Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-81-1076/2024

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2024-03-19
Bylos Nr.: 1A-81-1076/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-38448-2019-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Aušra Bielskė, Virginija Liudvinavičienė, Justas Namavičius
Nuteistasis: S. B.
Civilinis ieškovas: V. V., R. S.
Advokatai: Jolanta Teresė Litvinskienė

Kategorijos

1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
1.2.3.1.2.2Bejėgiškos būklės žmogaus nužudymas (BK 129 str. 2 d. 2 p.)
1.2.3.1.2.3Savo artimo giminaičio ar šeimos nario nužudymas (BK 129 str. 2 d. 3 p.)
1.2.3.1.2.6Nužudymas kankinant ar kitaip itin žiauriai (BK 129 str. 2 d. 6 p.)
1.2.3.1.2.7Nužudymas kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu (BK 129 str. 2 d. 7 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-81-1076/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38448-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.2.3.1.2.2; 1.2.3.1.2.3; 1.2.3.1.2.6; 1.2.3.1.2.7; .1.2.14.10.2.1; 2.4.6.4.4; 2.4.6.5.2 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 19 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Virginijos Liudvinavičienės ir Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei,dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,nuteistajam S. B. ir jo gynėjai advokatei Jolantai Teresei Litvinskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Valdemaros Chodorcevičienės ir nuteistojo S. B. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. birželio 8 d. nuosprendžio, kuriuo:

– S. B. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 2 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką;

– S. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 3, 6, 7 punktus 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausme.

– S. B. pripažintas kaltu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu ir 2 punktu, bausmės subendrintos, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 13 (trylikai) metų.

Civilinei ieškovei V. V. iš S. B. priteista 3 327 eurų (trys tūkstančiai trys šimtai dvidešimt septyni eurai) turinės ir 5 000 eurų (penki tūkstančiai eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Civiliniam ieškovui R. S. iš S. B. priteista 1 505 eurų (vienas tūkstantis penki šimtai penki eurai) turtinės ir 5 000 eurų (penki tūkstančiai eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 105 straipsniu ir 106 straipsnio 2 dalimi, iš S. B. priteistos proceso išlaidos valstybei už R. S. atstovavimą – 445 eurų (keturi šimtai keturiasdešimt penki eurai).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. S. B. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2022 m. gegužės 19 d. apie 1 val. nakties panaudodamas degų skystį – alyvą, žinodamas, kad gyvenamajame name yra žmonės, tyčia padegė gyvenamąjį namą, buvusį adresu (duomenys neskelbtini), dėl ko gaisro metu sudegė nukentėjusiesiems R. S. ir V. V. priklausiusi 1400 eurų vertės namo dalis, taip pat gaisro metu name buvę:

1.1. R. S. priklausantis elektrinis pjūklas 50 eurų vertės, benzininis pjūklas 100 eurų vertės, elektrinis siaurapjūklis 50 eurų vertės, elektrinis kampinis šlifuoklis 30 eurų vertės, elektrinės frezavimo staklės 130 eurų vertės, akumuliatorių pakrovėjas 30 eurų vertės, įvairūs raktai 80 bendros eurų vertės, įvairūs medvaržčiai ir ilgasriegiai bendros 20 eurų vertės, dviratis 50 eurų vertės, motorolerio ratas 30 eurų vertės, senovinė rankinė siuvimo mašina „Singer“ 120 eurų vertės, elektrinis oblius 60 eurų vertės, skabių pistoletas 15 eurų vertės.

1.2. V. V. priklausanti skalbimo mašina 250 eurų vertės, skalbimo mašina 160 eurų vertės, šaldiklis 50 eurų vertės, šaldytuvas 150 eurų vertės, kavos aparatas 100 eurų vertės, mikrobangų krosnelė 30 eurų vertės, dujinė viryklė 150 eurų vertės, kepimo krosnelė 60 eurų vertės, dujų balionas 80 eurų vertės, keturios virtuvinės spintelės bendros 40 eurų vertės, virtuvinis stalas 20 eurų vertės, gruzdintuvė 50 eurų vertės, bulvių tarkavimo mašina 40 eurų vertės, mėsmalė 15 eurų vertės, sulčiaspaudė 12 eurų vertės, televizorius 100 eurų vertės, televizorius 200 eurų vertės, stacionarus kompiuteris su monitoriumi bendros 100 eurų vertės, DVD grotuvas 40 eurų vertės, du lygintuvai bendros 30 eurų vertės, sofa-lova 150 eurų vertės, sofa-lova 120 eurų vertės, kiliminė danga 130 eurų vertės, laminuotos grindys 100 eurų vertės, drabužių spinta 80 eurų vertės, lubų plastikinė danga 80 eurų vertės, sienų plastikinė apdaila 150 eurų vertės, svetainės stalas 50 eurų vertės, keturios minkštos taburetės bendros 60 eurų vertės, sekcija 30 eurų vertės.

1.3. Gaisro metu, patirdamas dideles fizines kančias, sudegė gyvas tame pačiame name gyvenęs V. B., buvęs bejėgiškoje būklėje dėl fizinės negalios ir stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, taip visuotinai pavojingu būdu sunaikino R. S. 1465 eurų vertės ir V. V. 3327 eurų vertės turtą bei tyčia kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, itin žiauriai nužudė bejėgiškos būklės savo artimą giminaitį – brolį V. B..

2. S. B. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu išteisintas nuo kaltinimo, kad 2019 m. rugsėjo 7 d., apie 2 val. nakties, tyčia padegė A. P. priklausantį ūkinį pastatą, buvusį adresu (duomenys neskelbtini), dėl ko gaisro metu sudegė ūkinis pastatas 1500 eurų vertės, jame buvę trisdešimt šeši šieno rulonai 540 eurų vertės, dviratis 40 eurų vertės, motociklas 800 eurų vertės, dešimt triušių bendros 50 eurų vertės, dvylika vištų bendros 60 eurų vertės, taigi visuotinai pavojingu būdu sunaikino A. P. 2990 eurų vertės turtą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nebuvo surinkta jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kokiais konkrečiais veiksmais S. B. galėjo padegti ūkinį pastatą. Galimų nusikalstamų ketinimų išreiškimo ar pokalbių, kaip ir aplinkybės, jog S. B. yra ūmaus, sudėtingo charakterio asmuo, priimti apkaltinamajam nuosprendžiui nepakanka. Todėl, pasak teismo, byloje surinktų duomenų nepakanka, ir likusios nepašalintos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai.

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo argumentai, proceso dalyvių prašymai

3. Panevėžio apygardos prokuratūros baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Valdemaros Chodorcevičienės apeliaciniame skunde prašoma panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. birželio 8 d. nuosprendžio dalį dėl S. B. išteisinimo pagal BK 187 straipsnio 2 dalį ir priimti naują nuosprendį: S. B. pripažinti kaltu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį ir skirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bausmes subendrinti ir skirti galutinę 13 metų laisvės atėmimo bausmę.

3.1. Skunde teigiama, kad Panevėžio apygardos teismo 2023 m. birželio 8 d. nuosprendžio dalis dėl S. B. išteisinimo dėl A. P. ūkinio pastato padegimo naikintina, nes teismo išvados neatitinka faktinių aplinkybių. Teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išvardyti liudytojai ir nukentėjusieji vienareikšmiškai patvirtino, kad iki įvykio S. B. ne kartą grasino padegti A. P. ūkinį pastatą. Tačiau šiuos parodymus teismas nepagrįstai vertino tik kaip jų nuomones ir aplinkinių požiūrį į S. B.. Teismas, konstatuodamas, kad liudytojų ir nukentėjusiųjų nurodytų S. B. išsakytų ketinimų padegti nepakanka, neįvertino visų byloje esančių duomenų, negretino jų tarpusavyje, nepasisakė dėl byloje nustatyto akivaizdaus S. B. motyvo kerštauti nukentėjusiajai.

3.2. Tai, kad S. B. šiame epizode nepripažino kaltės, nereiškia, kad jis nepadegė A. P. ūkinio pastato. A. P. ūkinis pastatas buvo padegtas apie 2 val. nakties. Akivaizdu, kad yra maža tikimybė, jog tokiu nakties metu atsirastų liudytojų, galėjusių matyti įvykį. Gaisro metu A. P. ir V. A., nuėję pas S. B., apie 2 val. nakties, jį rado nemiegantį, apsirengusį, stovintį už durų, o rankoje turėtą rūbą S. B. greitai numetė į šoną.

3.3. Teismas, nors ir netiesiogiai, remiasi ir tuo, kad 2019 metais ikiteisminis tyrimas S. B. atžvilgiu buvo nutrauktas. Tačiau teismas neįvertino to, kad atnaujinus ikiteisminį tyrimą, buvo papildomai apklausta nukentėjusioji A. P., liudytojas B. B., liudytojai S. S., A. S., V. A., V. V. ir R. S. Papildomai apklausus šiuos liudytojus, buvo gauta reikšmingų duomenų, kurie leidžia teigti, kad A. P. ūkinį pastatą padegė būtent S. B.

3.4. Iš nukentėjusiosios A. P. ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugsėjo 7 d., t. y. tuoj po įvykio, duotų parodymų matyti, kad gaisro išvakarėse S. B. buvo atėjęs pas ją ir grasino, kad ji pamatys, kas jai bus. Po to, kai išsiskyrė su S. B., pastarasis ne kartą grasino, kad ji nieko neturės. A. P. B. B. dar prieš gaisrą buvo sakęs, kad S. B. žada padegti, kad pastarasis gyvens šiltai, o ji nieko neturės. Taigi iš visų bylos duomenų matyti, kad S. B., būdamas neblaivus, savo grasinimus išsakydavo, nurodydamas tik vieną būdą – padegimą.

3.5. S. B. motyvai, lėmę jo veiksmus, byloje taip pat nustatyti. S. B. su A. P. pragyveno kartu daugiau kaip 20 metų, kol A. P. su juo išsiskyrė. S. B. dėl to pyko, jautėsi atstumtas. Jis buvo padėjęs įrengti tą patį A. P. ūkinį pastatą, be to, jam buvo apmaudu, kad A. P. gyvena ne viena. Liudytojas B. B. yra nurodęs, kad brolis V. B. jam sakė, jog S. B. jam yra prisipažinęs, kad padegė A. P. tvartą iš pavydo, jog ji po 20 metų bendro gyvenimo su S. B. atsivedė gyventi kitą vyrą (t. 2, b. l. 109).

3.6. Liudytoja V. V. yra nurodžiusi, kad girdėjo, kaip S. B. sakė, jog „A. P. tvartas degė, degsit ir jūs“. Liudytojas B. B. yra minėjęs, kad jam S. B. prisipažino, jog padegė A. P. ūkinį pastatą. Liudytoja V. V. parodė, kad prieš porą dienų iki jų namo padegimo, S. B. grasino, kad juos padegs, tuo pat metu B. B. išgirdęs, jog S. B. grasina juos padegti, išėjęs iš savo namo pusės pradėjo šaukti S. B. „nebegrasink, gi jau vieną tvartą sudeginai“. Liudytoja suprato, kad jis turėjo mintyje A. P. tvartą (t. 2, b. l. 62, 56-57, 2023 m. vasario 15 d. teismo posėdžio protokolo 2 lapas). Iš 2022 m. rugpjūčio 22 d. daiktų apžiūros protokolo 25 lapo matyti, kad liudytojas B. B. 2022 m. gegužės 19 d. vykusio gaisro metu atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, kad S. B. „nebe pirmą gryčią uždega, aš žinau. A. P. tvartą sudegino“.

3.7. Liudytojas A. S. parodė, kad gaisro metu S. B. pašaipiai klausinėjo, kas padegė (t. 1, b. l. 144, 2022 m. gruodžio 20 d. teismo posėdžio protokolo 9 lapas). Todėl darytina išvada, kad S. B. jau įvykio metu buvo žinoma, kad gaisras kilo dėl padegimo. Gaisro metu tokią aplinkybę galėjo žinoti tik asmuo, kuris pats padegė, arba matė, kas tai padarė. S. B. niekada nenurodė, kad būtų matęs, jog kas nors kitas būtų padegęs A. P. ūkinį pastatą.

3.8. Taigi teismas netinkamai įvertino nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus apie S. B. išsakytus grasinimus padegti A. P. ūkinį pastatą, nevertino aplinkybės, kad S. B. savo broliams B. B. ir V. B. buvo prisipažinęs, jog jis padegė, nevertino ir to, kad S. B. turėjo motyvą kerštauti buvusiai sugyventinei, negretino šių duomenų su specialistų išvada, jog labiausiai tikėtina gaisro priežastis yra tyčinis padegimas, todėl išteisindamas S. B., priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

4. Nuteistojo S. B. apeliaciniame skunde prašoma peržiūrėti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. birželio 8 d. nuosprendį ir jį išteisinti.

4.1. Skunde teigiama, kad 2022 m. gegužės 18 d. apie 10 val. ryto S. B. buvo pas brolius. Įėjus į kiemą, sustojo automobilis, iš kurio išlipo B. B. su alumi. S. B. nuėjo pas V. B., o B. B. nuėjo pas R. S. ir V. V., į jų namo pusę. S. B. kalbėjosi apie valandą. Tuo metu atėjo V. V., kuriai S. B. pasakė, kad reikia susimokėti sąskaitą už elektrą, žemę, komunalines paslaugas, o ši pasakė, kad susimokės, kai jis pateiks sąskaitas. Jis pasakė gerai ir išėjo, pykčių nebuvo.

4.2. Pakalbėjęs su V. B., po pusvalandžio S. B. išėjo namo, užėjo pas A. P., pasikalbėjo apie pusvalandį ir jis išėjo namo. Namuose ilsėjosi. Išėjęs iš V. B., kieme sutiko R. S., pasakė, kad reikia sumokėti mokesčius, o pastarasis supyko. Tačiau jokio grasinimo gaisru iš S. B. pusės nebuvo.

4.3. Pasak nuteistojo, apie 18 val. atėjo B. B., buvo apsvaigęs, sakė, kad susipyko su V. B., rėkavo. S. B. liepė eiti namo ir išsimiegoti, tada B. B. išėjo namo. Naktį kažkas pradėjo belstis, S. B. pažiūrėjo į telefoną, buvo 00.26 val. Atėjo B. B., pasakė, kad susibarė su V. B. ir paprašė permiegoti. Su savimi atsinešė butelį alaus, dokumentus ir drabužius. S. B. pasirodė keista, kodėl atsinešė drabužius ir dokumentus. Žiūrėjo namų kiną, o drabužius nuteistasis padėjo ant šaldytuvo. Vėliau juos matė A. P. ir ji pažino, kad tai B. B. drabužiai, ką paliudijo teisme.

4.4. Praėjus valandai kažkas vėl pradėjo belstis, atvyko policija, S. B. paklausė, kas nutiko. Jam pasakė, kad dega jo namai ir paklausė, kur broliai. S. B. atsakė, kad B. B. kambaryje, o V. B. namie. Po to per raciją pranešė, kad rastas lavonas. Pasak nuteistojo, jį ištiko šokas, todėl keistai elgėsi, tai pastebėjo ir policininkai, paprašė jo nueiti atpažinti lavono. Jiems įėjus į kambarį, B. B. spėjo užmigti arba apsimetė miegantis. S. B. išgėrė dvi stiklines alaus, tačiau, pasak jo, tą dieną jis buvo blaivas. Vėliau jie ėjo atpažinti lavono, prie gaisravietės buvo susirinkę žmonės, jį užpuolė R. S. ir pasakė, kad tai S. B. darbas. Bandė pulti S. B., bet policija jį sulaikė. Lavoną atpažino iš karto, tai buvo brolis V. B..

4.5. S. B. skunde taip pat nurodoma, kad apie pusvalandį po vidurnakčio buvo nuėjęs pas brolius pažiūrėti, ar jie barasi, ką šie ir darė. Į vidų nėjo, o išeidamas atsitrenkė į duris ir užsigavo galvą.

4.6. Pasak nuteistojo, po sulaikymo B. B. pasakė važiuoti pas seserį, S. B. apklausė, jis pasakė, kad nieko nedarė, policininkai paėmė drabužius, šlepetes, batus ekspertizei atlikti. Nuteistojo skunde teigiama, kad jis sakė teisybę, jog yra nekaltas. Jis sutiko būti suimtas 3 mėnesiams, galvojo, kad viskas išaiškės. Tačiau, nuteistojo teigimu, jam buvo kartojama, kad jis nužudė brolį, padegė namus. S. B. prašė jį patikrinti melo detektoriumi, surengti akistatą su B. B., tačiau, pasak nuteistojo, tyrėjai neieškojo kaltų asmenų, jiems reikėjo įrodymų, kad jis tai padarė.

4.7. Skunde nurodoma, kad savaitė iki nusikaltimo S. B. kreipėsi į savivaldybę dėl nemokamos teisinės pagalbos. Jam davė numerį, kuriuo jis paskambino ir pasakė, kad nori išregistruoti B. B., R. S. ir V. V. Susitarė, kad jiems išsiųs raštus, jog patys savo noru išsiregistruotų, o jei nesutiks, kreipsis į teismą. Bet susitikimas neįvyko, nes S. B. buvo sulaikytas. Apie išregistravimą nurodytiems asmenims jis yra sakęs, jie labai pyko, tačiau norėjo juos iškeldinti, nes nemokėjo mokesčių. Prie bylos buvo pridėta pažyma, kad jie mokesčių nemokėjo. Su R. S. dėl to nuolat vykdavo konfliktai.

4.8. Pasak nuteistojo, jau vien tai, kad jis kreipėsi nemokamos teisinės pagalbos rodo, kad namų deginti nesiruošė. S. B. žinojo, kad B. B. visiems pasakojo apie gaisrą, jam tai pasakė V. B.. B. B. tą dieną pasakė V. B. ir R. S., kad naktį kažkas bus ir jis padegs namus, liepė susirinkti dokumentus ir išeiti, nors pats S. B. apie tai su B. B. nėra kalbėjęs. Nors B. B. ir R. S. kaltina S. B. sukėlus ir daugiau gaisrų, tačiau su juo nėra siejamas nė vienas gaisras. B. B. susijęs su šešiais gaisrais, kurie minimi byloje, o dar du neminimi, tačiau S. B. juos paminės teisme.

