- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-01
- Bylos Nr.
- e2-676-781/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00081-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Varanauskaitė
- Pareiškėjas
- J. G.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. G. (J. G.) atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. vasario 26 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo J. G. (J. G.) prašymą įtraukti jį į bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio eglė“ bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Panevėžio apygardos teismas 2017 m. kovo 30 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „Panevėžio eglė“ (toliau – ir BUAB „Panevėžio eglė“) iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė uždarąją akcinę bendrovę „Bankroto centras“ (toliau – ir bankroto administratorė). Nutartis įsiteisėjo 2017 m. balandžio 10 d. Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartimi bankrutuojanti bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2019 m. lapkričio 20 d. teismo nutartimi bendrovės likvidavimo terminas pratęstas iki 2020 m. spalio 19 d.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas J. G. (J. G.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas įtraukti jį į BUAB „Panevėžio eglė“ bankroto bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ir suteikti prieigą prie elektroninės bylos. Nurodė, kad jis yra BUAB „Panevėžio eglė“ akcininkas, po 2019 m. gruodžio 9 d. valdantis 35 208 vnt. bendrovės akcijų, todėl jis siekia dalyvauti civilinės bylos dėl bendrovės bankroto nagrinėjime ir realizuoti savo, kaip akcininko, teises.
3. Bankroto administratorė pareiškėjo prašymą prašė nagrinėti teismo nuožiūra. Bankroto administratorės nuomone, pareiškėjo prašyme nėra nurodyta pakankamai argumentų ir motyvų, dėl kurių jis, kaip vienas iš daugelio akcininkų, turi atitinkamą glaudų materialųjį teisinį ryšį su bankroto byla bei atitinkamą suinteresuotumą jos baigtimi, o vien tik ketinimas dalyvauti bankroto byloje ir naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis nėra pakankamas pagrindas prašymui patenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. vasario 26 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atmetė.
5. Teismas nurodė, kad vien buvimas vienu iš juridinio asmens dalyvių (akcininku) nesudaro pagrindo įtraukti pareiškėją į bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, o kitokio reikšmingo teisinio ryšio su bankroto bylos dalyku, pakankamo materialinio suinteresuotumo bylos baigtimi, turimo intereso reikšmingumo ar dalyvavimo byloje tikslingumo pareiškėjas neįrodė.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas vienu iš didesnių bendrovės akcininkų buvo ir bankroto bylos iškėlimo metu, o sudarant 2017 m. sausio 11 d. sutartinės hipotekos sandorį, kuriuo UAB „Panevėžio eglė“ tapo įkaito davėja už skolininkę uždarąją akcinę bendrovę „AMK Logistika”, atstovavo šią bendrovę kaip „Nemokumas LT“, uždaroji akcinė bendrovė, vadovas. Taigi pareiškėjas žinojo visas faktines aplinkybes, bet teisinio suinteresuotumo ir reikšmingo intereso dalyvauti bankroto byloje neišreiškė. Be to, savo valdomų akcijų skaičių pareiškėjas padidino 2019 m. gruodžio 2 d. bendrovės bankroto procedūroms baigiantis. Pareiškėjas nėra asmuo, užtikrinęs bankrutavusios įmonės prievolių įvykdymą. Šiuo metu juridinio asmens dalyvių (akcininkų), įskaitant ir pareiškėją, teisės nėra veikiamos tokio lygio apribojimų, taikomų juridiniam asmeniui, kad gali būti pateisintas akcininko dalyvavimas bankroto procese, nes pagrindiniam bendrovės nekilnojamajam turtui 2017 m. sausio 11 d. sandoriu nustatyta sutartinė hipoteka išregistruota 2019 m. gruodžio 18 d., be to, ji ir bendrovės laidavimo sutartys yra negaliojančios pagal Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr.e2-97-212/2020 patvirtintos taikos sutarties nuostatas. Pažymėjo, kad juridinio asmens dalyvio (akcininko) teisė gauti bankrutavusios įmonės turto dalį, jei tokio turto liktų patenkinus kreditorių reikalavimus ir apmokėjus bankroto proceso išlaidas, nepriklauso nuo to, ar jis bankroto byloje bus dalyvaujančiu byloje asmeniu.
