Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2020-10-16 · Civilinė byla Nr. e2-1978-399/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-10-16
Bylos Nr.
e2-1978-399/2020
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-00599-2020-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Janina Zaržeckienė
Ieškovas
UAB „Legal Balance“
Atsakovas
V. I.
Civilinė byla Nr. e2-1978-399/2020Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00599-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.8.10.; 3.2.6.5.
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 16 d.Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Janina Zaržeckienė, sekretoriaujant Reginai Knezevičienei, Sigutei Pranskevičienei,

nedalyvaujant ieškovės UAB „Legal Balance“ atstovui,

nedalyvaujant atsakovui V. I.

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui V. I. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo 410,71 Eur skolą, 23,74 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas- 15,00 Eur žyminį mokestį.

Ieškovė ieškinyje nurodo šias faktines ir teisines aplinkybes:

Atsakovas Ūkininko V. I. ūkis, ūkio identifikavimo kodas 1389735, atstovaujamas ūkininko V. I. a.k. (duomenys neskelbtini) su pradiniu kreditoriumi UAB „PARTNERVETAS“ į.k. 302583024 (toliau - Pradinis kreditorius) 2018-03-12 sudarė Įsipareigojimų sutartį Nr. PV2018/03/12/01 (Priedas Nr. 1), pagal kurią Pradinis kreditorius įsipareigojo parduoti Atsakovui veterinarinius vaistus ir kitus veterinarinius produktus bei priemones, o Atsakovas įsipareigojo apmokėti už prekes, pagal pateiktas sąskaitas faktūras.

Atsakovui už parduotas prekes buvo išrašytos šios PVM Sąskaitos faktūros:

2018-03-27 PVM Sąskaitos faktūros NR. (duomenys neskelbtini), pagal kurią skolininkas iki 2018­04-26 turėjo sumokėti 82.28 Eur už Intra Calferol ger. Tirp. paš. pried. 20 L;

2018-05-02 PVM Sąskaitos faktūros NR. (duomenys neskelbtini), pagal kurią skolininkas iki 2018­06-01 turėjo sumokėti 43.56 Eur už Intra Power Foam, valymo priemonę 11 kg;

2018-05-07 PVM Sąskaitos faktūros NR. (duomenys neskelbtini), pagal kurią skolininkas iki 2018­06-06 turėjo sumokėti 84.70 Eur už Intra Calferol ger. Tirp. paš. pried. 10 L;

2018-05-11 PVM Sąskaitos faktūros NR. (duomenys neskelbtini), pagal kurią skolininkas iki 2018­06-10 turėjo sumokėti 315.81 Eur už Intra Milti-Des GA, dezinfekantą 20 L.

Atsakovas šių PVM Sąskaitų faktūrų iki galo neapmokėjo, todėl šiai dienai Atsakovo įsiskolinimas sudaro: 410.71 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad Atsakovas negrąžino skolos, 2019 m. spalio 9 d. buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2019-10/44 (toliau - Reikalavimo perleidimo sutartis), kuria Kreditorius perleido ieškovui, UAB Legal Balance, į.k. 302528679, reikalavimo teises, įskaitant prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises (netesybas ir kt.) į Atsakovo skolą (Priedas Nr. 3).

Ieškovas ne kartą kreipėsi telefonu ir elektroniniu paštu į Atsakovą, tačiau jis ignoravo visu Ieškovo bandymus susisiekti ir susitarti dėl skolos padengimo. Atsižvelgiant į tai ir nematydamas kitos išeities apginti savo teises, Ieškovas teikia šį ieškinį dėl skolos priteisimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 6.4 str. bei 6.38 str. numatytos kreditoriaus ir skolininko pareigos vykdant prievoles elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai, bendradarbiauti su kita šalimi (kooperuotis). Teismų praktikoje įtvirtinta, jog Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje nustatyti sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai lemia sutarties galios šalims prilyginimą įstatymui bei pareigą tinkamai vykdyti įsipareigojimus. Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, o už prisiimtų prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą taikoma atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012). LR CK 6.256 str. 1 d. numatyta, jog kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles.

