Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Lilijos Ambrulevičienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje:

M. B. (M. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „I“ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (ne)teistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. B. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent:

jis 2022 m. rugsėjo 9 d. 18.16 val. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankirtoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, reikalavimus, vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,87 promilių neblaivumas.

Šiais veiksmais M. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

jis 2022 m. rugsėjo 10 d. apie 20.00 val., būdamas name, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia vieną kartą sudavė M. N. (M. N.) dešinės kojos keliu į nosį, tuo padarydamas nukentėjusiajam M. N. poodines kraujosruvas dešinės akies vokų ir nosies nugarėlės srityse, kas pagal specialisto išvadą Nr. G 2928/2022(01) vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Šiais veiksmais M. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. spalio 24 d. įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą įtariamuoju apklaustas M. B. dėl padarytų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad vairavo automobilį neblaivus bei sudavė kaimynui vieną smūgį į veidą. Dėl padarytų veikų labai gailisi. Prašo ikiteisminį tyrimą pabaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriant jam baudą. Baudą galės sumokėti, nes yra dirbantis ir turi pastovias pajamas.

Byloje surinkti duomenys dėl 2022 m. rugsėjo 9 d. nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. rugsėjo 10 d. įtariamuoju apklaustas M. B. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. rugsėjo 9 d., dienos metu, vartojo alkoholinius gėrimus – gėrė viskį, po to vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus. Dėl to nuoširdžiai gailisi. Yra dirbantis, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nėra gydytas psichiatrinėje ligoninėje ir neregistruotas jokiose priklausomybės ligų centruose.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. rugsėjo 27 d. įtariamuoju apklaustas M. B. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. rugsėjo 9 d. vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus. 2022 m. rugsėjo 9 d. visą dieną vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė maždaug 6-7 skardines alaus 5,5 laipsnių stiprumo, 0,5 l talpos, taip pat konjako „Henis“ 0,5 l talpos. Jautėsi stipriai apsvaigęs, todėl, kad girtam nekiltų noras niekur eiti, išgėrė vieną tabletę migdomųjų, dėl ko visų įvykio aplinkybių nepamena ir negali paaiškinti, kodėl sėdo prie automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairo ir jį vairavo. Automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jo žmonai E. B.. „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra sunkvežimis, skirtas automobiliams vežti, jame jau buvo pakrautas kitas automobilis ir paruoštas darbui, turėjo atvykti vairuotojas, kuris turėjo dirbti su „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobiliu. Prašo ikiteisminį tyrimą pabaigti supaprastintu procesu. Jeigu jam būtų skirta bauda, ją galėtų sumokėti, nes yra dirbantis. Dėl padaryto labai gailisi. Teisės vairuoti transporto priemones neturi, teisės iš jo buvo atimtos administracine tvarka prieš 3 metus 4 metų laikotarpiui. Turi (duomenys neskelbtini), šiuo metu ketina gydytis nuo priklausomybės.