7. Teismas taip pat nustatė, kad iš 2018 m. birželio 7 d. bendrovės kreditorių susirinkimo protokolo nutarimų matyti, kad bendrovės kreditoriai yra nutarę UAB „Panevėžio eglė“ nekilnojamąjį turtą pardavinėti didesne kaina nei nurodyta turto vertinimo ataskaitoje.
8. Taigi teismas, atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, padarė išvadą, kad nenustatyti faktiniai ir teisiniai pagrindai, kurie sudarytų pagrindą patenkinti pareiškėjo pateiktą prašymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. eB2-28-544/2020, ir klausimą išspręsti iš esmės – įtraukti pareiškėją į civilinės bylos Nr. eB2-28-544/2020 nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ir suteikti prieigą prie elektroninės bylos. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
9.1. Priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas aiškiai nurodė ketinąs dalyvauti BUAB „Panevėžio eglė“ bankroto bylos nagrinėjime ir realizuoti savo, kaip akcininko, teises. Tačiau šių teisių realizavimui pareiškėjas turi turėti informaciją apie bankroto proceso eigą (kokio dydžio kreditoriniai reikalavimai yra patvirtinti, kokia yra bendrovės kreditorių sudėtis, koks turtas realizuotas, kiek lėšų surinkta bankroto procese ir pan.). Todėl pareiškėjas siekia tapti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.
9.2. Teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė, kaip ir kodėl apelianto įtraukimas į civilinės bylos nagrinėjimą gali pažeisti bankrutavusios įmonės arba jos kreditorių interesus.
Atsiliepimas
10. Bankroto administratorė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė su juo nesutinkanti ir prašanti jį atmesti. Pažymėjo, kad:
10.1. Pareiškėjo, kaip akcininko, statusas nuo pat BUAB „Panevėžio eglė“ bankroto proceso pradžios nepasikeitė, todėl nėra poreikio įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu. Jeigu pareiškėjui reikalinga kokia nors informacija, kurios pagrindu jis ketina inicijuoti galimos taikos sutarties bankroto byloje sudarymą, jis turi galimybę BUAB „Panevėžio eglė“ kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka kreiptis į bankroto administratorę su atitinkamu prašymu (galimas ir kitoks savo, kaip akcininko, teisių įgyvendinimas, tiesiogiai nedalyvaujant bankroto bylos procese). Akcentavo, kad nepagrįstas papildomų trečiųjų asmenų įtraukimas į bankroto bylą ne tik apsunkina civilinį procesą, bet ir pažeidžia proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir operatyvumo principus.
Šalies argumentai
10.2. Pareiškėjas nėra nurodęs pakankamai argumentų ir motyvų, dėl kurių jis, kaip vienas iš daugelio BUAB „Panevėžio eglė“ akcininkų, turi atitinkamą glaudų materialųjį teisinį ryšį su bankroto byla bei atitinkamą suinteresuotumą jos baigtimi. Lakoniškas argumentas, kad jis ketina dalyvauti bankroto byloje ir realizuoti savo, kaip akcininko teises, nėra pakankamas prašymo patenkinimui, kadangi atitinkamo teisinio (kreditinio) reikalavimo turėjimas tokiam subjektui nėra būtina prielaida dalyvauti procese.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
12. Aktualu pažymėti, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Specialusis įstatymas, skirtas bankroto bylų nagrinėjimui, yra nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – ir JANĮ) (iki 2020 m. sausio 1 d. galiojęs Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ir ĮBĮ)), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms. Jei JANĮ (ĮBĮ) nenustato tam tikrų bankroto bylos nagrinėjimo ypatumų, taikomos CPK nuostatos.
13. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. sausio 31 d. kreipėsi į teismą, prašydamas jį įtraukti trečiuoju asmeniu į BUAB „Panevėžio eglė“ bankroto bylos nagrinėjimą, taip pat suteikti prieigą prie elektroninės bylos kortelės, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi prašymą atmetė. Taigi nagrinėjamu atveju keliamas klausimas, ar bankrutavusios įmonės akcininkas gali dalyvauti trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėmis bankrutavusios bendrovės bankroto byloje.
14. Dalyvaujančiais byloje asmenimis pripažįstami proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 37 straipsnis). Toks suinteresuotumas gali būti procesinis, materialus arba ir materialus, ir procesinis. Kasacinis teismas, aiškindamas proceso teisės normas, reglamentuojančias bankrutuojančios įmonės akcininkų (dalyvių) įtraukimą į bankroto bylą trečiaisiais asmenimis, yra suformulavęs keletą taisyklių. Nei Įmonių bankroto įstatyme, nei Civilinio proceso kodekse nėra imperatyvaus draudimo bankrutuojančios įmonės akcininkus įtraukti į bankroto bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, tačiau, atsižvelgdamas į bankroto teisinių santykių ir iš jų kylančių teisminių ginčų specifiką, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad pagal bendrąją taisyklę bankrutuojančios įmonės akcininkai nėra įtraukiami trečiaisiais asmenimis į bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2002; 2003 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2003; kt.). Kartu pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje bankrutuojančios įmonės akcininkų galimybė įstoti į bankroto bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, nėra absoliučiai paneigta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-260/2005; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2008). Įmonės akcininko, nepareiškusio ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo, teisinis ryšys su ginčo dalyku atitinka trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, procesinį statusą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2008). Taigi, minėta bendroji taisyklė turi išimčių, kai savininko (akcininko, nario) teisės yra pakankamai veikiamos apribojimų, pritaikytų juridiniam asmeniui, kad gali būti pateisintas ir jų dalyvavimas bankroto procese; bankrutuojančios įmonės akcininkai atskirais atvejais gali dalyvauti bankroto byloje trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, statusu; sprendžiant akcininkų įtraukimo į bylą klausimą turi būti įvertintas jų faktinis bei teisinis suinteresuotumas (turimo intereso reikšmingumas, dalyvavimo bankroto byloje tikslingumas ir pan. aplinkybės) dalyvauti bankroto procedūroje (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1219/2014). Dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisės įstoti į bankroto bylą kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas pagal tai, ar šis asmuo turi įstatymo pripažįstamą teisinį ryšį su bylos dalyku.
15. Akcentuotina, kad akcininko (juridinio asmens dalyvio) teisinis suinteresuotumas priklauso nuo faktų, kurių pagrindu ir nustatoma, kiek bankrutuojančio juridinio asmens dalyvio interesas gali būti paveiktas bankroto procedūros. Taigi teisinio (kreditorinio) reikalavimo turėjimas tokiam subjektui nėra būtina prielaida dalyvauti procese, o trečiojo asmens materialusis teisinis ryšys su byla gali būti pagrįstas ir kitomis aplinkybėmis, nei teisinio (turtinio) reikalavimo turėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2013). Plėtodamas praktiką šiuo klausimu, kasacinis teismas yra nurodęs, kad bankroto bylos dalyviais gali būti tiek asmenys, pateikę ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, bankrutuojančios įmonės kreditoriai, tiek bankrutuojančios įmonės akcininkai ir kiti suinteresuoti bylos baigtimi asmenys, taip pat asmenys, savo turtu užtikrinę bankrutuojančios įmonės prievolių įvykdymą, tačiau tam jie turi įrodyti pakankamą ir glaudų savo materialųjį teisinį ryšį (turtinį suinteresuotumą) su bankroto byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010; 2010 m. spalio mėn. 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2010; 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2013; kt.).
16. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kuris yra BUAB „Panevėžio eglė“ akcininkas, kreipėsi į teismą su prašymu įtraukti jį trečiuoju asmeniu bankrutavusios bendrovės bankroto byloje. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas yra bankrutavusios įmonės akcininkas pati savaime nepatvirtina jo faktinio bei teisinio suinteresuotumo bankroto bylos baigtimi. Vadovaujantis šiuo klausimu suformuota ir anksčiau nurodyta kasacinio teismo praktika, tokiu atveju pareiškėjas privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kaip bankroto procedūros gali tiesiogiai paveikti jo interesus. Tačiau pareiškėjas nei pateikdamas prašymą įtraukti jį trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nei pateidamas atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta jį įtraukti trečiuoju asmeniu, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kaip tiesiogiai jo interesai gali būti paveikti bankroto procedūros. Pareiškėjas tik nurodė, kad siekiant įgyvendinti įstatymo suteiktas teises, jam reikalinga informacija apie bankroto bylos eigą. Sutiktina su pareiškėju, kad bendrovės akcininkas tam tikrais atvejais gali turėti teisinį suinteresuotumą tais atvejais, kai įmonei vykdoma bankroto procedūra, ir, siekdamas šį interesą apginti, akcininkas gali pasinaudoti įstatyme numatytais civilinių teisių gynimo būdais, tarp jų ir pareikšdamas ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kurio negaliojimo padariniai sumažintų bankrutuojančios įmonės finansinių prievolių kreditoriams mastą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2014). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nurodydamas siekį apginti savo, kaip bankrutavusios bendrovės akcininko teises, pareiškėjas realių reikalavimų nepareiškė, nedetalizavo, kokių konkrečių veiksmų ketina imtis ginant savo teises. Tuo atveju, jei akcininkas įmonės interesais pareikš ieškinį, siekiant sumažinti įmonės skolų naštą, toje byloje akcininkas įgis procesinį teisinį dalyvaujančio byloje asmens statusą ir joje galės įgyvendinti atitinkamas procesines teises.
17. Vienas iš pareiškėjo argumentų, kuriais yra grindžiamas jo teisinis suinteresuotumas bendrovės bankroto byloje, yra akcininko teisė gauti įmonės turto dalį, likusį turtą paskirsčius kreditoriams. Pripažintina, kad pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 73 straipsnio 13 punktą, JANĮ 93 straipsnio 3 dalį (ĮBĮ 31 straipsnio 6 dalį) įmonės akcininkai turi interesą gauti įmonės turto dalį, likusį turtą paskirsčius kreditoriams. Kitų teisių bankroto byloje bendrovės akcininkai neįgyja. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad pareiškėjo suinteresuotumas bankroto bylos baigtimi jo teisių apsaugos prasme galėtų būti grindžiamas tik interesu užtikrinti, jog bendrovės turtas būtų parduodamas tokiomis kainomis, jog jį pardavus ir atsiskaičius su visais įmonės kreditoriais, dar liktų turto (lėšų), į kuriuos galėtų pretenduoti pareiškėjas. Tačiau šis interesas kyla iš paties akcininko statuso, kurio nepakanka jo įtraukimui į bendrovės bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.
18. Pareiškėjas, atskirajame skunde cituodamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo praktiką bylose, kuriose buvo sprendžiamas asmenų įtraukimo į bankrutuojančios bendrovės bankroto bylą, klausimas, nepaaiškina, kaip nurodytose bylose suformuotos taisyklės pagrindžia konkrečiai jo teisinį suinteresuotumą dalyvauti bankroto byloje trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėmis, bei nenurodo, kokie BUAB „Panevėžio eglė“ bankroto byloje taikomi apribojimai taip paveiks pareiškėjo teises ar interesus, jog tai reikalautų jo įtraukimo į bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.
19. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą.