Kauno apygardos teismo nutartis

2017-06-21 · Civilinė byla Nr. e2S-1340-230/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-21
Bylos Nr.
e2S-1340-230/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-02767-2016-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolia Indreikienė
Ieškovas
butų savininkų bendrijos „Vienybė“
Atsakovas
P. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1340-230/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02767-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6.; (S) 3.1.7.11.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5.
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės butų savininkų bendrijos „Vienybė“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės butų savininkų bendrijos „Vienybė“ ieškinį atsakovui P. L. dėl skolos priteisimo.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė BSB „Vienybė“ 2016 m. vasario 15 d. pateikė teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 17 d. išdavė teismo įsakymą dėl 507,88 Eur skolos, 5% metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 165 Eur atstovavimo išlaidų priteisimo iš skolininko P. L. kreditorės BSB „Vienybė“ naudai.Skolininkas P. L. per teismo nustatytą terminą pateikė prieštaravimus dėl teismo įsakymo.Kauno apylinkės teisme 2016 m. balandžio 25 d. buvo gautas ieškovės ieškinys atsakovui P. L. dėl skolos priteisimo, kuriame nurodyta, jog atsakovas per terminą prieštaravimams pateikti sumokėjo 270 Eur sumą, liko nesumokėta 300,42 Eur skola ir ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos.Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 26 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą trūkumams pašalinti, nurodant, kokios išlaidos sudaro reikalaujamą priteisti skolą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. 2016 m. gegužės 9 d. nutartimi teismas ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, kadangi ieškovė nepašalino trūkumų.Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio 22 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutartį ir ieškovės ieškinio priėmimo klausimą perdavė nagrinėti iš naujo. 2016 m. liepos 7 d. Kauno apylinkės teismas priėmė ieškovės ieškinį. Atsiliepimu į ieškinį atsakovas nurodė su ieškiniu nesutinkantis, akcentavo, jog ieškovė nedetalizavo, kodėl būtent tokios sumos prašoma priteisti bei nepateikė rašytinių įrodymų. 2017 m. sausio 19 d. teismo posėdyje ieškovė atsisakė dalies reikalavimo, kadangi atsakovas dalį skolos sumokėjo, palaikė reikalavimą dalyje dėl 162,10 Eur priteisimo. 2017 m. kovo 8 d. teismo posėdyje ieškovės atstovas pateikė teismui prašymą dėl ieškinio reikalavimų atsisakymo, nurodydamas, jog skola yra visiškai apmokėta, ieškovė nebepalaiko reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo, tačiau prašo priteisti iš atsakovo atstovavimo išlaidas, kurios sudaro 765 Eur.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 15 d. nutartimi priėmė ieškovės BSB „Vienybė“ ieškinio atsisakymą ir civilinę bylą nutraukė, priteisė iš atsakovo P. L. valstybei 6,26 Eur teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą ir ieškovės BSB „Vienybė“ naudai 382,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.Teismas nustatė, kad ieškovė, gavusi nutartį dėl ieškinio trūkumų šalinimo, nutarties pilnai neįvykdė, nepašalino esminių nutartyje nurodytų trūkumų, dėl ko ir kilęs ginčas dėl atsakovo mokėjimų. Teismui atsisakius priimti ieškinį, ieškovas ją skundė atskiruoju skundu. Kadangi ieškovę procese atstovavo profesionalus teisininkas, su kurio teikiamomis paslaugomis ir susiję išlaidos, kurių atlyginimą prašoma priteisti, ieškovė privalėjo pasirinkti procesiškai paprasčiausią ir ekonomiškiausią proceso tąsos variantą, tinkamai įvykdyti teismo nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus, o jo nepasirinkdama, prisiėmė su tuo susijusių pasekmių atsiradimo