Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens S. M. atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB ,,Finansų administravimas“ prašymą suinteresuotiems asmenims R. M. ir S. M., antstolei V. P. dėl skolininkės turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi, kuriai įsiteisėjus, išieškojimas nukreipiamas į šią dalį (CPK 667 straipsnio 2, 3 dalys). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2005). Pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas; pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006).

Kai sutuoktinių bendro turto teisinis režimas yra nustatytas įstatyme, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d.). CK 3.116 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vieno sutuoktinio ar jų kreditorių reikalavimu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu tiek susituokusiems, tiek ir santuoką nutraukusiems ar pradėjusiems gyventi skyrium. Pagal CK 3.59 straipsnį, remiantis CK 3.62 straipsnio 3 dalimi, teismas, nutraukdamas santuoką dėl sutuoktinių kaltės, be kita ko, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą, jei turtas nepadalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.62 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad vadovaujantis CK 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, turi būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Bylos duomenis nustatyta, kad antstolės V. P. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. eL2-2615-347/2016 dėl 661,17 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės R. M. išieškotojos UAB ,,Finansų administravimas“ naudai. Antstolė, pradėjusi priverstinio vykdymo veiksmus, nustatė, kad skolininkė turto neturi, siūlė UAB ,,Finansų administravimas“ kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti, kad skolininkės R. M. sutuoktinio S. M. gaunamas darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir 50 proc. šių pajamų priklauso skolininkei R. M., t. y. iš šios dalies galimas priteistos skolos išieškojimas.

Kėdainių rajono apylinkės teismas ginčijama 2017 m. kovo 30 d. nutartimi pareiškimą tenkino, nustatydamas, kad skolininkei R. M. priklauso ½ dalis sutuoktinio S. M. gaunamo arbo užmokesčio.

Apeliantas S. M. atskirąjį skundą dėl aukščiau nurodytos nutarties iš esmės grindžia tuo, kad teismas turėjo atmesti pareiškėjos prašymą, nustatęs, kad yra iškelta R. M. ir S. M. santuokos nutraukimo byla.

LITEKO duomenis nustatyta, kad ieškovė dar 2015 m. birželio 30 d. pareiškė teismui ieškinį atsakovui S. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir kt. Atsakovas 2017 m. vasario 17 d. nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-3-188/2017 pareiškė priešieškinį ieškovei R. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, kuriuo jis prašo nutraukti santuoką su ieškove dėl sutuoktinės kaltės, nustatyti dukters V. M. gyvenamąją vietą kartu su atsakovu, priteisti iš ieškovės lėšas nepilnametės dukters V. M. išlaikymui 90 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojamomis Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki dukters pilnametystės, paskirti jį uzufrukto teise tvarkyti dukters išlaikymui skirtas lėšas, nustatyti ieškovės bendravimo su dukterimi tvarką, įpareigoti ieškovę grąžinti kreditorei UAB „Finansų administravimas“ kreditą.

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 10 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui S. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir atsakovo S. M. priešieškinį ieškovei R. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės iki įsiteisės Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1602-836/2017 pagal ieškovo Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams R. M. ir S. M., trečiasis asmuo šeimyna „(duomenys neskelbtini)“ dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Nurodytų aplinkybių vertinimas leidžia daryti išvadą, kad ginčijamos teismo nutarties priėmimo momentu teismui objektyviai galėjo būti žinoma, kad teisme pateiktas ieškinys/priešieškinis dėl santuokos nutraukimo kt. ir teismas šią aplinkybę turėjo įvertinti.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktinę situaciją bei aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad apelianto nurodytas argumentas yra teisiškai pagrįstas. Pažymėtina, kad šioje byloje, kurioje nagrinėjama dėl vienam sutuoktiniui tenkančios turto dalies nustatymo, sprendžiant kilusį ginčą, būtina remtis materialiosios ir proceso teisės normomis, reglamentuojančiomis ne tik skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymą, bet ir santuokos nutraukimą, sutuoktinių turto padalijimą, jas aiškinant sistemiškai, atsižvelgiant į teisinio reglamentavimo tikslus, normų logines sąsajas. Esminę reikšmę turi nustatyta faktinė aplinkybė – R. M. ir S. M. santuokos nutraukimo bylos iškėlimas. Būtent santuokos nutraukimo byloje būtų visapusiškai ir išsamiai nagrinėjamas platesnio pobūdžio – viso sutuoktinių turto padalijimo klausimas. Išnagrinėjęs santuokos nutraukimo bylą, teismas nustatys, koks turtas sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise (jei nebus paneigta CK 3.88 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija, susijusi su konkrečiu CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nurodytu turtu), asmeninės nuosavybės teise, sudarytas balansas (sumokant (priteisiant) iš bendro sutuoktinių turto ir asmeninės nuosavybės teise jiems priklausančio turto mokėtinas skolas) ir nustatyta bendro dalytino turto visuma (CK 3.118 straipsnio 1–4 dalys). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, santuokos nutraukimo byloje išnagrinėtinos tokios svarbios aplinkybės, tarp jų – kada sutuoktiniai faktiškai nustojo tvarkyti bendrą ūkį, kurti bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, turės esminę reikšmę bylos, kurioje reiškiamas siauresnio pobūdžio – skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo reikalavimas, išsprendimui.

Kaip minėta, nagrinėjant kreditorių (išieškotojų) prašymus pagal CPK 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, šiuo atveju, esant iškeltai bylai dėl santuokos nutraukimo, ginčo teisenos tvarka nagrinėjamos bylos rezultatas, joje nustatytos aplinkybės neabejotinai yra svarbios šios bylos nagrinėjimo rezultatui, t. y. skolininko turto dalies individualizavimui bendrojoje nuosavybėje, kai yra aišku (nustatyta), koks turtas jai priskirtinas. Esant aukščiau nurodytų aplinkybių visetui, darytina išvada, kad, esant tokiai situacijai, kokia yra šioje byloje, t. y. esant iškeltoms santuokos nutraukimo ir skolininko turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, dalies nustatymo byloms, tikslinga pirmiau išnagrinėti santuokos nutraukimo bylą.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad teismas nepagrįstai, netinkamai aiškindamas ir taikydamasi pirmiau nurodytas teisės normas, išnagrinėjo šią bylą pirmiau santuokos nutraukimo bylos. Pažymėtina, kad išnagrinėjus santuokos nutraukimo bylą, bus išspręsti visi su sutuoktinių turtu ir prievolių paskirstymu susiję klausimai, dėl ko šios bylos nagrinėjimas iš esmės galimai nebeteks teisinės reikšmės.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į susidariusią situaciją, pirmosios instancijos teismui yra pagrindas spręsti dėl kitų CPK numatytų procesinių nuostatų taikymo (bylos stabdymo instituto taikymas ir kt.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį panaikinti ir perduoti šiam teismui bylą nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.