CK 6.305 str. 1 d. numato, kad Pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą).

Šiuo atveju, faktą, jog Pradinis kreditorius perdavė Atsakovui prekes patvirtina parašai, esantys PVM Sąskaitose faktūrose ir daliniai sąskaitų apmokėjimai. Atsakovas piktybiškai nevykdo savo prievolės ir vengia atsiskaityti pagal aukščiau minėtus skolos dokumentus. Atsakovas nėra atlikęs nei vieno mokėjimo ar bandęs derybų būdu spręsti prievolės vykdymo klausimą. Toks Atsakovo neveikimas traktuotinas kaip įstatymu numatytų pareigų nevykdymas, sukeliantis teisines pasekmes.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš Atsakovo priteistina visa perleista ir vis dar negrąžinta skolos suma - 410.71 Eur (keturi šimtai dešimt eurų 71 ct).

LR CK 6.101 str. numatyta kreditoriaus teisė perleisti trečiajam asmeniui savo reikalavimo teisę reikalauti skolininko įvykdyti prievolę, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nustatyta, jog skolininko pozicija neturi įtakos reikalavimo perleidimo sandorio galiojimui, nes skolininko sutikimas dėl reikalavimo perleidimo nėra reikalavimo perleidimo sąlyga, jeigu tai nenustatyta įstatyme ar sutartyje. Reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį pranešus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės kolegijos 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).

Ieškovas, vykdydamas LR CK 6.109 str. 1 d. numatytą reikalavimą, jog reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas arba gavo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą, 2019 m. spalio 9 d. išsiuntė Atsakovui Pranešimus dėl kreditoriaus pasikeitimo (Pranešimų kopijos pridedamos) registruotu laišku Atsakovo gyvenamosios vietos adresais. Pranešimai Atsakovui įteikti 2019-10-14/2019-10-15.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuota, kad CK 6.109 straipsnio 1 dalies formuluotė, jog pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo fakto įrodymo pateikimas skolininkui, reiškia, kad bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją, CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės kolegijos 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai tam nereikia skolininko sutikimo, gali būti pranešta bet kokia forma ir būdu, suteikiant informaciją apie pradinio kreditoriaus turimą reikalavimą ir jo perleidimą naujajam kreditoriui. Taigi, laikytina, jog Atsakovas buvo tinkamai informuotas apie reikalavimo teisės perleidimą registruotu laišku, elektroniniu paštu, taip suteikiant jam visą reikalingą informaciją bei reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančių dokumentų kopijas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, remiantis LR CK 6.101 str. bei Reikalavimo perleidimo sutartimi, Ieškovas tinkamai perėmė UAB “PARTNERVETAS”, į.k. 302583024, teisę reikalauti iš Atsakovo įvykdyti prisiimtą įsipareigojimą ir su šia teise susijusias aksesorines teises.

Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jų patirtų nuostolių, už termino prievolei įvykdyti praleidimą privalo mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Šios palūkanos, vykdančios nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37- 1). Atsižvelgiant į tai, kad perimdamas reikalavimo teisę, Ieškovas įgijo ir su ja susijusias papildomas teises, prašo Teismo priteisti iš Atsakovo kompensuojamąsias palūkanas.

Remiantis LR CK 6.38 str. 1 ir 3 d. taip pat 6.256 str. 1 d. nuostatomis, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais. Kadangi Atsakovas iki šiol neatsiskaitė su Kreditoriumi, po reikalavimo teisės perleidimo su Ieškovu, Ieškovas įgijo teisę reikalauti, remiantis LR CK 6.210 str. 1 d., penkių procentų dydžio metinių palūkanų.

Atsižvelgiant į tai, jog Atsakovas pažeidė prievolę ir skolos nėra sumokėjęs iki šios dienos, todėl Atsakovui už termino įvykdyti prievolę praleidimą skaičiuotinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už 422 dienas, t. y. nuo paskutinės skolos apmokėjimo dienos (2019-01-01) iki kreipimosi į teismą dienos 2020-02-27. Viso iš Atsakovo priteistina 23.40 Eur palūkanų (Apskaičiuotų pagal formulę: 410.71 Eur x 5proc. / 365 d. x 422 d = 23.74 Eur).

LR CK 6.37 str. 2 d. nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tokių palūkanų dydį nustato LR CK 6.210 str. 1 d., todėl iš Atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Apie teismo posėdį pranešta tinkamai, dalyvavimas nepripažintas privalomu ir byla buvo nagrinėjama ieškovo atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK 246 str. 1d.).

Atsakovas teikė atsiliepimą ir ieškinio nepripažino visiškai, nurodydamas šias aplinkybes:

ieškovo kartu su Ieškinio pateiktoje Reikalavimo perleidimo sutartyje nenumatytas perleidžiamos / įsigyjamos teisės turinys, t. y. iš Reikalavimo perleidimo sutarties nėra aišku pagal kokius pirminius reikalavimo teisę patvirtinančius dokumentus Ieškovas įsigijo, taip pat nėra aiškus nei laikotarpis nei įsiskolinimo, į kurį reikalavimo teisę įsigijo Ieškovas, fiksavimo data nei įsiskolinimo dydis.

Atsakovas mano, kad Ieškovui nepateikus įrodymų, patvirtinančių pagal Reikalavimo perleidimo sutartį įgyto reikalavimo turinį, Ieškovo Ieškinys turi būti atmestas, nes atsakovas nesutinka, kad pagal dokumentus, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimą yra skolingas ieškinyje nurodytą sumą.

Ieškinyje nurodo, kad atsakovas yra neapmokėjęs šių PVM sąskaitų faktūrų:

Eil. Nr. PVM sąskaitos faktūros data PVM sąskaitos faktūros serija, numeris PVM sąskaitos faktūros suma, EUR L 2012018-03-27 PV(duomenys neskelbtini) 82,82,28 2. 2012018-05-02 (duomenys neskelbtini) 43,43,56 3. 2012018-05-07 (duomenys neskelbtini) 84.84,70 4. 2012018-05-11 (duomenys neskelbtini) 315315,81

Tačiau Ieškovo Ieškinyje nurodytos Atsakovui išrašytos neapmokėtos PVM sąskaitos faktūros nesutampa su Atsakovo buhalterinės apskaitos duomenimis. Pagal Atsakovo turimus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus Atsakovas yra apmokėjęs Pirminiam kreditoriui nurodytas PVM sąskaitas faktūras.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.55 straipsnį, reglamentuojantį įmokų paskirstymą, kai yra kelios skolos, numatyta, kad: „Jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. “

Vadovaujantis nurodytu CK reglamentavimu Atsakovo įmokos mokamos Pirminiam kreditoriui turėjo būti skiriamos seniausiai skolai grąžinti.

Atsakovas nesutinka, kad Ieškovas turi reikalavimo teisę į 23,74 EUR kompensacines palūkanas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Svvedbank“ v. UAB „Chemopakas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-509/2010; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. V. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-400/2011; kt.).

Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad šalių pasiektas susitarimas, įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka, tampa teisiškai įpareigojančiu aktu ir reikšmingu visuomeninės savireguliacijos instrumentu. Sis aktas (susitarimas) nustato teises ir pareigas. Valstybė, siekdama ūkio našumo, įsipareigoja šias pareigas užtikrinti priverstinai, nustatydama teisinį reikalavimą laikytis sutarčių (pacta sund servanda) ir prireikus per teismą priverstinai įgyvendina. Sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis; teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ŽVC“ v. UAB „Pineka“, bylos Nr. 3K-7-262/2010).