4.9. Skunde nurodoma, kad liudytojai B. B., R. S. ir V. V. yra suinteresuoti, jog S. B. būtų apkaltintas. Taip pat neaišku, kaip R. S. ir V. V. išbėgo iš degančio namo. Jiems reikėjo išbėgti į koridorių, atrakinti duris ir išeiti į lauką. Tačiau, S. B. teigimu, nuo įkaitusių durų rankenų turėjo apdegti ranka, būtų apdegę drabužiai, plaukai, tačiau niekas neapdegė. Pastarieji liudytojai minėjo A. P., kad išbėgo pro langą, išmušę stiklą. Byloje yra gaisrininkų pažyma, kurioje pažymėta, kad smarkiau išdegė pietinė namo dalis, o šiaurinėje liko dalis perdangos. Iš nuotraukų matosi, kad daugiau sudegė pietinė namo dalis.

4.10. Taip pat skunde akcentuojama, kad eidamas atpažinti lavono, S. B. atkreipė dėmesį į kurią pusę kyla dūmai, o šie kilo į šiaurės rytų pusę. Pasak nuteistojo, jeigu gaisras įvyko koridoriuje, jis turėjo plisti į šiaurę. Į dūmus atkreipė dėmesį, kad žinotų, ar nekyla pavojus kaimyno daržinei. Taip pat matė, kad pietinėje namo pusėje stovėjo gaisrininkų automobilis, tačiau jei gaisras būtų plitęs į pietus, ten automobilis nebūtų stovėjęs, nes būtų užsidegęs.

4.11. Taip pat nuteistasis nori atkreipti dėmesį, kad B. B. per 6 metus pas S. B. nakvojo 2 kartus, pastarasis jo nekvietė. Kai nakvojo pirmą kartą, sudegė A. P. daržinė, kai nakvojo antrą kartą, užsidegė S. B. namai. Brolio žudyti S. B. negalvojo, jis jį pasiėmė iš internato, nes jo gailėjo, neturėjo kur gyventi. Taigi buvo ne vienas, nereikėjo dirbti viešųjų darbų. Todėl nuteistajam nesuprantama, kam žudyti brolį. Pasak nuteistojo, jam būtų užtekę skambučio aklųjų draugijai, socialiniams darbuotojams ir jie būtų paėmę brolį. Namų deginti nesiruošė, tai buvo visas turtas, kurį S. B. įsigijo, namai nedrausti, naudos jokios neturėjo, o B. B. turėjo. Nuteistojo teigimu, jis atkeršijo jam, žinojo, kad reikės išeiti su V. B. ir gavo socialinį butą be eilės.

4.12. Nuteistojo teigimu, su V. V. ir R. S. buvo žodinis susitarimas pirkti pusę namo, jie S. B. sumokėjo 1 400 litų, tačiau namų nenusipirko. Namus S. B. pirko 2014 metais, o 2018 metais antstoliai uždėjo areštą ir negalėjo parduoti. Tai sužinoję V. V. ir R. S. pradėjo visiems sakyti, kad jie nusipirko ir namas yra jų. Taip pat S. B. nesutinka su civiliniu ieškiniu, nes reikalaujama 1 500 eurų, nors už namą mokėjo litais.

4.13. Nuteistasis nurodo, kad patvirtino, jog nukentėjusieji turėjo kaltinime minimus daiktus, tačiau nei jis, nei liudytojai nepatvirtino, kad tie daiktai buvo gaisro metu. Nuteistasis reikalauja pateikti apdegusių daiktų nuotraukas, tuomet jis patikės. Prašo teismo patikrinti S. B. ir B. B. melo detektoriumi, B. B. sutinka.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras prašė prokurorės Valdemaros Chodorcevičienės skundą tenkinti, o nuteistojo skundą atmesti. Nuteistasis ir jo gynėja prašė nuteistojo skundą tenkinti, o prokurorės – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Panevėžio apygardos prokuratūros baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Valdemaros Chodorcevičienės ir nuteistojo S. B. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir teismo posėdyje išklausiusi proceso dalyvių paaiškinimus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus duomenis, ir S. B. nepagrįstai išteisino pagal BK 187 straipsnio 2 dalį dėl 2019 m. rugsėjo 7 d. gaisro. Todėl, vadovaujantis BPK 329 straipsnio 2 dalimi, ši skundžiamo nuosprendžio dalis naikinama, ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis.

Žemesnės instancijos teismas

7. Dėl 2022 m. gegužės 19 d. gaisro pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad gyvenamąjį namą, kuriame gaisro metu žuvo V. B., padegė nuteistasis S. B. Tačiau nuosprendis pagal BPK 328 straipsnio 4 punktą keistinas dėl neteisingai išspręstų nukentėjusiųjų V. V. ir R. S. civilinių ieškinių dėl turtinės žalos atlyginimo.

Dėl 2019 m. rugsėjo 7 d. gaisro

8. S. B. skundžiamu teismo nuosprendžiu buvo išteisintas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį dėl kaltinimo, kad 2019 m. rugsėjo 7 d., apie 2 val. nakties, tyčia padegė A. P. priklausantį ūkinį pastatą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad tiriant bylą nebuvo surinkta tiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų S. B. kaltę dėl nukentėjusiosios A. P. tvarto sunaikinimo. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios nuostatos matyti, kad baudžiamasis procesas nežino formalizuotų įrodinėjimo taisyklių, taip pat nenumato vienos įrodymų rūšies pirmenybės prieš kitą. Procesas taip pat nedraudžia grįsti nusikalstamos veikos netiesioginiais įrodymais, jeigu juos galima susieti į vientisą loginę grandinę, ir jų pakanka neabejotinai išvadai dėl asmens kaltės Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-597/2005, Nr. 2K-32/2010, Nr. 2K-343-719/2018, Nr. 2K-229-495/2021). Teisėjų kolegija pritaria prokurorės skundo argumentams, kad S. B. atsakomybė padegus A. P. ūkinį pastatą nustatyta.

9. Pirmosios instancijos teisme S. B. parodė, kad su A. P. būdavo konfliktų, buvo kviesta policija, gal ir yra jai pasakęs, jog sulygins su žeme, tačiau išsiskyrė taikiai. A. P. tvarto nepadegė, su broliu B. B. apie jokį padegimą nekalbėjo. Įvykio vakarą apie 22 valandą pas jį atėjo B. B., jie išgėrė alaus, pažiūrėjo televizorių ir atsigulė miegoti. Išgirdo, kad kažkas baladojasi, atidarė duris, atėjo A. P. su kaimyne, pasakė, kad dega jo pastatai (t. 6, b. l. 24-25). Teisėjų kolegijos vertinimu, šie nuteistojo parodymai yra paneigti byloje surinktais duomenimis.

10. Iš bylos duomenų matyti, kad S. B. dažnai konfliktuodavo su nukentėjusiąja, taip pat ne kartą grasino padegsiąs jai priklausančius pastatus. Nukentėjusioji A. P. parodė, kad prieš įvykį B. B. jai yra ne kartą sakęs, ji nieko neturės, o jis gyvens šiltai ir ramiai, viską sulygins su žeme, grasino jai ir vakare prieš patį įvykį (t. 1, b. l. 71-72; t. 2, b. l. 148-149; t. 6, b. l. 38). Liudytojas S. S. parodė, kad ne vieną kartą yra girdėjęs S. B. grasinimus A. P. (t. 6, b. l. 36-37). Liudytoja V. A. nurodė, kad yra mačiusi, kaip S. B. atėjo su degalų talpa ir grasino, jog uždegs A. P. namą (t. 6, b. l. 37), ką ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu nurodė ir A. P. (t. 2, b. l. 148-149; t. 6, b. l. 148). Teisiamajame posėdyje nuteistais taip pat parodė lankęsis pas nukentėjusiąją su bakeliu skysčio, tačiau teigė, jog tai buvo juokais (t. 6, b. l. 25). Liudytoja V. V., kuri nukentėjo antrojo gaisro metu, teisiamajame posėdyje patvirtino ikiteisminio tyrimo duotus parodymus, parodė, kad po pirmojo gaisro S. B. grasino padegti jos namus, o B. B., išgirdęs grasinimą, išėjo iš savo namo dalies ir pradėjo šaukti S. B., „nebegrasink, gi jau vieną tvartą sudeginai“. (t. 2 b. l. 56-57; t. 6, b. l. 55). Liudytojas A. S. parodė, kad S. B. ir A. P. konfliktuodavo, taip pat patvirtino ikiteisminio tyrimo duotus parodymus, kad įvykio naktį jo sutiktas S. B. klausė, kas padegė, bet ne nuo ko kilo gaisras (t. 1 b. l. 113-114; t. 6, b. l. 27). 2022 m. rugpjūčio 22 d. pareigūnų kūno kamerų apžiūros protokole fiksuota, kaip B. B. pareigūnams po antrojo gaisro nurodo, kad „Jis (S. B.) nebe pirmų gryčių uždega, aš žinau. A. P. tvartą sudegino“ (t. 4, b. l. 1).

11. Tiek nukentėjusioji A. P., tiek liudytoja V. A. parodė, kad įvykio vietoje, degant ūkiniam pastatui, kartu nuėjo pažiūrėti, kur yra S. B.. Užėjus į jo namus, rado nuteistąjį, jis stovėjo tarpdury apsirengęs, pasak A. A., elgėsi keistai, rankose laikė rūbą, kurį numetė į šoną. Teigė, jog manė, kad čia fejerverkai (t. 6, b. l. 37; 37-38). Šie parodymai prieštarauja S. B. teisiamajame posėdyje pateiktai įvykių versijai, kad atėjus liudytojoms jis jau buvo atsigulęs.

