Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutarimas

dalyvaujant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgaliotam atstovui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. Ž., būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, t. y. žinodamas, kad bendrovė turi įsiskolinimą valstybės biudžetui ir neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, po mokestinės nepriemokos susidarymo datos (nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d.) vykdė atsiskaitymus su kitais žemesnį prioritetą mokėjimo eiliškumo prasme pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnį turinčiais įmonės kreditoriais, pažeisdamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kaip kreditorės, teises. Tokiais veiksmais V. Ž. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – pareiškėja, Valstybinė mokesčių inspekcija) pateiktame pareiškime nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pareiškėjos skolininkė. Siekiant nustatyti bendrovės įsipareigojimų biudžetams ir fondams nevykdymo priežastis laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d., 2021 m. lapkričio 22 d. buvo pradėtas operatyvus patikrinimas. Šio patikrinimo pavedimo išdavimo dieną (2021 m. lapkričio 19 d.) bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 83 336,07 Eur (pridėtinės vertės mokestis, delspinigiai ir gyventojų pajamų mokestis). Teikime pažymima, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka 2022 m. kovo 10 d. nėra likviduota ir sudaro 65 705,68 Eur. Per laikotarpį, nuo operatyvaus patikrinimo pažymos surašymo dienos (2021 m. gruodžio 15 d. ) iki pareiškimo teismui ruošimo dienos (2022 m. kovo 10 d.), UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmokėjo 606,77 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikrinimui pateikė banko sąskaitų išrašus, avanso apyskaitas, vadovo paaiškinimą ir kitus prašomus dokumentus. Operatyvaus patikrinimo metu (iš Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d. pinigų likutis sąskaitoje buvo 621,27 Eur, įplaukos 3 210,55 Eur, išlaidos 3 831,82 Eur. Likutis 2021 m. spalio 31 d. sąskaitoje 0,00 Eur. Iš Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d. pinigų likutis sąskaitoje buvo 5 493,85 Eur, įplaukos 598 836,61 Eur, išlaidos 604 330,46 Eur. Likutis 2021 m. spalio 31 d. sąskaitoje 0,00 Eur. Iš minėtos banko sąskaitos kiekvieną mėnesį buvo mokamas darbo užmokestis, bei daromi pavedimai kitoms įmonėms: Telia Lietuva, AB, TVINEX OU, UAB „State Port Group“, UAB „VOLVO LIETUVA“, UAB „Stateta“ ir panašiai. Taip pat mokėta SODRAI, kreditorei – Valstybinei mokesčių inspekcijai. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos avansinės apyskaitos nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d. likutis 2020 m. lapkričio 1 d. pas atskaitingą asmenį V. Ž. buvo 0,00 Eur. Per nagrinėjamą laikotarpį atskaitingas asmuo gavo 132 367,7800 Eur, išleido 120 904,68 Eur. Likutis 2021 m. spalio 31 d. pas atskaitingą asmenį buvo 11 463,10 Eur. Siekdama išieškoti mokestinę nepriemoką, per laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d., Valstybinė mokesčių inspekcija priėmė dešimt nurodymų nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų ir du sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos nurodymais nurašyta 35 921,75 Eur, iš turto išieškota 13 194,92 Eur, 4 843,00 Eur sumokėta įmokos kodu 1001 ir 1 406,2 Eur įskaityta iš permokų. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis įmonė laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d. turėjo mokestinę nepriemoką. Operatyvaus patikrinimo metu įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas V. Ž. pateikė paaiškinimą, kuriuo patvirtino, kad jam buvo žinoma apie įmonės įsiskolinimą valstybei.

Prie pareiškimo pateikti dokumentai: mokesčių mokėtojų registre tvarkomų UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų išrašas; Valstybinės mokesčių inspekcijos Integruotos mokesčių informacinės sistemos balansų kopijos; UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų judėjimų išrašai; UAB „(duomenys neskelbtini)“ avanso apyskaitų kopijos; V. Ž. paaiškinimo kopija.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad į teismo posėdį neatvyko administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. Ž., jam apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo tinkamai pranešta, jį bylos nagrinėjime atstovauja advokatas, todėl administracinio nusižengimo byla nagrinėtina jam nedalyvaujant.

Nagrinėjamu atveju V. Ž., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, t. y. žinodamas, kad bendrovė turi įsiskolinimą valstybės biudžetui ir neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, po mokestinės nepriemokos susidarymo datos (nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d.) vykdė atsiskaitymus su kitais žemesnės eilės kreditoriais.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. Jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Pažymėtina, kad traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį, nepakanka nustatyti vien tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio nuostatų nesilaikymo (pažeidimo) fakto, nes tam, kad asmuo būtų traukiamas administracinėn atsakomybėn, turi būti konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 2 straipsnio 3 dalis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-6-788/2020). Priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, t. y. kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises.

Iš byloje esančių duomenų bei pareiškimo matyti, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis 2022 m. lapkričio 19 d. (pavedimo išrašymo dieną), UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga valstybės biudžetui 83 336,07 Eur, iš jos: 11 368,81 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) už 2020 m. lapkričio mėn., gruodžio mėn. ir 2021 m. vasario mėn., kovo mėn., gegužės mėn., birželio mėn., liepos mėn., rugsėjo mėn., mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2020 m. gruodžio 1 d. ir 550,49 Eur GPM delspinigių, 68 373,76 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) už 2020 m. spalio mėn., lapkričio mėn., gruodžio mėn. ir 2021 m. sausio mėn., vasario mėn., kovo mėn., gegužės mėn., birželio mėn., liepos mėn., rugsėjo mėn., mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2020 m. lapkričio 26 d. ir 2 919,46 Eur PVM delspinigių, 65,00 Eur nekilnojamo turto mokesčio (toliau – NTM) už 2020 m., mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2021 m. vasario 16 d. ir 3,34 Eur NTM delspinigių, 52,00 Eur mokesčio už aplinkos teršimą už 2020 m., mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2021 m. vasario 16 d. ir 3,21 Eur šio mokesčio delspinigių. 2021 m. gruodžio mėn. 13 d. MAIS balanso duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka sudaro 73 390,33 Eur, iš jos: 60 287,25 Eur PVM susidariusi nuo 2020 m. lapkričio 29 d. ir 3 118,16 Eur šio mokesčio delspinigių (mokestinė nepriemoka už 2020 m. lapkričio mėn., gruodžio mėn. ir 2021 m. sausio mėn., vasario mėn., kovo mėn., gegužės mėn., birželio mėn., liepos mėn., rugsėjo mėn.), 9 270,78 Eur GPM susidariusi nuo 2021 m. sausio 4 d. ir 590,59 Eur šio mokesčio delspinigių (mokestinė nepriemoka susidariusi už 2020 m. gruodžio mėn. ir 2021 m. vasario mėn., kovo mėn., gegužės mėn., birželio mėn., liepos mėn., rugsėjo mėn.), 65,00 Eur NTM susidariusi nuo 2021 m. vasario 16 d. ir 3,34 Eur šio mokesčio delspinigių (mokestinė nepriemoka susidariusi už 2020 m.), 52,00 Eur mokesčio už aplinkos teršimą susidariusi nuo 2021 m. vasario 16 d. ir 3,21 Eur šio mokesčio delspinigių (mokestinė nepriemoka susidariusi už 2020 m.). Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimos Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) tikrinamu laikotarpiu, 2021 m. birželio 2 d. buvo mokėta kreditorei – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – 23,82 Eur, taip pat 2021 m. kovo 5 d. atlikti mokėjimai įmonėms – 13,40 Eur UAB „IGNERA ir 101,52 Eur UAB „ECOBALTIC“. 2021 m. balandžio 19 d. atliktas mokėjimas UAB „Sunkdeta“ - 20,00 Eur. 2021 m. kovo 2 d., 2021 m. kovo 5 d. 2021 m. kovo 9 d., 2021 m. kovo 16 d., 2021 m. kovo 22 d., 2021 m. kovo 23 d., 2021 m. birželio 17 d., 2021 m. birželio 18 d., 2021 m. birželio 20 d., 2021 m. birželio 22 d., 2021 m. liepos 1 d. atlikti mokėjimai po 11,00 Eur už kelių naudojimąsi. 2021 m. gegužės 1 d. atliktas 2 000,00 Eur pavedimas tarp savo sąskaitų. Atlikti kiti smulkesni mokėjimai už įvairius mokesčius (muitinės mokesčiai, „Saugi kortelė“ mokestis, mokestis už PLAIS naudojimąsi, VĮ „Registrų“ centras) (b. l. 4). Iš Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) tikrinamu laikotarpiu kiekvieną mėnesį buvo mokamas darbo užmokestis, bei daromi pavedimai kitoms įmonėms: Telia Lietuva, AB, iš viso sumokėta - 827,88 Eur, TVINEX OU sumokėta viso – 9 862,00 Eur, UAB „State Port Group“ iš viso sumokėta – 20 155,86 Eur, UAB „VOLVO LIETUVA“ iš viso sumokėta– 5 774,50 Eur, UAB „Stateta“ iš viso sumokėta – 56 350,00 Eur, „V. Ž.“ iš viso už prekes sumokėta – 107 060,00 Eur, UAB „Inkaso aljansas“ iš viso sumokėta – 8 879,07 Eur, UAB „VFS LT“ iš viso sumokėta – 5 446,12 Eur, Circle K Lietuva, UAB, iš viso sumokėta– 22 550,00 Eur, AB „Lietuvos draudimas“ iš viso sumokėta – 3 505,36 Eur, MB „Klaimina“ iš viso sumokėta – 5 250,00 Eur. 2021 m. balandžio 22 d. MB „Vilniaus miškai“ sumokėta 1 570,71 Eur. Taip pat mokėta SODRAI, iš viso – 10 729,64 Eur, kreditorei – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, iš viso sumokėta – 12 022,30 Eur (b. l. 5-12). Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų avansinių apyskaitų matyti, kad tikrinamu laikotarpiu buvo atliekamos skolų sudengimo operacijos, mokomas darbo užmokestis, mokesčiai VĮ „Regitra“, SODRAI, grąžinami avansai bei įmonėms atlikti pavedimai, t. y. 2021 m. kovo 6 d. UAB „Sunkdeta“ – 11,70 Eur, 2021 m. kovo 7 d. ir 2021 m. gegužės 30 d. UAB „Jozita“ – 1 463,70 Eur ir 1 258,43 Eur, 2021 m. kovo 8 d. UAB „Viada LT“ – 90,04 Eur, 2021 m. gegužės 6 d. UAB „Inkaso aljansas“ – 5 342,77 Eur. 2021 m. gegužės 25 d. UAB „STATETA“ – 150,00 Eur ir 239,08 Eur, 2021 m. birželio 4 d., 2021 m. birželio 5 d., 2021 m. birželio 11 d., 2021 m. liepos 17 d., 2021 m. liepos 31 d., 2021 m. rugsėjo 21 d. UAB Kauno techninės apžiūros centrui viso sumokėta – 372,85 Eur, 2021 m. liepos 24 d. AB „Lytagra“ – 70,90 Eur, 2021 m. rugpjūčio 2 d. UAB „Sunkdeta“ – 63,00 Eur, 2021 m. rugpjūčio 11 d. ir 2021m. spalio 23 d. UAB „Besko LT“ – 80,02 Eur ir 87,23 Eur, 2021 m. rugsėjo 7 d. UAB „GITANA“ – 70,00 Eur (b. l. 12-15).

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos siekdama išieškoti mokestinę nepriemoką už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d. priėmė dešimt nurodymų nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų ir du sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d. iš banko sąskaitų nurašyta 35 921,75 Eur, iš turto išieškota 13 194,92 Eur, 4 843,00 Eur sumokėta įmokos kodu 1001 ir 1 406,2 Eur įskaityta iš permokų. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis įmonė, laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d., turėjo mokestinę nepriemoką. Įvertinus šiuos duomenis buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdydama Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos operatyvaus patikrinimo metu nustatytus mokėjimus, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką, nes mokėjimai iš banko sąskaitų, avanso apyskaitos buvo atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turint mokestinę nepriemoką.

