- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-17
- Bylos Nr.
- e2-3599-864/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00894-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Atsakovas
- A. M.
- Kategorijos
- 2.2.2.13Kitos specifinės juridinių asmenų civilinės teisės, jų įgyvendinimas ir gynimas
- 2.6.10pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovės bankrutavusios UAB „Lajusta" atstovo UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras" įgaliotam asmeniui G. A.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios UAB „Lajusta“ ieškinį atsakovei A. M. dėl dividendų išieškojimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė bankrutavusi UAB „Lajusta“ (toliau ir ieškovė, įmonė), atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ (toliau ir bankroto administratorius), pateiktu ieškiniu prašė priteisti jos naudai iš atsakovės A. M. (toliau ir atsakovė) 118 364 Eur neteisėtai išmokėtų dividendų, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Paaiškino, kad BUAB „Lajusta“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2013 m. vasario 20 d.; pagal įstatų 15 punktą įmonės įstatinį kapitalą sudarė 2 896 Eur (10 000 Lt); įstatinis kapitalas yra padalintas į 100 paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominalioji vertė yra 28,96 Eur (100 litų). Nurodė, kad atsakovė yra BUAB „Lajusta“ akcininkė, kuriai priklauso 100 vnt. šios įmonės akcijų, kas suteikė jai 100 procentų visų balsų.
3. Nurodė, kad 2017 m. balandžio 28 d. vienintelio akcininko sprendimu, kuris užfiksuotas akcininkų susirinkimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini), buvo priimti sprendimai: 1) patvirtinti UAB „Irteka“ (ankstesnis UAB „Lajusta“ pavadinimas) 2016 m. finansinę atskaitomybę - balansą, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitą, aiškinamąjį raštą ir balansinių sąskaitų inventorizacijos likučius 2016 m. gruodžio 31 d.; 2) pelnas paliekamas nepaskirstytas. Pažymėjo, kad bankroto administratorius tarp perduotų įmonės dokumentų nerado akcininkų protokolų ar sprendimų išmokėti dividendus.
4. Teigė, kad taip pat iš įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų bankroto administratorius nustatė, kad įmonė išmokėjo akcininkei (atsakovei) dividendus: pagal 2016 m. gegužės 27 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) išmokėta suma 21 250 Eur; pagal 2017 m. liepos 3 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) išmokėta suma 97 114 Eur, t. y. viso išmokėta dividendų suma 118 364 Eur.
5. Ieškovės nuomone, dividendai atsakovei buvo išmokėti neteisėtai, pažeidžiant Akcinių bendrovių įstatymo (redakcijoje galiojusioje nuo 2015 m. gruodžio 6 d. iki 2017 m. liepos 13 d.) 59 straipsnio 6 dalies imperatyviąsias nuostatas, draudžiančias visuotiniam akcininkų susirinkimui priimti sprendimą skirti ir išmokėti dividendus, jei tenkinama bent viena iš šių sąlygų: 1) bendrovė turi neįvykdytų prievolių, kurių terminai yra suėję iki sprendimo priėmimo; 2) ataskaitinių finansinių metų paskirstytino pelno (nuostolių) suma yra neigiama (gauta nuostolių); 3) bendrovės nuosavas kapitalas yra mažesnis arba išmokėjus dividendus taptų mažesnis už bendrovės įstatinio kapitalo, privalomojo rezervo, perkainojimo rezervo ir rezervo savoms akcijoms įsigyti rezervo sumą.
Šalies argumentai
6. Ieškovės teigimu, įmonė išmokėjus 118 364 Eur dividendų tapo nemoki; turėjo neįvykdytų prievolių, kurių terminai buvo suėję iki sprendimo išmokėti dividendus priėmimo dienos; išmokėjus dividendus įmonės nuosavas kapitalas tapo mažesnis už jos įstatinio kapitalo bei privalomojo rezervo sumą. Atsižvelgiant į tai, anot ieškovės, įmonė negalėjo išmokėti akcininkei dividendų.