Kiekviena sandorio šalis privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles ir už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai šaliai gali būti taikoma civilinė atsakomybė ir įpareigojama atlyginti nuostolius ar sumokėti netesybas (CK 6.73, 6.245, 6.258 straipsniai). Įstatyme nustatyta, kad piniginių prievolių pažeidimo atveju galimas papildomas kreditoriaus interesų gynimo būdas - teisė į kompensuojamąsias įstatymu numatytas palūkanas, kurios pripažįstamos minimaliais kreditoriaus nuostoliais ir tokia teisė įstatymu garantuojama kreditoriui tuo atveju, kai šalys sutartyje nenumatė kitokių prievolės ncjvykdymo padarinių (netesybų ir (ar) kompensuojamųjų palūkanų).

Tarp Atsakovo ir Pirminio kreditoriaus 2018 m. kovo 12 d. buvo sudaryta Įsipareigojimų vykdymo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria Atsakovas ir Pirminis kreditorius buvo susitarę dėl prievolės neįvykdymo padarinių, t. y. Sutarties 3.4. punkte numatyta, kad Atsakovas, neįvykdęs Sutartyje numatyto įsipareigojimo atsiskaityti nustatytu įsipareigoja mokėti 0,02 % delspinigių nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą mokėjimo bankinę dieną.

Pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktą ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesio ieškinio senaties terminas. Todėl reikalavimas į netesybas gali būti reiškiamas nuo Ieškinio pateikimo dienai nesumokėtos sumos už ne ilgesnį kaip šešių mėnesių laikotarpį.

Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų Ieškovui priteisimo turi būti vadovaujamasi teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika.

Atsakovas nori atkreipti dėmesį į Lietuvos Respublikos teismų praktiką bei teisinį reglamentavimą aktualų nagrinėjant prašymus dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų taryba 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ginčo sumos dydį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes bei kita. Taigi, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, teismas kiekvienu atveju turi įvertinti aukščiau nurodytus kriterijus. „Taikant šiuos kriterijus reikia vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Sprendžiant dėl advokato išlaidų pagrįstumo reikia įvertinti kurie baterijai gali būti pagrindu padidinti, o kurie sumažinti priteisiamas išlaidas. ” (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. E2S-1428-803/20180).

Lietuvos Respublikos kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad: ,,[n]e visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 ir kt.).

„<...> [Sjprendžiant dėl ieškovei iš atsakovės priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, taikytinos CPK 93 straipsnio 4 dalies, 94 straipsnio 1 dalies bei 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, t. y. turi būti atsižvelgiama tiek į šalių procesinio elgesio tinkamumą bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tiek ir į bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas. “ (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. E2S- 1428-803/20180).

Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Ieškovas teikdamas Teismui prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, jų apskaičiavimo ir pagrindimo dokumentų nepateikė.

Atsakovas prašo Teismo sprendžiant dėl Ieškovo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų atitikimo pagrįstumo, proporcingumo, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimams įvertinti, tai kad: (1) ginčas nesudėtingas, nereikalavo nei teismų praktikos analizės nei kitų specialių žinių, (2) byloje nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, (3) Ieškinio pinigų suma ir bylos apimtis nedidelė, (4) Ieškinio apimtis nėra didelė, šio procesinio dokumento parengimui panaudotas procesinio dokumento šablonas, Ieškinys nesudėtingas, (5) Atsakovas byloje elgėsi sąžiningai.

Atsakovas ar tinkamas jo atstovas į teismo posėdį neatvyko. Atsakovas pateikęs prašymą (DOK 19189) bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, prašymų atidėti 2020 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdį negauta, dalyvavimas nepripažintas privalomu ir byla buvo nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 str. 2d.).

