Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas) ir Valdo Petro Meidaus,

S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), našlys, turintis (duomenys neskelbtini) klasių išsilavinimą, nedirbantis, teistas:

1) 2012-06-08 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymą BK 38 straipsnio ir 212 straipsnio 5 punkto pagrindu;

2) 2016-09-19 Biržų r. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnio 1 dalį, viešaisiais darbais 6 mėnesiams, įpareigojant jį per šį laiką neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui (iš viso 180 val.); 2016-12-15 Biržų r. apylinkės teismo nutartimi S. B. 2016-09-19 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalis - 168 val. valandų viešųjų darbų, pakeista areštu 28 paroms. 2017-02-10 paleistas, atlikęs bausmę;

3) 2018-05-25 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį viešaisiais darbais 6 mėnesiams. 2018-10-09 nutartimi viešųjų darbų bausmė pakeista areštu 20 parų. 2018-11-09 paleistas atlikęs arešto bausmę. Teistumas išnykęs.

kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje bei 129 straipsnio 2 dalies 2, 3, 6 ir 7 punktuose, padarymu;

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. B. 2022 m. gegužės 19 d. apie 1 val. nakties panaudodamas degų skystį - alyvą, žinodamas, kad gyvenamajame name yra žmonės, tyčia padegė gyvenamąjį namą, buvusį adresu (duomenys neskelbtini), ko pasekmėje gaisro metu sudegė nukentėjusiesiems R. S. ir V. V. priklausiusi 1400 eurų vertės namo dalis, taip pat gaisro metu name buvę:

R. S. priklausantis elektrinis pjūklas 50 eurų vertės, benzininis pjūklas 100 eurų vertės, elektrinis siaurapjūklis 50 eurų vertės, elektrinis kampinis šlifuoklis 30 eurų vertės, elektrinės frezavimo staklės 130 eurų vertės, akumuliatorių pakrovėjas 30 eurų vertės, įvairūs raktai 80 bendros eurų vertės, įvairūs medvaržčiai ir ilgasriegiai bendros 20 eurų vertės, dviratis 50 eurų vertės, motorolerio ratas 30 eurų vertės, senovinė rankinė siuvimo mašina „(duomenys neskelbtini)“ 120 eurų vertės, elektrinis oblius 60 eurų vertės, skabių pistoletas 15 eurų vertės,

ir V. V. priklausanti skalbimo mašina 250 eurų vertės, skalbimo mašina 160 eurų vertės, šaldiklis 50 eurų vertės, šaldytuvas 150 eurų vertės, kavos aparatas 100 eurų vertės, mikrobangų krosnelė 30 eurų vertės, dujinė viryklė 150 eurų vertės, kepimo krosnelė 60 eurų vertės, dujų balionas 80 eurų vertės, keturios virtuvinės spintelės bendros 40 eurų vertės, virtuvinis stalas 20 eurų vertės, fritiūrinė 50 eurų vertės, bulvių tarkavimo mašina 40 eurų vertės, mėsmalė 15 eurų vertės, sulčiaspaudė 12 eurų vertės, televizorius 100 eurų vertės, televizorius 200 eurų vertės, stacionarus kompiuteris su monitoriumi bendros 100 eurų vertės, DVD grotuvas 40 eurų vertės, du lygintuvai bendros 30 eurų vertės, sofa-lova 150 eurų vertės, sofa-lova 120 eurų vertės, kiliminė danga 130 eurų vertės, laminatas 100 eurų vertės, drabužių spinta 80 eurų vertės, lubų plastikinė danga 80 eurų vertės, sienų plastikinė apdaila 150 eurų vertės, svetainės stalas 50 eurų vertės, keturi pufikai bendros 60 eurų vertės, sekcija 30 eurų vertės,

bei gaisro metu, patirdamas dideles fizines kančias, sudegė gyvas tame pačiame name gyvenęs V. B., buvęs bejėgiškoje būklėje dėl fizinės negalios ir stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, taip visuotinai pavojingu būdu sunaikino R. S. 1465 eurų vertės ir V. V. 3327 eurų vertės turtą bei tyčia kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, itin žiauriai nužudė bejėgiškos būklės savo artimą giminaitį - brolį V. B..

Taip pat S. B. buvo kaltinamas tuo, kad 2019 m. rugsėjo 7 d. apie 2 val. nakties, tyčia padegė A. P. priklausantį ūkinį pastatą, buvusį adresu (duomenys neskelbtini), ko pasekoje gaisro metu sudegė ūkinis pastatas 1500 eurų vertės, jame buvę trisdešimt šeši šieno rulonai 540 eurų vertės, dviratis 40 eurų vertės, motociklas 800 eurų vertės, dešimt triušių bendros 50 eurų vertės, dvylika vištų bendros 60 eurų vertės, taip visuotinai pavojingu būdu sunaikino A. P. 2990 eurų vertės turtą.

Kaltinamasis S. B. dėl jam pareikštų kaltinimų savo kaltės nepripažino. Teismo posėdyje jis paaiškino, kad nieko nepadegė ir niekur nėjo iš namų, kai tai įvyko. Įtaria, kad padegti galėjo jo brolis B., kuris ir anksčiau yra sukėlęs gaisrų. Teigia, jog jo pirmieji parodymai buvo teisingi, o vėlesni, kur prisipažino padegęs savo namą - melagingi. Melavo, nes norėjo, kad greičiau viskas pasibaigtų, nebesusigaudė, kas vyksta, buvo psichiškai paveiktas. Tada davė melagingus parodymus, prisiėmė melagingai kaltę, atsisakė tikrintis melo detektoriumi, nes žinojo, kad aparatas parodys, kad jis duoda melagingus parodymus. Dabar nori, kad būtų patikrintas. Civilinių ieškinių nepripažįsta. Nurodo, jog sudegė jo namai, todėl būtų nelogiška galvoti, kad juos sudegino pats.

Įrodymai, jų analizė ir motyvai, susiję su kaltinimu S. B. dėl A. P. ūkinio pastato padegimo 2019 m.

Dėl A. P. ūkinio pastato gaisro kaltinamasis S. B. paaiškino, kad 2019 m. rugsėjo 17 d. buvo namie. Apie 10 val. vakaro pas jį atėjo brolis B., atsinešė alaus, paprašė pažiūrėti televizoriaus. Nuo jo namo iki to ūkinio pastato gal 50 metrų. Jie išgėrė, jis išjungė televizorių ir atsigulė. Išgirdęs, kad kažkas baladojasi, atidarė duris. Atėjo A. P. su kaimyne, ir pasakė, kad dega jos pastatai. Pro langą matėsi, kad gaisras ir viskas baigia degti. Ten buvo elektra, kažkas buvo su laidais. Jį sulaikė kaip įtariamąjį, bet jis neprisipažino, pasakė, kad nieko nežino, nes miegojo ir jį paleido. Su A. P. ilgai kartu gyveno, paskui gal prieš 4-5 metus jų bendras gyvenimas nutrūko, tai įvyko dar prieš šį (vėlesnįjį) gaisrą. Su A. P. sugyvendavo draugiškai, pykčių nebuvo, kartais kai ką pasakydavo vienas kitam, bet retai. Kartais būdavo kviečiama policija. Iš jos šulinio ėmė vandenį, pats buvo įrengęs vandentiekį.

Nukentėjusioji A. P. parodė, kad ji su S. B. gyveno iki 2017 m. pabaigos. Išsiskyrė, kai jis sugalvojo parsivežti ir prižiūrėti savo aklą brolį V., kad jam nereikėtų dirbti viešųjų darbų ir už tai galėtų gauti pinigus. Gaisrą pamatė apie pusę antros nakties. Degė fakelu, pradėjo sproginėti šiferis. Šoko iš lovos, skambino į gaisrinę, vaikams liepė mašinas išvaryti, nes abi stovėjo prie ūkinio pastato. Sudegė motociklas, triušiai, apyvokos daiktai, 39 rulonai šieno. Pradėjo degti nuo priešingos tvartui pusės, kur auga didelis ąžuolas. Tą vakarą buvo ramu, didelis rūkas, šlapia. Mano, jog ten tikrai padegimas, nes nuo nuorūkos uždegti neįmanoma. Elektros toje pusėje nebuvo, ji net nebuvo ten išvedžiota.

Į gaisrą susirinko visas kaimas, bet S. B. nebuvo, nors jam langai priešais. Ji su V. A. nuėjo pažiūrėti, kur B.. Atidarius duris, jis stovėjo už durų apsirengęs, klausė, „kas darosi?“, nors girdėjosi gaisrinė, važiuojanti su visais signalais. Jis pats per gaisrą atėjo, painiojosi po kojomis. Kitą dieną gaisrininkai sudėjo metalo likučius, tais jis atėjęs spardė, sakė bus metalo išvežti ir priduoti.

Žalą yra suskaičiavusi ir viską surašiusi. Jai tada priešgaisrinė pasakė, kad nėra įrodymų ir gavo laišką, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas.

Liudytojas B. B. teismo posėdyje pareiškė, kad atsisako duoti parodymus prieš savo brolį ir nurodė, kad jis buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Tie parodymai yra teisingi ir juos galima perskaityti.

Apklaustas 2019-09-07 (1 t. 94 b.l.) parodė, kad 2019-09-06 apie 18 val. jis, pasiėmęs alaus, ėjo į svečius pas savo brolį S.. Vartojo alkoholinius gėrimus ir žiūrėjo televizorių. Jo brolis S. skundėsi, kad pykstasi su savo buvusia sugyventine A. P.. Apie 10 val. vakaro jis užmigo, o apie 1 val. nakties atsikėlė nuo triukšmo, išgirdo, kad kažkas šaudo. Atsikėlęs paklausė savo brolio S., kas čia šaudo, o brolis atsakė, kad gal vaikai fejerverkus šaudo. Po kurio laiko išgirdo, kad kažkas beldžiasi į duris. Broliui atidarius duris, pastebėjo, kad rėkia buvusi brolio sugyventinė A. P. ir sako „degam, degam“. Po to jis greit išbėgo į lauką ir pamatė, kad dega ūkinis pastatas.

Liudytojo B. B. 2022-05-23 apklausos protokole (2 t. 109 b.l.), kuris teismo posėdyje buvo perskaitytas BPK 276 str. tvarka, užfiksuota, kad jam brolis V. yra sakęs, kad S. jam yra prisipažinęs, kad padegė kaimynės A. P. tvartą iš pavydo, nes ji po 20 bendro gyvenimo metų su S., atsivedė gyventi kitą vyrą. Kai degė P. tvartas, jis miegojo pas S. namuose (duomenys neskelbtini). Kaip užsidegė tvartas jis nežino.

Liudytojas S. S. parodė, kad tą naktį, kai įvyko gaisras močiutės A. P. ūkiniame pastate, jis miegojo. Pusę trijų nakties močiutė surėkė, kad dega. Atvira liepsna degė ūkinis pastatas - daržinė. Į gaisrinę skambino močiutė, o jis ėjo pasiimti mašinos, kuri stovėjo prie ūkinio pastato. Pastate elektra buvo, bet pradėjo degti kitoje vietoje. Ūkiniame pastate sudegė močiutės motociklas, triušiai, visas jos turtas. Buvo ten vištų, kelios jų išbėgo. Jis ne vieną kartą yra girdėjęs S. grasinimus, kuris sakydavo, kad „sulygins su žeme“. Per tą gėrimą S. susipykdavo su močiute, o po to išsikėlė gyventi į tą niekieno namą. Jis vogdavo iš namų viską, parduodavo, dėl to močiutė jį išvijo.

Liudytojas A. S. dėl močiutės A. P. ūkinio pastato gaisro parodė, kad naktį jį pažadino močiutė. Namuose buvo dingusi elektra, sakė, kad degam. Jis su broliu patraukė nuo tvarto automobilius. Jo automobiliui nuo karščio buvo išsipūtę dažai ant variklio dangčio. Kai jie išėjo į lauką, matė, kad stogas dega atvira liepsna. Buvo pradėję degti nuo daržinės pusės, kur nėra elektros. S. B. tuo metu gyveno šalia močiutės degančio ūkinio pastato esančiame namelyje. Jo močiutė anksčiau prieš šį gaisrą gyveno su S. B.. Jie pastoviai konfliktuodavo. Gaisro metu, kai jau atvyko gaisrininkai, iš savo namelio išėjo S. B. ir nuėjo prie jų. B. B. visada būdavo ramus, nekonfliktuodavo, o S. visada buvo įkyrus ir pastoviai konfliktuodavo, dėl ko būdavo kviečiama policija. Jeigu kas pamatydavo policiją, tai visi sakydavo, kad pas B., nes jie prisigeria, ir nebežino, ką daro.

Liudytoja V. A. parodė, kad gyvena tame pačiame (duomenys neskelbtini) kaime. Matė, kai sudegė tvartas. Naktį prižadino vyras ir pasakė, kad dega. Nubėgusi į gaisravietę, paklausė A. P., kur B.. Ji atsakė, kad nežino. Tada jos nuėjo į jo namelį. S. stovėjo už durų, turėjo rankoje kažkokį rūbą, kurį greitai numetė į šoną. Jam pasakė, kad tai jo darbas, o jis sakė, kad ne. S. klausė, kas čia atsitiko, nes galvojo, kad fejerverkai, buvo visiškai ramus. A. pasakė, kad degam. Jai pirma mintis buvo, kad tai B. darbas. Ji ir dabar taip galvoja. S. yra toks, kad gali padaryti bet ką. Kažkada yra mačiusi, kai S. atėjo su kanistrėliu kažkokio benzino ar gazolio ir grasino, kad uždegs sugyventinės namą, o A. ramiai liepė jam dingti iš kambario.

Liudytoja V. V. parodė, kad B. sakė, kad S. jam prisipažino, jog jis padegė A. P. tvartą. Tuojau po įvykio užfiksuoti jos parodymai yra teisingi. Ji parodė, kad kai įvyko gaisras pas kaimynę A. P., t.y. degė jos ūkiniai pastatai, ji jau gyveno (duomenys neskelbtini) kaime. Vėliau ėjo kalbos, kad kažkas matė vaikštantį S. B. su bakeliu kuro ir grasino, kad padegs A. P. turtą. Ji pati to nematė ir neprisimena, kas apie tai pasakojo ir kas matė. Paties gaisro nematė, nes nebuvo ten nuėjusi. Vėliau ji girdėjo, kaip S. B. sakė, kad „P. tvartas degė, degsit ir jūs“. Tokiais žodžiais S. yra grasinęs ne kartą. Iš tų jo žodžių suprato, kad A. P. ūkinius pastatus padegė būtent S..