7. Aukščiau nurodytus teiginius ieškovė grindė aplinkybėmis: pirma, kad įmonei 2017 metais išmokėjus 97 114 Eur dividendų ir vykdant nuostolingą veiklą per 2017 metus patirta 11 627 Eur nuostolių; išmokėjus dividendus įmonė nebeturėjo apyvartinių lėšų veiklai finansuoti, nuosavo kapitalo suma tapo neigiama ir 2017 m. gruodžio 31 d. sudarė -171 261 Eur; dividendų išmokėjimas atsakovei turėjo tiesioginės įtakos tam, kad įmonės nuosavas kapitalas tapo mažesnis už įmonės įstatinio kapitalo bei privalomojo rezervo sumą (Akcinių bendrovių įstatymo 59 straipsnio 6 dalies 3 punktas).
Šalies argumentai
8. Ieškovės teigimu, priimant sprendimą išmokėti dividendus už 2016, 2017 metus įmonė turėjo neįvykdytų prievolių tiekėjams (kreditoriams), kurių terminai buvo suėję iki sprendimo išmokėti dividendus priėmimo dienos ir jų išmokėjimo dieną; daugeliui kreditorių įsiskolinimai nebuvo padengti iki pat bankroto bylos iškėlimo; išmokėjus dividendus įmonės nuosavas kapitalas tapo neigiamas (-171 261 Eur), t. y. mažesnis už įstatinio kapitalo (2 896 Eur) ir privalomojo rezervo sumą (4 050 Eur). Nurodė, kad įmonė tiek sprendimo išmokėti dividendus priėmimo metu, tiek dividendų išmokėjimo (įskaitymo) metu turėjo pradelstų mokėjimų (per vienerius metus mokėtinų sumų).
9. Ieškovės teigimu, atsakovė kaip įmonės akcininkė turi grąžinti dividendus kaip išmokėtus pažeidžiant šio Akcinių bendrovių įstatymo imperatyviąsias normas, kadangi atsakovė žinojo ar turėjo žinoti, jog dividendų išmokėjimas pažeidžia Akcinių bendrovių įstatymo imperatyvių normų reikalavimus ir kreditorių interesus.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė procesiniame dokumente išdėstytus argumentus. Atkreipė dėmesį, kad pagal darbinę atskaitomybės parengimo lentelę dividendų išmokėjimas sąlygojo tai, kad nuosavas kapitalas įmonės tapo neigiamas. Nurodė, kad 2017 m. liepos 1 d. kreditorių sąrašas patvirtina, jog dividendų išmokėjimo metu įmonė turėjo įsiskolinimų. Pažymėjo, kad įmonės atžvilgiu jau buvo vykdomi priverstiniai išieškojimai 2017 m. birželio mėn.
Atsiliepimas
11. Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
12. Nurodė, kad ieškovė ieškinį grindžia įmonės balanso bei pelno (nuostolių) ataskaita už 2016-2017 ūkinius metus, kas, atsakovės nuomone, neatspindi realios įmonės padėties sprendimo išmokėti dividendus priėmimo metu.
13. Atsakovės nuomone, sprendimas išmokėti dividendus buvo priimtas teisėtai ir dividendai išmokėti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.
14. Teigė, kad įmonė įvertino finansinę-ūkinę padėtį vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, įmonė buvo moki ir netapo nemokia dėl dividendų išmokėjimo. Paaiškino, kad įmonės pelno (nuostolių) suma 2015 ir 2016 metais buvo teigiama, todėl atsakovei išmokėti dividendus buvo galima, nes jie mokami už praėjusius ūkinius metus.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė procesiniame dokumente išdėstytus argumentus. Papildomai pažymėjo, kad detalaus aprašymo, kokie dokumentai buvo perduoti bankroto administratoriui, byloje nėra, dėl ko, anot atstovo, šiuo atveju yra pagrindas tikėti, kad akcininko sprendimas išmokėti dividendus tiek už 2016, tiek už 2017 metus yra. Atkreipė dėmesį, jog byloje nėra ir neigiamas faktas, kad buvo įsipareigojimų tiek ir 2016, tiek ir 2017 metais, tačiau tiek 2016, tiek ir 2017 metais įmonė neveikė nuostolingai bei veikė pelningai. Teigė, kad įmonės balansai patvirtina, jog egzistavo teisė išsimokėti dividendus.