12. Liudytojas B. B. teisiamajame posėdyje patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad jam brolis V. B. yra sakęs, jog S. B. jam prisipažino padegęs kaimynės A. P. ūkinį pastatą iš pavydo, nes ji po 20 bendro gyvenimo metų atsivedė gyventi kitą vyrą (t. 2, b. l. 109). Liudytoja V. V. nurodė iš B. B. girdėjusi, jog S. B. jam buvo prisipažinęs padegęs A. P. ūkinį pastatą (t. 6, b. l. 55-56). Pastarąją aplinkybę, t. y. kad S. B. prisipažino B. B., nurodė ir liudytojas R. S. (t. 6, b. l. 55). Nors liudytojų parodymai apie S. B. prisipažinimą skiriasi – B. B. nurodė, kad nuteistasis prisipažino ne jam, o V. B., tuo tarpu V. V. ir R. S. parodė priešingai, dėl esminės aplinkybės – kad S. B. buvo nurodęs apie padegimą – liudytojų parodymai sutapo. Teisėjų kolegija pastebi, kad nors tokių išvestinių parodymų įrodomoji vertė nėra didelė, nes liudytojai perpasakoja ne tai, ką girdėjo iš paties S. B., tačiau vertinant juos kartu su kitais bylos duomenimis, jų visuma sustiprina vidinį teismo įsitikinimą S. B. kalte.

13. Be to, bylos duomenimis S. B. turėjo motyvą padegti A. P. tvartą – pasak nukentėjusiosios parodymų, S. B. pyko ant A. P., kad ši išsiskyrė su nuteistuoju 2017 m., kai S. B. nusprendė į namus parsivežti neregį brolį V. B., kad S. B. nereikėtų dirbti viešųjų darbų. Pasak nukentėjusiosios A. P., konfliktai ir grasinimai prasidėjo po išsiskyrimo; S. B. reikalavo sumokėti už namelį, į kurį nuėjo apsigyventi, dažnai ateidavo pas A. P., keldavo konfliktus (t. 6, b. l. 38).

14. Nors tiriant gaisro priežastis tikslus gaisro židinys nustatytas nebuvo, tačiau kitų alternatyvių priežasčių kilti gaisrui, kurios paneigtų padegimo galimybę, taip pat nenustatyta. Pagal A. P. 2019 m. rugsėjo 7 d. paaiškinimą dėl įvykio aplinkybių, liepsnas ji pamatė pastato šiaurės vakarų pusėje, toje vietoje, kur buvo tualetas (t. 1, b. l. 158-159). Pagal 2019 m. rugsėjo 7 d. apžiūros protokolą elektros prievadai buvo pastato pietinėje pusėje; lauko tualetas šiaurės rytų pusėje, nesudegęs, bet apdegusia vakarine siena (t. 1, b. l. 61-62). 2019 m. spalio 25 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1962 (19) (t. 1, b. l. 172-173) konstatuota, kad tyrimui pateiktose elektros instaliacijos laidų atkarpose trumpajam jungimui būdingų požymių nėra. 2019 m. spalio 9 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1851(19) (t. 1, b. l. 165-166) nurodyta, kad iš gaisro vietos paimtame ir tirti pateiktame degėsių pavyzdyje degių skysčių pėdsakų nėra, tačiau išvadoje nurodoma, kad daugelis degių skysčių (etanolis, acetonas, benzinas ir kt.) yra labai lakūs ir, jei galimi tokie degūs skysčiai visiškai nesudegė gaisro metu, likę jų pėdsakai iki tiriamojo objekto supakavimo, tyrimo atlikimo iš objekto galėjo visiškai išgaruoti.

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkti netiesioginiai įrodymai papildo vienas kitą, tarpusavyje neprieštarauja ir sudaro vientisą loginę grandinę. Byloje apklausti liudytojai S. S., V. A. ir nukentėjusioji A. P. nuosekliai parodė, kad S. B. anksčiau padegimu grasino A. P., be kita ko ir atsinešęs tepalų talpą. Be to, sprendžiant iš liudytojų B. B., V. V. ir R. S. parodymų, S. B. kitiems asmenims buvo pripažinęs padegęs tvartą; byloje užfiksuoti B. B. pasisakymai taip pat rodo, kad jam buvo žinoma, kad gaisrą sukėlė S. B. Taigi nors tyrimo metu nebuvo surinkta jokių tiesioginių įrodymų dėl S. B. kaltės, byloje surinktų ir ištirtų netiesioginių įrodymų visuma patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, kad nukentėjusiosios A. P. ūkinį pastatą padegė S. B. Byloje apklaustų liudytojų parodymai apie sistemingus S. B. grasinimus nukentėjusiajai, šių grasinimų turinys, jo veikos motyvai taip pat leidžia daryti išvadą, kad padegdamas A. P. ūkinį pastatą, S. B. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo nusikalstamos veikos padarinius ir jų norėjo.

16. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad:

S. B. 2019 m. rugsėjo 7 d. apie 2 val. nakties, tyčia padegė A. P. priklausantį ūkinį pastatą, buvusį adresu (duomenys neskelbtini), ko pasėkoje gaisro metu sudegė ūkinis pastatas 1 500 eurų vertės, jame buvę trisdešimt šeši šieno rulonai 540 eurų vertės, dviratis 40 eurų vertės, motociklas 800 eurų vertės, dešimt triušių bendros 50 eurų vertės, dvylika vištų bendros 60 eurų vertės, taip visuotinai pavojingu būdu sunaikino A. P. 2 990 eurų vertės turtą.

Dėl 2022 m. gegužės 19 d. gaisro

17. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje S. B. pripažintas kaltu už tai, kad 2022 m. gegužės 19 d., apie 1 val. nakties, panaudodamas degų skystį – alyvą, žinodamas, kad gyvenamajame name yra žmonės, tyčia padegė gyvenamąjį namą, dėl ko gaisro metu sudegė nukentėjusiesiems R. S. ir V. V. priklausiusi 1400 eurų vertės namo dalis, taip pat gaisro metu name buvę kiti daiktai. Be to, gaisro metu, patirdamas dideles fizines kančias, sudegė gyvas tame pačiame name gyvenęs V. B., buvęs bejėgiškoje būklėje dėl fizinės negalios ir stipraus apsvaigimo nuo alkoholio.

18. Nuteistasis S. B. teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme parodė, kad gyvenamojo namo jis nepadegė, B. B. atėjo pas jį 0.26 val., atsinešė alaus, ir jie žiūrėjo filmą. Įvykio vakarą tik pasitikrino pašto dėžutę, daugiau niekur išėjęs nebuvo. Gyvenamąjį namą galėjo padegti arba jo brolis V. B., nes kambaryje rūkydavo, taip pat galėjo numesti nuorūką, arba R. S. ir V. V., nes labai pyko, jog išregistruos juos iš namų, arba B. B., kuris savo parodymais norėjo nukreipti dėmesį nuo savęs. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad namą uždegė jis, buvo melagingi. Panevėžio areštinėje buvo specialiai įleistas žmogus, kuris įkalbinėjo nuteistąjį prisipažinti, nes tai palengvins nuteistojo atsakomybę (t. 6, b. l. 25-26). Dar kito teisiamojo posėdžio metu nuteistasis nurodė, kad jam darė spaudimą policijos pareigūnai; jie nors ir neliepė prisiimti kaltės, tačiau pastoviai kartojo, kad padegė, ir jie tai įrodys, todėl nuteistasis buvo nusivylęs ir galvojo, kad vis tiek jį apkaltins (t. 6, b. l. 77). Teisėjų kolegijos vertinimu, šie nuteistojo parodymai yra paneigti byloje surinktais duomenimis.

