Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

gynėjui advokato padėjėjui M. K.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnį 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. R. nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent: 2016 m. gegužės 30 d., apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini)., prie 12 namo, ant važiuojamosios kelio dalies, asmeninio konflikto su T. M. metu, tyčia, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu, galimai medine lazda, vieną kartą sudavė pastarajam į dešinę ranką, taip padarydamas dešinio alkūnkaulio kūno vidurinio trečdalio skeveldrinį lūžį, kas sukėlė nukentėjusiajam T. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis J. R., dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2016-05-30 vakare, kai jau buvo tamsu, būdamas namie, adresu (duomenys neskelbtini)išgirdo kaip kažkas gatvėje šūkauja. Per langą pamatė gatvėje stovinčius 5 žmones. Į lauką išėjo jo sesuo B. R., kuri asmenis apšaukė ir liepė jiems dingti, tačiau jie vis tiek stovėjo ir į nieką nereagavo. Tuomet į lauką išėjęs jis, rankoje nieko su savimi nesinešė ir šaukdamas "kiek jūs čia ereliai galit ant gatvės šūkauti, jau visi žmonės miega", bandė juos nuvaryti nuo kelio. Iš 5 asmenų 4 kažkur pasišalino, liko vienas, pats mandriausias vaikinas, kurio jis nepažinojo ir jį matė pirmą kartą. Priėjęs prie to vaikino paklausė jo kodėl jis čia "šakojęs". Vaikinas kumščiu bandė jam suduoti į galvą, tačiau jis jo smūgio išvengė. Jis pats taip pat bandė vaikinui kumščiu suduoti į galvą, tačiau pastarasis smūgio taip pat išvengė ir pradėjo nuo jo bėgti. Vaikinas kiek nubėgęs, apsisuko pažiūrėti ar jis jį vejasi ir kažkaip nuvirto ant asfaltuotos kelio dalies. Krito ant nugaros, rankomis bandydamas apsisaugoti nuo griuvimo. Jis nuėjo prie gulinčio vaikino, kojomis atsistojęs jį apžergė ir prisilenkęs prie veido pasakė "ką čia vaidini". Priėjusi jo sesuo, B. R., nugynė jį į namus. Netrukus, būdamas namie, girdėjo kaip vaikinas lauke šaukė, kad jis jam sulaužė ranką. Per langą matė kaip vaikinas nuėjo pas kaimynus, pas kuriuos jie visi baliavojo, pasiėmė dviratį ir stumdamas jį kažkur nuėjo. Patvirtina, kad vaikinui su jokiu daiktu, tai yra lazda ar strypu, per ranką netrenkė, tokio daikto su savimi net neturėjo, ranką vaikinas galėjo susilaužyti krisdamas ant nugaros, kai rankomis bandė išvengti griuvimo .

2016-05-31 parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis J. R. patvirtino savo parodymus duotus apklausos metu (b. l. 118-120, 121).

Nukentėjusysis T. M. parodė, jog 2016-05-30, apie 23 val., atėjo pas A. D. , dar buvo ir daugiau vaikinų, su kuriais gėrė alkoholio, šnekučiavosi prie jo namo tvoros, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Netrukus išėjo A. D. kaimynė, ji liepė netriukšmauti ir skirstytis, bet jie nepaklausė. Po to išėjo kaimynas J. R. iš 6 namo, taip pat liepė skirstytis ir netriukšmauti, bet jie neklausė. Po to jis antrą kartą išėjo, tada jo visi kiti draugai pasišalino, o jis konfliktavo toliau su kaimynu J. R., nes yra ūmaus būdo ir nenorėjo jo klausyti. Pripažįsta, kad pats pradėjo konfliktą. Kai pamatė, kad jis turi lazdą, pradėjo bėgti ir posūkyje apvirto, ir J. R. lazda ar strypu sudavė jam per dešinę ranką. Susipynus kojoms jis griuvos ant kairės rankos alkūnės. Priėjęs vyriškis su smėlio-baltos spalvos apvaliu daiktu, gal medine lazda, trenkė jam į dešinę ranką, kuria bandė apsisaugoti nuo smūgio. Iš kur vyriškis ateidamas pasiėmė pagalį bei kur po suduoto smūgio padėjo minėtą daiktą, nematė, nes tuo metu iš skausmo buvo susirietęs ir nieko aplink save nebematė .

2016-09-05 papildomos apklausos metu nukentėjusysis T. M. parodė, kad 2016-07-25 akistaton su juo suvestas asmuo, yra būtent tas, kuris jam 2016-05-30 sudavė per dešinę ranką, daiktu panašiu į medinį pagalį (b. l. 37).