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. S. parodė, kad 2022 m. rugsėjo 9 d. apie 17.20 val. Šilo g. su šeima važiuodamas savo automobiliu „VW Tiguan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) link namų, esančių (duomenys neskelbtini), pastebėjo priešais jį (kryptimi link centro) važiuojantį automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris užvažiavo vienu ratu (dešinės pusės) ant bortelio bei nuvažiavo toliau. Šis manevras jam sukėlė įtarimą, todėl jis įsidėmėjo minėtą automobilį, taip pat buvo pastebėjęs, kad automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekiniai žibintai yra išdaužti ir kabo ant automobilio. Kadangi jis važiavo su visa šeima (žmona ir vaikais), jis toliau važiavo link namų. Toliau vykstant Šilo g. link žiedo, jis nusuko link Rokantiškių kapinių, bei visiškai negalvojo apie minėtą automobilį su išdaužtomis kabančiomis lempomis, tačiau važiuojant link Centrinės g., Vilniuje, galinio vaizdo veidrodėlyje pamatė, kad anksčiau minėtas automobilis (tralas) „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuoja jam iš paskos, po ko jis labai nustebo ir pamanė, kad automobilis galimai po eismo įvykio, bei šalinasi, todėl nusprendė apsisukti, bei patikrinti, kur automobilis važiuos. Jam besisukant Rokantiškių gatvėje, pamatė, kad tiesiai už automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuoja automobilis „Volvo“ (valstybinių numerių neprisimena), kuris visą laiką „pypsėjo“ ir ragino sustoti. Apsisuko ir mėgino pasivyti minėtus automobilius, tai padarė tik (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties posūkiu, bei pamatė jau įvykusį eismo įvykį, kuriame „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas įvažiavo į automobilį „Nissan Qashqai“ (valstybinių numerių neprisimena), taip pat matė, kaip automobilio „Volvo“ vairuotojas mėgino ištraukti iš automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoją, kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, sunkiai stovėjo ant kojų, svirduliavo, kalbėjo nerišliai, bei minėto automobilio raktelius. „Volvo“ automobilio vairuotojas jam pasakė, kad jis iškvietė policiją, todėl nusprendė tiesiog sulaukti policijos, bei esant reikalui, padėti pasaugoti apsvaigusį automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją. Jo akivaizdoje automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas alkoholinių gėrimų nevartojo, automobilyje buvo visą laiką vienas (jam prasilenkiant Šilo g., bei įvykio vietoje), pastarasis mėgino šalintis iš eismo įvykio, kelis kartus mėgino pasislėpti už automobilio, tačiau jis asmeniškai prie jo priėjo ir liepė jam grįžti. Automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas buvo labai neblaivus, jis sunkiai bendravo, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, pats jam asmeniškai patvirtino, kad automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – „tralas“ yra jo ir jis jį vairavo. Sulaukęs policijos ekipažo, jis parašė paaiškinimą, bei išvyko namo su šeimyna. Yra nufilmavęs trumpą vaizdo įrašą, kurį galės atsiųsti po apklausos. Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir liudytojo R. S. 2022 m. rugsėjo 9 d. rašytiniame paaiškinime.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta E. B. parodė, kad yra M. B. sutuoktinė. 2022 m. rugsėjo 9 d. raštiškai pasižadėjo saugoti turtą, kol baigsis procesas, vilkikas „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra saugomas jai priklausančioje sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini). Vilkikas priklauso jai asmeniškai, su vyro įmone UAB „I“ sudaryta panaudos sutartis ir vilkiką vairuoja iš minėtos įmonės įdarbintas vairuotojas R. Č. (R. Č.). M. B. vilkiką paėmė ir vairavo be jos žinios, jam yra atimtos teisės vairuoti transporto priemones, todėl ji neleistų jam vairuoti automobilio. Vilkikas jau buvo paruoštas darbui, jau buvo pakrautas automobilis ir pirmadienį jį turėjo vairuoti R. Č.. Kodėl be jos žinios M. B. vairavo minėtą vilkiką, nežino. Apie tai, kad jis vartoja ar vartos alkoholį, jai nebuvo žinoma. Ji su vyru turi atskiras sąskaitas, jų turtas yra atskiras, notaro yra patvirtinta povedybinė sutartis.

Liudytojo R. P. 2022 m. rugsėjo 9 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad važiuodamas Šilo g. pastebėjo keistai važiuojantį tralą apdaužytu priekiu. Važiuodamas link namų pastebėjo sudaužytą automobilį, sustojo paklausti, kas atsitiko, moteris informavo, kad į ją įvažiavo tralas, ir kad pagalbos nereikia. Palikęs moterį, pastebėjo tralą apdaužytu priekiu ir pradėjo jį sekti. Tralą pavyko sulaikyti (duomenys neskelbtini), prieš jį sustabdant, jis dar įvažiavo į kitą automobilį.

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad M. B. 2022 m. rugsėjo 9 d. pirmo patikrinimo alkotesteriu Drager Alcotest 6810 Nr. ARAA-0132, patikros sertifikato Nr. 1680786, metu, t. y. 17.54 val. buvo nustatytas 1,97 promilių neblaivumas. Pakartotinai patikrinus asmens blaivumą 18.16 val. M. B. nustatytas 1,87 promilių neblaivumas. Akte taip pat nurodyta, kad jam nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Kaltinamasis tikrinimo rezultatų neginčijo, neblaivumo nustatymo aktą pasirašė.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Atsižvelgęs į tai, teismas, vadovaudamasis išvardytų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad M. B. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Pirmiau nurodyti kaltinamojo M. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir papildo kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma – ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo R. S. parodymai ir rašytinis paaiškinimas, liudytojo R. P. rašytinis paaiškinimas, alkotesterio rodmenys, neblaivumo nustatymo aktas ir kita rašytinė bylos medžiaga. Vadovaudamasis šiais įrodymais, teismas konstatuoja, jog M. B. 2022 m. rugsėjo 9 d. 18.16 val. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankirtoje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,87 promilių neblaivumas. Taigi tokia M. B. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Byloje surinkti duomenys dėl 2022 m. rugsėjo 10 d. nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. spalio 17 d. papildomai apklaustas nukentėjusysis M. N. parodė, kad 2022 m. rugsėjo 10 d. apie 19.00 val., jam būnant (duomenys neskelbtini), visi asmenys, įskaitant ir jį, vartojo alkoholį, todėl liudytojų, mačiusių jam suduotus smūgius, nėra, jie dėl neblaivumo nepamena visų aplinkybių. Patikslina, kad M. B. galėjo suduoti jam keliu vieną smūgį į nosį, pirminėje apklausoje suklydęs nurodė, kad sudavė du smūgius. Dėl sužalojimų į medikus nesikreipė ir nedarbingumo jam nereikėjo. Yra informuotas apie galimybę pareikšti civilinį ieškinį, tačiau nuo ieškinio atsisako. M. B. dėl padaryto labai gailėjosi, jo atsiprašė, jis jam atleido, todėl dėl ieškinio jokių pretenzijų neturi. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas supaprastinto proceso tvarka.

2022 m. rugsėjo 12 d. protokole-pareikšime užfiksuota, kad nukentėjusysis M. N. pranešė, jog 2022 m. rugsėjo 10 d. apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini), jo krikšto dukros G., pas kurią buvo svečiuose, kaimynas M., pavardės nežino, jam sėdint ant sofos savo dešinės kojos keliu du kartus trenkė į nosį. Dėl šio įvykio jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn fizinį skausmą jam sukėlusį asmenį.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. rugsėjo 15 d. specialisto išvadoje Nr. G2928/2022(01) užfiksuota, kad M. N. nustatytos poodinės kraujosruvos dešinės akies vokų ir nosies nugarėlės srityse padarytos minėtas sritis paveikus kietu buku daiktu, 3-7 parų laikotarpyje iki apžiūros (apžiūra vyko 2022 m. rugsėjo 15 d.). Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo M. B. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta.

Minėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys (paties kaltinamojo, nukentėjusiojo M. N. parodymai, protokolas-pareiškimas, specialisto išvada), kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad kaltinamojo M. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi jis 2022 m. rugsėjo 10 d. apie 20.00 val., būdamas name, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia vieną kartą dešinės kojos keliu sudavė į nosį nukentėjusiajam M. N., taip padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas dešinės akies vokų ir nosies nugarėlės srityse, kas specialisto išvadoje įvertinta nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, kaltinamasis sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, su paskirtos bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka, nukentėjusiajam pranešta apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.

Pažymėtina, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Už BK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymą numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam M. B., įvertina jo kaltės formą, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį bei stadiją – kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, susijusį su transporto eismo saugumu, ir vieną baigtą tyčinį nesunkų smurtinį nusikaltimą žmogaus sveikatai.

Taip pat teismas vertina, jog kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius M. B. –jauno darbingo amžiaus, (duomenys neskelbtini), dirbantis, praeityje teistas, tačiau teistumas šiuo metu yra išnykęs, todėl laikomas neteistu, už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą neteistas, per paskutinius metus vieną kartą baustas administracine tvarka, bauda sumokėta, nuobauda galioja, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ne kartą baustas už vairavimą esant neblaiviam administracine tvarka, be to, ne primą kartą vairuoja transporto priemonę, kai tokia teisė jam atimta, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, priklausomybės ligų centruose byloje nėra, iš kaltinamojo žodžių turi (duomenys neskelbtini), ketina gydytis nuo (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgęs į visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti M. B. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus sankcijoje numatytą ir prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant mažesnį už nesunkaus nusikaltimo padarymo atveju galimą skirti šios bausmės rūšies vidurkį – 90 MGL (BBND) (4 500 Eur), o už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskiriant sankcijoje numatytą ir prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jo dydį taip pat nustatant mažesnį už galimą skirti šios bausmės rūšies vidurkį – 3 mėnesius laisvės apribojimo, nustatant šiuos įpareigojimus: 1) tęsti darbą, o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 str. 4 d. 1 ir 4 p.).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas skirtinos bausmės bendrintinos tarpusavyje visiško sudėjimo būdu, nustatant galutinę subendrintą bausmę – 3 mėnesius laisvės apribojimo ir 90 MGL (BBND) (4 500 Eur) dydžio baudą.

M. B. dėl nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai, dėl ko baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 2 mėnesių laisvės apribojimo ir 60 MGL (BBND) (3 000 Eur) dydžio baudos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, M. B. į skirtiną bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme nuo 2022 m. rugsėjo 9 d. 14.54 val. iki 2022 m. rugsėjo 10 d. 09.28 val. (viena diena) išbūtas laikas – vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise, šiuo atveju – teise vairuoti kelių transporto priemones), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad M. B. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kaip minėta, kai jam jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,87 promilių neblaivumas, t. y. itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Tokiu būdu M. B. skirtina minėta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones, nustatant 3 metų šios priemonės taikymo terminą. Teismo vertinimu, nustatytas terminas, lygus minėtos poveikio priemonės trukmės vidurkiui, atsižvelgus, be kita ko, ir į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Terminas skaičiuotinas nuo 2022 m. rugsėjo 10 d. (specialiosios teisės sustabdymo).

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Byloje nustatyta, kad M. B. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas jo sutuoktinei nuosavybės teise priklausantį automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kaltinamojo sutuoktinė E. B. nurodė, kad notaro yra patvirtinta povedybinė sutartis, pagal kurią jų su M. B. turtas yra atskirtas. Visgi, kaip matyti iš 2022 m. balandžio 29 d. sudarytos povedybinės sutarties 2.2 punkto, minėta sutartis taikoma tik tam turtui, kuris įgyjamas sutuoktinių po sutarties sudarymo. Tuo tarpu transporto priemonė – automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įgyta 2019 m. rugsėjo 12 d., t. y. santuokos metu iki povedybinės sutarties sudarymo, atitinkamai minėta sutartis nereguliuoja turto, kuris buvo įgytas po santuokos sudarymo iki povedybinės sutarties sudarymo, teisinio režimo. Taigi šiuo atveju taikytina bendroji taisyklė, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra bendroji jungtinė nuosavybė. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog tais atvejais, kai kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, kaip priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso jam ir kitam asmeniui, toks bendraturtis BK 72 straipsnio 5 dalies prasme nelaikomas „trečiuoju asmeniu“. Tokiu atveju sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio veiksmų, kai dėl to sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, turi galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-628/2018). Vien tai, kad automobilis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso kaltinamajam ir jo sutuoktinei, nesant nustatytų kitų svarbių aplinkybių, nesudaro pagrindo išieškoti konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos, o ne konfiskuoti nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnyje, padarymo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-168-511/2020; 2K-283-942/2020).

BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Minėta transporto priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymui, transporto priemonę būtina konfiskuoti. Pagal formuojamą teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus ir pagal BK 72 straipsnį nusikalstamos veikos priemonė turi būti konfiskuojama visais atvejais. Išimtys gali būti daromos tik remiantis kasacinio teismo bei Konstitucinio Teismo suformuotomis nuostatomis (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018), tačiau šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas.

Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. M. B. veikė tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, pasielgė itin neatsakingai, pavartojęs didelį kiekį stipraus alkoholio iš karto sėdo už automobilio vairo, vairavo automobilį būdamas vidutinio girtumo būklės ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai tokia teisė jam buvo atimta už vairavimą esant neblaiviam, vairavo darbo dieną, vakaro metu, kas įvertinus jo būklę, dar labiau didino pavojų eismo saugumui, vairuodamas sukėlė eismo įvykį ir apgadino svetimą turtą. M. B. ne kartą administracine tvarka baustas už vairavimą esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti, atitinkamai iš savo ankstesnio elgesio nepasimokė ir toliau šiurkščiai pažeidinėja KET. Kaltinamojo sutuoktinė, kurios vardu registruotas automobilis, žinodama, kad sutuoktiniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, jokių veiksmų užtikrinti, kad jos vardu registruota transporto priemone nebūtų pasinaudota nesiėmė, iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog kaltinamasis turėjo laisvą priėjimą prie automobilio (tuo labiau automobiliu panaudos sutarties pagrindu naudojasi bendrovė UAB „I“, kurios vadovu ir yra kaltinamasis) ir laisvai galėjo juo pasinaudoti.

Teismas nemano, kad konfiskavus transporto priemonę šiuo atveju bus pažeisti ir kaltinamojo šeimos interesai, paskirtas turto konfiskavimas yra neadekvatus ir neproporcingai baudžia ne tik patį M. B., tačiau ir jo šeimos narius. Patiriami kaltinamojo ar jo šeimos narių nepatogumai, susiję su transporto priemonės konfiskavimu, šiuo atveju nelaikytini pateisinantys išimčių iš bendrosios taisyklės taikymą, kadangi automobilio konfiskavimas nei kaltinamajam, nei jo šeimai nesukels tokių neproporcingai padarytai veikai neigiamų pasekmių, kurios jų gyvenimą padarytų akivaizdžiai nepakeliamą, apsunkintų arba trukdytų net ir minimalių kasdieninių poreikių įgyvendinimą. Teismo vertinimu, dėl savo ypatingai neatsakingo ir nusikalstamo elgesio kaltinamasis privalo prisiimti visas iš to kylančias neigiamas pasekmes, todėl šiuo atveju taikytinas automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

M. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės 2022 m. rugsėjo 14 d. nutarimu taikytas visiškas nuosavybės teisių apribojimas M. B. sutuoktinei E. B. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki automobilio konfiskavimo įvykdymo dienos.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje pareikštas prašymas išieškoti iš kaltininko 145,20 Eur proceso išlaidų už transporto priemonės „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimą ir saugojimą, šios išlaidos yra pagrįstos, todėl priteistinos iš M. B. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai (BPK 103 str. 5 p., 105 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. B. (M. B.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 90 MGL (BBND) (4 500 Eur) (keturių tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

M. B. (M. B.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktais, įpareigoti M. B. (M. B.) visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį: 1) tęsti darbą, o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu, paskiriant M. B. (M. B.) subendrintą 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę ir 90 MGL (BBND) (4 500 Eur) (keturių tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. B. (M. B.) paskirti 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę ir 60 MGL (BBND) (3 000 Eur) (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą baudos bausmę įskaityti M. B. (M. B.) laikinajame sulaikyme nuo 2022 m. rugsėjo 9 d. 14.54 val. iki 2022 m. rugsėjo 10 d. 09.28 val. (viena diena) išbūtą laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, M. B. (M. B.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (tris) metus, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugsėjo 10 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3 dalimis, paskirti M. B. (M. B.) baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės 2022 m. rugsėjo 14 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą M. B. (M. B.) į sutuoktinei E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

M. B. (M. B.) paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iš M. B. (M. B.) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai 145,20 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus dvidešimt centų) proceso išlaidų už transporto priemonės „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimą ir saugojimą, pervedant jas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT32 7044 0600 0118 8548, AB SEB banke, mokėjimo paskirtyje nurodant automobilio valstybinį numerį ir vardą, pavardę.

Išaiškinti M. B. (M. B.), kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. 8 672 88 430, 8 672 94 080).

Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Taip pat išaiškinti M. B. (M. B.), kad bauda, turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį, baudos įmokos kodas 6801)): LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji antstolio bus išieškoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.

Išaiškinti M. B. (M. B.), kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.