riziką. Teismas taip pat pažymėjo, jog Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio 22 d. panaikindamas Kauno apylinkės teismo nutartį, kuria buvo ieškinys laikytas nepaduotu, nurodė, jog ieškovė pašalino tik dalį trūkumų, o likusieji trūkumai galėjo būti pašalinti pasirengimo nagrinėti bylą teisme, stadijoje. Kartu teismas pabrėžė ir tai, jog ieškovės atstovas, teismui pasirinkus bylą nagrinėti paruošiamųjų dokumentų būdu, nepateikė dubliko, nors teismas du kartus advokatui siuntė pranešimą dėl dubliko pateikimo. Be to, ieškovės atstovas vyko į teismo posėdį, nors žinojo, jog atsakovas yra skolą sumokėjęs, o dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo advokatas išdėstė savo poziciją 2017 m. sausio 19 d. parengiamojo teismo posėdžio metu. Toks ieškovės atstovo elgesys vertintinas kaip dirbtinis atstovavimo išlaidų didinimas. Prašymą dėl ieškinio atsisakymo ieškovės atstovas galėjo teismui teikti nagrinėti iki teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka arba prašyti jį išnagrinėti atstovui nedalyvaujant (parengiamajame teismo posėdyje nebuvo sprendžiami jokie prašyme nenurodyti klausimai, neįvardintos jokios papildomos aplinkybės). Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra akivaizdžiai neadekvačios ginčo sumai, t. y. ieškinys pareikštas 300,42 Eur sumai, tuo tarpu prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos sudaro 765 Eur. Nors ši suma ir neviršija maksimalių rekomenduojamų priteisti dydžių, tačiau teismas, įvertinęs po prieštaravimų pateikimo susiklosčiusią teisinę situaciją, šią sumą vertintino kaip neadekvačią. Nurodytų aplinkybių visumą teismas vertino kaip pagrindą ieškovei iš atsakovo priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti 50 procentų ir priteisti iš atsakovo ieškovei 382,50 Eur ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų už suteiktą advokato pagalbą.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė BSB „Vienybė“ prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartį dalyje dėl ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų ir priteisti iš atsakovo P. L. ieškovės BSB „Vienybė“ naudai 765 Eur bylinėjimosi išlaidas, kitoje dalyje Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio 22 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutartį ir ieškovės ieškinio priėmimo klausimą perdavė nagrinėti iš naujo, taigi apeliacinės instancijos teismas pripažino pirmosios instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą dėl trūkumų pašalinimo neteisėtu.2016 m. rugpjūčio 1 d. atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame be kitų aplinkybių nurodė, kad byloje jis nepageidauja sudaryti taikos sutarties ir kad byla bus vedama per advokato padėjėją K. P., t. y. profesionalų teisininką. Bylos vedimas per advokatą suponuoja išvadą, kad atsakovui buvo žinomos ir suprantamos teisės bei pareigos ir civilinės bylos išnagrinėjimo pasekmės (tame tarpe ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas).Atsakovas bylos nagrinėjimo metu padengė dar vieną dalį skolos, todėl ieškovės atstovas, siekdamas, kad procesas nebūtų vilkinamas, žodžiu atsisakė dalies reikalavimo ir palaikė reikalavimą dėl 162,10 Eur. Šio teismo posėdžio (2017 m. sausio 19 d.) metu atsakovas pageidavo, kad byloje dalyvautų jo advokatas, kuris į šį teismo posėdį neatvyko dėl nežinomų priežasčių, taigi teismo posėdis buvo atidėtas atsakovo prašymu. 