19. Pirmiausia teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistojo parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs. Nuteistasis, apklausiamas 2022 m. gegužės 20 d., parodė, kad buvo nuėjęs pas brolius apie 00.00 val., tačiau kadangi jie triukšmavo, jis į vidų nėjo, bet dėl tamsos koridoriuje suklupo ir galva atsitrenkė į lauko duris, dėl ko iš rankos iškrito uždegta cigaretė. 0.26 val. pas jį atėjo B. B., kartu išgėrė alaus, vėliau atėjo pareigūnai, kurie pranešė apie gaisrą (t. 5, b. l. 40-42). 2022 m. gegužės 25 d. atliekant parodymų patikrinimą vietoje, S. B. nurodė, kaip iš neveikiančio šaldytuvo paėmė butelį su alyva ir nuėjo į namus, tačiau to paties parodymų patikrinimo vietoje metu po filmavimo pertraukos po žodžių „o iš tikrųjų buvo taip“ nurodė kaip ir ankstesnėje apklausoje, kad buvo atėjęs iki namo koridoriaus, tačiau į vidų nėjo, o tamsoje atsitrenkus galva į duris, iškrito rankoje laikyta cigaretė (t. 5, b. l. 54-58). 2022 m. gegužės 26 d. apklaustas įtariamuoju, S. B. iš dalies patvirtino parodymų patikrinimo metu pirmiau nurodytas aplinkybes, t. y. kad iš B. B. sužinojo, jog brolis tualete, tuomet pastarajam pasakė, kad tuoj sugrįš, nuėjo į virtuvę, paėmė skudurą, vėliau nuėjo iki koridoriaus ir iš stovinčio bei neveikiančio šaldytuvo paėmė butelį su tepalu, ir tuomet, kitaip negu ankstesnėse apklausose, jau nurodė, kad nubėgo iki nukentėjusiųjų namo, numetė skudurą ant grindų, apipylė tepalu ir uždegė su degtukais. Atsistodamas užsigavo galvą į atidarytas duris. Pasak S. B., jis taip pasielgė, nes pyko ant kaimyno R. S., kadangi pastarasis puldavo muštis. Apklausos metu S. B. taip pat nurodė, kad padegdamas namą galvojo, jog brolis V. B. yra nuėjęs į lauko tualetą. Jis pakeliui nutraukė virvę, vedančią į tualetą, kad neregys brolis negalėtų sugrįžti. Matė, kad pas kaimynus degė šviesa, o namus padegė, nes norėjo pagąsdinti kaimynus dėl nesumokėtų mokesčių. Ar brolio nėra kambaryje ar tualete, nepasitikrino (t. 5, b. l. 63-65). 2022 m. spalio 24 d. apklausoje S. B. pakartotinai keitė parodymus, grįžo prie savo pirmojoje apklausoje pateiktos įvykių versijos, nurodė, kad nusikaltimų nedarė, o jo prisipažinimą lėmė psichologinė būsena, susijusi su laisvės suvaržymu, patirtas stresas, taip pat asmens, su kuriuo jis bendravo suimtas, įtaka, kurio įvardyti negalėjo (t. 5, b. l. 85-87). Analogiškos pozicijos nuteistasis laikėsi ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teisme nuteistasis nurodė, kad apie pusę dešimtos vakaro nuėjo į pašto dėžutę pasiimti laiškų, ir tą vakarą jis iš namų niekur nebuvo išėjęs (t. 6, b. l. 24-26), nors ikiteisminio tyrimo metu dar teigė, kad lankėsi brolių name, ir jam atsitrenkus galva į duris, iškrito rankoje laikyta cigaretė.

20. Teisėjų kolegija pastebi, kad nuteistasis negalėjo nuosekliai ir įtikinamai paaiškinti, kodėl keitė parodymus, pirmosios instancijos teisme painiojosi, nurodė skirtingus asmenis, kurie, pasak nuteistojo, darė jam spaudimą: viename posėdyje nurodė apie specialiai į kamerą įleistą asmenį, kitame – policijos pareigūnus. Liudytojais apklausti pareigūnai R. M. ir R. G. parodė, kad S. B. parodymų patikrinimo vietoje įvykio aplinkybes nurodė savo noru, talpos su tepalu parodymas jiems buvo netikėtas (t. 6, b. l. 76-77, 144-146). Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo duoti dalyvaujant gynėjai, patvirtinti jo parašais, pastabų ar skundų dėl galimų neteisėtų proceso veiksmų pareikšta nebuvo.

21. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad 2022 m. gegužės 27 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog parodymų patikrinimo vietoje metu padarius filmavimo pertrauką, nes tyrėjai norėjo supakuoti rastą tepalo butelį, S. B. po pokalbio su gynėja pareiškė, kad „nu ir gerai, tada parodysiu taip, kaip sakiau iš pradžių“, ir prašė ištrinti prieš tai duotų parodymų įrašą. Pratęsus filmavimą, pasakė „o iš tikrųjų buvo taip“, ir sugrįžo prie savo ankstesnių parodymų (t. 5, b. l. 59). Teisiamajame posėdyje liudytojais apklausti pareigūnai R. M. ir R. G. patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes (t. 6, b. l. 76-77, 144-146). Taigi S. B. pradžioje dar nurodė, kad su tepalo buteliu ėjo link namų, tačiau po pertraukėlės staigiai pakeitė parodymus.

22. Teisėjų kolegija vertina, kad byloje galima vadovautis S. B. 2022 m. gegužės 26 d. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes būtent jie dėl esminių aplinkybių atitinka kitus bylos duomenis, kurie patvirtina S. B. kaltę:

23. Nukentėjusieji R. S. ir V. V. parodė, kad nuteistasis jiems grasino padegti namus, ne kartą yra jiems minėjęs, kad jie „čia negyvens“, o nuėjęs pas kaimynus sakydavo, jog aplankys „raudonas gaidys“. Gaisro išvakarėse B. B. nukentėjusiesiems minėjo, kad S. B. jam liepė susirinkti daiktus, nes „vakare kažkas bus“. Pasak nukentėjusiųjų, su S. B. buvo ne vienas konfliktas, keletą kartų nuteistasis yra nukirtęs elektrą, atjungęs laidus, vandentiekį (t. 6, b. l. 54-55; 55-56). Pasak liudytojo B. B., įvykio rytą S. B. priekaištavo, kad niekas nemoka žemės mokesčių, taip pat konfliktavo ir su V. B. (pykčiai tarp jų buvo dažni), o susinervinęs pradėjo šaukti „aš padarysiu vieną dieną, jūs spirgėsit ir sėdėsit ant kelmelio“ Tačiau jie nereagavo į tokius grasinimus, kadangi, pasak liudytojų, tai nebuvo pirmas kartas (t. 2 b. l. 115-117).

24. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. liepos 22 d. išvadoje Nr. 11-1361(22) (t. 4, b. l. 50-53) konstatuota, kad tyrimui pateiktame plastiko butelyje su užrašu „Muižas 7,5“, paimtame nuteistojo S. B. parodymų patikrinimo metu, esantis skystis yra naftos produktas, degus skystis – alyva. Atkreiptinas dėmesys, kad ekspertizės metu šio naftos produkto, t. y. degaus skysčio – alyvos, pėdsakų užfiksuota ant tyrimui pateiktų įtariamojo S. B. drabužių ir avalynės – kelnių, aulinių batų ir „Crocs“ tipo šlepečių. Naftos produktas, buvęs tyrimui pateiktame butelyje ir užfiksuotas ant S. B. drabužių, buvo tos pačios rūšies – alyva. Nuteistasis S. B. patvirtino, kad įvykio metu buvo apsirengęs minėtais ekspertizės tyrimui pateiktais drabužiais, išskyrus šlepetes, o avėtas šlepetes jis išplovė būdamas sulaikytas (t. 5, b. l. 64). Be kita ko, Kriminalistinių tyrimų centro pateiktoje specialisto išvadoje (t. 4, b. l. 32-34) nustatyta, kad ant tirti pateikto butelio, paimto 2022 m. gegužės 25 d. nuteistojo S. B. parodymų patikrinimo metu, rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR yra tinkami vieno vyro biologiniai pėdsakai. Kriminalistinių tyrimų centras pateikė informaciją dėl sutapimo DNR duomenų registre, kad vyro biologinių pėdsakų, rastų ant minėto butelio, genotipas sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR duomenų registre nurodyti: S. B. (t. 4, b. l. 36).

25. S. B. parodymus, kad uždegdamas namą jis susižalojo galvą į duris, patvirtina ir objektyvūs bylos duomenys. Valstybinės TMT Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G547/2022(05) nurodyta, kad S. B. padaryti odos nubrozdinimai kaktoje, kairio smilkinio srityje, dešinėje plaštakoje, dešiniame dilbyje, dešiniame kelyje, odos įdrėskimas kairėje šlaunyje, poodinė kraujosruva dešinėje alkūnėje. Pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją galvoje, atmesti galimybės, kad S. B. galėjo susižaloti nurodytomis įvykio aplinkybėmis, negalima (t. 4, b. l. 18). Iš specialisto R. Žilionio 2022 m. birželio 8 d. paaiškinimų protokolo matyti, kad pagal nurodytas aplinkybes S. B. galėjo būti padarytas odos nubrozdinimai kaktoje atsitrenkiant į duris (t. 2, b. l. 175).

26. Nors tyrimui pateiktame degėsių pavyzdyje (apdegusiuose medienos gabaliukuose) degių skysčių, įskaitant benziną ir alyvą, pėdsakų nerasta, ką pirmosios instancijos teisme akcentavo ir nuteistasis, teisėjų kolegijos vertinimu, tai savaime nepatvirtina, kad degus skystis apskritai nebuvo naudojamas padegimui. Kaip buvo nurodyta specialisto išvadoje tiriant ankstesnį gaisrą (t. 1, b. l. 165-166), daugelis degių skysčių (etanolis, acetonas, benzinas ir kt.) yra labai lakūs ir, jei galimi tokie degūs skysčiai visiškai nesudegė gaisro metu, likę jų pėdsakai iki tiriamojo objekto supakavimo, tyrimo atlikimo iš objekto galėjo visiškai išgaruoti.

27. Nuteistasis S. B. savo apeliaciniame skunde atsakomybę dėl pastato padegimo ir V. B. mirties siekia perkelti broliui B. B., nurodydamas, kad pastarasis norėjo atkeršyti S. B. dėl to, jog nuteistasis siekė jį iškeldinti. Skunde taip pat nurodo, kad su B. B. yra siejami šeši gaisrai. Tačiau bylos duomenimis visi gaisrai, kuriuos S. B. nurodė kaip galimai sukeltus B. B., buvo kilę dėl kitų priežasčių, išskyrus O. Š. priklausančios pieninės padegimą 2002 metais (byla dėl neatsargaus turto sunaikinimo pagal 1961 m. BK 279 straipsnį buvo nutraukta susitaikius su nukentėjusiuoju, t. 6, b. l. 114-116). Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad liudytojo I. P. parodymus, kad esą jis matė, jog B. B. 1996 m. buvo padegęs S. M. daržinę (t. 6, b. l. 76-77), paneigė liudytojų S. M. ir G. M. parodymai, juo labiau, kad, pasak pastarosios liudytojos, I. P. tais metais pas S. M. negyveno (t. 6, b. l. 126-127; 145-146). Be to, liudytojas I. P. negalėjo matyti ir žinoti aplinkybių, kad B. B. padegė S. G. Ž. ūkinį pastatą. Pastarąją aplinkybę patvirtina R. G. tarnybinis pranešimas dėl gautos informacijos, kuriame nurodoma, kad buvo bendrauta su S. G. Ž. vaikais, kurie nurodė, kad B. B. jie nežino, toks name negyveno, ką patvirtino ir pats B. B. (t. 6, b. l. 85).