Liudytojos V. V. 2019-11-29 apklausos protokole (1 t. b.l. 129 ) užfiksuota, kad 2019 rugsėjo mėnesį, dienos tiksliai nepamena, apie 0 val. 00 min. nakties ji ėjo pas kaimynę A. P. gyv. (duomenys neskelbtini), pasiskolinti acto, kadangi marinavo agurkus ir jo pritrūko. Nuėjo su savo sugyventiniu R. S.. Sugyventinis ją palydėjo, kadangi jai vienai buvo nedrąsu eiti naktį. Pas kaimynę A. P. alkoholio nevartojo. Kai kilo gaisras buvo blaivi, taip pat ir jos sugyventinis. Ten užtruko apie 10 min., pasikalbėjo ir pasiėmusi acto, kartu su sugyventiniu grįžo į namus. Kada kilo gaisras nežino, kadangi miegojo, bemiegant užgirdo, kad atėjo kaimynas B. B., pažadino ją ir pasakė, kad kaimynų tvartas dega. Ji norėjo miego, nesikėlė ir toliau miegojo, o sugyventinis išėjo kartu su kaimynu pasižiūrėti gaisro. Maždaug po pusvalandžio grįžo sugyventinis, kuris pasakė kad tvartas dega atvira liepsna. Ar A. P. tuo metu pykosi su kažkuo, nežino, tačiau anksčiau nesutardavo su S. B.. Kaime girdėjo apkalbas, kad galėjo padegti S. B..

Liudytojas R. S. parodė, kad apie kaimynės A. P. ūkinių pastatų gaisrą žino tik iš aplinkinių kalbų. Pats to gaisro nematė. Jam B. B. yra sakęs, kad jam (B.) S. prisipažino, jog padegė P. ūkinį pastatą.

Liudytoja A. D. - Biržų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausioji specialistė parodė, kad 2019 metais degė A. P. ūkinis pastatas. Ji (liudytoja) tyrė gaisrą ir ruošė tyrimo medžiagą. Gaisro židinio zonoje elektros instaliacijos nebuvo, krosnių nebuvo. A. P. sakė, kad buvo konfliktai su buvusiu sugyventiniu. Prieš tą gaisrą taip pat buvo konfliktas. Pamena, kad pas A. P. naktį buvo atėjusi V. V., bet jos nieko nepastebėjo, kad kažkas rūkytų prie to pastato esančiame tualete, gaisras kilo staiga.

2019-09-07 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Pietinėje (duomenys neskelbtini) gatvės pusėje yra gyvenamasis sodybos namas, šiaurinėje gatvės pusėje matyti sudegusio ūkinio pastato (tvarto - daržinės) liekanos. Apžiūrint gaisravietę, matyti, kad ūkinis pastatas yra visiškai sudegęs, likę tik keli apdegę rytinės sienos rąstai ir priestato - vištidės sienos (pietrytiniame kampe). Šalia pastato šiaurės rytinio kampo stovi lauko tualetas apdegusia vakarine siena. Šiaurės vakariniame pastato kampe auga karklas kurio kamienas yra stipriai apdegęs, minėtoje vietoje iš gaisravietės paimamas degėsių pavyzdys. Pagal degėsius matyti, kad rytinė pastato dalis - tvartas buvo rąstinė, o vakarinė - daržinė - karkasinė. Sudegusios daržinės plote yra likę apdegusio ir sulieto šieno sluoksnis. Ūkinis pastatas buvo apie 14 metrų ilgio ir apie 5 metrų pločio, su 5x4 m. dydžio priestatu - triušide pietvakarinėje dalyje ir 2,7x3 m. dydžio priestatu - vištide pietrytinėje dalyje. Apžiūrint gaisravietę, 2,2 metro nuo pietinės sienos ir 1,7 metro nuo rytinės sienos (buvusios triušidės plote) rastos apdegusių varinių monolitinių elektros laidų dalys. Pietrytiniame triušidės kampe yra į žemę įkištas metalinis vamzdis, iš kurio kyšo du apdegę variniai, daugiasluoksniai elektros laidai, tai yra elektros įvadas Nr. 1. Apdegę laidai nukirpti ir supakuoti. Pietinėje ūkinio pastato dalyje (tvarto degėsiuose) yra analogiškas į žemę įkištas metalinis vamzdis, iš kurio kyšo du apdegę variniai, daugiasluoksniai elektros laidai - elektros įvadas Nr. 2. Apdegę laidai nukirpti ir supakuoti (1 t. 61-67 b.l.).

Iš 2019-09-12 tarnybinio pranešimo dėl neatidėliotino informacijos apie gaisrą patikrinimo matyti, kad gaisro priežastis dėl neatsargaus elgesio su ugnimi neatmetama, bet pagal paaiškintus faktus mažai tikėtina. Labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis - atviras pašalinis ugnies šaltinis (tyčinis padegimas) (1 t. 151-152 b.l.).

2019-09-07 akte dėl kilusio gaisro (1 t. 159 b.l.) konstatuojama, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis yra atviras pašalinis ugnies šaltinis (tyčinis padegimas).

Iš 2019-10-09 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. 165-166 b.l.) matyti, kad tirti pateiktame degėsių pavyzdyje, paimtame iš gaisro vietos, degių skysčių pėdsakų nėra. Išvados aprašomojoje dalyje nurodyta, kad daugelis degių skysčių (etanolis, , acetonas, benzinas ir kt.) yra labai lakūs ir, jei galimi tokie degūs skysčiai visiškai nesudegė gaisro metu, likę jų pėdsakai iki tiriamojo objekto supakavimo, tyrimo atlikimo iš objekto galėjo visiškai išgaruoti.

2019-10-25 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. 172-173 b.l.) konstatuojama, kad tyrimui pateiktose elektros instaliacijos laidų atkarpose trumpajam jungimui būdingų požymių nėra. Jos apsilydė dėl gaisro šilumos poveikio gaisro metu.

2019 m. gruodžio 3 d. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Biržai) prokuroro P. J. nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) atskiroje dalyje prieš įtariamąjį S. B., nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje (1 t. 9 - 10 b.l.).

Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2022 m. birželio 30 d. nutarimu, ankstesnis nutarimas panaikintas, konstatuojant, jog reikia atlikti papildomus tyrimo veiksmus (1 t. 20 b.l.).

Kaip minėta, S. B. šioje byloje yra pareikštas kaltinimas tuo, kad jis 2019 m. rugsėjo 7 d. apie 2 val. tyčia padegė A. P. priklausantį ūkinį pastatą, buvusį adresu (duomenys neskelbtini), ko pasekoje gaisro metu sudegė ūkinis pastatas 1500 eurų vertės ir jame buvęs turtas: trisdešimt šeši šieno rulonai, dviratis, motociklas, dešimt triušių, dvylika vištų, ir taip visuotinai pavojingu būdu sunaikino A. P. 2990 eurų vertės turtą.

Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas, buvo pareikštas įtarimas S. B., bet jis nutrauktas prokuroro nutarimu, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių S. B. kaltę. 2022 m. birželio 30 nutarimu ankstesnis nutarimas panaikintas, pripažinus jį nepagrįstu ir neteisėtu, nes buvo priimtas nepadarius išsamaus tyrimo.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu S. B. savo kaltės nepripažino, parodė, kad P. daržinės nepadegė. Įvykio dieną – 2019 m. rugsėjo 6 d. buvo namie. Apie 10 val. vakaro, kai jis miegojo, atėjo brolis B.. Jis iš pradžių sakė, kad konfliktų su P. neturėjo, tačiau vėliau, duodamas paaiškinimus, pripažino, kad konfliktų būdavo. S. B. parodė, kad buvo toks atvejis, kad jis su kanistru skysčio buvo nuėjęs pas A. P., tačiau neigia grasinęs padegti. A. P. parodė, kad nuo to laiko, kai nebegyveno su S. B., prasidėjo jo grasinimai, kad ji nieko neturės.

Degant pastatui, nukentėjusioji A. P. buvo nuėjusi pas S. B. į namus, rado jį apsirengusį, stovintį tarpduryje. S. B. tada stebėjosi kilusiu gaisru. A. P. nurodė, kad B. B. jai sakė, jog S. grasino padegti, nes ji su juo nebegyvena. Įvykio išvakarėse S. B. grasino, kad „ji pamatys, kas su ja bus“. Nukentėjusioji nurodė, kad ūkinis pastatas pradėjo degti nuo daržinės, o ten elektros instaliacijos nebuvo. Liudytoja V. A., patvirtino, kad matė atėjusį S. B., kuris, turėdamas bakelį su skysčiu, grasino A. P. sakydamas, kad padegs. Liudytojai atrodė, kad grasinimai yra realūs. Ji su A. P. įvykio naktį buvo nuėjusi pas kaltinamąjį ir rado jį stovinti už durų apsirengusį. Pusę trijų nakties S. nemiegojo, nenustebo dėl gaisro, svarstė, kad tai gali būti fejerverkai. Liudytojas S. S. irgi patvirtino, kad kaltinamasis grasino A. P.. Liudytojas A. S. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad gaisro metu S. B. šaipydamasis klausinėjo, kas čia taip padarė.

Liudytoja V. V. parodė, kad B. B. jai sakė, jog būdamas neblaivus S. prisipažino, kad padegė A. P. daržinę. Tą patį nurodė ir liudytojas R. S.. Iš B. B. parodymų matyti, kad rugsėjo 6 d. jis atėjo pas S. apie 18 val. Apie 22 val. užmigo, o apie 1 val. nakties atsikėlė nuo triukšmo. Kadangi jis miegojo, negali pasakyti, ką darė brolis. Jam S. yra sakęs, kad A. P. namą „paleis“, kad ji nieko neturės. Byloje yra duomenys kad tarp S. B. ir A. P. yra buvę konfliktų.

Apibendrinant liudytojų parodymus ir įvertinus nukentėjusiosios parodymus, matyti, kad kaltinamasis nukentėjusiajai yra ne kartą grasinęs, tame tarpe ir padegimu. Grasinama buvo, kai gyveno kartu, o po to tęsėsi, kai išsiskyrė. A. P. nurodė, kad nenorėjo jiems (broliams) virti valgyti, kai S. parsivežė brolį V.. Po dvidešimties bendro gyvenimo metų jie išsiskyrė, todėl S. turėjo pagrindo pykti. Jis sakydavo, kad P. nieko neturės, o jis gyvens šiltai.

2019 metų akte dėl gaisro nurodyta, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis yra atviras, pašalinis ugnies šaltinis, t.y. tyčinis padegimas. Be to, išvadoje matyti, kad laidai apsilydė dėl gaisro, kas rodo, jog elektros instaliacijos būklė nepatvirtina gaisro kilimo priežasties.

Svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas tyčia kvalifikuojamas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, nustačius, kad kaltininkas tai padarė visuotinai pavojingu būdu arba <...>, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba <...>.

Dėl kilusio gaisro buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir įtarimas pareikštas S. B.. Nesurinkus pakankamai duomenų jo kaltei patvirtinti, byla prieš jį nutraukta. Tyrimas atnaujintas po kilusio gaisro, dėl kurio sukėlimo vėlgi buvo įtartas S. B.. Anot nukentėjusiosios A. P. ir apklaustų kitų liudytojų nuomonių, tai galėjo padaryti tik jis. Jis pats neprisipažino tai padaręs. Jo niekas nematė įvykio vietoje, nors gyveno šalia to ūkinio pastato. B. B. pas jį buvo atėjęs ir kartu gėrė alų. Niekas nenurodė jokių konkrečių S. B. veiksmų padegant A. P. ūkinį pastatą ir sukeliant gaisrą.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog negalima šiuo atveju remtis vien tik S. B. asmenybės apibūdinimu, aplinkinių požiūriu į jį, jų nuomonėmis, ar inicijuojamų teisminių ginčų ir bylų skaičiumi. Nagrinėjamoje byloje įrodytomis pripažintos veikos, ankstesnių bylų medžiaga leidžia jį vertinti kaip ūmaus ir sudėtingo charakterio žmogų, kuris ne sykį yra pažeidęs įstatymą, nesusivaldantis ir konfliktuojantis sprendžiant tarpusavio santykių klausimus, bandantis pateisinti nederamą savo elgesį ar kaltinantis kitus. Tačiau, vien tik šių aplinkybių, vertinant tai baudžiamosios atsakomybės aspektu ir siekiant jį pripažinti kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, akivaizdžiai nepakanka, nes turi būti įrodyta ne tik ketinimas ar tarpusavio pokalbis, bet ir konkretūs veiksmai, kurie būtų priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-97-895/2019).

Taigi, šioje byloje nepakanka įrodymų S. B. pareikštam kaltinimui dėl turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu (BK 187 straipsnio 2 dalis) pagrįsti ir jis iš šio kaltinimo yra išteisintinas, neįrodžius jo dalyvavimo šio nusikaltimo padaryme, nes naujų duomenų, įtikinamai patvirtinančių S. B. dalyvavimą tyčia padegant A. P. ūkinį pastatą, nėra.

Įrodymai, jų analizė ir motyvai, susiję su kaltinimu S. B. dėl turto sunaikinimo ir nužudymo (2022 m. gegužės 19 d. įvykis)

Kaltinamasis S. B., apklaustas įtariamuoju tuojau pat po įvykio - 2022 m. gegužės 20 d. (5 t. 40-41 b.l.), dalyvaujant gynėjai, paaiškino, kad savo kaltės nepripažįsta. Nurodė, kad 2022-05-19 ryte apie 10 val. buvo nuėjęs pas savo brolius V. ir B., o kadangi jie barėsi, tuojau pat išėjo. Dar buvo atėjusi V. V., kuriai sakė, kad reikia sumokėti žemės mokestį, įsiskolinimą už elektrą ir komunalinius mokesčius. Ji pasakė, kad sumokės kai jis atneš sąskaitas. Jokio konflikto su ja nebuvo. Vakare apie 24 val. jis sugalvojo nueiti pas brolius ir pažiūrėti, ar jie vis dar konfliktuoja. Jo niekas nematė. Eidamas rūkė cigaretę, o įėjęs išgirdo, kad jie vėl barasi ir abu rėkia. Į kambarį įėjęs nebuvo, patamsyje koridoriuje suklupo, cigaretė iškrito, į atidarytas įėjimo duris susitrenkė galvą ir grįžo į namus. 0.26 val. išgirdo beldimą. Atėjo brolis B. ir pasiprašė nakvynės, nes susipyko su V.. Abu išgėrė alaus, ir į duris pasibeldė policijos pareigūnai, kurie pasakė, kad dega namas. Mano, kad buvo apkaltintas dėl nuolat vykstančių konfliktų su R. S..

Protokolą perskaičius teismo posėdyje, kaltinamasis nurodė, kad čia jau antriniai jo parodymai, nes pirmiausia jį apklausė (duomenys neskelbtini), ir ten gynėjos nebuvo. Čia jis jau prisiėmė kaltę ir sakė netiesą. Jis net nebuvo ten nuėjęs ir net nerūkė. Buvo tik nuėjęs iki pašto dėžutės.

