- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-11
- Bylos Nr.
- e2-7897-769/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05512-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Augustė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- A. L.
- Trečiasis asmuo
- R. R. D.
- Advokatai
- Rokas Laurenčikas, Ingrida Varanavičė
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei, atsakovo A. L. atstovui advokato padėjėjui Rokui Laurenčikui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui A. L. dėl turtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo R. R. D.,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 384,37 Eur turtinę žalą, 25,38 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, jog 2014 m. gruodžio 7 d. buvo užpiltas butas, esantis (duomenys neskelbtini). AB „Lietuvos draudimas“ atstovas S. Steckis nustatė, kad užpylimo metu buvo sulietos svetainės lubos, koridoriaus lubos ir sienos, vonios patalpoje nuo vienos sienos plokštumos atsiklijavo plytelės. Minėtas butas ieškovės buvo apdraustas būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi įvykis pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė pagal lokalinę sąmatą apskaičiavo, kad turto remonto kaina sudaro 386,64 Eur (1335,00 Lt), išmokėjo draudimo išmoką. Ieškovės teigimu, butas aplietas vandeniu iš viršuje esančio buto Nr. 51, priklausančio atsakovui A. L.. Ieškovė siuntė pretenziją atsakovui, ragindama atlyginti žalą, tačiau turtinė žala iki šiol nėra atlyginta.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kur su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, jog žala padaryta penkiaaukščio namo antrame aukšte esančiam butui Nr.45, tuo tarpu atsakovui priklausė ketvirtame aukšte esantis butas Nr.51. Tarp šių butų yra dar vienas namo aukštas bei virš žalą patyrusio buto yra dar keli butai, t.y. III aukšte vertikaliai virš nukentėjusiojo yra 48 butas, bei šalio jo 47 bei 49 butai. Atsakovo, kaip atsakingo už padarytą žalą asmens, atsakomybė yra nustatyta vienašališkai ir subjektyviai; atmestinai buvo tiriamos draudiminio įvykio aplinkybės, nustatytos žalos atsiradimo priežastys. 2014-12-15 buvo sudarytas turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, kur nurodyta, kad draudėjas yra išvykęs ir butą prižiūri marti, kuri negyvena bute. Užfiksuota, kad „per perdangą iš buto Nr. 48 sulietos lubos Nr. 45 patalpos“, tačiau aktą surašęs atstovas nurodė, jog nei įvykio apžiūros metu, nei vėliau jam nepavyko patekti į aukščiau esantį butą, jo apžiūrėti, nustatyti žalos šaltinio. Duomenų apie išsamesnį aplinkybių tyrimą, galimos avarijos priežasčių nustatymą, kitų butų savininkų patalpų apžiūrą ar kitokį objektyvų aplinkybių tyrimą nepateikta. Draudikas žalos atsiradimo šaltinį ir aplinkybes nustatė iš trečiųjų asmenų žodinio paaiškinimo, nesurinkęs objektyviai pagrįstų įrodymų ir neatlikęs išsamaus tyrimo arba tiesiog spėjimo būdu. 2015 m. lapkričio 23 d. (beveik po metų nuo nurodytos draudiminio įvykio datos) draudikas pareiškė pretenziją pil. V. C., pastarasis nurodė, jog buto Nr. 51 savininku tapo nuo 2015 m. birželio mėnesio. Tokiu būdu ieškovei buvo nurodytas buvęs buto savininkas A. L.. Atsakovas nurodė, jog nurodytu metu gyveno bute, jokia vandentiekio avarija nebuvo įvykusi, o jeigu būtu įvykusi, jis būtų pastebėjęs ir apie tai pranešęs tiek namo administratoriui, tiek kaimynams. Atsakovas įvykio dieną praleido namuose, nes buvo jo gimtadienis, todėl net neabejoja, kad žalos šaltinis negali būti iš tuo metu jam priklausiusio buto.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti, papildomai paaiškino, kad pretenzija buvo siųsta viršuje esančiam butui Nr.48, apžiūrėti šio buto nebuvo galimybės. Su elektroniniu laišku B. K. ( buto Nr.48 savininkas) atsiuntė nuotraukas, kad jo butas taip pat buvo apipiltas. Ekspertizė daroma nebuvo. Apdraustas butas yra nuo 2014 m. spalio 23 d. Pretenzija B. K. buvo išsiųsta 2015 m. sausio 8 d., o atsakymas gautas 2015 m. birželio 4 d. A. L. pretenzija buvo išsiųsta Taikos g. 24-1, Neringa. Grįžusio voko nėra, todėl ieškovė darė išvadas, kad pretenzija įteikta tinkamai. Pranešimo iš atsakovo A. L. gauta nebuvo, todėl ieškovė padavė jį į teismą. Teigia, kad jei būtų stogo problema ar kita, tada atsakovas būtų užsiminęs apie tai savo procesiniuose dokumentuose, tačiau tokių aplinkybių atsakovas nurodęs nėra.