Teismas Konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Įsipareigojimų vykdymo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. kovo 12 d. (toliau sutartyje), sudarytoje tarp UAB „Partnervetas“ (pardavėjo) ir ūkininko V. I. ūkio, atstovaujamo ūkininko V. I. (pirkėjo) yra duomenys, kad pardavėjas įsipareigoja parduoti pirkėjui veterinarinius vaistus ir kitus veterinanrinius produktus ir priemones pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras, o pirkėjas įsipareigoja apmokėti už prekes pagal pateiktas sąskaitas (1.1 p.) per 30 kalendorinių dienų nuo prekių gavimo dienos, kuria laikoma PVM sąskaitos faktūros išrašymo diena (2.1 p.). Neapmokėjus (neįvykdžius sutarties 2. 1p.), pirkėjas įsipareigoja mokėti delspinigius 0,02 procento nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą mokėjimo bankinę dieną (3.4 p.). Sutarties šalys susitarė, kad metai yra 360 dienų, o mėnuo -30 dienų, bei jeigu mokėjimo terminas baigiasi poilsio dieną, jis perkeliamas į sekančią po jos darbo dieną.

Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2019-10/44, 2019 m. spalio 9 d. UAB „Partnervetas“ (toliau kreditorius), perleido UAB „Legal Balance“ (toliau ieškovė arba naujas kreditorius) visas reikalavimo teises bei su jomis susijusiais papildomas teises, įskaitant, bet neapsiribojant prievolių įvykdymui užtikrinti nustatytas teises (netesybas ir kt.) į priede prie sutarties nurodytus asmenis (skolininkus).

Priede apie skolininkus yra duomenys, kad kreditorius perleido , o naujas kreditorius perėmė (priėmė) reikalavimą į V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 410,71 EUR sumai pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovui trimis skirtingais adresais buvo išsiųsti ieškovės pranešimai dėl kreditoriaus pasikeitimo ir visi yra įteikti atsakovui 2019 m. spalio 14-16 dienomis.

Ieškovė pateikė kreditoriaus (pardavėjo Partynervetas) pirkėjui V. I. išrašytas keturias PVM sąskaitas faktūras, viena išrašyta 2018 m. gegužės 11 d., nurodyta apmokėti iki 2018 m. birželio 10 dienos, 261 EUR už prekes, 54,81 EUR PVM mokestį, tai yra viso apmokėti 315,81 EUR. Joje yra prierašas, kad „Jūsų vėluojanti skola be šio dokumento yra 332,75 EUR“. Kita išrašyta 2018 m. gegužės 7 d., apmokėti iki 2018 m. birželio 6 d., suma 70 EUR už prekes, 14,70 PVM suma ir bendra suma 84,70 EUR, trečia sąskaita išrašyta 2018m. gegužės 2 d., apmokėti iki 2018 m. birželio 1 d., suma už prekes 36 EUR, PVM mokestis - ,56 EUR, bendra suma 43,56 EUR, ketvirta sąskaita faktūra išrašyta 2018 m. kovo 27 d., apmokėti iki 2018 balandžio 26,suma už prekes 68 EUR, PVM mokestis 14,28 EUR, bendra suma 82,28 EUR.

Ieškovė ieškinyje nurodo jog atsakovas būtent šių sąskaitų faktūrų pilnai neapmokėjo ir yra nesumokėjęs pagal jas 410, 71 EUR.

Dėl skolos priteisimo ir kompensacinių palūkanų priteisimo

Atsakovas su šiuo ieškovės reikalavimu nesutikdamas atsiliepimu teikė priedą pavadintą tiekėjo balanso ataskaita ir juo įrodinėja, kad PVM sąskaitas faktūras ieškovo išvardintas ieškinyje, jis yra apmokėjęs bei nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.55 str. dėl įmokų paskirstymo nurodyta jog jei skolininkas nepareiškia kokiai įmokai įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo , tai laikoma, kad grąžinama skola, kurios įvykdymo terminas yra suėjęs, o jeigu yra kelios skolos , kurių grąžinimo terminai yra suėję ir nei viena nėra užtikrinta , laikoma jog grąžinta seniausia skola.