2016-05-31 1.06 val., T. M. nustatytas 1,41 promilių girtumas (b. l. 17).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1126/2016(03) nurodyta, kad T. M. padarytas dešinio alkūnkaulio kūno vidurinio trečdalio skeveldrinis lūžis. Toks alkūnkaulio lūžis būdingas tiesioginei traumai, vadinamas "apsauginiu", nes dažnai gaunasi nuo lazdos smūgio per pakeltą ranką galvai apsaugoti. Alkūnkaulio lūžis galėjo būti padarytas smogiant lazda ar strypu. Alkūnkaulis lūžo nuo vieno smūgio. T. M. alkūnkaulio kūno skeveldrinis lūžis negalėjo gautis griūnant. T. M. padarytas alkūnkaulio lūžis sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 61).

Liudytoja B. R. parodė, kad 2016-05-30, apie 22.30 val., būdama namie (duomenys neskelbtini) išgirdusi lauke triukšmą. Išėjusi į lauką ji pamatė prie sekančio namo stovinčius keturis vaikinus. Bandant nuraminti juos, vienas iš jų ją pasiuntė, iškeikė necenzūriniais žodžiais, buvo agresyvus. Jai jų nenuraminus, ji grįžusi į namus, o raminti vaikinų išėjo jos brolis J. R.. Girdėjo kaip brolis konfliktuoja su vaikinais. Ar brolis su savimi nešėsi kokį strypą ar pagalį ji nemačiusi. Pro kambario langą ji matė, kaip brolis J. R. už namų posūkio nusivijo vieną vaikiną. Išėjusi pažiūrėti ir nuėjusi prie posūkio, pamatė ant žemės gulintį vaikiną, šalia jo mėtėsi pastarojo daiktai, mobilaus ryšio telefonas, kurį ji surinko ir padėjo prie gulinčio vaikino. Jos brolis buvo pakeliui į namus. Kas tarp jos brolio ir vaikino įvyko ji nematė. Vaikinas dėl rankos nesiskundė, po kiek laiko jis grįžęs prie namo, kur visą vakarą gėrė, pasiėmė dviratį bei stumdamas jį kažkur nuėjo.

Liudytojas A. D. parodė, kad 2016 metais gegužės pabaigoje, tikslios dienos ir laiko nepamena, vakare, jis dažė savo sodo tvorą (duomenys neskelbtini)Šalia jo ant kelio stovėjo T. M. su draugais, kurių jis nepažįsta. Jie visi truputį vartojo alkoholį. Kai T. M. su draugais ėmė garsiai kalbėti, jis liepė jiems eiti toliau nuo sodo tvoros. Po kiek laiko į lauką išėjo kaimynas J. R.. J. R. bandė nuraminti triukšmaujantį T. M. su draugais, todėl tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Jis tuomet baigęs dažyti tvorą, užėjo už tvarto viską susitvarkyti ir kas toliau tarp jų vyko nematęs. Kad J. R. su pagaliu sulaužė T. M. ranką, jis sužinojo tik po kelių dienų, kai T. M. jam paskambino apie tai papasakojo..

Liudytojas D. G. parodė, kad 2016 metais gegužės pabaigoje, tikslios dienos nepamena, vakaro metu, tikslaus laiko nepamena, bet jau buvo pradėję temti, jis kartu su pažįstamais D. V., E. R. ir T. M. stovėjo prie pažįstamo A. D. namų, esančių (duomenys neskelbtini)., prie pagrindinio kelio. A. D. tuo metu dažė tvorą, o jie tiesiog stovėjo šalia jo ir kalbėjosi. Visi buvo truputį išgėrę, todėl galimai kalbėjo garsesniu tonu, dėl ko jų visų raminti išėjo A. D. kaimynystėje gyvenantis kaimynas R., kurio vardo nepamena. Tiksliai R. pasakytų žodžių jis nepamena, tačiau tai buvo jų tildymas, kad jie nebetriukšmautu ir leistu jiems ilsėtis. T. M. būdamas neblaivus R. kažką atsakė, tiksliai nepamena ką, ir jie pradėjo tarpusavyje ginčytis. Pamačius, kad vyksta konfliktas, jis kartu su D. V., E. R. ir A. D. nuėjo už pastarojo tvarto plauti dažymo teptukus, palikę vieną T. M. su R.. Kas tarp pastarųjų tą kartą įvyko nežino.