2017 m. kovo 7 d. ieškovės atstovui tapo žinoma, kad atsakovas 2017 m. kovo 5 d. pavedimu sumokėjo 55,26 Eur, 2017 m. kovo 6 d. pavedimu 69,04 Eur (t. y. savo prievolę įvykdė prieš pat teismo posėdį) ir visiškai padengė skolą. Ieškovės atstovas fiziškai neturėjo galimybių pateikti rašytinio ieškinio atsisakymo, o be to ieškovės atstovui buvo žinoma, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas vis tiek bus nagrinėjamas 2017 m. kovo 8 d. posėdyje. Atsakovas šio teismo posėdžio metu atstovavimo išlaidų neprašė nei sumažinti, nei išdėstyti.Ieškovės prašytos priteisti atstovavimo išlaidos sudarė tik apie 20 procentų galimų priteistinų maksimalių atstovavimo išlaidų.Teismas nepagrįstai susiejo atstovavimo išlaidų paskirstymo klausimą su ieškinio suma. Ieškinio suma pakito tik po to, kai atsakovas padengė dalį skolos, be to, CPK nenumato galimybės mažinti atstovavimo išlaidas, atsižvelgiant į ieškinio sumą ir šios sumos sumažėjimą bylos nagrinėjimo metu.Atsakovas, pateikdamas prieštaravimą dėl teismo įsakymo, dengdamas skolą dalimis, neužtikrindamas savo advokato dalyvavimo ir pan., sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų

Ieškovė BSB „Vienybė“ kartu su atskiruoju skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui naują įrodymą – 2017 m. kovo 20 d. pažymą apie atsakovo P. L. įsiskolinimo mokėjimą dalimis. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Būtinumas pateikti naujus įrodymus siejamas su visapusišku bylos dalyką sudarančių aplinkybių ištyrimu.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad minėtas rašytinis įrodymas buvo gautas jau po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, su naujai pateiktu rašytiniu įrodymu byloje dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę susipažinti bei pateikti savo nuomonę dėl jo priėmimo, naujai pateiktas įrodymas susijęs su skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytų išvadų pagrįstumu bei jų faktiniu ir teisiniu vertinimu, sprendžia, jog ieškovės naujas rašytinis įrodymas priimamas bei vertinamas nagrinėjant pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ieškovei BSB „Vienybė“ atsisakius ieškinio. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių (ieškovės ir atsakovo) procesinį elgesį, sumažino ieškovei BSB „Vienybė“ iš atsakovo P. L. priteistinas bylinėjimosi išlaidas.Apeliantė (ieškovė) BSB „Vienybė“, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais, atskirąjį skundą grindžia tuo, jog ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos sumažintos nepagrįstai.

Dėl šalies procesinio elgesio vertinimo paskirstant bylinėjimosi išlaidas

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).Bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla (jos dalis) baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tokiais atvejais teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-916/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2014).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė BSB „Vienybė“ kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl 507,88 Eur skolos, 5% metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 165 Eur atstovavimo išlaidų priteisimo iš skolininko P. L.. Šio pareiškimo pagrindu ieškovei 2016 m. vasario 17 d. buvo išduotas teismo įsakymas, tačiau atsakovas P. L. pareiškė prieštaravimus dėl teismo įsakymo. 2016 m. balandžio 25 d. ieškovė BSB „Vienybė“ pateikė teismui ieškinį dėl skolos priteisimo ir nurodė, kad atsakovas P. L. per terminą prieštaravimams pateikti sumokėjo 270 Eur skolą, todėl prašė priteisti iš atsakovo likusią 300,42 Eur skolos dalį, 5% metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 26 d. nutartimi nustatė ieškovei BSB „Vienybė“ terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. nurodyti, kokios išlaidos sudaro reikalaujamą priteisti skolą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o 2016 m. gegužės 9 d. nutartimi teismas ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, kadangi ieškovė nepašalino ieškinio trūkumų. Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio 22 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutartį ir ieškovės ieškinio priėmimo klausimą perdavė nagrinėti iš naujo. 2016 m. liepos 7 d. Kauno apylinkės teismas ieškovės ieškinį priėmė. 