Pareiškėja pareiškime V. Ž. kaltę grindžia tik formaliai nurodydama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ per tikrinamą laikotarpį, vykdydama nustatytus mokėjimus, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką, tačiau nebuvo vertinamos ir kitos bylai reikšmingos aplinkybės. Pažymėtina, kad administraciniam nusižengimui, numatytam Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, kaip ir kitiems nusižengimams, būdingi šie keturi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: 1) objektas; 2) objektyvioji pusė; 3) subjektas; 4) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, t. y. nėra faktinio atsakomybės pagrindo, todėl sprendžiant dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, būtina objektyviai ir išsamiai ištirti visus duomenis. Kaip matyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų išrašų, avansinės apyskaitos, V. Ž. laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d., būdamas skolingas kreditorei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, iš įmonės sąskaitos atliko mokėjimus ir žemesnės eilės kreditoriams už prekes ir įvairias paslaugas. Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys, kad tuo pačiu metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat mokėjo mokesčius ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, SODRAI, darbo užmokestį darbuotojams.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo V. Ž. paaiškinime nurodyta, kad 2020 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 47 038,00 Eur nuostolį. Šį nuostolį iš esmės sąlygojo nenumatyti transporto priemonių remonto darbai, kurių aptarnaujančios įmonės negalėjo laiku atlikti, o dėl sutrikusių atsiskaitymų, savo ruožtu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo laiku atsiskaityti su transporto priemonių servisais, dėl ko nevisos transporto priemonės galėjo būti naudojamos, o tai sutrikdė pinigų srautus. Po krizės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla tapo pelninga ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo. Mokesčių inspekcija netenkino UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymo ir areštavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitas, dėl ko buvo paralyžiuota UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla – UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebegalėjo tęsti verslo veiklos ir nebegalėjo gauti pajamų. Nepaisant to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas V. Ž. nepriėmė sprendimo kelti bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir siekia įvykdyti įsipareigojimus prieš valstybę. Siekdamas šių tikslų V. Ž. savo asmenines lėšas investavo į pervežimų verslą ir šiuo metu teikia paramą UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšas – vykdo reguliarius mokėjimus antstolei R. D., kuri vykdo Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą išieškoti nepriemoką. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas V. Ž. siekia, jog įsiskolinimas valstybei 2022 metais būtų sumokėtas. Kaip teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas paaiškino, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiradusiems nuostoliams tiesioginę įtaką turėjo Covid-19 pandemija, su ja susiję rinkos pokyčiai, nes įmonė užsiima vežimo paslaugomis, tai ši pandemija stipriai paveikė įmonės veiklą. Nepaisant, jog tuo laikotarpiu buvo visiškai paralyžuota įmonės veikla, V. Ž. toliau siekė stabilizuoti įmonės veiklą ir ją vykdyti. Taip pat patvirtino, kad iš tikrųjų V. Ž. 2021 m. kovo mėnesį kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją su prašymu sudaryti mokestinės paskolos sutartį, tačiau prašymas buvo atmestas. Šiuo metu Vilniaus apygardos administraciniam teismui yra pateiktas skundas dėl šio sprendimo, kuris dar nėra išnagrinėtas. Pasak atstovo, nors V. Ž. nesilaikė įstatyme nurodyto atsiskaitymo eiliškumo, tačiau jis tai darė nepiktybiškai, jo veiksmuose nėra kaltės, nes siekė išlaikyti įmonės veiklą, nepaisant sunkios finansinės padėties. V. Ž. toliau vykdė atsiskaitymus su kitomis įmonėmis, mokėjo mokesčius ir darbo užmokesčius, taip pat ir Valstybinei mokesčių inspekcijai atlikinėjo įmokas. Atstovas pažymėjo ir tai, kad reguliariai yra atliekamos įmokos į antstolės R. D. nurodytą banko sąskaitą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Šiuos atstovo teiginius patvirtina byloje esanti medžiaga, iš kurios matyti, kad V. Ž. 2021 m. spalio 7 d. kreipėsi į antstolės R. D. kontorą su prašymu leisti įsiskolinimą padengti per 8 mėnesius, t. y. mokėti dalimis. 2021 m. spalio 7 d. patvarkymu dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini) leista V. Ž. vadovaujamai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimą mokėti dalimis, kiekvieną mėnesį atliekant reguliarias įmokas (b. l. 34). Kaip matyti iš teismui pateiktų Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (V. Ž. įmonė) į antstolės R. D. depozitinę sąskaitą yra atlikti šie mokėjimai: 2021 m. spalio 22 d. atliktas mokėjimas pagal vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (už UAB „(duomenys neskelbtini)“) – 13 383,18 Eur, 2021 m. lapkričio 24 d. – 8 000,00 Eur, 2021 m. lapkričio 26 d. – 2 383,18 Eur, 2021 m. gruodžio 1 d. – 2 000,00 Eur, 2021 m. gruodžio 2 d. – 1 000,00 Eur, 2021 m. gruodžio 31 d. – 2 000,00 Eur, 2022 m. sausio 5 d. – 2 000,00 Eur (b. l. 35-41). Be to, reikia pažymėti ir tai, kad pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktą Integruotos mokesčių informacinės sistemos balansų kopiją, 2022 m. gegužės 11 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka buvo 62 247,02 Eur, kai tuo tarpu antstolei R. D. buvo pateiktas sprendimas dėl 107 065,40 Eur nemokestinės priemokos išieškojimo. Taigi, sutiktina su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo teiginiu, kad tai įrodo, jog V. Ž. siekia atsiskaityti su Valstybine mokesčių inspekcija ir padengti susidariusią mokestinę nepriemoką. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismui pateiktoje Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 21 d. nutartyje, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ konstatuota, jog įmonės patirti finansiniai sunkumai - dėl transporto priemonių remonto negalėjimo jų naudoti ir taip generuoti pajamų, įmonės patirti nuostoliai dėl Covid-19 pandemijos, yra laikini ir per tam tikrą laikotarpį gali būti išspręsti, o įmonės įprastinė veikla gali būti atkurta. Taip pat teismas nurodė, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos 2021 m. birželio 1 d. išvadoje dėl prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą nurodyta, kad įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, o ne su Valstybinė mokesčių inspekcija, kas teismui leido daryti išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ imasi priemonių generuoti pajamas, stengiasi atsiskaityti su kreditoriais (b. l. 31-33). Taigi, nėra pagrindo teigti, kad V. Ž., kuris atsiskaitydamas su savo kreditoriais teikė pirmenybę ne Valstybinei mokesčių inspekcijai, o kitoms įmonėms, veiksmuose galima įžvelgti kaltės buvimą, t. y., kad piktybiškai vengė atsiskaityti pirmiausiai su Valstybine mokesčių inspekcija. Be to, atlikus mokėjimus kitoms įmonėms, įmonei leido toliau vykdyti veiklą ir tokiu būdu gauti pajamų, iš kurių buvo tenkinami kreditoriniai reikalavimai, iš jų ir Valstybinės mokesčių inspekcijos. Šias aplinkybes patvirtina ir patikrinimo metu nustatyti duomenys. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad taip pat buvo mokami ir atlyginimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams. Natūralu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdant veiklą, darbuotojai atlieka savo pareigas, todėl vadovas turi pareigą atsiskaityti su jais už atliktą darbą, siekiant sėkmingo veiklos vystymo ir pajamų gavimo.