16. Teismo posėdžio metu liudytoja J. Č. paaiškino, kad įmonės buhalterinę apskaitą pradėjo vesti nuo 2017 metų vid. Nurodė, kad įmonė buvo pelninga pagal įmonės dokumentus. Paaiškino, kad 2017 metais išmokant dividendus kasoje buvo pinigai, ieškinių teisme nebuvo. Teigė, kad įmonė vykdė atsiskaitymus po dividendų išmokėjimų. Paaiškino, kad 2017 metų rudenį pradėjo vėlavimai, SODRAI atsiskaitymai vėlavo irgi rudenį. Anot liudytojos, įmonės nemokumą lėmė ne dividendų išmokėjimas, o užsakymų nebuvimas. Teigė, kad įmonė turėjo visada faktinių įsiskolinimų, tačiau suėjusių neturėjo. Liudytoja, susipažinusi su darbinės atskaitomybės parengimo lentele už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d., patvirtino, kad įmonės nuosavas kapitalas 33 000 Eur; 5 klasė – įmonės pajamos, o 6 klasė – įmonės sąnaudos.
17. Teismo posėdžio metu liudytojas D. M. paaiškino, kad atsakovė yra liudytojo motina. Patvirtino, kad jokių kliūčių išmokėti dividendus nebuvo. Nurodė, kad sunkumai prasidėjo apie 2017 metus, t. y. sunkumai su atsiskaitymų vėlavimais, prastovos, trumpi terminai. Liudytojo teigimu, kažkiek pradelstų atsiskaitymų visada būdavo. Paaiškino, kad 2017 metais visuose objektuose (4 objektai) atsirado iš užsakovų papildomi reikalavimai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
18. Pagal bylos medžiagą nustatyta, jog BUAB „Lajusta" Juridinių asmenų registre buvo įregistruota 2013 m. vasario 20 d.; registruotas įmonės vadovu nuo įmonės įregistravimo momento iki 2013 m. birželio 17 d. buvo E. G., nuo 2013 m. birželio 17 d. iki įmonės bankroto bylos iškėlimo momento – D. M.; įmonės akcininku nuo įmonės įregistravimo momento iki 2013 m. birželio 17 d. buvo E. G., nuo 2013 m. birželio 17 d. – atsakovė.
Žemesnės instancijos teismas
19. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 5 d. nutartimi BUAB „Lajusta" iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras"; nutartis įsiteisėjo 2018 m. vasario 19 d. Remiantis Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartimi, kuria buvo patvirtinti įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai, bendra įmonės visų kreditorių finansinių reikalavimų suma 2018 m. gegužės 16 d. teismo nutartyje nurodyta esant 122 381,40 Eur.
20. Byloje yra pateiktas 2016 m. gegužės 27 d. kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog 2016 m. gegužės 27 d. atsakovei buvo išmokėta 21 250 Eur dividendų bei 2017 m. liepos 3 d. kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog 2017 m. liepos 3 d. atsakovei buvo išmokėta 97 114 Eur dividendų. Akcininko sprendimas dėl dividendų atsakovei išmokėjimo tiek 2016 m. gegužės 27 d., tiek ir 2017 m. liepos 3 d. byloje nebuvo pateiktas.
21. Bankroto administratoriaus teigimu, 2016 m. gegužės 27 d. kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2017 m. liepos 3 d. kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu dividendai atsakovei buvo išmokėti neteisėtai, pažeidžiant Akcinių bendrovių įstatymo 59 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas imperatyviąsias nuostatas bei kreditorių interesus, dėl ko turėtų būti priteisti iš atsakovės ieškovės naudai.
22. Taigi, nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilęs ginčas dėl dividendų išmokėjimo atsakovei (ne)teisėtumo bei atitinkamai pagrindo priteisti ieškovei tiek pagal 2016 m. gegužės 27 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), tiek ir pagal 2017 m. liepos 3 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) iš viso 118 364 Eur atsakovei išmokėtų dividendų (ne)buvimo.