2017 m. sausio 19 d. teismo posėdžio metu ieškovė BSB „Vienybė“ atsisakė dalies reikalavimo (atsakovas sumokėjo dalį skolos), palaikė reikalavimą dalyje dėl 162,10 Eur priteisimo. 2017 m. kovo 8 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovas pateikė teismui prašymą dėl ieškinio reikalavimų atsisakymo, nurodydamas, jog skola yra visiškai apmokėta, ieškovė nebepalaiko reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo, tačiau prašo priteisti iš atsakovo atstovavimo išlaidas, kurios sudaro 765 Eur.Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šalių procesinį elgesį ir skundžiama nutartimi sumažindamas ieškovei BSB „Vienybė“ priteistiną bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą sumą iki 382,50 Eur, konstatavo, jog ieškovė, gavusi nutartį dėl ieškinio trūkumų šalinimo, nutarties pilnai neįvykdė, nepašalino esminių nutartyje nurodytų trūkumų, dėl ko teismui atsisakius priimti ieškinį, ieškovė ją skundė atskiruoju skundu, kas sąlygojo bylinėjimosi išlaidų padidėjimą. Kadangi ieškovę procese atstovavo profesionalus teisininkas, teismo nuomone, ieškovė privalėjo pasirinkti procesiškai paprasčiausią ir ekonomiškiausią proceso tąsos variantą, tinkamai įvykdyti teismo nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus, o jo nepasirinkdama, prisiėmė su tuo susijusių neigiamų pasekmių atsiradimo riziką. Tačiau sutikti su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais nėra jokio pagrindo.Pažymėtina, jog ieškovei BSB „Vienybė“ pateikus ieškinį dėl skolos iš atsakovo P. L. priteisimo, Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 26 d. nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti – nurodyti, kokios išlaidos sudaro reikalaujamą priteisti skolą ir pateikti skolą pagrindžiančius įrodymus, tačiau Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio 22 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutartį ir ieškovės ieškinio priėmimo klausimą perdavė nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog ieškovės su ieškiniu pateikti duomenys (pažyma) ir šalinant trūkumus pateikti duomenys negali būti vertinami kitaip, kaip ieškovės pateikiami įrodymai, kuriais ji grindžia savo reikalavimą. Ar tokie įrodymai yra pakankami ieškinio reikalavimui pagrįsti, teismas privalo įvertinti ir nustatyti ištyręs pateiktus įrodymus bylos nagrinėjimo iš esmės metu, o teismo nustatyti ieškinio trūkumai galėjo būti pašalinti pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijoje, paskiriant parengiamąjį teismo posėdį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, spręstina, jog likę nepašalinti pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatyti ieškinio trūkumai nebuvo esminiai, dėl kurių būtų buvęs pagrindas ieškovės BSB „Vienybė“ ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, kaip jau minėta, šie trūkumai galėjo būti pašalinti pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijoje, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovės procesinis elgesys (visų teismo nutartyje nurodytų trūkumų nepašalinimas) sąlygojo didesnių bylinėjimosi išlaidų susidarymą (dėl atskirojo skundo pateikimo), dėl ko ieškovė turėtų prisiimti atsakomybę. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nurodė, jog ieškovės atstovas, teismui pasirinkus bylą nagrinėti paruošiamųjų dokumentų būdu, nepateikė dubliko, nors teismas du kartus advokatui siuntė pranešimą dėl dubliko pateikimo, ir tokį ieškovės procesinį elgesį laikė pagrindu sumažinti priteistinas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog toks ieškovės atstovo elgesys yra nesuderinamas su proceso operatyvumo ir koncentruotumo principais, tačiau vien tik dubliko nepateikimas negali būti laikomas pagrindu sumažinti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, o iš byloje esančių duomenų apie ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas ir jų rūšis matyti, jog ieškovė į prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas neįtraukė išlaidų už dubliko ar kito paruošiamojo dokumento parengimą, kuris byloje nėra pateiktas.Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šalių procesinį elgesį byloje ir paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, taip pat pažymėjo, jog ieškovės atstovas vyko į teismo posėdį, nors žinojo, jog atsakovas skolą yra sumokėjęs, o dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo advokatas išdėstė savo poziciją 2017 m. sausio 19 d. parengiamojo teismo posėdžio metu. Tokį ieškovės atstovo elgesį teismas vertintino kaip dirbtinį atstovavimo išlaidų didinimą. Teismo nuomone, prašymą dėl ieškinio atsisakymo ieškovės atstovas galėjo teismui teikti nagrinėti iki teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka arba prašyti jį išnagrinėti atstovui nedalyvaujant, tačiau tokie teismo nutarties motyvai laikytini nepagrįstais. Visų pirma, pažymėtina, jog ta aplinkybė, kad atsakovas P. L. iki 2017 m. kovo 8 d. teismo posėdžio sumokėjo likusią skolos dalį, neatleidžia proceso dalyvių (tame tarpe ir ieškovės) nuo pareigos atvykti į teismo posėdį, apie kurio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai. Neatvykimas į teismo posėdį be pateisinamos priežasties gali sukelti proceso dalyviams tam tikras neigiamas pasekmes (pvz., baudos paskyrimą, ieškinio palikimą nenagrinėtu ir pan.).Antra, iš kartu su atskiruoju skundu pateiktos 2017 m. kovo 20 d. pažymos apie atsakovo P. L. įsiskolinimo bendrijai mokėjimą dalimis matyti, jog atsakovas ieškovei 2017 m. kovo 5 d. pavedimu sumokėjo 55,26 Eur, 2017 m. kovo 6 d. pavedimu – 69,04 Eur, taigi savo prievolę visiškai įvykdė tik prieš pat teismo posėdį (teismo posėdis buvo paskirtas 2017 m. kovo 8 d.), o ieškovės atstovo teigimu, apie visišką prievolės įvykdymą jam tapo žinoma tik 2017 m. kovo 7 d., taigi šios aplinkybės galimai apsunkino ieškovės atstovo galimybę pateikti pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo raštu.Sutiktina su apeliantės (ieškovės) BSB „Vienybė“ atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiejo priteistinų atstovavimo išlaidų dydį su ieškinio suma. Pažymėtina, jog ieškovės BSB „Vienybė“ ieškinio suma bylos nagrinėjimo metu kito dėl to, jog atsakovas P. L. skolą mokėjo dalimis. Atsižvelgdama į tai, ieškovė bylos nagrinėjimo teisme metu sumažino ieškinio sumą, o galiausiai ieškinio atsisakė, kadangi atsakovas padengė visą skolos likutį. Tačiau ta aplinkybė, jog ieškinio suma yra mažesnė nei ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, nesuponuoja bylinėjimosi išlaidų sumažinimo galimybės.Priteistinų bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydis priklauso ne nuo ieškiniu reiškiamų reikalavimų dydžio (ginčo sumos), o nuo suteiktų paslaugų rūšies, jų apimties, bylos sudėtingumo ir pan. Nagrinėjamu atveju ieškovė BSB „Vienybė“ bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl to, kad dėl skolos priteisimo iš atsakovo buvo priversta kreiptis į teismą (atsakovas su ieškove atsiskaitė tik iškėlus civilinę bylą), o ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų dydį iš esmės nulėmė atsakovo P. L. procesinis elgesys viso bylos nagrinėjimo metu, t. y. skolos ginčijimas tiek pateikiant prieštaravimus dėl teismo įsakymo išdavimo, tiek bylą nagrinėjant teisme, skolos dengimas dalimis, savo atstovo dalyvavimo teismo posėdyje neužtikrinimas ir pan. Atsakovas, sąmoningai veikdamas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, turi prisiimti su tuo susijusias neigiamas pasekmes, t. y. atlyginti kitos šalies turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.Iš civilinėje byloje esančio ieškovės BSB „Vienybė“ atstovo advokato T. V. pateikto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir jame esančios bylinėjimosi išlaidų detalizacijos matyti, kad ieškovė už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo, ieškinio