S. B. buvo dar kartą apklaustas gegužės 24 d. (5 t. 40-41 b.l.). Jis vėl nurodė, kad kaltinimo nepripažįsta, o dėl šio gaisro pakartojo anksčiau nurodytas aplinkybes, t.y., kad buvo nuėjęs pas brolius apie 24 val. koridoriuje jam iš rankų iškrito cigaretė, o kaktą susižalojo atsitrenkdamas į duris, nes koridoriuje buvo tamsu. Į kambarį užėjęs nebuvo ir jo niekas ten nematė. Maždaug po pusvalandžio pas jį atėjo B.. Su savimi jis atsinešė dokumentus, kuriuos pasidėjo po pagalve. Dar maždaug po 20 minučių pasibeldė policija. Teigia, kad namą galėjo padegti jo brolis.

Kaltinamasis S. B. 2022-05-25 parodymų patikrinimo vietoje metu, tikslinant gaisro aplinkybes parodė, kur jis buvo, kai atėjo brolis B., į kurias patalpas savo namuose buvo nuėjęs, parodė vietą ant krosnies, iš kur paėmė skudurą bei šaldytuvą, kur laikė plastikinį butelį su tepalu, ir patalpą, kur tą butelį įmetė. Po to parodė, kaip rūkydamas cigaretę, nuėjo į namą, kur gyveno jo broliai, pro kur įėjo, kaip į duris susitrenkė galvą ir kaip iš rankų iškrito cigaretė. Paaiškino, kas ir kur tame name dar gyveno (5 t. 54-58 b.l.).

Kaltinamasis S. B. apklaustas 2022-05-26 paaiškino, kad savo ankstesnius parodymus prisimena, jų netvirtina, nes jie visi buvo melagingi. Dėl brolio V. B. mirties prisipažįsta, kad yra kaltas. Nurodė, kad 2022-05-19 0 val. 26 min pas jį į namus atėjo brolis B. B., sakė, kad susibarė su V. ir paprašė pernakvoti. B. buvo smarkiai neblaivus: tai suprato iš nerišlios kalbos ir griuvinėjimo. Paklausė jo, kur yra brolis V.. B. atsakė, kad jis nuėjo į tualetą, kuris yra lauke apie 30 metrų nuo namo. Nuo tualeto iki namo buvo nutiesta virvė, kad aklas V. galėtų savarankiškai nueiti iki tualeto. Tada jis, pasakęs, kad tuoj sugrįš, nuėjo į savo virtuvę, pasiėmė skudurą, po to nuėjo į koridorių ir iš ten stovinčio neveikiančio šaldytuvo pasiėmė apie 1 litrą tepalo, kuris buvo 2 litrų plastikiniame butelyje. Tą butelį paėmė policijos pareigūnai parodymų patikrinimo metu. Jis nubėgo iki namo, įėjo į koridorių. Viduje buvo tamsu ir tylu. Pagalvojo, kad brolis V. yra tualete. Jis nutraukė virvę, kad brolis negalėtų grįžti. Paskui koridoriuje numetė iš namų atsineštą skudurą, apipylė tepalu ir uždegė degtuku. Taip padarė, kadangi labai pyko ant kaimyno R. S., nes šis, kai tik jį pamatydavo, puldavo muštis. Taip darė, nes jis iš R. reikalavo susimokėti mokesčius. Uždegęs skudurą, stodamasis užsigavo galvą į atidarytas duris. Kai parbėgo į namus, B. sėdėjo kambaryje prie stalo, gurkšnojo alų ir žiūrėjo DVD. Sėdint su B., jis išgėrė 2 stiklines alaus. Maždaug po 40 minučių po jo grįžimo iš (duomenys neskelbtini), atvažiavo policija ir pasakė, kad dega namai. Vėliau per raciją pranešė, kad rastas lavonas. Jo paprašė, kad nueitų atpažinti ar tai yra jo brolis. Jis brolį iš karto atpažino. Tada policija jį sulaikė. Supranta, kad padarė baisų nusikaltimą, pats nežinodamas, kad viduje yra brolis, jį nužudė to nenorėdamas. Prieš ateinant padegti, matė kad pas kaimynus S. jų pusėje degė šviesa ar buvo įjungtas televizorius, matėsi, kad kažkas yra namuose. Dėl padaryto šio nusikaltimo gailisi. Namą padegė, kadangi norėjo pagąsdinti kaimynus, kad šie susimokėtų mokesčius, kurių nemokėjo, ir kurie buvo priteisti ir išieškomi iš jo (5 t. 63-65 b.l.). Šie S. B. parodymai yra užfiksuoti garso ir vaizdo įraše, pridėtame prie bylos kompaktiniame diske.

S. B. buvo pasiūlyta atlikti psichofiziologinį tyrimą ir įtariamasis pareiškė sutikimą (t. 5, 68-69), tačiau jis nebuvo atliktas. Minėtoje apklausoje jis tai daryti atsisakė, nurodęs, kad nebenori būti tikrinamas.

Kaltinamasis S. B. teismo posėdyje dėl šio kaltinimo paaiškino, kad dieną prieš gaisrą nuėjo pas V.. Sustojo automobilis, išlipo B. su alumi ir nuėjo pas R.. Jis su V. kalbėjosi apie valandą. B. nebuvo atėjęs, nors sakė, kad buvo. Paskui jis išėjo namo. Kieme sutiko R. ir su juo susibarė. Jam pasakė, kad išregistruos, o šis supyko, buvo neblaivus. Sakė, kad „jie sėdės ant kelmo“, bet apie jokį gaisrą nebuvo kalbos. Tada užėjo pas A. P., pasėdėjo pavėsinėje apie pusvalandį, pasikalbėjo ir parėjo į namus. Apie 18 val. atėjo B., sakė, kad barėsi su V., labai smarkiai rėkavo. Jis jam liepė eiti namo, ir jis išėjo. Apie pusę dešimtos nuėjo į pašto dėžutę pasiimti laiškų. Buvo naktis. 0.26 val. atėjo B., pasakė, kad susipyko su V., paprašė pernakvoti, atsinešė 6 litrus alaus. Jis išgėrė dvi stiklines. Tada kažkas pasibeldė, atėjo policininkai, paklausė, kur B.. Pasakė, kad kambaryje. Jis stebuklingai greitai užmigo arba atrodė, kad miega. Tada policininkai pasakė, kad dega namai, rado lavoną. Jį nuvedė atpažinti lavono. Tada pasakė, kad padegė jis. Kai atpažino lavoną, buvo sulaikytas. B. ateidamas atsinešė dokumentus, nors jis niekada to nedarydavo, dviratį laikydavo viduje, o tą naktį paliko lauke, taip pat atsinešė maišelį su drabužiais ir padėjo ant šaldytuvo. Namą galėjo padegti ir pats V., jeigu tai buvo padegimas. Jis rūkydavo, numesdavo ir nuorūką ir degtuką, tapetai buvo atšokę, sienos lengvai galėjo užsidegti. Jis (duomenys neskelbtini) buvo padegęs namą, pats nukentėjo, gulėjo (duomenys neskelbtini), nudegimų skyriuje, jam persodino odą. Taip tikrai buvo maždaug prieš 6 metus. Galėjo padegti ir B., paskui ateiti pas jį atsigulti, kad užsitikrintų alibi. R. su V. galėjo padegti, nes jie labai pyko, kad išregistruos juos iš namų.

Paaiškino, kad matė įrašą (parodymų patikrinimo vietoje). Tada nebežinojo ką sakyti, buvo pasimetęs. Melavo, kad padegė, nes iš pradžių norėjo, kad nuo jo visi atstotų. Norėjo prisiimti sau svetimą kaltę, bet paskui nusprendė pasakyti teisybę. Kai policija ieškojo, kur supakuoti butelį, su advokate nekalbėjo. Jam ta cigaretė gal iškrito kai rūkė, bet apsisuko ir nuėjo. Pas B. tikrai nesidegė cigaretės, ėjo rūkydamas, ten netoli nuo namų - iki B. eiti 2 - 3 minutės, o cigaretę surūkyti 5 minutės.

Sekančią dieną vėl pasakė tą patį, nes ryte jam buvo dar blogiau. Jam tada neberūpėjo, kas bus. Jokio butelio neturėjo, jo pirštų antspaudų ant butelio nebuvo, jį kilnojo gal prieš pusę metų. Tepalo neturėjo. Aiškina, kad jam buvo daromas spaudimas, rytais nubusdavo nieko negalėdamas prisiminti. Policijos pareigūnai neliepė kaltės prisiimti, bet buvo pastoviai kartojama, kad uždegė ir jie tai įrodys. Jie tik ieškojo įrodymų, kaip jį apkaltinti. Buvo nusivylęs ir galvojo, kad vis tiek jį apkaltins.

Nurodė, kad namą jis pirko 2014 metais. Sumokėjo gal 2000 litų. R. S. ir V. V. jam davė 1400 litų, ir sutarė, kad jie susitvarkys dokumentus, o jis jiems parduos pusę namo, tai yra pietinę namo dalį. Per 4 metus jie nesitvarkė jokių dokumentų. 2018 metais antstoliai uždėjo areštą namui ir jis nebegalėjo jo parduoti. Tada jie pradėjo visiems sakyti, kad namai jų, apgaulės būdu išviliojo iš jo namų knygą, nemokėjo už elektrą, už žemę, komunalines paslaugas, nors gyveno nuo 2014 metų. Viską norėjo išspręsti teisėtai ir savo namų deginti nesiruošė. Patys pirmieji jo parodymai yra teisingi, nes tą vakarą jis iš namų niekur nebuvo išėjęs. Vėliau jis prisiėmė kaltę, nors to nepadarė. Sakė, kad numetė skudurą ir išpylė tepalą, bet vėl melavo, o ekspertai nustatė, kad gaisre joks degus skystis nenaudotas. Tas namas prieš pusę metų buvo nudažytas tepalu, todėl ekspertai jį ir rado. Žinojo, kad visi įtarimai bus jam. Brolis B. gyveno (duomenys neskelbtini) pas gimines, ten sudegė gyvenamasis namas. Vėliau priėmė gyventi pas save, su A. P. padėjo susitvarkyti pensiją, jis atsisakė mokėti mokesčius, pas jį nakvojo tik du kartus. Kai pirmą kartą atėjo nakvoti, sudegė A. P. ūkinis pastatas, kai atėjo vėl ir pasiprašė pernakvoti, nors jo nekvietė, sudegė šitie namai. Karantino laiku kreipėsi į (duomenys neskelbtini) savivaldybę, norėdamas iš to namo išregistruoti visus, išskyrus brolį. R. ir V. sako, kad jie išbėgo pro duris, bet jeigu jie turėjo išbėgti į koridorių, atsirakinti duris, tai būtų apdegę rankas nuo įkaitusios rankenos, spyna galėjo būti įkaitusi ir ji galėjo neatsirakinti, jie turėjo papulti į gaisro židinį, atidaryti lauko duris ir tada išbėgti į lauką, bet jokių nudegimų nebuvo, kas jam kelia abejonę. R. parodymuose sakė, kad jis (kaltinamasis) A. P. išdaužė langus, o šis juos įstiklino, bet jis to niekada nedarė. Pragyveno su A. P. 23 metus, niekada nevartojo smurto. Būdavo susipykdavo, pasakydavo kokį žodį. Nesutarimų su V. buvo, kai nebegalėdavo su juo susitvarkyti, kviesdavo policiją.

Nukentėjusysis R. S. parodė, kad su S. B. yra pažįstamas seniai, gal jau 5 metus. Iš pradžių kartu dirbo, santykiai buvo normalūs. Gaisro dienos ryte girdėjo, kad broliai B. rėkavo ir nutilo. Po to B. išėjo į koridorių ir pasakė, kad „kažkas šiandien bus“, išsikrausto, pasiima dokumentus. Jis dar dviratį išsivarė. S. prieš tai gąsdino, kad bus „raudonas gaidys“, pyko, kad nemokėjo už elektrą, už žemę. Gal savaitė ar dvi iki gaisro, jis kalbėjosi su S.. Gegužės 18 d. prieš gaisrą, matė tik B., kuris prieangyje sakė, kad S. atėjo girtas ir pasakė, kad „šiandien kažkas turi įvykti“ ir reikia išeiti. Jis su drauge pagalvojo, kad tai nuo gėrimo kvailioja. Dar S. sakė, kad jūs čia negyvensit, aplankys „raudonas gaidys“.

Gaisrą pirma pastebėjo V. V. ir jį pažadino. Pamatė liepsnas. Namas dviejų galų, koridorius jau griuvo, atgal įeiti nebegalėjo. Vienos durys buvo nerakinamos, o kitos rakinamos. Dar vienos koridoriuje į B. pusę. Stogas buvo apimtas liepsnos ir jie bėgo per ugnį. V. spėjo pačiupti telefoną ir iškvietė gaisrinę. S. pastoviai gėrė, pastoviai juos gąsdindavo. Jis jau ne vieną kartą yra padegęs, taip pat ir kaimynės tvartą. Girdėjo, kaip girtas prisipažino. B. B. nebuvo, jo niekur nematė.

Per gaisrą neteko visų savo daiktų, medžio apdirbimo staklių, kitų įrankių. Sudegė nuotraukos, katė su kačiukais. Jo patirta turtinė žala 1505 eurai, o neturtinė - 5 tūkstančiai. Prašo priteisti žalą.

Tą naktį buvo susikibęs su S. B., ir jam sakė - „ką čia padarei?“, bet policija juos išskyrė. S. tik gūžčiojo pečiais, nieko nesakė kas padegė, kodėl padegė. Kažkada priebutyje jis laikė savo motorolerį, bet ten nieko neremontavo ir iš jo tepalai nebuvo išbėgę. Jis namą buvo ištepęs atidirbtu tepalu, bet tik fasadą, kad gražiau atrodytų. Koridorius nebuvo niekuo išteptas.