23. Akcinių bendrovių įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad akcininkai turi teisę gauti bendrovės pelno dalį. Akcinių bendrovių įstatymo 59 straipsnio 6 dalyje (redakcija galiojusi nuo 2015 m. gruodžio 6 d. iki 2017 m. liepos 13 d.) numatyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo skirti ir išmokėti dividendus, jei tenkinama bent viena iš šių sąlygų: 1) bendrovė turi neįvykdytų prievolių, kurių terminai yra suėję iki sprendimo priėmimo; 2) ataskaitinių finansinių metų paskirstytojo pelno (nuostolių) suma yra neigiama (gauta nuostolių); 3) bendrovės nuosavas kapitalas yra mažesnis arba išmokėjus dividendus taptų mažesnis už bendrovės įstatinio kapitalo, privalomojo rezervo, perkainojimo rezervo ir rezervo savoms akcijoms įsigyti rezervo sumą. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 14 straipsnio 6 dalį akcininkas turi grąžinti bendrovei dividendus, taip pat bet kokią kitą išmoką, susijusią su akcininko turtinių teisių įgyvendinimu, jeigu jie buvo išmokėti pažeidžiant šio Įstatymo imperatyvias normas ir bendrovė įrodo, kad akcininkas tai žinojo ar turėjo žinoti. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 60 straipsnio 2 dalies nuostatas, akcininkui išmokėtą dividendą bendrovė gali išieškoti, jeigu akcininkas žinojo ar turėjo žinoti, kad dividendas yra paskirtas ir (arba) išmokėtas neteisėtai.
24. Pažymėtina, kad įmonė steigiama tam tikrai veiklai vykdyti, todėl jos akcininkai yra tiesiogiai suinteresuoti sėkminga įmonės veikla ir jos plėtra, nes tai jiems sukuria sąlygas gauti didesnę įmonės pelno dalį (dividendą). Atsižvelgiant į tai, kad dividendas yra įmonės pelno dalis, akcininko turimų įmonės akcijų sukurta pridėtinė vertė, tai jis ir turi būti mokamas tais atvejais, kai įmonės veikla yra stabili. Vienas iš įmonės stabilumo vertinimo kriterijų – jos galėjimas atsiskaityti su kreditoriais. Pajėgumas atsiskaityti su kreditoriais turi būti vertinamas ne tik dividendų išmokėjimo momentu, bet ir nukreiptas į ateitį, t. y. ar išmokėjus dividendus liks reali galimybė padengti bendrovės įsipareigojimus. Reali galimybė nebūtinai reiškia tai, kad įmonės įsipareigojimai neturi viršyti pusės įmonės balanse nurodomo turto vertės; vien tik įmonės įsipareigojimų ir turto santykio dydis ne visada atspindi realią įmonės padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-315-381/2015). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Akcinių bendrovių įstatymo 60 straipsnio 3 dalies 1 punkte vartojama nemokumo sąvoka turi būti aiškinama teikiant prioritetą bendrovės kreditoriaus teisei gauti savo reikalavimo patenkinimą iš bendrovės prieš bendrovės akcininko turtinę teisę gauti bendrovės pelno dalį (dividendą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2009). Įmonė, išmokėjusi dividendus, turi turėti lėšų savo veiklai vykdyti, nes tik veiklos vykdymas sukuria galimybes didinti įmonės turtą ir pajėgumą atsiskaityti su kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2014). Kasacinis teismas yra nurodęs, jog kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).
25. Taigi, įvertinus aukščiau nurodytas įstatymo nuostatas bei teismų praktiką, akivaizdu, jog tokio pobūdžio ginčuose būtina išanalizuoti bei nustatyti esmines aplinkybes – kokia buvo įmonės turtinė padėtis akcininko sprendimo dėl dividendų išmokėjimo priėmimo metu bei atitinkamai dividendų išmokėjimo momentu bei kokia įmonės finansinė padėtis buvo po šių dividendų išmokėjimo.
26. Teismas atkreipia dėmesį, jog akcininko sprendimas dėl dividendų atsakovei išmokėjimo tiek pagal 2016 m. gegužės 27 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), tiek ir pagal 2017 m. liepos 3 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) byloje nebuvo pateiktas. Byloje buvo pateikta 2018 m. kovo 5 d. BUAB „Lajusta“ dokumentų priėmimo – perdavimo akto kopija, kurioje nurodyta, kokie dokumentai yra perduodami bankroto administratoriui. Bankroto administratorius, savo ruožtu, teismui patvirtino, kad tarp perduotų dokumentų akcininko sprendimo dėl dividendų atsakovei išmokėjimo tiek pagal 2016 m. gegužės 27 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), tiek ir pagal 2017 m. liepos 3 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo. Pažymėtina, jog šiuo atveju nėra pagrindo abejoti bankroto administratoriaus teiginiu dėl tokio dokumento tarp perduotų jam įmonės dokumentų nebuvimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nesant akcininko sprendimo dėl dividendų atsakovei išmokėjimo tiek pagal 2016 m. gegužės 27 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), tiek ir pagal 2017 m. liepos 3 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), įmonės turtinė padėtis turi būti vertinama dividendų atsakovei išmokėjimo momentu bei atitinkamai po šių dividendų išmokėjimo.