parengimą, konsultacijas, susipažinimą su bylos medžiaga, pasirengimą bylos nagrinėjimui, atskirojo skundo parengimą ir atstovavimą teisme ją atstovavusiam advokatui sumokėjo 765 Eur.Pagal Rekomendacijų 8.6 p. maksimalus užmokesčio už pareiškimą išduoti teismo įsakymą dydis yra 0,25 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šios paslaugos teikimo metu galiojo 2015 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 735,1 Eur. Atsižvelgiant į tai, maksimali priteistina suma už pareiškimą išduoti teismo įsakymą negali viršyti 183,78 Eur (735,1 x 0,25). Taigi ieškovės prašoma priteisti 165 Eur suma už pareiškimo išduoti teismo įsakymą parengimą šio dydžio neviršija, laikytina pagrįsta, todėl priteistina iš atsakovo.Pagal Rekomendacijų 8.2 p. maksimalus užmokesčio už ieškinį dydis yra 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šios paslaugos teikimo metu galiojo 2015 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 756,9 Eur. Atsižvelgiant į tai, maksimali priteistina suma už ieškinį negali viršyti 1 892,25 Eur (756,9 x 2,5). Taigi ieškovės prašoma priteisti 200 Eur suma už ieškinio parengimą šio dydžio neviršija, o įvertinus ieškinio apimtį, turinį, nagrinėjamo klausimo sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, laikytina pagrįsta, todėl priteistina iš atsakovo.Ieškovė už konsultacijas, susipažinimą su bylos medžiaga, pasirengimą bylos nagrinėjimui prašo priteisti 70 Eur sumą, tačiau prašyme nedetalizavo, kiek valandų ieškovė buvo konsultuojama, kokios konsultacijos buvo suteiktos, o susipažinimas su bylos medžiaga ir pasirengimas bylos nagrinėjimui priskirtinas prie pareiškimo išduoti teismo įsakymą ir ieškinio parengimo išlaidų, todėl prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų už konsultacijas, susipažinimą su bylos medžiaga, pasirengimą bylos nagrinėjimui suma ieškovei nepriteistina.Pagal Rekomendacijų 8.15 p. maksimalus užmokesčio už atskirąjį skundą dydis yra 0,4 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šios paslaugos teikimo metu galiojo 2015 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 756,9 Eur. Atsižvelgiant į tai, maksimali priteistina suma už atskirąjį skundą negali viršyti 302,76 Eur (756,9 x 0,4). Taigi ieškovės prašoma priteisti 130 Eur suma už atskirojo skundo parengimą šio dydžio neviršija, laikytina pagrįsta, todėl priteistina iš atsakovo.Pagal Rekomendacijų 8.19 p. maksimalus užmokesčio už vieną atstovavimo teisme valandą dydis yra 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių).2017-01-19 ir 2017-03-08 vykusių teismo posėdžių metu galiojo 2016 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 793,3 Eur. 2017-01-19 teismo posėdžio trukmė 17 min., 2017-03-08 teismo posėdžio trukmė 20 min. (pagal Rekomendacijų 9 p. apvalinama iki 1 val.), todėl maksimali priteistina suma už atstovavimą 2017-01-19 ir 2017-03-08 teismo posėdžiuose negali viršyti 79,33 Eur (793,3 x 0,1 x 1) sumos. Ieškovės prašoma priteisti 200 Eur suma už atstovavimą teismo posėdžiuose viršija Rekomendacijose numatytą dydį, todėl mažintina iki maksimalios 79,33 Eur sumos.Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šalių procesinį elgesį ir taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias proceso teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstą nutartį, todėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis keistina, padidinant ieškovei BSB „Vienybė“ iš atsakovo P. L. priteistinas bylinėjimosi išlaidas iki 574,33 Eur sumos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo P. L. ieškovei butų savininkų bendrijai „Vienybė“ pakeisti, padidinant ieškovei butų savininkų bendrijai „Vienybė“ (juridinio asmens kodas 135355147) iš atsakovo P. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistinas bylinėjimosi išlaidas iki 574,33 Eur sumos.

Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Nijolia Indreikienė