28. Be to, kaip jau minėta, padegimu nukentėjusiesiems grasino būtent S. B. Nukentėjusioji A. P. nurodė, kad su nuteistojo broliu B. B. konfliktų nėra buvę (t. 2, b. l. 144-145). Liudytojas A. S. parodė, kad B. B. visada būdavo ramus, nekonfliktavo, tuo tarpu S. B. buvo įkyrus ir pastoviai konfliktuodavo (t. 1, b. l. 106-107, 113-114). Kad B. B. buvo ramaus būdo, patvirtino ir liudytoja V. A. (t. 3 b. l. 17) ir liudytojas S. S. (t. 1, b. l. 100-101, t. 3, b. l. 20-21). Liudytojas K. Č., kuris dirbo policijos pareigūnu ir dažnai važiuodavo pas brolius, parodė, kad B. B. konfliktuose nedalyvaudavo (t. 6, b. l. 26-27). Pasak nukentėjusiojo R. S., su B. B. jie gerai sugyveno. Be to, įvykio dieną, ryte, B. B. išėjo į koridorių ir liudytojui pasakė, kad „kažkas šiandien bus“, jis išsikrausto ir pasiima dokumentus. Prieš gaisrą nukentėjusysis matė tik B. B., kuris prieangyje pareiškė, kad S. B. atėjo girtas ir pasakė, jog „šiandien kažkas turi įvykti“ ir reikia išeiti (t. 6, b. l. 54-56). Ikiteisminio tyrimo metu, teisminio nagrinėjimo metu perskaičius liudytojo parodymus, nurodė, kad įvykio dieną sutiktas B. B. pasakė, kad jie degs, S. B. jam liepė susirinkti dokumentus (t. 2, b. l. 76-77). Nukentėjusioji V. V. parodė kad, įvykio dieną B. B. sutikus koridoriuje, pastarasis pareiškė, kad S. B. „vėl išprotėjo“, liepė susirinkti daiktus, nes „vakare kažkas bus“ (t. 6, b. l. 54-56). Pasak nukentėjusiosios A. P., B. B. paklausus, kaip jis galėjo nežinoti, kad kažkas įvyks, kai pasiėmė dokumentus ir dviratį, pastarasis pasakė, kad S. B. liepė išsikraustyti (t. 6, b. l. 38-39). Girdėjusi tokius B. B. teiginius nurodė ir liudytoja A. A. (t. 6, b. l. 37).

29. Teismo posėdyje liudytojas B. B. atsisakė duoti parodymus prieš savo šeimos narį, bet patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. 2022 m. birželio 7 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas B. B. parodė, kad dokumentus jau kurį laiką išeidamas pasiima, kadangi V. B. jie buvo dingę. Be to, V. B. jam yra sakęs, kad būdamas girtas S. B. pastarajam prisipažino, jog sudegino V. B. dokumentus (t. 2, b. l. 115-117, 121). Tačiau dar 2022 m. gegužės 19 d., t. y. įvykio dienos ryte apklaustas B. B. parodė, kad dokumentus jam liepė susirinkti S. B. (t. 2, b. l. 97). Be to, 2022 m. rugpjūčio 22 d. – 2022 m. rugsėjo 20 d. daiktų apžiūros protokole buvo apžiūrėti pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai iš įvykio vietos. Juose užfiksuota, kad paklaustas apie dokumentus B. B. pareigūnams nurodo „nes man buvo anksčiau sakyta, kad sako ... aš pasiėmiau dokumentus.. dokumentai visi ir teisės visos, viskas čia yra. (necenzūrinis žodis). Man pasakė šiandien, S. B. sakė, pleškėsi... nu va ir supleškėjo <...> Pats S. B. pasakė į akį, gryčioj, sakė jūs pleškėsit <...>.“. B. B. ir tolesniuose pokalbiuose patvirtino, kad S. B. grasino padegimu ir liepė pasiimti dokumentus (t. 3, b. l. 193-194, t. 4, b. l. 1-2). Iš šių duomenų matyti, kad versijos dėl dokumentų pasiėmimo B. B. parodymuose skyrėsi – iš pradžių liudytojas nurodė, kad dokumentus liepė susirinkti S. B., šią versiją patvirtino ir byloje apklausti nukentėjusieji, vėliau ikiteisminio tyrimo metu jau parodė, kad dokumentus pasiėmė savo noru, bijodamas jų dingimo. Liudytojo B. B. parodymų versijų dėl dokumentų dinamika rodo, kad jų pokyti laikui bėgant lėmė noras neapkalbėti ir neduoti parodymų prieš savo brolį. Tačiau kiti bylos duomenys – pirmiau minėti nukentėjusiųjų parodymai, vaizdo įrašas, patvirtina būtent B. B. parodymų versiją, kad dokumentus susirinkti įvykio dieną B. B. liepė S. B. Iš šių parodymų taip pat matyti, kad S. B. savo broliui B. B. iš esmės atskleidė planuojantis netrukus sudeginti namus, taigi neapsiribojo jau ne kartą išsakytais grasinimais.

Žemesnės instancijos teismas

30. Liudytojas B. B. ikiteisminio tyrimo metu taip pat parodė, kad įvykio išvakarėse B. B. pasiūlė V. B. pas S. B. atsigerti alaus, tačiau V. B. atsisakė, nurodė, kad per radiją pasiklausys vakaro žinių. Tai buvo apie 22 val., kadangi vakaro žinios būna tokiu laiku. Pasak liudytojo, atėjęs pas S. B. jis jau buvo neblaivus, kadangi prieš tai gėrė alų (t. 2, b. l. 115-117, 121). Pas nuteistąjį S. B. liudytojas B. B. atėjo su plastikiniais alaus buteliais, įleistas jis vėl gėrė alų ir netrukus užmigo. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. liepos 22 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1361(22) konstatuota, kad ant tyrimui pateiktos liudytojo B. B. kojinių poros yra naftos produkto, degaus skysčio – alyvos – pėdsakų (t. 4, b. l. 50-53). Tačiau ikiteisminio tyrimo metu B. B. parodė, kad neprisimena, ar pas S. B. atėjo dėvėdamas kojinėmis. Įvykio išvakarėse buvo šiltas oras, be to, būdamas pas S. B., galėjo apsimauti nuteistojo kojines arba gumines šlepetes (t. 2, b. l. 115-117, 121). S. B. nurodė, kad įvykio naktį avėjo šlepetėmis, tiesa, kurias, pasak nuteistojo, būdamas sulaikytas išsiplovė (t. 5, b. l. 64). Be to, kaip minėta, ant „Crocs“ tipo šlepečių buvo rasta alyvos pėdsakų, taigi S. B. įvykio naktį galėjo būti jas apsiavęs. Liudytoju apklaustas pareigūnas K. Č. parodė, kad įvykio vietoje nuėjo pas S. B. į namus, duris atidarė pastarasis, buvo kažkiek pasimetęs. B. B. pareigūnai rado miegantį, buvo akivaizdžiai neblaivus. Tuo tarpu, pasak liudytojo S. B. buvo geroje būklėje (t. 6, b. l. 26-27). Bylos duomenimis, įvykio naktį S. B. buvo nustatytos 0,89 promilės, o B. B. – 1,99 promilės alkoholio koncentracijos (t. 5, b. l. 9). Šios aplinkybės iš esmės atitinka B. B. parodymus, kad atėjęs pas S. B. jis dar išgėrė ir nuėjo miegoti.

31. Aptartų duomenų visuma leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis S. B. melagingai siekia perkelti atsakomybę B. B. Byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios patvirtintų, kad įvykio dieną gaisrą galėjo sukelti B. B.; bylos duomenys, atvirkščiai, patvirtina S. B. kaltę. Nuteistasis S. B. skunde papildomai nurodo, kad B. B. bei nukentėjusieji V. V. ir R. S. galėjo padegti namą, nes nuteistasis ketino juos išregistruoti iš namų. Liudytojas B. B. ir nukentėjusioji V. V. iš tiesų parodė, kad S. B. buvo sakęs, kad išregistruos iš namo (t. 2 b. l. 56-57; 108-110), tačiau kadangi tiek S. B., tiek nukentėjusieji įvykio metu minėtame name gyveno, toks nuteistojo nurodytas motyvas, taip pat atsižvelgiant ir į kitus bylos duomenis, kurie patvirtina S. B. atsakomybę, nėra įtikinamas.

32. Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad gaisras kilo dėl pašalinio poveikio, apžiūrėjus išlikusią name buvusią elektros instaliaciją, avariniam darbo režimui būdingų požymių nebuvo rasta (t. 2, b. l. 18-19). Skunde S. B. taip pat nurodo, kad eidamas atpažinti lavono, S. B. atkreipė dėmesį, į kurią pusę kyla dūmai, o šie kilo į šiaurės rytų pusę. Pasak nuteistojo, jeigu gaisras įvyko koridoriuje, jis turėjo plisti į šiaurę. Pagal priešgaisrinės tarnybos informaciją, per gaisrą smarkiau išdegė pietinė namo dalis, o šiaurinėje liko dalis perdangos. Nors nuteistojo subjektyvių pastebėjimų patikimumas dėl vėjo krypties vertintinas atsargiai, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 2022 m. gegužės 30 d. tarnybiniame pranešime dėl kilusio gaisro yra cituojami hidrometeorologiniai duomenys, kad įvykio naktį (duomenys neskelbtini) 1-2 val. nakties vėjo kryptis buvo vakarų (t. 3, b. l. 106). Taigi nuteistojo nurodoma dūmų kryptis galėjo būti apytikriai teisinga. Tačiau tai nepaneigia akivaizdžių bylos duomenų, kad namas sudegė visiškai. Pasak minėto tarnybinio pranešimo, gaisro židinio zona buvo koridoriaus patalpa ties pagrindiniu įėjimu (t. 3, b. l. 104), kas atitinka nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad jis padegė koridorių ir sutrenkė galvą į lauko duris. Aplinkybė, kad šiaurinėje dalyje, kurioje žuvo V. B., namas apdegė mažiau, paaiškintina tuo, jog gaisrininkai pirmiausia gesino būtent šią dalį, gavę informacijos, kad ten gali būti žmogus (t. 3, b. l. 104; 115-116).

33. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinkti įrodymai papildo vienas kitą, sudaro loginę įvykių sekos grandinę, kuri patvirtina, kad gaisrą sukėlė nuteistasis S. B.

34. Kolegija taip pat konstatuoja, kad S. B. nukentėjusįjį V. B. nužudė netiesiogine tyčia. Pagal BK 15 straipsnio 3 dalį nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Teisėjų kolegija pastebi, kad nuteistasis 2022 m. gegužės 26 d. apklausoje (t. 5, b. l. 63-65) nurodė, kad įvykio vakarą 0.26 val. pas jį atėjus B. B., jis pastarojo paklausė, kur yra brolis V. B.. B. B. atsakius, kad jis tualete, S. B. nurodė, kad tuojau sugrįš, nuėjo į virtuvę, paėmė skudurą, tepalo butelį ir nubėgo iki namo. Pasak nuteistojo, nuo namo verandos iki tualeto buvo nutiesta virvė, kad neregys V. B. galėtų savarankiškai nueiti iki tualeto. S. B., eidamas į namą, nutraukė virvę, kad brolis negalėtų sugrįžti. Kad tokia virvė buvo, teisme patvirtino nukentėjusysis R. S. (t. 6, b. l. 54), o ikiteisminio tyrimo metu liudytojas B. B. bei nukentėjusioji V. V. (t. 2, b. l. 56-57; 108-110). S. B. minėtoje apklausoje taip pat nurodė, kad gailisi dėl nukentėjusiojo mirties, padarė nusikaltimą nežinodamas, kad namo viduje yra brolis. Papildomai pastebėtina, kad ankstesnio parodymų patikrinimo vietoje metu iki pertraukos, kai S. B. persigalvojo dėl parodymų turinio, jis taip pat nurodė tas pačias aplinkybes, kad atėjęs B. B. jam pasakė, kad V. B. tualete, ir tuomet nuteistasis liepė B. B. palaukti, kol jis grįš, ir nuėjo į virtuvę paimti skuduro ir tepalo (t. 5, b. l. 55).

35. Tačiau šiuos nuteistojo parodymus, kurie leistų svarstyti švelnesnės kaltės formos – nusikalstamo pasitikėjimo (BK 16 straipsnio 3 dalis) inkriminavimą, paneigia kiti byloje surinkti duomenys. Todėl minėtus parodymus teisėjų kolegija vertina kaip S. B. siekį sušvelninti atsakomybę. Pasak nuteistojo parodymų, B. B. įvykio naktį pas jį į namus atėjo lygiai 0.26 val., laiką atsimena, nes tuo metu pažiūrėjo į laikrodį. BPC pranešimas apie gaisrą buvo užfiksuotas 01.09 val. (t. 3, b. l. 98). Nors laiko tarpas trumpas, nuteistasis galėjo suspėti pakalbėti su B. B. apie brolį ir, paėmęs degų skystį, nueiti iki medinio gyvenamojo namo ir jį padegti. Tačiau liudytojas B. B. nurodė kitas įvykio aplinkybes: pasak 2022 m. birželio 7 d. liudytojo apklausos, dieną prieš įvykį ryte pas juos (t. y. B. B. ir V. B.) buvo atėjęs S. B., jie gėrė alkoholį, V. B. pykosi su S. B., pastarasis grasinosi broliams, kad „jūs spirgėsit“, B. B. nurodė susirinkti dokumentus ir išeiti iš namų. Vakare B. B. paliko V. B. namuose gulintį lovoje, ir apie 22 val. nuėjo pas S. B. Paklaustas, kur V. B., nurodė, kad liko namuose, išgėrė atsineštą alų ir miegojo iki pat gaisro. Laiką atsimena, nes brolis tuo metu klausė vakaro žinių (t. 2, b. l. 115-117). Teisėjų kolegija pastebi, kad šiais B. B. parodymais reikia vadovautis atsargiai, nes visą dieną prieš įvykį jis vartojo alkoholį ir, kaip nurodė apklausose, ne viską prisimena. Pavyzdžiui, 2022 m. gegužės 19 d. apklausoje (t. 2, b. l. 76-77) liudytojas nurodė, kad pas S. B. nuėjo 11 val. ryto (bet 11 val. ryto jam S. B. liepė pasiimti dokumentus), o 2022 m. gegužės 23 d. apklausoje parodė, kad nepamena, ar pas juos iš ryto buvo S. B., pas jį nuėjo vakare, kai jau buvo prietema, valandų neatsimena (t. 2, b. l. 108-110). Pagal (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2022 m. gegužės 20 d. paaiškinimą dėl įvykio aplinkybių, B. B. nurodė, kad vakare prieš gaisrą visi trys broliai girtavo B. B. ir V. B. namuose, tuomet S. B. pasakė B. B. su dokumentais eiti pas jį. V. B. paliko namie ant lovos. Išėjus lauke buvo prietema (t. 3, b. l. 117-118). Liudytoja apklausta specialistė A. D., surašiusi pranešimą, teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad jai B. B. sakė, jog vakare prieš gaisrą visi trys broliai girtavo pas V. B., po konflikto jie išėjo pas S. B., V. B. paliko namuose. S. B. B. B. pasakė, kad pasiimtų viską, nes „viskas spirgės“ (t. 6, b. l. 26). Liudytoja A. P., kurios namas buvo greta S. B., parodė, kad ryte prieš gaisrą S. B. buvo pas B. B. ir V. B., apie pietus pastarieji buvo pas S. B., jie migravo vienas pas kitą. B. B. popiet jai dar skundėsi, kur jam dėtis, susipyko su V. B.. Vakare apie 22 val., kai ėjo uždaryti vištų, pas S. B. girdėjo tris ar du brolius, garsiai leido muziką, girdėjo, kaip rėkavo, B. B. išskirti liudytoja negalėjo (t. 6, b. l. 38). Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu liudytoja dar nurodė, kad uždarydama vištas nuo 21 iki 22.30 val. ji girdėjo, kaip pas S. B. rėkavo S. B. ir B. B. (t. 2, b. l. 149). Kadangi, pasak B. B., vakare jam išėjus V. B. liko namie, tai reiškia, kad liudytoja A. P. apie 22 val. girdėjo S. B. ir B. B. Nors pagal liudytojų parodymus nėra galimybės atkurti visas įvykio detales, tačiau iš jų akivaizdu, kad įvykio išvakarėse B. B. iš namų, kuriuose gyveno kartu su V. B., pas S. B. išėjo apie 22 val. Taigi jei gaisras kilo tarp 00.00 ir 01.00 val., ir nei vienas apklaustas asmuo, įskaitant patį B. B. nenurodė, kad pastarasis vėlai naktį dar būtų sugrįžęs namo, teisėjų kolegijos neįtikina S. B. versija apie pokalbį su B. B. dėl V. B. buvimo lauko tualete prieš pat gaisrą. Broliai apie 22 val. dar negalėjo žinoti, kur V. B. bus apytikriai po dviejų valandų. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nemato pagrindo vadovautis S. B. parodymais, kad jis padegdamas namą klaidingai manė, jog V. B. nebus viduje.