Liudytojo R. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo perskaityti teismo posėdyje (2 t., 76-77 b.l.). 2022-05-19 apklausoje jis parodė, kad 2022-05-18 apie 22 val. su sugyventine V. V. būdami savo namuose, (duomenys neskelbtini), nuėjo miegoti. Prieš nueidami miegoti, taip pat būdami namuose abu su sugyventine gėrė alų. Apie 1 val. jį pažadino V. V., sakydama: „kelkis kažkas dedasi“. Įtarė, kad dega jų gyvenamasis namas, kadangi girdėjosi spragsėjimas ir buvo šviesu lauke. Abu išbėgo iš namo. Atidarius duris į koridorių, pamatė ugnies pliūpsnį. Atgal į savo namo dalį jau nebegalėjo įeiti. B. namo pusė degė atvira liepsna. Apie gaisrą V. V. pranešė pagalbos telefonu. Užgesinus gaisrą buvo rastas miręs kitoje namo pusėje gyvenęs V. B.. Jis gyveno kartu su broliu B. B., buvo neregys. Kaip suprato, B. buvo pas kitą brolį S., gyvenantį kitoje gatvės pusėje už kelių namų. B. B. 2022-05-18 apie pietus, kiek tiksliai buvo nepažiūrėjo, sutiktas kieme sakė, kad jie degs, kad jam S. B. liepė susirinkti dokumentus. Sakė, kad S. juos padegs. Su S. jie konfliktavo. Namai, kur jie gyveno buvo S. B. vardu, nors jie už savo pusę namo buvo jam sumokėję 1400 litų. Jis negalėjo perrašyti namų, nes turėjo skolų ir namas buvo areštuotas. S. B. nuolat grasino, kad padegs namus, kad jie ilgai negyvens, nes neva nemoka mokesčių. Kada paskutinį kartą, tiksliai negali nurodyti. S. B. nuolat pykosi su broliu V. B.. 2022-05-18 apie 15 val. girdėjo koridoriuje S. B. barnį su V. B.. Įtaria, kad namą padegė S. B. tyčia.

Nukentėjusioji V. V. parodė, kad S. B. pažįsta kokius 8 metus. Tuose namuose gyveno gal 5 metus. Po to apsigyveno B., gal po 2 metų atsirado ir V.. Su B. santykiai buvo geri, nesipyko. Dienos metu B. sutikus koridoriuje, jis sakė, kad vėl S. išprotėjo, liepė daiktus susirinkti, nes „vakare kažkas bus“. Jam pasakė, kad tai ne pirmas kartas. Kai nuėjo miegoti, naktį išgirdo, kad kažkas šaudo, kaip fejerverkai. Norėjo uždegti elektrą, bet nedegė. Pakėlė R., pagriebė telefoną, išlėkė lauk, puolė skambinti gaisrinei. Kai išėjo į koridorių, pamatė ugnį, nors kambaryje pas juos nieko nesiuodė, jų pusėje nedegė. Jokių balsų negirdėjo. B. buvo viską susirinkęs, nuo šulinio pasiėmęs dviratį ir išėjęs pas S.. B. pastoviai aiškindavosi, konfliktavo, nesvarbu, ar buvo blaivūs, ar išgėrę. Matydavo, kad ateina per kiemą S. B., tai suprasdavo, kad bus triukšmo. S. grasindavo, kad „jūs čia negyvensit“, o kai nueidavo pas kaimynus, sakydavo, kad „aplankys raudonas gaidys“. S. kalbėdavo, grasindavo, žmonės pasakydavo, bet jie neimdavo į galvą, netikėjo. Pateikė civilinį ieškinį dėl žalos dydžio. Prašo to, kas surašyta. Daiktai visi sudegė, neturėjo kur gyventi, kol suteikė socialinį būstą, buvo daug nepatogumų Kai jie abu bėgo, R. dar norėjo grįžti, sakė, kad reikia B. pakelti, bet jis nebegalėjo įeiti į vidų. Atvažiavus gaisrinei sakė, kad gali būti ten žmonių, bet nežinojo, ar V. buvo, ar ne.

Prieš gaisrą su B. susitiko apie 12 val. dienos. Atsigulė miegoti gal pusę vienuolikos, išgirdo gaisrą apie 12 val. nakties. Ji įsitikinusi, kad namą padegė S.. Jis visada grasindavo, aplinkiniai kalbėjo, kad pasisaugotų. S. keletą kartų yra nukapojęs elektrą, laidus atjungęs, vandentiekį. Jis įsivaizdavo, kad čia jo, nors jie pinigus buvo sumokėję. Konfliktų su S. yra buvę ne vieną kartą. Gegužės 17 dieną buvo konfliktas dėl žemės. S. B. dažnai kviesdavo jiems policiją. Jis ateidavo pas juos į kambarį, pradėdavo aiškinti, kad turi jam mokėti už elektrą, nes viskas jo vardu, nors jie patys mokėjo už elektrą savo vardu. Jis, būdamas nepatenkintas, tuojau policiją kviečia. B. nėra susijęs su gaisru, jam knygos, biblioteka, po dešimt knygų per savaitę.

Liudytojas B. B. teismo posėdyje pareiškė, kad atsisako duoti parodymus prieš savo brolį ir nurodė, kad jis buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Tie parodymai yra teisingi ir juos galima perskaityti.

B. B. 2022-05-23 (2 t. 108 - 110 b.l.) ir 2022-06-07 (2 t. 115-117, 121 b.l.) apklausų protokolai buvo perskaityti teismo posėdyje:

Pirminiuose paaiškinimuose B. B. parodė, kad 2022-05-18 ryte jis buvo namuose kartu su savo broliu V. B.. Ar tą dieną buvo atėjęs S., neprisimena. Jam atrodo, kad tą dieną kieme buvo susitikęs V. su R.. Jie yra sakę, kad jiems S. grasinęs padegti, tačiau kokiomis aplinkybėmis, nežino. 2022-05-18 vakare jis sugalvojo, kad reikia nueiti pas S. atsigerti alaus. Tą vakarą su V. tikrai nesusipyko. Pas S. nuėjo kai jau buvo prietema, tačiau kiek buvo valandų, nežino. Nusinešė pas jį 2 litrus alaus. V. irgi vadino eiti kartu, bet jis nėjo. Jis tą vakarą buvo neblaivus. Ateidamas pas S., atsinešė savo asmens dokumentus. Pas S. išgėrė atsineštą alų ir užmigo. Atsibudo, kai pažadino policijos pareigūnai. Namai buvo užrakinti. S. nebuvo. Jis išlipo pro langą ir išvažiavo su policijos pareigūnais, kurie padėjo jam išlipt. Apie tai, kad sudegė jo namai, jam pasakė policijos pareigūnai. Jie tai pat pasakė, kad sudegė ir brolis V.. Kur pradingo S., jis nežino, miegojo. A. P. atėjusios naktį nematė, nes miegojo, ir nubudęs nebuvo iki kol pažadino policijos pareigūnai. Kaip ir dėl ko įvyko gaisras, jis nežino. S. dažnai ateidavo vakarais pas juos į namus. Jis paprastai ateidavo apie 20 - 21 val., būdavo, kad pas juos į namus ateidavo ir naktį po vidurnakčio. Kai ateidavo vidurnaktį, paprastai būdavo pagėręs ir norėdavo išgerti. Atėjęs bendraudavo tada su V.. Pas juos bendro naudojimo koridoriuje buvo laikas, kai stovėjo mopedas, kuris priklausė R.. Ten jis stovėjo maždaug prieš 4 mėnesius. Žiemos metu R. namuose remontuodavo mopedą kambaryje ir paskui išstumdavo į bendrą koridorių. Kai suremontavo, tada jau pastatė sandėlyje. Bendro naudojimo koridorius buvo medinis, jo pusėje ir priešais bendro įėjimo duris sienos buvo aptinkuotos. Lubos buvo medinės, t.y. lentos prikaltos prie balkių. Į butus įėjimo durys buvo dvivėrės medinės, beveik per visą sieną. Grindys tai pat buvo medinės. Bendro koridoriaus grindys buvo pasilaupę, papuvę. Tą dieną bendro naudojimo koridoriuje ant sienos priešais bendro įėjimo duris kabėjo rūbai, buvo keletas padėtų R. dailylenčių. Koridoriuje lubose kabėjo „patronas“, tačiau lemputė nebuvo įsukta. Rozečių ten nebuvo. Kas galėjo padegti namus, jis nežino. Gaisro metu sudegė visi jo rūbai, baldai, radijas. Po patalyne buvo palikta apie 100 eurų. Jam yra apsvilę kairio antakio plaukai. Juos apsvilo maždaug prieš savaitę iki gaisro, kai degdamasis cigaretę su žiebtuvėliu nusisvilino antakį. Jie vis trys broliai, t.y. jis, V. ir S. rūkantys. Kaip dažnai S. rūkė nežino, bet tikrai rūkė.

2022-06-07 apklausoje parodė, kad savo ankstesnius parodymus prisimena ir juos tvirtina. Papildomai gali papasakoti, kad V. vaikštant naudodavosi neįgaliojo lazda (ne neregio) kur galima pasiremti per alkūnę. Lazda V. naudodavosi lauke, kai eidavo pas S. arba į lauko tualetą, kambaryje jam lazdos nereikėjo. Nakties metu V. į tualetą kartais eidavo į lauką. Kambaryje būdavo kibiras gamtiniams reikalams, tai nakties metu V. šlapindavosi į kibirą, rimtesniems reikalams eidavo į lauko tualetą. V. kartais užsidegdavo šviesą, kaip suprato jis dar prie šviesos kažką matydavo. Išeidamas į lauką kartais irgi palikdavo šviesą, bet ne visada. Ar šviesa jam padėdavo orientuotis nežino, niekada apie tai su V. nekalbėjo. Namuose pečiui pasikurti turėjo iš miško prisirinkęs tošies, kurią ir naudodavo, jokių skysčių ugniai įkurti nenaudojo ir neturėjo. V. irgi nenaudojo ir pas juos namuose degių skysčių nebuvo. Ryte prieš gaisrą buvo atėjęs pas juos į namus S.. Jie kartu visi trys išgėrė alaus, kurį buvo nusipirkęs iš vakaro. Jie gėrė kambaryje prie lango. Tą rytą S. vėl priekaištavo, kad niekas nemoka žemės mokesčių. Jis pasakė, kad jis žemės nedirba, o R. dirba. S. susinervinęs pradėjo šaukti, „aš padarysiu vieną dieną, jūs spirgėsit vieną dieną ir sėdėsit ant kelmelio“. Šitaip grasinęs yra ir anksčiau. Taip S. sakydavo tik kai būdavo girtas. Kai blaivus jis niekados taip nekalbėdavo. V. tą dieną kaip ir anksčiau „palazdavodavo“ S., kad jis paskui A. P. eina, kai tik ji vos pakviečia. S. dėl to labai susinervuodavo ir tai dažniausiai būdavo S. ir V. pykčių priežastis. Kažkuriuo momentu jis išėjo į kiemą ir jam atrodo, kad ateinančią nuo triušių sutiko V.. Tada jis jai pasakė, kad S. vėl girtas ir pyksta dėl žemių, grasina dėl padegimo. Jam atrodo, kad jis jai pasakė, kad S. grasina padegti ir kad kai girtas, visad taip sako. V. į tai nesureagavo, kadangi nebe pirmas kartas buvo tokie grasinimai. Jis grįžo į savo namus. Apie 12 val. pasijuto apgirtęs ir atsigulė pagulėti. S. su V. išėjo į virtuvėlę, kur gyveno V., ir ten bendravo. Kaip jie bendravo, jis nežino. Atsikėlus S. nebebuvo. Vakare jis V. pasiūlė atsigerti alaus pas S.. Bet V. sakė, kad nenori, sakė pasiklausys žinių namuose. Tai buvo apie 22 val. Taip galvoja, kadangi V. sakė pasiklausys vakaro žinių per radiją, kurios būna tokiu laiku. Kai jis išėjo, V. gulėjo savo lovoje. Pas jį virtuvėlėje buvo lova, žemas šaldytuvas, kurį V. naudojo kaip stalą, plastikinė talpa vandeniui ir krosnis - viryklė. Šalia buvo sukrautos malkos. Atėjus pas S., šis paklausė, kur yra V.. Pasakė, kad jis pasiliko namuose. Jis pasakė, kad turi alaus ir pasiliko pas S. gerti. S. davė vieną butelį alaus, kitą pasidėjo po savo pagalve, trečią butelį padėjo ant stalo, o ketvirtą gėrė pats. Iš pradžių gėrė alų tą, kurį kiekvienas pasiėmė, o paskui tą, kurį padėjo ant stalo. Jis kai atėjo pas S., jau buvo neblaivus, kadangi namie dar prieš ateinant išgėrė alaus. Jis neprisimena, ar jam atėjus, buvo kur nors išėjęs S.. Tą dieną jis šlapintis ėjo pas S. į kitą kambarį, į kibirą. Ar S. buvo kur išėjęs, jis nežino. Paskui jis užmigo. Atsibudo, kai jau buvo šviesu, negalėjo išeiti į lauką, nes buvo užrakintos durys. Atsikėlęs išgėrė dar alaus, kurį buvo pasilikęs po pagalve, ir vėl užmigo. Tada kažkas jį žadino, kažkoks jaunas vyras, kurio nepažinojo. Jis pasakė kad reikia eiti, jis norėjo eiti pro duris, bet žmogus pasakė, kad reikia eiti per virtuvės langą. Suprato, kad durys vis dar užrakintos. Lauke prie lango stovėjo policijos pareigūnai su uniforma. Jie jam pasakė, kad reikia su jais važiuoti. Jis norėjo eiti persivilkti švarius rūbus, tada jie jam ir pasakė, kad sudegė jo namai. Paklausus, kaip jo brolis V., jie pasakė, kad jis irgi sudegė. Namuose sudegė jo visi rūbai. Liko tik dokumentai ir pinigai, kuriuos buvo atsinešęs. Dokumentus jau kurį laiką išeidamas nešiodavosi, kadangi V. buvo dingę. Kažkada V. jam pasakė, kad būdamas girtas S. jam prisipažino, kad sudegino V. dokumentus. Savo dviratį laikydavo kieme prie sūpynių atremtą į suoliuką arba į šalia esantį medį. Būdavo, kad kartais įsivesdavo į vidų, bet dažniausiai laikydavo lauke. Dviratį buvo nusipirkęs prieš mėnesį laiko iš kaimynės K. T.. Dviratis gaisro metu nesudegė, nes tą naktį jį buvo palikęs lauke. Šiame kaime dauguma žmonių dviračius laiko lauke. S. namuose turėjo elektrinį pjūklą. Jam atrodo, į šį pjūklą pilasi tepalas, bet jis nežino tiksliai, kaip ir nežino, ar S. turėjo tepalų. Pas S. lankydavosi retai. Jis nėra matęs, kaip S. kuria pečių, todėl nežino kaip jis jį įkurdavo, kai ateidavo, pečius dažniausiai jau kūrendavosi. Nori pasakyti, kad antakį prieš gaisrą apsisvilino dar kelias dienas prieš gaisrą, bandydamas žiebtuvėliu prisidegti cigaretę. Taip jam nutinka nebe pirmą kartą dėl per didelės žiebtuvėlio liepsnos. Mano, jį su apsvilusiu antakiu dar prieš gaisrą matė kaimynas R. ir V., bet ar jie pastebėjo tai, nežino. Anksčiau, kai gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, tai galėjo būti 1995 - 1996 metais, su sugyventine S. M., nakties metu jį pažadino S., kuri pasakė, kad degam. Degė daržinė, kur laikydavo šieną, daržinė buvo sujungta su tvartu, dar išleido gyvulius į lauką. Kai įvyko gaisras, jis su S. buvo pragyvenęs vos kelis mėnesius, gal du gal tris, tiksliai nepamena. Buvo atvažiavusi gaisrinė, kuri užgesino. Kaime ėjo kalbos, kad buvo padegta, ir kad galėjo padegti S. M. - buvęs S. M. sugyventinis. Jis jį yra matęs, nes jis vis dar būdavo ateina pas S., o ji vis išvarydavo. Po kurio laiko, bet negali pasakyti kada, užsidegė netoliese buvusi pieninė. Ji užsidegė nakties metu. Kaip ji užsidegė, jis nežino. Tuo metu buvo namuose su sugyventine S.. Nori pasakyti, kad kai 2022-05-19 atėjo pas S. vakare, galėjo būti prieš 22 val. Tuo metu buvo dar šviesu. Neprisimena, ar pas jį atėjo dėvėdamas kojines, ar ne. Nes tada buvo šiltas oras. Pas S. būnant galėjo apsimauti ir jo kojines. Būdamas pas jį tikrai ne kartą ėjo į lauko tualetą, tam kad eiti apsiaudavo gumines tapkes. Nelabai žiūrėjo kieno tapkes maunasi, nes nerūpėjo.