27. Byloje yra pateikti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2015-2017 metų laikotarpį. Vertinant tai, jog nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas dėl dividendų atsakovei išmokėjimo būtent 2016 m. gegužės 27 d. bei 2017 m. liepos 3 d. (ne)teisėtumo, darytina išvada, jog nagrinėjamam ginčui aktualūs yra būtent įmonės 2016 bei 2017 metų finansinės atskaitomybės dokumentai.
28. Remiantis įmonės balansu už 2016 metus, nustatyta, kad įmonės turtas 2016 metais sudarė 310 214 Eur sumą (ilgalaikis turtas – 70 101 Eur, trumpalaikis turtas – 240 113 Eur), o įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė iš viso 167 715 Eur sumą. Iš pelno (nuostolių) ataskaitos už 2016 metus nustatyta, kad 2016 metais įmonė gavo 124 434 Eur pelno. Taigi, įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2016 metus liudija, jog įmonė 2016 metais veikė pelningai ir iš esmės 2016 m. gruodžio 31 d. generavo pelną. Teismas atkreipia dėmesį, jog byloje nebuvo pateikti duomenys, patvirtinantys, kad 2016 metais egzistavo kokie nors įsiskolinimai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos ar Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai; nebuvo pateikti byloje ir jokie duomenys apie 2016 metais vykdytus įmonės atžvilgiu priverstinio išieškojimo veiksmus. Iš teismui pateiktų didžiausių įmonės kreditorių finansinius reikalavimus pagrindžiančių dokumentų nustatyta, kad 2016 metais (įskaitant ir dividendų išmokėjimo momentą - 2016 m. gegužės 27 d.) įmonė neapmokėdavo tik vieno kreditoriaus – UAB „Ježvitas“ PVM sąskaitas-faktūras, o tuo tarpu su kitais didžiausiais įmonės kreditoriais atsiskaitydavo tinkamai ir laiku. Taigi, šios aplinkybės sąlygoja išvadą, jog tiek ir iki dividendų atsakovei išmokėjimo momento 2016 m. gegužės 27 d., tiek ir po jų išmokėjimo įmonė turėjo apyvartinių lėšų vykdyti savo finansinius įsipareigojimus, tęsti veiką ir 2016 m. gruodžio 31 d. generavo pelną. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, suponuoja išvadą, kad nėra pagrindo spręsti, jog 2016 m. gegužės 27 d. dividendų atsakovei išmokėjimas buvo atliktas esant sunkiai įmonės finansinei padėčiai ar atitinkamai dividendų išmokėjimas tapo priežastimi įmonės finansinės padėties pablogėjimui 2016 metais. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, jog 2016 m. gegužės 27 d. atsakovei galėjo būti išmokami dividendai, dėl ko jų išmokėjimas negali būti vertinamas kaip neteisėtas bei atitinkamai šioje dalyje ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
29. Remiantis įmonės balansu už 2017 metus, nustatyta, kad įmonės turtas 2017 metais sudarė 34 017 sumą (ilgalaikis turtas – 9 450 Eur, trumpalaikis turtas – 24 567 Eur), o įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė iš viso 205 278 Eur sumą. Iš pelno (nuostolių) ataskaitos už 2017 metus nustatyta, kad 2017 metais įmonė patyrė nuostolį. Taigi, įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2017 metus liudija, jog, priešingai negu buvo 2016 metais, 2017 metų pabaigoje įmonė patyrė nuostolį, veikė nuostolingai.
30. Byloje yra pateikti įmonės banko sąskaitų išrašai, kurie patvirtina, jog 2017 metų birželio pabaigoje ir liepos mėn. pradžioje Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atlikinėjo jau lėšų nurašymą nuo įmonės sąskaitos.