Liudytoja V. V. parodė, kad 2016 metais gegužės pabaigoje, tikslios dienos nepamena, kartu su E. V. sėdėjo E. V. priklausančioje sodo pavėsinėje, esančioje (duomenys neskelbtini)Tikslaus laiko nepamena, tačiau jau buvo prietema, kaimynystėje, kitoje gatvės pusėje vyko išgertuvės. Išgertuvių metu asmenys, kuriuos žino tik iš matymo, labai triukšmavo, todėl iš kaimyninio namo išėjo B. R. ir bandė nuraminti triukšmaujančius vaikinus. Vaikinams nenurimus, iš kito namo galo išėjo B. R. brolis J. R.. J. R. bandant nuraminti, kilo konfliktas ir vienas iš ten buvusių vaikinų ėmė bėgti. J. R. jį vijosi iki kelio posūkio, kur vaikinas griuvo ant žemės. Ar R. prie nugriuvusiojo buvo priėjęs, ji pati nelabai mačiusi. Netrukus J. R. parsivesti atėjo jo sesuo B. R., tuo viskas ir baigėsi. Kas tarp nukritusio vaikino ir J. R. vyko ji nematė

Liudytoja E. V. parodė, kad 2016 metais gegužės pabaigoje, tikslios dienos nepamena, kartu su V. V. sėdėjo sodo pavėsinėje, esančioje (duomenys neskelbtini)Kitoje gatvės pusėje vyko išgertuvės. Išgertuvių metu asmenys, kuriuos žino tik iš matymo, labai triukšmavo, todėl iš kaimyninio namo išėjo B. R. ir bandė nuraminti triukšmaujančius vaikinus. Vaikinams nenurimus, iš kito namo galo išėjo B. R. brolis J. R.. J. R. bandant nuraminti, kilo konfliktas, T. M. buvo agresyviausias , kuris ir ėmė bėgti. J. R. jį vijosi iki kelio posūkio, kur vaikinas griuvo ant žemės. Ar R. prie nugriuvusiojo buvo priėjęs, ji pati nelabai mačiusi, nematė, kad J. R. būtų turėjęs lazdą,. Netrukus J. R. parsivesti atėjo jo sesuo B. R., tuo viskas ir baigėsi. Kas tarp nukritusio vaikino ir J. R. vyko ji nematė .

Liudytojas E. R. parodė, kad 2016 m., tikslios datos ir laiko nepamena, vakaro metu, jis kartu su D. G., A. D. ir T. M. stovėjo prie A. D. namų tvoros, esančios (duomenys neskelbtini) Stovėdami jie vartojo alkoholinius gėrimus. T. M. bekalbant garsesniu tonu iš gretimo namo išėjo vyriškis ir moteris, kurie perspėjo T. M. dėl keliamo triukšmo. T. M. nenusiraminus, tarp jo ir atėjusio vyriškio kilo žodinis konfliktas. Kilus konfliktui jis išėjo į namus, o likusieji nuėjo už A. D. ūkinio pastato. T. M. liko vienas su atėjusiu vyriškiu. Kas įvyko tarp T. M. ir vyriškio jis nematė .

Nors kaltinamasis J. R. kaltės nepripažino, jog su lazda sudavė nukentėjusiajam, ko pasekoje lūžo ranka, teigė, kad jokios lazdos ar kito kokio daikto neturėjęs ir nesudavęs, tokius jo parodymus paneigia nukentėjusiojo parodymai ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada. Kaltinamojo J. R. kaltės neprisipažinimas, vertintinas kaip vienas iš pasirinkto gynybos būdų, noras švelninti atsakomybę. Jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo T. M. parodymais ir specialisto išvada ( b.l. 61). Todėl netikėti nukentėjusiojo parodymais nėra jokio pagrindo, nes jo parodymus patvirtina byloje rašytiniai įrodymai- specialisto išvada. .

Todėl, įvertinus aptartus įrodymus, nustatytina, kad J. R. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota ir įrodyta byloje surinktais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinys 33,97 eurų dėl žalos atlyginimo tenkintinas pilnai. ( b.l.64-71 ) .

Kaltinamojo J. R. lengvinančių ar sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta .

. Skiriant bausmę kaltinamajam J. R. atsižvelgiama į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus, į asmenybę , kad neteistas( b. l. 108 ) , charakterizuojamas teigiamai, dirba ( b.l. 105 ) , baustas administracinėmis baudomis ( b.l. 106-107 ) , pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, neturtinės žalos neatlygino , todėl manytina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant laisvės apribojimo bausmę žemesnę už į bausmės vidurkį bei skiriant įpareigojimus pagal BK 48 str. 6 d.,3 p.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301 str.-302 str., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str.,

nusprendžia:

J. R. pripažinti kaltu pagal LR BK 138 str.1 d. ir nuteisti laisvės apribojimu devyniems mėnesiams ( 9 mėn. ), įpareigoti per visą bausmės atlikimo laiką dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

Priteisti iš J. R. nukentėjusiajam T. M. du šimtus eurų (200 eurų ) neturtinės žalos atlyginimą .

Priteisti iš J. R. Klaipėdos teritorinės ligonių kasai 33,97 eurų žalos atlyginimą . Žalos gavėjas Valstybinė ligonių kasa prie SAM PSDF biudžeto atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), `` Swedbank ``, AB , banko kodas 73000.

Nuosprendis per 20 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Šilutės rajono apylinkės teismą.