Liudytoja A. P. parodė, kad gaisrą pamatė ir atėjo, kai jau buvo susirinkęs visas kaimas. Arčiau namo stovėjo R., toliau buvo daugiau žmonių. Su S. ir V. bendraujant, jie pasakė, kad miegojo, išgirdo, kad pleška, išmušė langą ir išlindo. Degė labiau B. pusė, nors gaisras jau buvo ir viduje. Degė per lubas, iš B. degė vidaus pusė, o S. - daugiau stogo viršus. Su V. paėjo toliau, R. skambino sūnui, o ji paklausė, kur B.. Buvo nuėjusi pas S., ten užtruko gal 5 minutes, ir grįžo atgal prie gaisro. V. sakė, kad iš vakaro baliavojo po pašalpų, po to atsigulė. Ji paklausė, ar negalėjo užsidegti nuo cigaretės, nes jie visi rūkantys, bet sakė, kad ne. V. ateidavo pas R. S. išgerti, ir B. pas juos taip pat nueidavo. Tą dieną visi ūžė. Yra buvusi ten. Koridoriuje stovėjo R. motoroleris, du seni foteliai, dešinėje senas, sugedęs šaldytuvas. Paskutinį kartą iki gaisro buvo didelės muštinės. Ji buvo nuėjusi, gal prieš porą savaičių ir motoroleris ten buvo.

Liudytojas S. S. parodė, kad grįžęs po darbo į močiutės - A. P. namus, nuėjo miegoti. Naktį močiutės sugyventinis pamatė, kad dega kaimynų namas. Jis jau degė atvira liepsna. Matėsi, kad pradėjo degti nuo sienos. Namo gyventojai jau buvo išbėgę. B. ten nematė. Močiutės kaimynystėje yra niekieno namas, kuriame gyveno S. B.. Jis turėjo savo namus, bet ten gyveno S. brolis B.. V. atsikėlė gyventi į kaimą, nes S. B. turėjo atidirbti valandas darbo biržoje, kad gautų pašalpą. Tada jis sugalvojo iš slaugos pasiimti brolį, kad nereikėtų jam atidirbti tų valandų. Taip jam sakė pats S. B.. Apie B. gali pasakyti, kad jie konfliktuodavo, eidavo vienas pas kitą, gerdavo. S. eidavo pas B.. V. nebūdavo kur būti. Jis arba pas vieną, arba pas kitą, būdavo, kai šiems pinigų reikėdavo, tai tą V. ir tampydavo. V. buvo aklas, nebuvo savarankiškas.

Liudytoja V. A. parodė, kad paskambino kaimynė D. M. ir pasakė kad dega kaimynų namas. Prie namo nuėjusi nebuvo, kaimynai stovėjo atokiau. Iš pradžių visi galvojo, kad B. ir V. yra žuvę, bet praėjo gal 10 min., ir iš savo namelio atėjo S., kuris ramiai žiūrėjo, kaip gesina. R. S. norėjo su juo muštis, sakė, kad čia jo darbas. Policija paklausė, ar buvo konfliktas. Jis pasakė, kad buvo. Po to rado V. lavoną. Tada S. policija nusivedė atpažinti brolio. B. net nebuvo pasirodęs. B. matė ryte po gaisro. Jis vaikščiojo po kaimą ir prašė žmonių kad priimtų pagyventi. Apie brolių B. santykius žino, kad B. buvo ramesnio būdo, mažiau kviesdavo policiją, o V. su S. policiją vis kviesdavo vienas kitam. Kai atvažiuodavo policija, žinojo, kad pas B.. S., kai būdavo visiškai blaivus, buvo normalus, bet jei nors kiek išgerdavo alkoholio, tada prasidėdavo konfliktai. Dėl to su juo niekas nenorėdavo bendrauti.

Liudytojas K. Č. - Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas parodė, kad gavus pranešimą apie gaisrą (duomenys neskelbtini) kaime, važiavo į įvykio vietą. Kai atvyko, namas degė atvira liepsna. Tame name gyveno broliai B. ir V. B.. Dar vienas brolis – S., gyveno kitame name. Ten dėl nuolat kylančių konfliktų tekdavo važiuoti ir anksčiau. Jis nuėjo pas S. į namus, beldė į langą. Duris atidarė S.. Jis buvo kažkiek pasimetęs. Įėjęs paklausė, kur broliai. Rado B. miegantį, o V. nebuvo. Pasakė, kad dega namas. Tada jie išgirdo, kad brolis numirė, nes kažkas iš kolegų per raciją pasakė, kad išneštas lavonas. S. buvo blaiviausias, todėl jį pasikvietė, kad atpažintų brolį. Jis atpažino. Kai vedė S. atpažinti, kaimynai užsipuolė, kad tai jo darbas, teko ginti nuo kitų, kad jo neužpultų, buvo pikti ant jo. Buvo vienas nukentėjusysis (R. S.), kuris bandė pulti S., sakė, kad tai jo darbas. S. sakė, kad pusę pirmos pas jį atėjo B.. Pažadintas B. labiau nerimavo dėl dokumentų, paskui apsižiūrėjo, kad dokumentai po pagalve, pinigai irgi. Pasakojo, kad buvo konfliktas tarp jo (B.) ir V., todėl jis atėjo nakvoti pas S.. B. buvo neblaivus. Tai buvo pirmas kartas, kai matė B. pas S.. Liudytojas nurodė, kad jis ir kiti pareigūnai turėjo vaizdo kameras ir jų veiksmai bei pokalbiai buvo fiksuojami.

Liudytoja R. M. - bylą tyrusi pareigūnė parodė, kad pirmojoje apklausoje S. B. pradėjo pasakoti aplinkybes, kad nuėjo pas brolį, užsidegė cigaretę ir išgirdęs, kad jie triukšmauja, pametė tą cigaretę ir grįžo namo, paskui atėjo brolis. Dėl 2022-05-25 parodymų patikrinimo eigos, jau važiuojant automobilyje kaltinamasis minėjo, kad pasakys visą tiesą. Kai išlipo, pasakojo visai kitaip, nei sakė pirmoje apklausoje. Jis parodė kambarį, nuėjo į prieangį, į šaldytuvą, parodė tuščią ertmę, pasakė, kad čia gulėjo plastikinis butelis. Tada pasakė ir parodė kitame kambaryje, dešiniame kampe, kad čia dabar mėtosi tas butelis. Reikėjo tą butelį paimti, bet su savimi neturėjo jokių priemonių. Šalia stovėjo ir S. B. saugojo R. G.. Dar buvo darbuotojas, kuris filmavo. Jis, padėjęs kamerą, nuėjo iš automobilio atnešti priemonių. Tuo laiku advokatė pradėjo sakyti taip, kaip ji buvo nurodžiusi tarnybiniame pranešime, bet esmė buvo ta, kad „jeigu prisikalbėsi ant savęs, ji jo (B.) nebeištrauks“. S. B. susijaudino, tada pasakojo jau kitaip, tą pokalbį girdėjo ir R. G.. Tada, kai paėmė butelį ir tęsė filmavimą, jis jau papasakojo kitaip. Nurodė, kad protokole visa tai yra surašyta.

Liudytojas R. G. parodė, kad buvo įtrauktas į tyrimo grupę ir vykdant tarnybines pareigas dalyvavo tiriant įvykį (duomenys neskelbtini) ir apklausiant įtariamąjį. S. B. paaiškinimai keitėsi. Tai jis aiškino, kad niekur nėjo ir nieko nedarė. Vėliau aiškino, kad ėjo ir iškrito cigaretė. Po to sakė, kad padegti galėjo jo brolis. Kai važiavo į parodymų patikrinimą, S. B. sakė, kad dabar pasakys, kaip viskas buvo. Savo namuose jis parodė taip, kaip užfiksuota protokole. Nuvažiavus į (duomenys neskelbtini), ėjo į gyvenamąjį namą, kur gyveno S. B.. Pradėjus filmuoti, ir įėjus į namą, jis nurodė eiti į tą kambarį, kur jis miegodavo. Po to nurodė nueiti į virtuvę, iš kur jis paėmė skudurą. Išėjus į prieangį, jis parodė šaldytuvą. Jį atidarius, pasak įtariamojo, ten buvo plastikinė talpa, kurią jis pavadino „pūsle“, su tepalu. S. pasakė, kad pasiėmė iš šaldytuvo tą „pūslę“. Tada jis parodė į malkinę ir pasakė, kad ta „pūslė“ dabar toje patalpoje ir parodė ant malkų kampe numestą plastikinį butelį, sakydamas, kad tai tas butelis. Radus butelį, filmavimas buvo nutrauktas, nes jį reikėjo supakuoti. Dar B. pasakė, kad „pasiėmęs aš nuėjau į anuos namus“. Jie tai suprato, kad jis nuėjo į tą namą, kur buvo gaisras. Kai vėl buvo pratęstas parodymų patikrinimas, S. B. nurodė, kad pas jį atėjo brolis, atsinešė alaus, kad atėjo policija, kaimynai pranešė apie gaisrą. Po visko jie ėjo link gaisravietės, sakė, kad eidamas iki to namo užsirūkė, įėjęs į prieangį išgirdo, kad broliai smarkiai pykstasi, nusprendė neiti į vidų, o išeidamas atsitrenkė lygtai į sieną, jam iškrito cigaretė ir jis grįžo į namus. Atsimena, kad S. B. sakė, kad jiems, kaip tyrimą atliekantiems pareigūnams, reikėtų pasidomėti jo broliu B., nes ten, kur jis gyveno, visada įvykdavo gaisrai ir jis gali parodyti tuos kaimus. Buvo nuvažiavę į (duomenys neskelbtini) kaimą, kur S. B. parodė kažkada sudegusį namą. Vėliau jis apvažiavo ir kitas vietas, kur yra buvę gaisrų, kalbėjosi su gyventojais, bet niekas nepatvirtino, kad tai susiję su B. B.. Sekančią dieną po parodymų patikrinimo, dalyvavo S. B. apklausoje. Viskas vyko normaliai, S. B. viską ramiai papasakojo, kaip nuėjo į tą namą. Jis pyko ant nuomininkų, kadangi jie ten gyveno, nemokėjo mokesčių, išpjovė sodą. Buvo pykčiai su tais kaimynais.

Liudytoja S. M. parodė, kad B. ir S. B. jai pažįstami, jau gal 30 metų jų nemačiusi, o gal 15. S. pas juos dirbo, pastatė garažą ir daržinę, nes buvo sudegusi. B. gyveno pas ją namo antrame gale, nes ji turi du namus. Jis pijokavo, padėdavo prie ūkio, kai nepasigerdavo, duodavo jam cigarečių. Daržinė degė ne dėl jų kaltės, o dėl S. M., kuris ją padegė. B. uždegė Š. pieninę, gal jis ir netyčia tai padarė, numetė cigaretę ir užsidegė. I. P., tai tokį žino, buvo atvažiavęs pas B., bet neatsimena kada. Kai B. ten gyveno, I. pabuvo porą mėnesių pas jį, abu papijokaudavo.

Liudytoja G. M. – S. M. marti parodė, kad jų daržinė degė 1996 m. 2002 m. jų kaime degė pieninė. Daržinės gaisro sukėlimu buvo įtartas uošvienės sugyventinis S. M.. Kai degė pieninė, uošvienė gyveno su B. B.. Tų metų vasarą kažkiek laiko gyveno ir I. P.. S. B. uošvienei statė garažą. S. pamena, kaip išgeriantį, bet ramų žmogų.

Kaltinamojo prašymu apklaustas liudytojas I. P. parodė, kad S. nepažinojo, bet pažinojo jo brolį B., kuris gyveno pas S. M., ją mušdavo ir buvo uždegęs jos daržinę. Kada tai buvo, nepamena. Dar (duomenys neskelbtini) kaime B. buvo uždegęs pieninę. Tai matė pats, o policija norėjo kaltę suversti jam - liudytojui. S. M. jį užstojo. Kai B. gyveno (duomenys neskelbtini) stotyje prie (duomenys neskelbtini), su jo (liudytojo) uošviene Ž., buvo padegęs tvartelį, bet jis pamatė ir užgesino. Apie gaisrą (duomenys neskelbtini) nieko nežino. Kartu būnant vienoje kameroje, S. sakė, kad uždegė B. ir jį nekaltai nori pasodinti. S. pasakė, kad uždegė B., nes namų ar kažko jie nepasidalino.

Liudytoja A. D. parodė, kad ji dirbdama Biržų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiąja specialiste, 2022 m. gegužės 19 d. važiavo į (duomenys neskelbtini), kur buvo kilęs gaisras. Kai nuvyko, gaisras buvo jau užgesintas. Apžiūrėjus gaisravietę padarė išvadą, kad gaisro židinio zona buvo namo rytinėje pusėje, ties namo viduriu, koridoriuje, ties įėjimu. Buvo nustatyta, kad labiausiai tikėtina priežastis yra tyčinis padegimas. S. B. ji nematė.

Tą dieną bendravo su V. V. ir jos sugyventiniu, kurie sakė, kad buvo namie, išgirdo garsą, išlėkė į kiemą ir pamatė gaisrą. Su B. B. kalbėjosi sekančią dieną - 2022-05-20. Jis sakė, kad prieš gaisrą tą vakarą jie, visi trys broliai, pas V. girtavo. Įvyko konfliktas, jie išėjo pas S., o V. paliko vieną. S. B. sakė, kad pasiimtų viską, nes „viskas spirgės“. Visų asmenų, kuriuos apklausė paaiškinimus užrašė, prašo remtis jos duotais parodymais.