Teismo vertinimu, pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija tik formaliai vertino faktines bylos aplinkybes, t. y. kad buvo pažeista Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatyta reikalavimų patenkinimo, atsiskaitymų eiliškumo tvarka, nevertinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo paaiškinimų, siekio išvengti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo ir pastangų tęsti veiklą, atsiskaityti su kreditoriais. Pažymėtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdant veiklą, atsiranda poreikis ir būtinybė įsigyti tam tikras paslaugas ar prekes ir atsiskaityti už jas, mokėti darbo užmokestį UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbantiems darbuotojams, todėl kiekvienu atveju, sprendžiant administracinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnį klausimą, turi būti ne tik formaliai vertinamos teisės aktų nuostatos, tačiau ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės, lėmusios objektyviosios administracinio nusižengimo pusės sudėties požymių nustatymą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju Valstybinė mokesčių inspekcija pareiškime nurodytu metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė atsiskaitymus ne tik su žemesnės eilės kreditoriais, bet ir su Valstybine mokesčių inspekcija, mokėjimai žemesnės eilės kreditoriams, siekiant išsaugoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos tęstinumą, buvo būtini, dėl ko šiuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ siekia padengti mokestinę nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai. Įvertinus tai, teismas konstatuoja, kad V. Ž. nepagrįstai yra siekiama iškelti administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį, jo veiksmuose nesant tyčios. Bylos duomenys patvirtina, kad V. Ž. elgesys nebuvo piktybiškas, t. y. ne tik buvo vykdomi mokėjimai žemesnės eilės kreditoriams, bet ir atsiskaitoma su darbuotojais bei pakankamai didelėmis sumomis mokami mokesčiai kreditorei Valstybinei mokesčių inspekcijai, SODRAI. Byloje nėra duomenų, kad dėl atliktų mokėjimų žemesnės eilės kreditoriams, UAB „(duomenys neskelbtini)“ tapo nemoki ir dėl to negalėjo pilnai atsiskaityti su kreditore Valstybine mokesčių inspekcija. Visos mokestinės nepriemokos kreditorei Valstybinei mokesčių inspekcijai UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo galimybės padengti, pablogėjus jos finansinei padėčiai, tačiau, kaip minėta, susidariusi mokestinė nepriemoka yra dengiama nemažomis sumomis, kas leidžia teigti, kad V. Ž. siekia padengti pilnai įsiskolinimą.