36. Nors bylos duomenimis nėra įrodytas tiesioginis nuteistojo motyvas nužudyti brolį (jis pats teigė norėjęs pagąsdinti R. S.), tačiau padegdamas namą S. B. sąmoningai susitaikė su galima V. B. mirtimi, taigi veikė netiesiogine tyčia. Liudytojas R. S. parodė, kad dieną prieš gaisrą visi broliai nuo pat ryto gėrė ir konfliktavo pas V. B., sutiktas B. B. jam pranešė, kad S. B. liepė išeiti, nes šiandien kažkas bus, taip pat patvirtino ikiteisminio tyrimo parodymus, kad dieną name girdėjo konfliktuojant S. B. su V. B. (t. 2, b. l. 76-77; t. 6, b. l. 54). Iš minėtų nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų visumos taip pat matyti, kad S. B. konfliktavo ne tik su R. S. ir V. V., bet ir su V. B., taip pat ir dieną prieš įvykį. Iš liudytojų K. Č. ir A. P. parodymų taip pat matyti, kad S. B. dažnai konfliktuodavo su V. B. (t. 6, b. l. 26; 38). Apie pastovius brolių barnius bei S. B. konfliktavimą su kaimynais byloja ir gausūs policijos iškvietimų protokolai nuo 2020 m. (t. 6, b. l. 151-170). Be to, gaisro sukėlimas nebuvo spontaniškas, nes dar dieną S. B. liepė B. B. pasiimti daiktus ir palikti namą. Tačiau V. B. nuteistasis iš anksto neįspėjo. S. B. taip pat numatė, kad dėl jo veiksmų padegus alyva apipiltą skudurą gali kilti gaisras, kuris gali akimirksniu išplisti mediniame pastate, o nereginčiam ir neblaiviam V. B., kuris bylos duomenimis sugebėjo atskirti tik šviesą nuo tamsos, praktiškai nebus įmanoma ištrūkti iš degančio pastato. Taigi V. B. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 3, 6, 7 punktus pirmosios instancijos teismo buvo nuteistas pagrįstai.

Dėl skirtinos bausmės

37. Nustačius S. B. kaltę dėl 2019 m. rugsėjo 7 d. gaisro, jam pagal BK 187 straipsnio 2 dalį skirtina bausmė. BK 187 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos šios bausmės: bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 5 metų. Vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į S. B. padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, jų padarymo motyvus ir tikslus, stadiją, S. B. asmenybę. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. P. tvartą S. B. padegė dėl menkavertės dingsties – pykčio, kad nukentėjusioji su juo išsiskyrė, be to, prieš įvykį ne kartą baugino ją ir kitus liudytojus grasinimais. S. B. teistas, teistumas veikos padarymo metu neišnykęs: 2016 metais buvo nuteistas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį dėl grasinimo A. P. (t. 4, b. l. 132); 2018 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį sumušęs brolį B. B. (t. 4, b. l. 136-144). Laikotarpiu nuo 2017 m. pabaigos iki 2022 m. balandžio mėnesio S. B. buvo baustas administracine tvarka už melagingus policijos pareigūnų kvietimus, karantino taisyklių pažeidimą ir automobilio vairavimą esant neblaiviam, neturint teisės vairuoti ir sukeliant eismo įvykį (t. 4, b. l. 160‑167). S. B. dirbdavo atsitiktinius darbus, registruotas Užimtumo tarnyboje. Įvertinus S. B. veikos pavojingumą ir nuteistojo asmenybę, darytina išvada, kad už šį nusikaltimą S. B. skirtina griežčiausia – laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis artimesnis minimaliai bausmei.

38. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas S. B. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 3, 6, 7 dalį ir BK 187 straipsnio 2 dalį (2022 m. gegužės 19 d. gaisras) paskyrė teisingas, tinkamai individualizuotas bausmes. Greta aukščiau aptartų S. B. charakterizuojančių aplinkybių teismas pastebi, kad ir šie nusikaltimai buvo padaryti dėl menkavertės dingsties – konfliktavimo su V. B. ir – dėl mokesčių – su kaimynais R. S. bei V. V., kurie gaisro metu taip pat miegojo name, ką žinojo ir nuteistasis.

39. Teisėjų kolegijos pagal BK 187 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu ir 2 punktu, subendrinama su skundžiamu nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis apėmimo būdu, griežčiausia paskirta bausme apimant švelnesnes.

Dėl civilinio ieškinio

40. Nagrinėjant baudžiamąją bylą buvo gautas nukentėjusiųjų V. V. ir R. S. civilinis ieškinys. Šiame ieškinyje nurodyta, kad V. V. padaryta 3 327 eurų turtinė žala ir 5 000 eurų neturtinė žala, R. S. – 1 505 eurų turtinė žala ir 5 000 eurų neturtinė žala (t. 6, b. l. 6-9). Skundžiama Panevėžio apygardos teismo nutartimi civilinis ieškinys buvo tenkintas, išskyrus prašytas 5 % dydžio metines palūkanas.

41. Nuteistasis S. B. skunde nesutinka su dalimi civilinių ieškovų naudai priteistos turtinės žalos; nurodo, kad reikalingos apdegusių daiktų fotonuotraukos patikrinimui, ar nukentėjusiųjų išvardinti daiktai gaisro metu iš tiesų buvo name. Be to, pasak nuteistojo, už namo dalį V. V. ir R. S. sumokėjo ne eurais, o litais.

42. Teisėjų kolegija pastebi, kad visiškai sudegus namui patikrinti, ar ir kokie nukentėjusiųjų daiktai gaisro metu buvo patalpoje, objektyviai nėra įmanoma. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nekilo jokio ginčo dėl civiliniame ieškinyje nurodytų daiktų buvimo. Kolegija taip pat nemato pagrindo netikėti V. V. parodymais teisiamojo posėdžio metu, kad, įsikūrę name, po 3-4 metų nukentėjusieji pradėjo tvarkytis, atsinaujino buitinę techniką, susidėjo naujas grindis (t. 6, b. l. 55). Be to, civiliniame ieškinyje nurodyti daiktai yra visiškai įprasti suaugusių asmenų poros namų apyvokai ir ūkiui. Todėl teisėjų kolegija ieškinį laiko pagrįstu.

43. Teisėjų kolegija sutinka su skundo teiginiu, kad už namo dalį nukentėjusieji S. B. sumokėjo litais, bet ne eurais, kaip nurodoma civiliniame ieškinyje. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše užfiksuota, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso S. B. (t. 4, b. l 168-169). Pateiktame civiliniame ieškinyje nurodyta, kad minėto namo įsigijimui bendrosios dalinės nuosavybės teise abu nukentėjusieji sumokėjo po 700 eurų, t. y. iš viso 1 400 eurų. Nuteistasis S. B. ir nukentėjusioji V. V. teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad tarp jų buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl namo dalies pirkimo, tačiau pirkimo-pardavimo dokumentai nebuvo sutvarkyti, pasak V. V., dėl antstolių arešto (t. 6, b. l. 24, 54-55), ką patvirtina ir registro išrašas. Taigi byloje nėra ginčo, kad už namo dalį buvo sumokėta. Nukentėjusieji, siekdami įgyti nuosavybės teisę į gyvenamojo namo dalį, perdavė nuteistajam pinigus, tačiau dėl pastarojo tyčinių veiksmų neteko bet kokios galimybės įgyti ir oficialiai patvirtinti šios nuosavybės teisės dalies; todėl nukentėjusieji turi teisę atgauti sumokėtą pinigų sumą.

44. Tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad teismui pateiktame civiliniame ieškinyje nurodoma, jog už gyvenamąjį namą buvo sumokėta eurais, kas neatitinka bylos duomenų. Nuteistasis S. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusieji jam už namo dalį sumokėjo 1 400 litų (t. 6, b. l. 24). Nukentėjusioji V. V. taip pat nurodė, kad už namą mokėjo litais, kas konvertavus gautųsi apie 400 eurų (tai apytikriai atitinka oficialų kursą – kolegijos pastaba), už kuriuos, pasak nukentėjusiosios, nieko nenusipirksi (t. 6, b. l. 55). Tačiau pirmosios instancijos teismas, išspręsdamas civilinius ieškinius, į šią aplinkybę neatsižvelgė.

45. Todėl iš nuteistojo S. B. nukentėjusiesiems priteistinos turtinės žalos dydis mažintinas, konvertuojant už namo dalį litais sumokėtą sumą į eurus. Pagal galiojantį oficialų euro kursą lito atžvilgiu, 700 litų sudaro 202,73 eurų. Taigi nukentėjusiųjų naudai priteista turtinės žalos suma mažintina atitinkamai po 202,73 eurų. Viso V. V. civilinis ieškinys mažintinas iki 3 124,27 eurų, o R. S. – iki 1 302,27 eurų.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 4 punktu, 329 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. birželio 8 d. nuosprendžio dalį dėl S. B. išteisinimo pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (2019 m. rugsėjo 7 d. veika), ir dėl jos priimti naują nuosprendį: S. B. pripažinti kaltu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, teismo S. B. pagal BK 187 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su Panevėžio apygardos teismo 2023 m. birželio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 3 punktą, 6 punktą ir 7 punktą ir pagal 187 straipsnio 2 dalį (2022 m. gegužės 19 d. veika) paskirtomis bausmėmis, ir S. B. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 13 (trylikai) metų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2019 m. rugsėjo 7 d. iki 2019 m. rugsėjo 9 d. ir nuo 2022 m. gegužės 19 d. iki įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Panevėžio apygardos teismo 2023 m. birželio 8 d. nuosprendžio dalį dėl civilinių ieškinių išsprendimo pakeisti:

iš nuteistojo S. B. priteistą sumą V. V. turtinei žalai atlyginti sumažinti iki 3 124,27 eurų (trijų tūkstančių šimto dvidešimt keturių eurų ir dvidešimt septynių eurocentų);

iš nuteistojo S. B. priteistą sumą R. S. turtinei žalai atlyginti sumažinti iki 1 302,27 eurų (vieno tūkstančio trijų šimtų dviejų eurų ir dvidešimt septynių eurocentų).

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Teisėjai Aušra BielskėVirginija LiudvinavičienėJustas Namavičius