Kvietimo kortelėje, forma Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t. 34 b.l.) yra užfiksuota, kad dispečerinėje pranešimas apie gaisrą (duomenys neskelbtini) buvo gautas 01.11 val. Buvo pranešta, kad dega medinis namas. Yra žmonių. Pranešė kaimynė.

Analogiška informacija yra pateikta A. D. tarnybiniame pranešime dėl neatidėliotino informacijos apie gaisrą patikrinimo (3 t. 103-106 b.l.). Jame nurodoma, kad pagalbos numeriu skambino kaimynė J. I.. Apžiūrėjus gaisravietę nustatyta, kad gaisro židinio zona yra namo rytinėje pusėje esanti koridoriaus patalpa. Šioje zonoje, ties buvusiu pagrindiniu įėjimu iš lauko į koridorių, išlikę stipriai apanglėję rytinės sienos rastai. Pietų kryptimi dalis rytinės sienos išdegusi kiaurai. Grindys ties koridoriumi link kambario Nr. 2 (B. gyvenamoji patalpa) vietomis išdegę, po namu šioje vietoje įrengtas rūsys. Koridoriuje atkasus grindis, matyti, kad jos taip pat stipriai apdegusios, vietomis išdegusios. Pasak V. V., paskutinį kartą koridoriumi praėjo apie 22 - 23 val., jokių degimo, smilkimo požymių nebuvo. Pagrįstų faktų dėl neatsargumo nenustatyta. Įvertinus nustatytus faktus ir aplinkybes, labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis - pašalinis ugnies šaltinis (tyčinis padegimas). Pirminiais duomenimis padegimu yra įtariamas S. B.,

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t. 12-13 b.l.) konstatuota:

1. V. B. lavono tyrimo metu mechaninių sužalojimų nenustatyta.

2. V. B. mirties priežastis nenustatyta dėl lavono apanglėjimo, tačiau remiantis lavono kraujyje rastu 48 % karboksihemoglobinu, vidaus organų šviesiai rausvos spalvos atspalviu, suodžiais kvėpavimo takuose, galima teigti, kad į aplinką, kurioje susidarė ir V. B. buvo įkvėptos smalkės, jis pateko gyvas.

3. Autopsijos metu nenustatyta ligų, kurios galėjo įtakoti V. B. mirtį.

4. V. B. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,15 promilės etilo alkoholio ir šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 3,55 promilės etilo alkoholio. Gyvam asmeniui tai atitiktų sunkų girtumo laipsnį.

Taip pat nurodoma, kad V. B. mirties laikas nenustatomas, nes aukštos temperatūros poveikyje pakito pomirtinių reiškinių vystymosi eiga bei esminiai požymiai, kuriais nustatomas mirties laikas, apanglėjus lavonui buvo sunaikinti.

Valstybinės TMT Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t. 18 b.l.) konstatuojama:

1. S. B. padaryta odos nubrozdinimai kaktoje, kairio smilkinio srityje, dešinėje plaštakoje, dešiniame dilbyje, dešiniame kelyje, odos įdrėkimas kairėje šlaunyje, poodinė kraujosruva dešinėje alkūnėje.

2. Sužalojimai padaryti kietais bukais ribotą paviršių turinčiais daiktais.

3. Pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją galvoje, atmesti galimybės, kad S. B. galėjo susižaloti nurodytomis įvykio aplinkybėmis, negalima.

4. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Teismo medicinos specialistas R. Ž. 2022-06-08 paaiškindamas duotą išvadą (2 t., 175 b.l.) teigė, kad pagal nurodytas aplinkybes, S. B. galėjo būti padarytas odos nubrozdinimai kaktoje, atsitrenkiantį duris. Sužalojimai kaktoje, dešiniame kelyje, dešinėje plaštakoje, dešiniame dilbyje ir kraujosruva dešinėje alkūnėje galėjo būti padaryti vienu metu ar neužilgo vienas po kito. Galvoje padaryti sužalojimai yra dviejų trauminių poveikių. Smilkinyje padarytas sužalojimas padarytas kietu, buku daiktu su ribotu paviršiumi. Įdrėskimas yra labai siauras, padarytas vidurinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje, galėjo būti padarytas išreikštą briauną turinčiu daiktu. Šis įdrėskimas nebūdingas nago įbrėžimui ginantis. Sužalojimai, pagal pobūdį ir lokalizaciją, galėjo būti padaryti suklupus. Įdrėskimas šlaunyje galėjo būti padarytas per rūbus su labiau išreikšta briauna turinčiu daiktu. Visi S. B. padaryti sužalojimai buvo padaryti 3-7 d. laikotarpyje iki apžiūros. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti tą pačią dieną, vienas po kito 7 trauminiais poveikiais.

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022-07-22 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., 50-53 b.l.) konstatuojama:

1.; 4.; Tyrimui pateiktame degėsių pavyzdyje (apdegusiuose medienos gabaliukuose) degių skysčių, įskaitant benziną ir alyvą, pėdsakų nėra.

2. Tyrimui pateiktame plastiko butelyje su užrašu „(duomenys neskelbtini)“, paimtame įtariamojo S. B. parodymų patikrinimo metu, esantis skystis yra naftos produktas, degus skystis - alyva.

3. Tyrimui pateiktoje 5 l talpos, raudonos spalvos talpykloje, paimtoje iš įtariamojo namų kratos metu, yra naftos produkto, ypač degaus skysčio - benzino - pėdsakų.

5. Ant tyrimui pateiktų įtariamojo S. B. drabužių ir avalynės - kelnių, aulinių batų ir „(duomenys neskelbtini)“ tipo šlepečių - yra naftos produkto, degaus skysčio - alyvos, pėdsakų. Ant tyrimui pateiktų įtariamojo S. B. drabužių ir avalynės - įtariamojo S. B. kelnių, aulinių batų ir „(duomenys neskelbtini)“ tipo šlepečių - esantis naftos produktas ir tyrimui pateiktame plastiko butelyje su užrašu „(duomenys neskelbtini)“, paimtame įtariamojo S. B. parodymų patikrinimo metu, esantis naftos produktas yra tos pačios rūšies naftos produktas - alyva. Ant kitų tyrimui pateiktų įtariamojo S. B. drabužių degių skysčių, įskaitant benziną ir alyvą, pėdsakų nenustatyta.

6. Ant tyrimui pateiktos liudytojo B. B. kojinių poros yra naftos produkto, degaus skysčio - alyvos - pėdsakų. Ant tyrimui pateiktos liudytojo B. B. kojinių poros esantis naftos produktas ir tyrimui pateiktame plastiko butelyje su užrašu „(duomenys neskelbtini)“, paimtame įtariamojo S. B. parodymų patikrinimo metu, esantis naftos produktas yra tos pačios rūšies naftos produktas - alyva. Ant kitų tyrimui pateiktų liudytojo B. B. drabužių ir avalynės degių skysčių, įskaitant benziną ir alyvą, pėdsakų nenustatyta.

7. Tyrimui pateiktose įtariamojo S. B. abiejų plaštakų nuoplovose degių skysčių, įskaitant benziną ir alyvą, pėdsakų nėra.

8. Tyrimui pateiktose liudytojo B. B. abiejų plaštakų nuoplovose degių skysčių, įskaitant benziną ir alyvą, pėdsakų nėra.

9. Tyrimui pateiktame liudytojo B. B. apsvilusių antakių pavyzdyje degių skysčių, įskaitant benziną ir alyvą, pėdsakų nėra.

2022-05-19 įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose užfiksuota, kad papildomai apžiūrėjus gaisravietę, esančią (duomenys neskelbtini), 8,5 m atstumu nuo namo rytinės sienos ir 11 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini), yra sudėtos apdegusios medinės namo konstrukcijos, kurių galai nukreipti rytų - vakarų kryptimis. Krūvoje yra apdegusi medinė sija, kurios ilgis yra 6,4 m. Dujų analizatoriaus pagalba, 58 cm atstumu nuo sijos galo (vakarinio), ant sijos paviršiaus buvo aptikta vieta su padidėjusia degių skysčių koncentracija. Iš šios vietos buvo paimtas medienos mėginys. Apžiūrėta name buvusi elektros instaliacija. Vizualių avariniam darbo režimui būdingų požymių neaptikta. Tikėtina, kad gaisras galėjo kilti dėl pašalinio ugnies poveikio (2 t. 18-32 b.l., 1 t. 195-198 b.l., 2 t. 1-16 b.l.).

Iš Kriminalistinių tyrimų centro pateiktos specialisto išvados (4 t. 32-34 b.l.) matyti, kad ant tirti pateikto butelio, paimto 2022-05-25 įtariamojo S. B. parodymų patikrinimo metu, rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų (mėg. Nr. 1), iš kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami yra vieno vyro biologiniai pėdsakai.

Ant tirti pateiktos talpos, paimtos 2022-05-19 atliekant kratą (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus biologinių pėdsakų (mėg. Nr. 2, Nr. 3), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR.

Iš Kriminalistinių tyrimų centro pateiktos informacijos dėl sutapimo DNR duomenų registre (4 t. 36 b.l.) matyti, kad vyro biologinių pėdsakų, rastų ant butelio paimto 2022-05-25 įtariamojo S. B. parodymų patikrinimo metu, genotipas sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR duomenų registre nurodyti - S. B..

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos pateiktoje informacijoje (2 t. 42-49 b.l.) pažymima, kad V. B. buvo nustatytas specialiosios nuolatinės priežiūros poreikis, esant diagnozei - (duomenys neskelbtini).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti policijos pareigūnų pateikti „(duomenys neskelbtini)“ kamerų vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuoti atvykusių į įvykio vietą pareigūnų veiksmai ir pokalbiai su ten buvusiais asmenimis (3 t. 177-200 b.l., 4 t. 1-6 b.l., kompaktiniai diskai yra bylos priede).

Iš antstolio pateikto patvarkymo dėl skolos išieškojimo (6 t. 43 - 44 b.l.), matyti, kad antstolė O. N. pagal teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo 157,88 € skolos už komunalinius mokesčius (UAB (duomenys neskelbtini) naudai), dėl kurių ir vyko konfliktai, išieškojimą iš S. B.. Vykdymo išlaidos sudaro 55,92 €, bendra išieškoma suma 213,80 €.

2022 m. rugsėjo 5 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) (6 t. 45 b.l.) yra konstatuojama, kad 2022 m. gegužės 19 d. kilo gaisras gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini). Gaisro metu sudegė gyvenamasis namas ir turtas jame, išliko dalis apdegusių ir karščio paveiktų sienų, bei dalis perdangos šiaurinėje namo pusėje. Labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis - pašalinis ugnies šaltinis (tyčinis padegimas)

S. B. kaltinamas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 3, 6 ir 7 punktus, t.y., kad jis sunaikino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu ir itin žiauriai, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu nužudė esantį bejėgiškos būklės savo artimą giminaitį.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, t. y., kaltinamojo S. B. parodymus apie inkriminuotų nusikalstamų veiksmų padarymo aplinkybes, liudytojų parodymus, specialistų išvadas bei kitus teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu neabejotinai pasitvirtino, kad S. B. 2022 m. gegužės 19 d. apie 1 val. panaudodamas degų skystį - alyvą, žinodamas, kad gyvenamajame name yra žmonės, tyčia padegė gyvenamojo namo, buvusio adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo koridorių, taip sukeldamas gaisrą. Nuo ugnies židinio liepsnai išplitus, sudegė namas, taip pat R. S. 1465 eurų vertės, o V. V. 3327 eurų vertės turtas. Todėl šie kaltinamojo S. B. nusikalstami veiksmai, padaryti visuotinai pavojingu būdu, yra teisingai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 2 dalį. Kaltinamasis žinojo ir matė, kad yra nakties metas, žmonės yra namuose ir miega arba ilsisi, suprato, kad alyva yra degus produktas ir uždegtas ja sumirkytas skuduras gali uždegti medinio namo konstrukcijas. Uždegęs ugnį, visa tai paliko ir grįžo į savo namus, kuriuose nuolat gyveno. Todėl teismas daro išvadą, kad S. B. taip veikdamas – padegdamas atsineštą skudurą, nakties metu ir palikdamas jį degti, suprato, jog veikia ten esantiems žmonėms pavojingu būdu, nes ugniai plečiantis, galimybės ją užgesinti mažėja ir ji gali apimti visą namą. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, kaltinamasis turėjo suprasti ir suprato, kad yra reali galimybė, jog gaisras išplis ir dėl jo veiksmų žmonėms atsiras žala, o tyčia palikdamas padegtą skudurą, savo nusikalstamais veiksmais to siekė. Taigi, S. B. šį nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

Teisminio nagrinėjimo metu pasitvirtino ir tai, kad kaltinamasis S. B., tyčia sumirkęs alyvoje atsineštą skudurą ir jį padegdamas bei sukeldamas gaisrą, veikė tame name buvusių žmonių gyvybei pavojingu būdu. Nakties metu namo gyventojai neturėjo galimybės laiku pastebėti ir užgesinti plintančią ugnį, o, gaisrui išplitus ir pradėjus degti atvira liepsna, pasiimti bent reikalingiausius daiktus. Nukentėjusieji V. V. ir R. S., atsibudę ir menkai suvokdami, kas vyksta, vos spėjo patys išbėgti iš degančio namo. Gi, kaltinamojo artimas giminaitis - jo brolis V. B., būdamas neįgalus dėl aklumo ir sunkaus girtumo būsenoje (rasta kraujyje 3,14, o šlapime - 3,55 promilių alkoholio), liko degančiame name ir ten sudegė. Anot V. V. ir R. S., jo išgelbėti nebebuvo galimybių, nes ugnis jau buvo apėmusi visą koridorių. Taigi ši aplinkybė rodo, kad žuvęs nukentėjusysis įvykio metu buvo bejėgiškos būklės.

Tokiu būdu kaltinamasis S. B. nužudė vieną žmogų kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, kuris buvo bejėgiškos būklės artimas jo giminaitis. Tai jis padarė itin žiauriai, nes V. V. ir R. S., bijodami būti sužaloti bei žūti ugnyje, patyrė dideles dvasines, o V. B. dėl patirtų nudegimų ir apsinuodijimo smalkėmis, dideles fizines kančias. Tarp jo tyčinių veiksmų, nakties metu visiems miegant, padegant namo koridoriuje degų daiktą ir atsiradusių mirtinų pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Todėl S. B. nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 3 6 ir 7 punktus.

S. B. bylą nagrinėjant teisme savo kaltės dėl šių kaltinimų nepripažino. Paaiškino, kad sudegęs namas priklausė jam, todėl jį deginti būtų buvę tiesiog nelogiška. Parodė, kad tą vakarą niekur iš namų, kuriuose nuolat gyvena, nebuvo išėjęs. Labai gerai pamena, kad pas jį į namus brolis B. atėjo be keturių minučių pusę pirmos nakties (0 val. 26 min.), kai jis žiūrėjo filmą. Tada kartu gėrė B. atsineštą alų.

