas organinis asmenybės sutrikimas (išsivystęs dėl ilgametės hipertenzinės ligos su širdies koronariniu kraujagyslių nepakankamumu ir nepalankios šeimos situacijos fone), kuris netrukdė jai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Kaltinamajai A. F. šiuo metu diagnozuojamas organinis asmenybės sutrikimas, kuris netrukdo jai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Kaltinamoji A. F. dėl savo psichikos sveikatos būsenos gali dalyvauti teismo posėdžiuose ir duoti parodymus. Teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės akte taip pat nurodyta, jog kaltinamoji A. F. jokiai korekcijai nepasiduoda, yra įtari ir nusiteikusi viską išsiaiškinti iki galo, kovoti su pedofilijos klanu ir, kalbėdama apie tvirkinimus, įsijaučia, pateikia vis naujų detalių. Kaltinamoji A. F. yra fiksuota savo idėjose, įsitikinusi, kad žentas tvirkina ir prievartauja anūką, lieka nepatenkinta, kai abejojama jos pasisakymais, nepriima jokių prieštaravimų. Priežasties-pasekmės ryšį nustato nesudėtingose, elementariose situacijose, apibendrinimo sugebėjimai menki, apibendrina konkrečias, nesudėtingas sąvokas. Sugebėjimas pastebėti esmę suvokiamame objekte – žemo intelekto lygyje. Linkusi pateikti nekoreguojamas koncepcijas žento ir dukros atžvilgiu. Kaltinamoji A. F. išsako nekoreguojamas pervertinimo idėjas, nesiekiančias kliedesinio lygio, kurių patvirtinimui kiekvieną pakitimą vaiko elgesyje arba fizinėje būsenoje interpretuoja kaip seksualinio išnaudojimo pasireiškimą, lengvai pasiduoda jai palankiai įtakai (tiki kaimynės pasakojimais, palaiko bendrus pasisakymus apie pedofilų klaną).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. numatyto nusikaltimo dispoziciją šmeižimas reiškia paskleidimą apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Būtini veikos objektyvieji požymiai yra tada, kai paskleidžiama informacija apie kitą žmogų, kuri gali jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo, ir kai ta informacija neatitinka tikrovės. Šmeižimo objektas – žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami paskleidus negatyvią, visuomenės akyse asmenį diskredituojančią informaciją. Nustatant šmeižimo turinį sudarančius požymius, svarbu atriboti informaciją nuo nuomonės, nes tik už atitinkamo pobūdžio informacijos paskleidimą galima baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t.y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens savybes, veiksmus. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes. Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ji turi remtis faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-437/2008, Nr. 2A-1/2009). Tiek nuomonės, tiek informacijos atsiradimo prigimtis yra panaši – individuali mąstymo veikla, tačiau savo pobūdžiu tai yra skirtingi dalykai. Nuomonė turi vertinamąjį, atspindimąjį pobūdį, o nauja informacija – konstatuojamąjį pobūdį, nes ja teigiami iki tol neišsakyti faktinio pobūdžio duomenys pateikiami kaip objektyviai egzistuojantys. Pagal E. Ž. Teisių Teismo praktiką daromas aiškus faktinių pranešimų ir vertinimų atribojimas: faktus galima patikrinti, o vertinimų įrodyti neįmanoma, tačiau netgi vertinamasis samprotavimas privalo turėti pakankamą faktinį pagrindą, nes vertinamieji samprotavimai, neturintys faktinio pagrindo, gali būti traktuojami kaip peržengiantys ribas (E. Ž. Teisių Teismo 2001 m. liepos 12 d. sprendimas byloje Feldek prieš Slovakiją). Paskleidimas – tai įstatyme nurodyto pobūdžio informacijos perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Galimi įvairūs informacijos perdavimo būdai: žodinis, rašytinis, panaudojant spaudą ir kt.

Atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. atsiranda, jei tikrovės neatitinkančią ir kito žmogaus garbę ir orumą žeminančią ar niekinančią informaciją skleidžiantis asmuo (kaltininkas) veikia tiesiogine tyčia, t. y. subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai turi atitikti Lietuvos Respublikos BK 15 str. 2 d. numatytą tiesioginės tyčios formą. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir to nori, t. y. supranta, kad skleidžia melagingas žinias, kad tos žinios žeminančios ir niekinančios kitą asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimą juo, ir sąmoningai tai daro. Kaltininkas tokias žinias gali būti prasimanęs, išgirdęs, sužinojęs iš kitų asmenų, bet supranta, kad jos neatitinka tikrovės. Kiekvienu atveju būtina nustatyti, ar informaciją paskleidęs asmuo dėl skleidžiamų duomenų tikrumo sąžiningai klydo, ar siekė apšmeižti kitą žmogų.

Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamoji A. F. nuo 2006 m. ne kartą kreipėsi tiek į Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybą, tiek į teisėsaugos institucijas (Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūrą ir Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono PK) su pareiškimais dėl savo anūko M. D. tvirkinimo ir prievartavimo. Nors teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus – vienas svarbiausių demokratinės visuomenės pagrindų, tačiau įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str. ir 28 str.). Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 str. gina asmens teisę laisvai laikytis savo nuomonės, skleisti informaciją bei idėjas, valdžios pareigūnų netrukdomam. Tai reiškia, kad asmuo, įgyvendindamas savo teises bei laisves, tame tarpe ir teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, turi neperžengti jų įgyvendinimo ribų, antraip bus pažeistos kito asmens teisės ir laisvės, ginamos įstatymo, ir kils atsakomybės klausimas. Kartu Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija gina asmenį, paskleidusį kad ir ne visai tikslią informaciją, jeigu jis tai padarė sąžiningai klysdamas. Nepriklausomai nuo pradėtų ikiteisminio tyrimų pabaigos rezultatų (atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, ikiteisminis tyrimas atnaujintas ar ikiteisminis tyrimas dėl mažamečio M. D. tvirkinimo nutrauktas), kaltinamoji A. F. kreipdamasi į atitinkamas institucijas ir žiniasklaidos priemonę, buvo įsitikinusi savo teisumu ir todėl veikė siekdama apginti savo mažamečio anūko M. D. pažeistas teises. Nagrinėjamu atveju kaltinamoji A. F. neperžengė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 str. numatytos teisės reikšti savo nuomonę (įsitikinimus) ribų.

Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, jog kaltinamoji A. F. turėjo motyvą bei tikslą apšmeižti privatų kaltintoją ir nukentėjusįjį G. D. bei, siekdama tokių tikslų, pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją atitinkamoms institucijoms ir televizijai. Taigi ji iš anksto neturėjo tyčios pateikti atitinkamoms institucijoms ir televizijai tikrovės neatitinkančius duomenis, nes tuos duomenis laikė tikrais. Neturėdama tikslo pateikti tikrovės neatitinkančią informaciją, kaltinamoji A. F. negalėjo siekti ir nesiekė tyčia pažeminti, paniekinti nukentėjusįjį ar pakirsti kitų asmenų pasitikėjimą juo, t.y. jos tyčia nebuvo nukreipta į privataus kaltintojo ir nukentėjusiojo G. D. garbę ir orumą.

Nors baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad kaltinamosios A. F. teikiama informacija atitinkamoms institucijoms ir televizijai yra paremta objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis, tačiau konstatuotina, jog kaltinamoji A. F. neturėjo pagrindo apšmeižti privatų kaltintoją ir nukentėjusįjį G. D., nes ji pati suvokė paskleistą informaciją kaip tikrą ir patikimą, išdėstė, jos įsitikinimu, tikrus faktus apie jai tikrai žinomas aplinkybes. Tai patvirtina ir Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Utenos ekspertinio skyriaus 2011 m. vasario 7 d. – vasario 21 d. Teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės aktas Nr. 75U-II-3 (b.l. 120-122), kuriame nurodoma, jog kaltinamoji A. F. jokiai korekcijai nepasiduoda, yra įtari, kalbėdama apie tvirkinimus, įsijaučia, pateikia vis naujų detalių ir yra nekoreguojamai įsitikinusi, kad G. D. tvirkina ir prievartauja anūką. Kritikos ar abejonių dėl jos pasisakymų šia tema ir jokių prieštaravimų nepriima. Be to, nei privatus kaltintojas ir nukentėjusysis G. D., nei liudytojos A. B. ir J. D. teismo posėdžio metu neginčytinai nepatvirtino, kad kaltinamoji A. F. nekenčia G. D., kas taip pat patvirtina tyčios apšmeižti nebuvimą kaltinamosios A. F. veiksmuose.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu duotus kaltinamosios A. F., privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. D., liudytojų A. B., J. D., A. V. ir V. R. paaiškinimus bei ištirtus rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamosios A. F. veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. numatytų nusikaltimo subjektyviosios pusės požymių ? tikslo paskleisti tikrovės neatitinkančią informaciją bei tiesioginės tyčios, ją paskleidžiant.

Šioje baudžiamojoje byloje nenustačius būtinųjų nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., sudėties požymių – A. F. kaltės ir tikslo, kaltinamoji A. F. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. išteisintina, nes nepadaryta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinti veika (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Išteisinus kaltinamąją A. F., nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, privataus kaltintojo ir nukentėjusiojo G. D. civilinis ieškinys dėl 500000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtas (Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 303 str. 5 d., teismas

nusprendžia:

A. F. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

G. D. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.