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas advokato padėjėjas Rokas Laurenčikas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodė, jog keista, kodėl ieškovė per metus laiko nesugebėjo nueiti ir apžiūrėti viršuje esančio buto, gal yra kokie pratekėjimai; niekada nesikreipė į patį atsakovą. Be to, neaišku, kada realiai žala atsirado, nes apdraustojo buto savininko atstovė (marti) nurodė, kad šiame bute nuolatos niekas negyvena. Nurodė, kad kol atsakovas bute gyveno, kaimynas B. K. nesikreipė dėl kažkokios žalos padarymo. Neįrodyti nei neteisėti atsakovo veiksmai nei priežastinis ryšys,- įrodymai, kuriais remiasi ieškovė, yra trečiųjų asmenų nuomonė.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, apie bylą informuotas tinkamai, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, nedalyvavimo priežastys teismui nežinomos. Byla nagrinėjama trečiajam asmeniui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Pastebėtina, jog teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad tarp trečiojo asmens R. R. D. ir ieškovės buvo sudaryta draudimo sutartis, apdraustas nuo 2014 m. spalio 23 d. iki 2015 m. spalio 22 d. būstas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 37-39). 2014 m. gruodžio 15 d. Turto sunaikinimo, sugadinimo aktu ieškovės atstovas nustatė, jog 2014 m. gruodžio 7 d. per perdangą iš buto Nr. 48 sulietos R. R. D. priklausančio buto Nr. 45 patalpos: svetainės tapetuotos ir dažytos lubos, koridoriaus sienos ir lubos, vonios sienos plokštuma, atšoko nuo pagrindo plytelės dėl vandens bėgimo; į butą esantį Nr. 48 patekti nepavyko (e.b.l.30-31). Buto Nr. 48 valdytojui paliktas pranešimas apie galimai įvykusį buto užliejimą. Byloje pateiktos buto Nr. 45 fotonuotraukos, kuriose užfiksuotas vonios kambarys, kambario lubos, koridoriaus lubos ir sienos, buto Nr. 48 durys, ant jų priklijuotas pranešimas (e.b.l. 7-23). Ieškovė parengė lokalinę sąmatą (e.b.l. 35), apskaičiavo draudimo išmoką 1 335 Lt (386,64) Eur sumai (e.b.l. 24), draudėjui išmokėjo 1 335 Lt (386,64) Eur sumą (e.b.l. 36). 2015 m. sausio 8 d. ieškovė išsiuntė pretenziją B. K., buto (duomenys neskelbtini), savininkui (e.b.l. 53). Byloje pateiktas B. K. elektroninis laiškas, kad dėl buto užpylimo jis nekaltas, kadangi ir jo butas yra užpiltas (e.b.l. 50). 2015 m. lapkričio 23 d. pretenzija išsiųsta dar aukščiau esančio buto adresu (duomenys neskelbtini), savininkui V. C. (e.b.l. 42). 2015 m. lapkričio 26 d. V. C. ieškovei atsiuntė el. laišką, kuriame nurodė, kad buto savininkas yra nuo 2015 m. birželio mėnesio (e.b.l. 51). Ieškovė 2015 m. gruodžio 1 d. reikalavimą dėl išmokos išieškojimo išsiuntė atsakovui A. L. (e.b.l. 47).
Byloje nėra ginčo dėl ieškovės išmokėtos R. R. D. draudimo išmokos dydžio draudžiamuoju pripažinto įvykio sukeltai žalai atlyginti. Ieškovės teigimu, žala kilo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Reikalavimas atsakovui grindžiamas Civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 1 dalimi. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Bendrosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos yra neteisėti veiksmai (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (Civilinio kodekso 6.247 straipsnis), kaltė (Civilinio kodekso 6.248 straipsnis), žala ir nuostoliai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Civilinei atsakomybei kilti būtinas visų šių sąlygų buvimas. Nesant šių sąlygų negali būti taikoma nei sutartinė, nei deliktinė civilinė atsakomybė. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išmokėtą draudimo išmoką, reikalavimą grindžia deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis. Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota Civilinio kodekso 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalis). Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalis numato, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (Civilinio kodekso 6.248 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad patalpos užpilamos vandeniu iš viršuje esančių patalpų) atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių; dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti; jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014).