Teismas, priimdamas procesinį sprendimą šioje byloje, vadovaujasi ir naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kad tuo atveju, kai paskesnės eilės mokėjimai buvo būtini bendrovės ūkinei veiklai ir jos tęstinumui, administracinio nusižengimo teisena bendrovės vadovui nutraukiama, nesant jo veiksmuose piktybiškumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020). Akcentuojama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai atlikti mokėjimai žemesnės eilės kreditoriams buvo itin svarbūs, kadangi be paslaugų, prekių, už kurias buvo sumokėta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebūtų galėjusi vykdyti savo veiklos, teikti pervežimo paslaugas, už kurias buvo gautos pajamos bei kurios būdavo nukreipiamos ir atsiskaitymams su Valstybine mokesčių inspekcija. Be to, neatlikus minimų mokėjimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo tapti nemokia, jai galėjo būti iškelta bankroto byla ir tokiu atveju mokestinės nepriemokos padengimas taptų sudėtingesnis ar net nebeįmanomas. Teismas taip pat pažymi, kad valstybės institucijų siekis neturėtų būti tik nubausti bendroves už laiku nesumokėtus mokesčius, tačiau ir padėti įmonei tęsti veiklą, taip užtikrinant tolimesnį mokesčių mokėjimą, bankroto išvengimą (pvz., susitariant dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo/atidėjimo, tam tikrais atvejais leidžiant būtinus įmonės ūkinei veiklai vykdyti mokėjimus žemesnės eilės kreditoriams).

Nesant UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo V. Ž. veiksmuose vieno iš administracinio nusižengimo, nustatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, sudėties būtinų požymių – kaltės (tyčios), administracinio nusižengimo byla jo atžvilgiu nutraukiama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 ir 646 straipsniais,

nutaria:

Administracinio nusižengimo teiseną V. Ž. atžvilgiu dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.