31. Be to, byloje yra pateikti didžiausių įmonės bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinius reikalavimus pagrindžiantys dokumentai, kuriuos išanalizavus nustatyta, jog iš esmės su didžiausiais įmonės trečios eilės kreditoriais (išskyrus kreditorių UAB „Ježvitas“) atsiskaitymas pradėjo strigti 2016 m. gruodžio mėn. pabaigoje ir 2017 m. sausio mėn. pradžioje ir faktiškai iki įmonės bankroto bylos iškėlimo šie įsiskolinimai didžiausiems įmonės kreditoriams tik didėjo bei nebuvo padengti iki pat bankroto bylos iškėlimo, t. y. atsiskaitymas su kreditoriumi UAB „Alfeta“ sutriko 2016 m. gruodžio mėn. (buvo apmokėta ne visa PVM sąskaitos-faktūros suma) ir vėliau iki 2017 m. balandžio mėn. jokių atsiskaitymų įmonė šiam kreditoriui nevykdė ir 2017 m. gegužės mėn. (t. y. paskutinės PVM sąskaitos-faktūros ALF Nr. 00008926 apmokėjimo terminas buvo 2017 m. gegužės 6 d.) susidarė 13 574,96 Eur dydžio įsiskolinimas; atsiskaitymas su kreditoriumi UAB „Arsena“ taip nuo 2017 m. vasario mėn. nebuvo vykdomas, išskyrus vieną mokėjimą 2017 m. birželio 12 d., tačiau vertinant sumokėtos sumos dydžio (589,91 Eur) su esančio viso įsiskolinimo 2017 m. birželio mėn. suma (8 887,24 Eur) santykį, akivaizdu, jog buvo sumokėta nedidelė dalis esančio įsiskolinimo; pagal kreditoriaus UAB „Bikuvos prekyba“ finansinį reikalavimą pagrindžiančius dokumentus nustatyta, jog pastarojo 16 614,05 Eur dydžio finansinis reikalavimas yra kildinamas iš PVM sąskaitų-faktūrų, kurių anksčiausiai buvo išrašyta 2016 m. spalio 25 d., apmokėjimo data – 2016 m. gruodžio 9 d.; pagal kreditoriaus UAB „Ježvitas“ finansinį reikalavimą pagrindžiančius dokumentus nustatyta, jog pastarojo 15 112,42 Eur dydžio finansinis reikalavimas yra kildinamas iš PVM sąskaitų-faktūrų, kurių anksčiausiai buvo išrašyta jau 2016 m. vasario 1 d., apmokėjimo data – 2016 m. balandžio 1 d.; pagal kreditoriaus UAB „Makveža“ finansinį reikalavimą pagrindžiančius dokumentus nustatyta, jog pastarojo 14 091,69 Eur dydžio finansinis reikalavimas yra kildinamas iš PVM sąskaitų-faktūrų, kurių anksčiausiai buvo išrašyta jau 2017 m. kovo 7 d., apmokėjimo data – 2017 m. gegužės 6 d.
32. Taigi, aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina tai, jog dividendų atsakovei išmokėjimo metu 2017 m. liepos 3 d. jau egzistavo pradelsti įmonės įsiskolinimai didžiausiems įmonės kreditoriams, kurie vis didėjo bei įmonė jau nebuvo pajėgi atsiskaityti ir su valstybės institucijomis.
33. Byloje yra pateikta darbinė atskaitomybės parengimo lentelė už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d., kuri iš esmės patvirtina ir bankroto administratoriaus teiginį, jog 2017 m. pirmąjį pusmetį (2017 m. birželio 30 d.) įmonė veikė nuostolingai (t. y. nuostolis buvo – 70 182,82 Eur, apskaičiuotas iš 231 584,27 Eur pajamų (5 klasė) per pirmąjį pusmetį atėmus pirmo pusmečio 301 767,09 sąnaudas (6 klasė)). Sutiktina ir bankroto administratoriaus pozicija, jog faktiškai išmokėjus ginčo dividendus nuosavo kapitalo suma tapo neigiama, kadangi 2017 m. birželio 30 d. nuosavas kapitalas liko tik 33 493,90 Eur (t. y 103 676,72 Eur nuosavas kapitalas metų pradžiai atėjus patirtą pirmo pusmečio 70 182,82 Eur nuostolį), o išmokėjus ginčo dividendus ši suma tapo neigiama.