Teismas pasisako, kad CK 6.55 str. reglamentuoja įmokų paskirstymą kai yra kelios skolos ir šio straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, kad skolininkas privalantis mokėti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, gali pareikšti kurią skolą jis grąžina, tačiau negali mokėti be kreditoriaus sutikimo įmokos dėl tos prievolės, kuriai įvykdyti terminas dar nesuėjęs, vietoje įmokos tos prievolės, kurią vykdyti terminas jau suėjęs. CK 6.55 str. 2 d. reglamentuoja, kad jeigu skolininkas nepareiškia kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio susitarimo, laikoma, kad grąžinta skola kuriai įvykdyti terminas suėjęs.

Pagal pateiktus įrodymus, tai yra sudarytą sutartį tarp atsakovo ir kreditoriaus (pardavėjo), atsakovas pirko iš jo medikamentus ir kitas priemones turėjo apmokėti pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras per 30 kalendorinių dienų nuo prekių gavimo dienos ir terminas įvykdyti prievolėms buvo suėjęs ieškinio teikimo metu. Atsakovas neįrodinėja, kad prekių negavo.

Teismas pasisako, kad sutartyje nėra nuostatos, kad šalys susitarė jog pirkėjas apmoka seniausią skolą pirmiausia, yra nuostata, kad pirkėjas negali laikyti neapmokėtų daugiau kaip dviejų PVM sąskaitų faktūrų, taip pat šalys susitarė, kad visi ginčai sprendžiami derybomis, o nesusitarus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka bei, kad sutarties sąlygos gali būti keičiamos rašytiniu susitarimu. Šalys nepateikė įrodymų jog sutarties sąlygos buvo keičiamos. Ir taip pat atsakovas nepateikė įrodymų jog jis informavo kreditorių kokiai prievolei (skolai) įvykdyti skiria įmoką. Nors pagal suformuotą Kasacinio teismo praktiką: skolininkas turi informuoti kreditorių, kurią iš skolų jis, mokėdamas įmoką, grąžina kreditoriui ir toks valios išreiškimas turi būti toks, kad kilus ginčui, skolininkas galėtų įrodyti, kad apie pareiškimą, kuriai skolai įmoka mokama, kreditorius buvo tinkamai ir laiku informuotas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138-969/2017). Tokių įrodymų nėra ir teismas vertina jog atsakovas kreditoriui nepranešė, kurią PVM sąskaitą faktūrą, kurios įvykdymo terminas suėjęs, jis apmoka .

Atsakovas neįrodinėja jog ieškinyje nurodytas sąskaitas apmokėjo laiku, tai yra per 30 kalendorinių dienų kaip nurodyta sutartyje.

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis).

Teismas sutinka su ieškovo 2020 m. liepos 14 d. rašte (DOK 22907) nurodytais argumentais, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimą kreditoriaus UAB „Parnervetas“ ieškovui byloje, nes pranešimai yra įteikti atsakovui ir CK 6.109 str. 1 d. nuostatos nepažeistos.CK 6.101 straipsnio 1 dalis kreditoriui suteikia teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu, tačiau reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad perleidus reikalavimus pagal sutartį ieškovui, atsakovui atsirado papildomų prievolių ir teismas vertina jog ieškovas turi reikalavimo teisę reikalauti tinkamai neįvykdytos prievolės dalies ir susidariusi skola 410, 71 EUR bei 23,74 EUR kompensacinės palūkanos priteisiamos ieškovui iš atsakovo, kuris neįrodė jog yra tinkamai įvykdęs prievolę (CPK 178 str.). Atsakovas praleido terminą prievolei įvykdyti ir todėl galimas kompensacinių palūkanų priteisimas (CK 6.73 str. ).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Todėl ieškovės prašymu iš atsakovo priteisiamos įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną skolą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos 15,00 EUR žyminis mokestis, (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 -260 straipsniais, 263-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, buveinė Vilniuje, Žalgirio g. 90, a. s. Nr. LT11 7300 0101 4598 0396 AB Swedbank, 410,71 EUR skolos, 23,74 EUR kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos 434,45 EUR nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. vasario 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimo patvirtintas kopijas per tris dienas išsiųsti šalims.

Sprendimas per 30dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja Janina Zaržeckienė