Kaltinamojo paaiškinimai apie įvykį, duoti ikiteisminio tyrimo metu keitėsi nuo neigimo sukėlus gaisrą iki visiško savo kaltės pripažinimo. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad S. B., pirmą kartą - 2022 m. gegužės 20 d. apklausiamas dėl kilusio gaisro, savo kaltės nepripažino. Nurodė, kad apie 24 val. buvo nuėjęs pas brolius, bet jie triukšmavo, todėl į vidų neužėjo. Koridoriuje buvo tamsu, jis galva atsitrenkė į lauko duris, suklupo ir jam iškrito uždegta cigaretė. Kai grįžo namo, atėjo brolis B., kuris pasakė, kad susipyko su V. ir pasiprašė nakvynės. Kaltinamasis pripažino, kad gal kokį kartą, būdamas susinervinęs, sakė, kad padegs namą, bet to daryti neketino Tokio noro padegti namų neturėjo, nes jie vis dėl to yra jo. Vėliau - 2022 m. gegužės 24 d. jis apklaustas papildomai, davė analogiškus paaiškinimus. 2022 m. gegužės 25 d. jis parodymų patikrinimo vietoje metu, parodė savo veiksmus pasiimant iš neveikiančio šaldytuvo butelį su tepalu ir nueinant į anuos namus, po to paneigė, kad tai padarė užpildamas tepalu, jau nurodydamas, kad buvo atėjęs į koridorių, išgirdo barnį, kilusį tarp brolių, todėl į vidų nėjo, bet tamsoje jam tiesiog atsitrenkus kakta į duris, iškrito rankoje laikyta cigaretė. Apklausiamas įtariamuoju 2021 m. gegužės 26 d., apklausą filmuojant, S. B. visiškai patvirtino parodymų patikrinimo metu nurodytas aplinkybes, kad pasakęs B., jog tuoj sugrįš, nuėjo į savo virtuvę, pasiėmė skudurą, po to nuėjo į koridorių ir iš ten stovinčio neveikiančio šaldytuvo pasiėmė apie 1 litrą tepalo, kuris buvo 2 litrų plastikiniame butelyje, nubėgo iki namo, įėjo į koridorių, numetė iš namų atsineštą skudurą, apipylė tepalu ir uždegė degtuku. Taip padarė, kadangi labai pyko ant kaimyno R. S., nes šis, kai tik jį pamatydavo, puldavo muštis. Vėliau apklausiamas pareiškus galutinį įtarimą 2022 m. spalio 24 d., jis vėl pakeitė parodymus teigdamas, kad jokių nusikaltimų nepadarė, prisipažino padegęs namą dėl savo psichologinės būsenos, susijusios su laisvės suvaržymu, patirto streso ir įtakotas neįvardyto žmogaus, su kuriuo jis bendravo suimtas. Teigė, kad yra teisingi jo parodymai, duoti gegužės 20 d. ir 24 d. Vėliau apklausiamas teisme kaltinamasis laikėsi pozicijos, kad jis nepadarė jam inkriminuojamų nusikaltimų, bet paminėti jo parodymai yra teisingi.

Teismas konstatuoja, kad joks neteisėtas poveikis kaltinamajam S. B. nebuvo daromas. Visuose paminėtuose procesiniuose veiksmuose nuo 2022 m. gegužės 20 d. dalyvavo jam paskirta gynėja adv. E. Norkienė, pateikusi advokato orderį Nr. (duomenys neskelbtini) (5 t. 36 b.l.). Liudytojais apklausti ikiteisminio tyrimo pareigūnai R. M. ir R. G., atlikę pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus, nuosekliai parodė, kad 2022 m. gegužės 25 d. parodymų patikrinimo vietoje metu aplinkybes apie padegimą, ir 2022 m. gegužės 26 d. įtariamojo apklausoje (5 t. 54 – 58 ir 63 - 65 b.l.), S. B. nurodė savo noru, niekieno neverčiamas, nedarant jokio, juo labiau neteisėto, poveikio. Dalyvaujant gynėjai, S. B. labai konkrečiai išdėstė įvykdyto padegimo aplinkybes, pasirašydamas patvirtino duodamų parodymų teisingumą, nurodydamas, kad tiek apklausos įtariamuoju, tiek parodymų patikrinimo vietoje protokoluose viskas surašyta teisingai. Be to, jis išreiškė apgailestavimą, jog padarė baisų nusikaltimą, nežinodamas, kad viduje yra brolis, ir to nenorėdamas jį nužudė. Duomenų apie tai, kad ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai, naudodami neteisėtas poveikio priemones, siekė kaltinamąjį nepagrįstai apkaltinti šio nusikaltimo padarymu, byloje nėra.

Byloje surinkti ir teismo posėdyje išnagrinėti įrodymai visiškai patvirtina kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kuriais jis prisipažįsta sukėlęs gaisrą name, atsineštu 2 l. talpos butelyje tepalu, kurį užpylė ant skuduro, gulinčio ant grindų ir padegė degtuku, turinį, todėl spręsdamas S. B. kaltės klausimą, vadovaujasi būtent 2022 m. gegužės 26 d. įtariamojo apklausos protokole nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios iš esmės neprieštarauja ankstesniems jo paaiškinimams, o jo teisme duotus parodymus, jog gaisro įvykis su juo nesusijęs, atmeta, juos vertindamas kaip pasirinktą gynybinę taktiką, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Parodymų patikrinimo vietoje metu ir vėlesnėje apklausoje - 2022 m. gegužės 26 d. S. B. savo kaltę pripažino pilnai, netgi būdamas gynėjos įspėtas apie savo pasakytų žodžių svarbą, kas matyti iš apklausos metu daryto vaizdo įrašo, kur jis pareiškia, kad viską supranta. Tuomet S. B. pasakė, kad konfliktavo su R. S. dėl nesumokėtų mokesčių, manė, kad brolis V. yra nuėjęs į tualetą, ir namie jo nėra. Jis nutraukė virvutę, vedančią į tualetą, kad brolis negalėtų grįžti. Matė, kad pas S. degė šviesa. Pasakė, kad namus padegė, nes norėjo pagąsdinti kaimynus dėl nesumokėtų mokesčių. Pripažino, kad nebuvo atidaręs durų patikrinti, ar viduje yra brolis. Išeidamas B. nesakė, kur eina. S. teigė, kad su broliu V. nekonfliktavo, nors iš policijos suvestinių ir byloje esančių dokumentų apie iškvietimus, matyti, kad tarp brolių S., B. ir V. B. konfliktai vyko nuolat, buvo kviečiami policijos pareigūnai. Kaip taisyklė, kvietimų iniciatoriumi būdavo S..

Nukentėjusieji R. S. ir V. V. parodė, kad kaltinamasis S. B. jiems grasino padegti namus, ne kartą sakė, kad aplankys „raudonas gaidys“. Gaisro išvakarėse B. B. pasakė jiems, kad „šiandien kažkas bus“, nes S. jam liepė susirinkti daiktus, grasina, kad padegs.

Iš V. V. parodymų matyti, kad su S. jie konfliktavo dėl pasodintų bulvių, skolų už elektrą ir komunalinius mokesčius, S. grasino juos padegti. B. šaukė S., kad nebegrasintų, nes jau vieną tvartą sudegino. Pats kaltinamasis yra nurodęs, kad konfliktavo su kaimynais dėl per daug nugenėtų medžių, namų knygos pasisavinimo. Nukentėjusieji R. S. ir V. V. aiškiai nurodė, kad su B. jie nekonfliktavo, jam priteistos skolos už šiukšlių išvežimą. B. juos dar dieną perspėjo, kad S. B. grasino padegti. Tačiau nukentėjusieji tuo netikėjo, nes tokius grasinimus buvo girdėję ne kartą.

Iš B. B. parodymų matyti, kad kaltinamasis pasakė, kad „spirgėsit“, nurodė, jog tą dieną pasakė V. V. apie S. grasinimus. V. V. patvirtino tą aplinkybę, kad B. jai būtent taip sakė. Ar buvo S. kur nors išėjęs, jis nežino, nes išgėręs alaus, užmigo.

Iš atvykusių į įvykio vietą policijos pareigūnų „Body“ kamerų įrašų matyti, kaip pareigūnai, užėję į namą, kuriame gyveno S. B., ten rado ir pažadino miegantį B. B. ir ką jis kalbėjo pakeltas. Akivaizdžiai matėsi, kad jis buvo girtas. Gi S. B. policijos pareigūnams atidarė duris, buvo apsirengęs ir apsiavęs. Peržiūrėti „(duomenys neskelbtini)“ kamerų vaizdo įrašai patvirtina, kad S. B. dėl gaisro kalbėjosi su atvykusiais policijos pareigūnais. 1 val. 36 min. policijos pareigūnui jis pasakė, kad brolis atėjo prieš valandą, o jis gi „neis savo namo degint“. Po to jis paminėjo konfliktą su kaimynais dėl žemės mokesčio ir 250 Eur skolos. S. B., po to, kai atpažino savo žuvusį brolį, buvo laikinai sulaikytas. Jo kaktoje aiškiai matėsi žaizda. Byloje yra padarytas teismo medicininis tyrimas, iš kurio matyti, kad S. B. padaryti odos nubrozdinimai kaktoje, kairio smilkinio srityje, dešinėje rankoje ir dešiniame kelyje. Jis minėtoje gegužės 26 d. apklausoje nurodė, kad staigiai stodamasis nuo degančio skuduro sudegusio namo koridoriuje, kakta atsitrenkė į duris. Vėliau jis jau aiškino, kad gal kur kitur galėjo susižaloti.

Liudytoja A. P. parodė, kad S. ne kartą sakė, kad už skolas „visus paleis dūmais“, tada nebereikės mokėti mokesčių. B. A. P. yra sakęs, kad S. liepė jam viską iš namų išsinešti, ką jis ir padarė. Ikiteisminio tyrimo metu A. P. nurodė, kad eidama gaisro išvakarėse uždaryti vištų girdėjo, kaip S. namuose šūkavo S. ir B.. Tai galėjo būti apie 21 - 22.30 val. Liudytoja V. A. gaisro išvakarėse girdėjo S. sakant, kad jis gavo laišką dėl skolos, ir visas įvykis sukasi apie skolas, kurių nukentėjusieji nemokėjo, kuo ir piktinosi S. B.. Po gaisro V. A. kalbėjosi su B., klausė, kaip jis galėjo palikti brolį, tai B. jai atsakė, kad S. liepė jam susirinkti daiktus, pinigus ir dingti.

Liudytoja A. D. parodė, kad 2022 m. gegužės 20 d. ryte ėmė paaiškinimą iš B. B.. Byloje tas paaiškinimas yra. Priešgaisrinės apsaugos darbuotojai B. B. nurodė kad tą vakarą visi trys broliai girtavo. Įvyko konfliktas. Jis, palikęs V., išėjo pas S.. Po įvykio B. sakė, kad S. liepė susirinkti daiktus, grasino, kad „viskas spirgės“. Byloje yra nustatyta, kad ant S. B. rūbų ir avalynės buvo rasti alyvos pėdsakai. Tokia pati alyva buvo butelyje, kurį parodė kaltinamasis parodymų patikrinimo vietoje metu.

S. B., nesutikdamas su jam pareikštu kaltinimu, nurodė, kad gaisrą galėjo sukelti jo brolis B., nes tose vietovėse, kur jis gyveno, yra kilę gaisrai. Todėl ir šį gaisrą galėjo sukelti jis, nes eiti pas jį nakvoti B. nebuvo būdinga. Teisminio bylos nagrinėjimo metu šios aplinkybės buvo tiriamos, apklausiant liudytojus ir tiriant su tuo susijusius dokumentus. Išsiaiškinta, kad 2002 m. rugsėjo 18 d. B. B. buvo nutraukta baudžiamoji byla dėl O. Š. priklausančio ūkinio pastato gaisro, įvykusio 2002 m. birželio 16 d. (6 t. 114 - 116 b.l.). Kiti kaltinamojo nurodyti gaisrai su B. B. nėra susiję (6 t., 80 - 85 b.l.). Jokių kitų duomenų, patvirtinančių kaltinamojo iškeltą versiją, teismui nepateikta, todėl teismas tokius jo paaiškinimus vertina kaip pasirinktą savo kaltės neigimo būdą. Juo labiau, kad teismo posėdyje apklausti liudytojai parodė, jog grasinimus A. P., R. S. ir V. V. yra išsakęs būtent S.. P. nurodė, kad su B. jokių konfliktų nėra buvę, nei vienas liudytojas nenurodė, kad kažkam B. būtų grasinęs padegimu. Visi gaisrai, kuriuos S. B. nurodė kaip galimai sukeltus B., buvo kilę dėl kitų priežasčių. Liudytojo I. P. liudijimą, jog matė, kaip B. padegė pastatus, paneigė liudytojos G. M. parodymai apie tai, kad 1996 metais, kai kilo S. M. daržinės gaisras, I. P. ten negyveno. Taip pat I. P. negalėjo matyti ir žinoti aplinkybių, kad B. padegė S. G. Ž. ūkinį pastatą, ką patvirtina R. G. tarnybinis pranešimas dėl gautos informacijos (6 t. 85 b.l.).