Ieškovė nurodo, jog butas Nr. 45 buvo užlietas iš atsakovui tuo metu nuosavybės teise priklaususio buto Nr. 51, esančio ne virš draudėjo buto, bet dviem aukštais aukščiau. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog apdraustas turtas buvo apgadintas – užlietos buto koridoriaus lubos ir sienos, sulietos svetainės lubos, bei vonios patalpa. 2014-12-15 turto sunaikinimo sugadinimo akte nurodyta, kad apdraustas butas buvo užlietas iš aukščiau esančio buto Nr.48. Iš ieškovės pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovė bandė patekti į butą Nr. 48, tačiau nesėkmingai. Tik daugiau kaip po mėnesio ieškovė išsiuntė pretenziją B. K., buto (duomenys neskelbtini), savininkui. Po 5 mėnesių ieškovei elektroniniu paštu atsakė tikėtinai buto savininko žmona, nurodžiusi, kad atsisako mokėti, “nes tai mano butas buvo užpiltas” ( 53 el.b.l.). Ieškovės teigimu, kartu buvo atsiųstos nuotraukos ( kurios teismui nepateiktos), neva patvirtinančios B. K. buto užpylimo įvykį. Ieškovė, nepatikrinusi B. K. nurodytų aplinkybių, neišsiaiškinusi galimo B. K. buto užpylimo datos, priežasčių ir pan., pretenziją dėl žalos atlyginimo išsiuntė namo ketvirto aukšto savininkui V. C., 2015 m. gruodžio 1 d. reikalavimą dėl išmokos išieškojimo persiuntė atsakovui A. L.. Ieškovei užteko B. K. žmonos trumpo pranešimo dėl atsisakymo mokėti žalą, padarytą žemiau esančiam butui, kad pretenzijas pareikštų kito, dar aukščiau esančio, buto savininkui. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad “galimai atsakingas už žalą” atsakovas gavęs pretenziją nepateikė ieškovei atsakymo, todėl ieškovė nusprendė, kad jis yra kaltas. Atsakovo atstovo teigimu, jo atstovaujamasis jokio pranešimo negavo, apie bylą sužinojo tik gavęs ieškinį, todėl atsakyti į pretenziją neturėjo galimybės.
Civilinei atsakomybei kilti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį. Priežastinio ryšio samprata pateikiama CK 6.247 str. – atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu ar neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad galimai aplietame bute Nr.45 niekas negyveno, jis buvo aprodytas buto savininko marčios, kurios teigimu, butas aplietas praėjus 45 dienoms po buto apdraudimo,- 2014-12-07. Iš 2014-12-14 Akto matyti, kad AB „Lietuvos draudimas“ apie įvykį pranešta 2014-12-12. Byloje nėra pateikta duomenų, jog namą administruojanti įmonė buvo informuota apie įvykį, jį tyrusi, nustačiusi apliejimo priežastį, todėl nėra galimybių objektyviai patikrinti, ar draudiminis įvykis (apliejimas) tikrai įvyko 2014 m. gruodžio 7 d. Atsakovo atstovo teigimu, jo atstovaujamasis apie 2014-12-07 apliejimą, kurio metu, ieškovės teigimu, vanduo tekėjo iš namo ketvirto aukšto į trečią, o po to į antrą, nieko nežino, atsakovas visą dieną buvo namuose su gimtadienio svečiais, tačiau niekas nurodytą dieną pas jį neužėjo, dėl avarijos nesiteiravo, jokio vandentiekio gedimo bute nebuvo. Ieškovė teismui nepateikė neginčijamų įrodymų, kad nurodytą 2014-12-07 dieną buvo aplietas ir namo 48 butas, kad 2015 metų birželį K. pateiktos nuotraukos yra darytos 2014-12-07 nurodytame bute, kad apdraustasis butas ir 48 butas buvo aplieti to paties šaltinio, žala atsirado tą pačią dieną dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Darytina išvada, jog ieškovė savo reikalavimą grindžia prielaidomis, o ne įrodymais. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, neišsiaiškinusi, kur ir kas buvo užliejimo priežastis, nenustačiusi žalos šaltinio. Teismas turi vertinti visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, kad nustatytų pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių ryšį, tačiau šiuo atveju nenustačius kalto atsakovo veikimo ar neveikimo, nėra teisinės galimybės konstatuoti esant priežastinį ryšį, kaip civilinės atsakomybės sąlygą. Visapusiškai ir objektyviai ištyrus rašytinius byloje pateiktus įrodymus, šalių nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių buvus atsakovo neteisėtus veiksmus ar neveikimą, dėl kurių būtų kilusios neigiamos pasekmės (žala). Ieškovė neįrodė atsakovą atlikus neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovės apdraustam butui buvo padaryta žala, neįrodė visų sąlygų, būtinų atsakovo atsakomybei kilti, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis 1 dalis). Atsakovo atstovas advokato padėjėjas Rokas Laurenčikas pateikė duomenis apie tai, kad atsakovas patyrė 880 Eur bylinėjimosi išlaidų: 600 Eur už atsiliepimo surašymą, 140 Eur už atstovo advokato padėjėjo vykimą į Klaipėdą, 140 Eur už dalyvavimą 1,4 valandos trukusiuose teismo posėdžiuose. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 ir 98 straipsniai. CPK 88 straipsnyje nustatyta, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai dėl bylos sprendimo teisme. Atsakovo atstovas advokato padėjėjas prašo priteisti ir 140 Eur kelionės išlaidų, tačiau Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nurodyta, kad advokato išlaidos dėl atvykimo į kitą vietovę atlyginamos tada, jei reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra. Tokių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą iš ieškovės atsakovui priteistina 740 Eur jo patirtų atstovavimo išlaidų. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje sudaro 11,24 Eur, jos į valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisi iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, į.k. 110051834, atsakovui A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 740 Eur (septyni šimtai keturiasdešimt eurų) atstovavimo išlaidų.
Priteisi iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, į.k. 110051834, valstybei 11,24 Eur ( vienuolika eurų 24 ct) bylinėjimosi išlaidų sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, į.k. 188659752, sąskaitą Nr. LT247300010112394300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.