34. Taigi, aukščiau nurodytos aplinkybės dėl 2017 metų birželio pabaigai ir liepos mėn. pradžiai vykdyto valstybės institucijų priverstinio lėšų nurašymo nuo įmonės sąskaitos, egzistavusių pradelstų įsiskolinimų įmonės kreditoriams jau nuo 2016 m. gruodžio mėn. pabaigai ir 2017 m. sausio mėn. pradžiai, ir kurie faktiškai iki įmonės bankroto bylos iškėlimo tik didėjo bei nebuvo padengti iki pat bankroto bylos iškėlimo, nuostolingos įmonės veiklos pirmąjį 2017 metų pusmetį, liudija, kad 2017 m. liepos 3 d. išmokant atsakovei dividendus įmonės finansinė padėtis buvo prasta, įmonė negalėjo atsiskaityti su savo kreditoriais, įskaitant ir valstybės institucijas. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog 2017 m. liepos 3 d. atsakovei negalėjo būti išmokami dividendai, kadangi jie buvo išmokėti tuo metu, kai įmonės finansinė padėtis buvo prasta, egzistavo įmonės pradelsti įsiskolinimai, įmonė veikė nuostolingai, o dividendų išmokėjimas sąlygojo ir tai, kad po jų išmokėjimo nuosavo kapitalo suma tapo neigiama.
35. Teismo vertinimu, tokioje situacijoje atsakovė kaip įmonės akcininkė išsimokėjusi sau dividendus elgėsi nesąžiningai įmonės ir jos kreditorių atžvilgiu, iš esmės priimdama tik sau naudingą sprendimą išmokėti dividendus. Be to, teismas pažymi, jog šios išvados pagrįstumą taip pat patvirtina ir byloje pateiktas įrodymas – akcininkų susirinkimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įtvirtinta, jog 2017 m. balandžio 28 d. vykusio akcininkų susirinkimo metu buvo nuspręsta: 1) patvirtinti UAB „Irteka“ (ankstesnis UAB „Lajusta“ pavadinimas) 2016 m. finansinę atskaitomybę - balansą, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitą, aiškinamąjį raštą ir balansinių sąskaitų inventorizacijos likučius 2016 m. gruodžio 31 d.; 2) pelnas paliekamas nepaskirstytas. Taigi, šis dokumentas patvirtina, jog dar 2017 m. balandžio mėn. buvo nuspręsta pelną palikti nepaskirstytą, o tuo tarpu 2017 m. liepos 3 d. – atsakovei buvo išmokėti dividendai, kas leidžia pagrįstai manyti, jog toks sprendimas dėl dividendų išmokėjimų iš esmės buvo sąlygotas tikslo priimti ne kreditoriams ir įmonei, o sau naudingą sprendimą ir pasiimti dividendus įmonei esant sudėtingoje finansinėje situacijoje.
36. Taigi, teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog išmokėjus 2017 m. liepos 3 d. dividendus tokiu būdu buvo pažeistos imperatyviosios įstatymo normos, įtvirtintos Akcinių bendrovių įstatymo 59 straipsnio 6 dalies 1-3 punktuose, kas suponuoja pagrindą pripažinti šių dividendų išmokėjimą neteisėtu bei ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant iš atsakovės 97 114 Eur sumą ieškovės naudai.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
37. Tenkinant ieškovės prašymą ir vadovaujantis Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, iš atsakovės priteistinos ir 5 proc. procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteisiamos 97 114 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2019 m. birželio 26 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
38. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis). Šalys bylos nagrinėjimo metu nepateikė įrodymų, pagrindžiančių turėtas jų bylinėjimosi išlaidas, dėl šios išlaidos nepriteistinos.
39. Bylos nagrinėjimo metu buvo įmokėtas į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą 100 Eur dydžio užstatas galimoms liudytojų išlaidoms atlyginti. Įvertinus tai, jog šios piniginės lėšos nebuvo panaudotos, 100 Eur suma grąžintina.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės BUAB „Lajusta“, j. a. k. 303005048, naudai 97 114 Eur neteisėtai išmokėtų dividendų sumą, 5 proc. procesines palūkanas, skaičiuojamos nuo priteisiamos 97 114 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2019 m. birželio 26 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Grąžinti atsakovei A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 100 Eur užstatą, sumokėtą 2019 m. rugsėjo 9 d. į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą. Šią sprendimo dalį, sprendimui įsiteisėjus, įpareigoti vykdyti Vilniaus apygardos teismo Finansų skyrių.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.