Nors kaltinamasis S. B. su pareikštu kaltinimu nesutiko ir neigė, kad gaisrą sukėlė jis, visi jo paaiškinimai - gegužės 20 d, 24 d., 26 dienos ir netgi spalio 24 d. apklausų protokolai bei gegužės 25 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolas leidžia teismui daryti vienareikšmišką ir neabejotiną išvadą, kad 2022 m. gegužės 19 d. apie vidurnaktį jis buvo nuėjęs į savo namo, kuriame gyveno jo broliai B. ir V., koridorių. Tai patvirtina jo sužalojimas kaktoje, kuria, kaip teigė pats, atsitrenkė į įėjimo duris, kai kėlėsi nuo uždegto skuduro. Sužalojimų pobūdis atitinka šį jo paaiškinimą, nes buvo nustatyta, jog jie padaryti kietais bukais ribotą paviršių ir briauną turinčiais daiktais, galimai atsitrenkiant į duris. Tiriant gaisro įvykį, buvo nustatyta, kad gaisro židinio zona yra namo rytinėje pusėje esanti koridoriaus patalpa. Šioje zonoje, ties buvusiu pagrindiniu įėjimu iš lauko į koridorių, išlikę stipriai apanglėję rytinės sienos rąstai. Taigi, darytina kategoriška išvada, kad kaltinamasis, o ne kuris nors kitas asmuo buvo būtent gaisro kilimo vietoje – namo koridoriuje. Apie kilusį gaisrą pagalbos tarnyboms buvo pranešta 01.11 val. Policijos pareigūnai įvykio vietoje buvo apie 1.30 val. nakties, nes pirmieji pokalbiai su S. B., pas kurį į namus jie nuėjo, yra užfiksuoti 01.36 val. Jis pasakė, kad B. atėjo pas jį prieš valandą, t.y. apie 0 val. 30 min. Visose apklausose S. B. nurodė labai tikslų B. atėjimo laiką - 0 val. 24 min. Pagal pastatų išdėstymą vietovėje, atstumas tarp degančio namo ir jo namo yra apie 50 m. Byloje nėra jokių duomenų ar požymių, kad pas S. B. atėjęs B. B. būtų išėjęs iš jau degančio namo. Jis atėjo girtas, nešinas 6 plastikiniais alaus buteliais, beldė į langą prašydamas įleisti, nes susipyko su V., o įleistas ir kiek išgėręs, užmigo. Taigi, laiko - apie 50 minučių, visiškai pakako tiems veiksmams padaryti, kuriuos S. B. nurodė savo apklausoje, t.y. pasiimti butelį su alyva, juos nusinešti į namą ir ten koridoriuje išpylus ant skuduro, padegti. Teismas įvertina ir tai, kad jokių kitų priežasčių gaisrui kilti nebuvo. Apžiūrėjus išlikusią name buvusią elektros instaliaciją, avariniam darbo režimui būdingų požymių nebuvo rasta. Aptarta įvykio situacija ir chronologija atitinka paties kaltinamojo paaiškinimus, taip pat specialistų išvadas, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis yra tyčinis padegimas, ir teismui abejonių tai nekelia.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad V. B. sudegęs kūnas buvo rastas namo dešiniame nuo įėjimo kampe prie galinės sienos. Jo kraujyje buvo rasta 3,14 promilės etilo alkoholio, o šlapime - 3,55 promilės, kas patvirtina sunkaus girtumo laipsnį. Todėl mažai tikėtina, kad žmogus, būdamas tokiame stovyje, dargi aklas ir tegalintis šviesą skirti nuo tamsos, galėjo eiti iš namų ir vaikščioti kieme, o juo labiau padegti namą. Pats kaltinamasis yra nurodęs, kad brolis, išėjęs į lauką, pasiklysdavo. Be to, jo kūno radimo vieta patvirtina, kad jis buvo toliausioje nuo durų kambario vietoje ir išsigelbėti iš gaisro vienas pats galimybės neturėjo. Jis sudegė patyręs dideles fizines kančias, nes į aplinką, kurioje susidarė smalkės ir kurias nukentėjusysis įkvėpė, jis pateko gyvas. Kaltinamasis S. B. neabejotinai žinojo, kad jo brolis turi regos negalią ir turėjo suvokti, kad įvykio metu jis buvo bejėgiškoje būklėje. Kaip jau minėta, veika padaryta kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, tai yra padegant.

Įvertinusi pirmiau aptartų įrodymų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad S. B. 2022 m. gegužės 19 d. savo name sukėlė gaisrą, kurio metu visuotinai pavojingu būdu buvo tyčia sunaikintas ir sugadintas svetimas turtas. Kaltinamasis namą padegė nakties metu, žinodamas, kad ten yra žmonių, t.y. veikė tiesiogine tyčia, o pasekmių atžvilgiu - gaisre žuvus žmogui – kaltinamojo broliui V. B., jis veikė netiesiogine tyčia.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į S. B. padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, jų padarymo motyvus ir tikslus, stadiją, kaltinamojo asmenybę. Bausmės jam skiriamos, vadovaujantis BK 54 - 61 straipsnių nuostatomis.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra, ta, kad nusikaltimus, susijusius su turto sunaikinimu ir nužudymu, jis padarė būdamas neblaivus - 2022 m. gegužės 19 d. 1 val. 44 min., t.y. neužilgo po įvykio, jam buvo nustatytas 0,89 promilių alkoholinis girtumas (5 t. 9 b.l.), kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui.

S. B. padarė vieną tyčinį labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis), ir vieną apysunkį (BK 11 straipsnio 4 dalis). Laikotarpiu nuo 2017 m. pabaigos iki 2022 m. balandžio mėnesio jis buvo baustas administracine tvarka už melagingus policijos pareigūnų kvietimus, karantino taisyklių pažeidimą ir automobilio vairavimą esant neblaiviam, neturint teisės vairuoti ir sukeliant eismo įvykį (4 t. 160 - 167 b.l.). Veikų padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų. Iki nagrinėjamo įvykio dirbdavo atsitiktinius darbus. Psichikos sveikatos centro psichiatrinėje ir priklausomybės ligų įskaitoje įrašytas nebuvo (4 t. 174 b.l.). Teistumas S. B. yra išnykęs, bet 2012 m. jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 145 straipsnio 1 dalį. 2016 metais buvo nuteistas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį dėl grasinimo A. P. (4 t. 132 b.l.). 2018 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl brolio B. sumušimo (4 t. 136 - 144 b.l.). 2019 metais už grasinimus A. P., kaltinamasis buvo atleistas nuo atsakomybės. Dėl nuolatinių nesutarimų su broliais ir kaimynais buvo kviečiami policijos pareigūnai, kurie, be kita ko, fiksuodavo S. B. neblaivumą. Gaisro sukėlimas tamsiu paros metu, namo gyventojams miegant ir turint ribotas galimybes išsigelbėti, rodo S. B. nusikalstamą požiūrį į svarbiausią baudžiamojo įstatymo saugomą vertybę – kitų asmenų nuosavybę ir gyvybę.

Pažymėtina, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį - sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

BK 187 straipsnio 2 dalyje yra numatytos alternatyvios bausmės: bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 5 metų. Įvertinus S. B. tyčinių veiksmų pobūdį, kurie yra sunkiai paaiškinami (namo padegimas naktį, žinant, kad jame yra žmonių, kurie jau miega), jam turi būti skirta griežčiausia - laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis atitiktų sankcijos vidurkį.

Už nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalyje, įstatymas numato vienintelę bausmę – laisvės atėmimą nuo 8 iki 20 metų arba iki gyvos galvos. Atsižvelgiant į tai, kad už žmogaus gyvybės atėmimą jis teisiamas pirmą kartą, įvertinant aukščiau paminėtas S. B. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, jo amžių ((duomenys neskelbtini) metai) ir valstybinio kaltintojo poziciją dėl bausmės dydžio, teismas sprendžia, kad jam turi būti skirta laisvės atėmimo bausmė, artima sankcijos vidurkiui.

Teismo vertinimu, tokios bausmės bus teisingos ir pakankamos užtikrinti BK 41 straipsnio paskirtį. Aukščiau nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo padaryti išvadą, kad sankcijų ribose už inkriminuotas veikas kaltinamajam paskirtos bausmės prieštarautų teisingumo principui, išimtinių aplinkybių dėl kurių būtų galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nėra.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės kaltinamajam subendrintinos bausmių apėmimo būdu, kadangi nusikalstamos veikos, už kurias jos skiriamos, sudaro nusikalstamų veikų sutaptį ir labai skiriasi savo pavojingumo laipsniu.

S. B. buvo laikinai sulaikytas 2019 m. rugsėjo 7 d. ir paleistas rugsėjo 9 d. Taip pat jis buvo sulaikytas 2022 m. gegužės 19 d. ir 2022 m. gegužės 20 d. jam skirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas tęsiamas iki šiol. Laikas, kaltinamojo išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime, vadovaujantis BK 66 straipsniu, turi būti įskaitytas į bausmę. Kardomoji priemonė – suėmimas, siekiant užtikrinti nuosprendžio vykdymą, nekeistina, kadangi suėmimo pagrindai nėra išnykę (BPK 122 straipsnio 2 dalis).

Nukentėjusieji yra pareiškę civilinius ieškinius: V. V. prašo iš S. B. priteisti 3327 € (tris tūkstančius tris šimtus eurų) turtinei ir 5000 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti, o R. S. – 1505 € (vieną tūkstantį penkis šimtus penkis eurų) turtinei ir 5000 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti, nurodydami, kad jie atsidūrė beviltiškoje situacijoje, nes prarado namus ir visus daiktus, kurie juose buvo, todėl teko ieškoti kitų namų ir patyrė daug nuostolių, susijusių su reikalingiausių daiktų įsigijimu. Taip pat patyrė išgąstį, didžiulį stresą ir dvasinus išgyvenimus dėl kilusio pavojaus jų gyvybėms ir tik laimingo atsitiktinumo dėka liko gyvi. Į turtinės žalos atlyginimą įskaito ir sudegusios jų namo dalies vertę – po 700 Eur kiekvienam, viso 1500 Eur.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio nuostatomis, neturtine žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Nėra jokių abejonių, kad nukentėjusieji gaisre netekdami savo namų, drabužių, buities prietaisų ir reikmenų, baldų, namų apyvokos daiktų, profesinės veiklos įtaisų ir įrankių, patyrė turtinę žalą. Netekti daiktai yra išvardinti pateiktame civiliniame ieškinyje, nurodant jų vertes. Jos iš esmės yra tapačios, kaip ir S. B. pareikštame kaltinime. Nei dėl daiktų sąrašo, nei dėl jų kiekio ir įvertinimo ginčo nėra. Teisme apklausti tiek nukentėjusieji, tiek liudytojai, tiek ir pats kaltinamasis patvirtino tokius daiktus buvus pas V. V. ir R. S.. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsižvelgus į kaltinamojo turtinę padėtį, V. V. ir R. S. pareikšti civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintini pilnai, jų naudai iš kaltinamojo V. V. - 3327 Eur, o R. S. – 1505 Eur.

Nė kiek neabejotina, kad nukentėjusieji, netekę namų ir turto, patyrė stresą ir neigiamus dvasinius išgyvenimus. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, nusikalstamų veiksmų apimtį, jo turtinę padėtį, padarytos žalos mastą bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis). Įvertinus kad tyčiniais S. B. veiksmais sukeliant gaisrą, nukentėjusiesiems neabejotinai buvo padaryta ir neturtinė žala, nes jie neteko pastogės ir savo daiktų, patyrė didelį psichologinį sukrėtimą ir ilgalaikius dvasinius išgyvenimus, įvertinant S. B. amžių ir finansines galimybes atlyginti žalą, teismas sutinka su prašomos priteisti iš kaltinamojo neturtinės žalos dydžiu po 5000 eurų kiekvienam, šią žalą priteisiant V. V. ir R. S. naudai iš S. B., kuris ir yra atsakingas už padarytą žalą.

Byloje esantys daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, yra išvardinti nuosprendžio rezoliucinėje dalyje. Jų likimo klausimai yra sprendžiami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 94 straipsnio nuostatomis – grąžintini asmenims, kuriems jie priklauso, o neturintys vertės - sunaikintini.

BPK 106 straipsnio 2 dalis nustato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023-03-06 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) (6 t. 69 b.l.) matyti, kad advokatės E. Norkienės kaltinamajam teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pirmosios instancijos teisme išlaidų suma yra 248,33 Eur, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą teisme S. B. buvo būtinas gynėjo dalyvavimas pagal BPK 51 straipsnio 5 ir 7 punktų nuostatas, taip pat į prastą S. B. turtinę padėtį bei tai, kad dėl jam paskirtos ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės ir priteistų ieškinių nukentėjusiesiems, jo turtinė padėtis ir ateityje nebus geresnė, šios išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyrius byloje yra pateikęs pažymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą atstovaujant nukentėjusįjį R. S.. Jose nurodoma, kad šios išlaidos sudaro 445 eurų sumą (6 t., 130 - 132 b.l.). Išlaidos už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimą nukentėjusiajam teisminio bylos nagrinėjimo metu yra priteistinos iš kaltinamojo S. B., nes jo dalyvavimas procese ir teisių įgyvendinimas buvo užtikrintas per įgaliotąjį atstovą, kuris ruošė ir teikė teismui procesinius dokumentus bei dalyvavo teismo posėdžiuose jį atstovaudamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalimi, teisėjų kolegija,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. B. išteisinti iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį (dėl 2019 metų gaisro), neįrodžius kaltinamojo dalyvavimo šio nusikaltimo padaryme (Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

S. B., pripažinti kaltu padariusį nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 3 punkte; 6 punkte ir 7 punkte, ir jį nuteisti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams,

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 2, 3, 6 ir 7 punktus laisvės atėmimu 13 (trylikai) metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu ir 2 punktu, bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir skirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą 13 (trylikai) metų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo - 2023 m. birželio 8 d. ir į bausmės laiką įskaityti laikotarpius nuo 2019 m. rugsėjo 7 d. 12 val. (4 t. 176 b.l.) iki 2019 m. rugsėjo 9 d. 11 val. 45 min. (4 t. 179 b.l.), ir nuo 2022 m. gegužės 19 d. 9 val. 35 min. (5 t. 11 b.l.) iki nuosprendžio paskelbimo – 2023 m. birželio 8 d., S. B. būtus sulaikyme ir suėmime.

Kardomąją priemonę – suėmimą, iki įsiteisės ir bus pradėtas vykdyti nuosprendis, palikti nepakeistą.

Tenkinti nukentėjusiųjų V. V. ir R. S. pareikštus civilinius ieškinius ir iš S. B. priteisti:

- V. V. – 3327 Eur (tris tūkstančius tris šimtus dvidešimt septynis eurus) turtinei ir 5000 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti;

- R. S. – 1505 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus penkis eurus) turtinei ir 5000 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsniu ir 106 straipsnio 2 dalimi, iš S. B. priteisti proceso išlaidas valstybei už R. S. atstovavimą - 445 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt penkis eurus).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl 248,33 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš S. B., atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai ir perduotus saugojimui, nuosprendžiui įsiteisėjus:

1. Dvi dėžes su spec. paketais (degėsiai ir laido dalys, paimti iš gaisro vietos 2019 m.) (1 t. 176 b.l.), sunaikinti arba prokurorui pareikalavus, perduoti jam, tolesniems įvykio tyrimo veiksmams vykdyti.

2. Dėžę su S. B. kelnėmis, gumine avalyne, batais (4 t. 56 b.l.), grąžinti S. B..

3. Dėžę su biologiniais pėdsakais, buteliu ir bakeliu (4 t. 60 b.l.), sunaikinti, kaip menkaverčius.

4. Dėžę su medienos mėginiu ir biologiniais pėdsakais (4 t. 64 b.l.), sunaikinti, kaip menkaverčius.

5. Paketą su B. B. kojinėmis (4 t. 67 b.l.), sunaikinti kaip menkaverčius.

6. S. B. asmens kratos metu paimtus pinigus - 1,74 euro, įneštus į Panevėžio AVPK sąskaitą banke (5 t. 27 b.l.), grąžinti S. B., pervedant į jo nurodytą sąskaitą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo, o suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Panevėžio apygardos teismą.