- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-14
- Bylos Nr.
- 2A-410-513/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05077-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj (pirm.), Jolanta Gailevičienė, Almantas Padvelskis
- Suinteresuotas asmuo
- A. B., Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro
- Pareiškėjas
- K. J. B.
Teisėja Giedrė Seselskytė Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05077-2013-6
NUTARTIS
2014 m. rugpjūčio 14 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės ir Almanto Padvelskio, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens A. B. (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-04 sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo K. J. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. B., Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarei A. K. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
pareiškėjas K. J. B. teismo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motinos S. P. mirties dieną jam buvo reikalingas išlaikymas. Pareikšimą grindė šiomis aplinkybėmis. Nurodė, kad vedant (duomenys neskelbtini) mirusios S. P. paveldėjimo bylą po palikėjos mirties, į Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarę A. K. kreipėsi mirusiosios sūnūs A. B. ir K. J. B. (pareiškėjas), prašydami išduoti paveldėjimo teisės liudijimus į turtą, likusį po jų motinos mirties. A. B. pateikė testamentą, kuriuo mirusioji savo turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko A. B., taip palikėjos valia nušalindama nuo paveldėjimo K. J. B.. Mirusiosios S. P. įstatyminis įpėdinis, jos sūnus K. J. B., taip pat pareiškimu kreipėsi į nurodytą notarų biurą su prašymu ne tik priimti palikimą po motinos mirties, bet ir išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į privalomąją palikimo dalį, nurodydamas, kad yra neįgalus, neturi jokio turto. Notarė, remdamasi K. J. B. pateiktais dokumentais padarė išvadą, kad jam reikalingas išlaikymas ir jis turo teisę į privalomąją S. P. palikimo dalį. Testamentinis S. P. įpėdinis A. B. prieštarauja dėl privalomosios palikimo dalies išskyrimo K. J. B., o pastarasis prašo išskirti privalomąją palikimo dalį mirus jo motinai. S. P. mirties dieną K. J. B. neturėjo jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, santaupų, indėlių bankuose, vertybinių popierių, vaikų, būdamas neįgalus, be pastovios gyvenamosios vietos, pragyveno iš invalidumo pensijos, kurios nepakako būsto nuomai ir kitoms būtinoms jo gyvenimo reikmėms, nepretenduojant į palikimo dalį. Šiuo metu, pareiškėjas, būdamas benamis, gyvena jo pažįstamos Z. K. sodyboje (duomenys neskelbtini) nurodė, kad pareiškėjas atitinka CK 5.20 str. 1 d. nustatytus subjektiškumo kriterijus. Palikėjos S. P. valia nušalinus K. J. B. nuo atitinkamos jos palikimo dalies, įstatymu nustatytu teisiniu reglamentavimu būtina ginti reikalingą išlaikymo K. J. B., kas suteiktų jam teisę į privalomąją nurodytos palikėjos palikimo dalį. Paveldėjimo teisės į privalomąją palikimo dalį liudijimo gavimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad palikėjos S. P. mirties dieną K. J. B. buvo reikalingas išlaikymas. Paaiškino, kad kitu būdu gauti dokumentą, patvirtinantį šį faktą, pareiškėjas negali.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. B. atsiliepimu su pareikšimu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjas jo nurodytoms aplinkybėms įrodyti nepateikė jokių įrodymų, o tik deklaratyviai nurodė, kad pragyveno iš netekto nedarbingumo pensijos, kuri nėra pakankama tenkinti būtiniausius poreikius. CK 5.20 str.1 d. įtvirtinta asmenų teisė į privalomąją palikimo dalį yra specifinė ir nesiejama tik su asmenų nedarbingumu, tai yra vien ta aplinkybė, jog asmuo yra nedarbingas dėl invalidumo, savaime nereiškia, kad jam reikalingas išlaikymas. Pareiškėjas neįrodė objektyviai sumažėjusių jo galimybių įsidarbinti ar kitais būdais gauti pajamų ir kokių nors kitų faktinių aplinkybių, iš kurių visumos galima būtų padaryti išvadą, kad palikėjos mirties dieną pareiškėjas neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduodamas į palikimo dalį.
Suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarė A. K. pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas pareiškimą palaikė, prašė patenkinti. Paaiškino, kad pareiškėjui nuo 1987 m. buvo nustatyta invalidumo grupė, šiuo metu ir motinos mirties momentu neturi ir neturėjo kur gyventi, jo pajamas sudaro apie 630 Lt invalidumo pensija, dirbti negali. Teigė, kad motinos mirties dieną pareiškėjui buvo reikalingas išlaikymas, todėl prašo nustatyti šį faktą, nes mano, kad priklauso motinos turto dalis.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. B. su pareiškimu nesutiko. Paaiškino, kad pareiškėjas buvo blogas mamai, tai suinteresuotas asmuo mamai visą gyvenimą padėjo, bet ne pareiškėjas. Prašė pareiškimo netenkinti ir atmesti kaip nepagrįstą.
Liudytoja apklausta M. A. D. paliudijo, kad suinteresuotas asmuo A. B. yra jos sutuoktinis, kurio motiną jie išlaikė kartu su sutuoktiniu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-11-04 sprendimu pareiškėjo pareiškimą tenkino. Nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, jog 2012-09-18 S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties dieną pareiškėjui K. J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) buvo reikalingas išlaikymas. Teismas, remdamasis faktinėmis bylos aplinkybėmis, motyvuodamas CK 5.20 str. 1 d., reglamentuojančia teisės į privalomąją palikimo dalį institutą, apžvelgęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tokio pobūdžio civilinėse bylose dėl (Nr. 3K-3-173/2009, 3K-3-33/2008, padarė išvadą, kad motinos mirties dieną pareiškėjas neturėjo pakankamai pajamų būtinoms reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti. Pareiškėjo argumentus, jog dėl sveikatos būklės dirbti negali ir palikėjos mirties metu negalėjo dirbti dėl sveikatos, patvirtina jam išduotas neįgaliojo pažymėjimas (nustatytas 65 procentų darbingumo netekimas). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažyma apie asmeniui priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas patvirtina, kad pareikėjo pajamas sudaro gaunama invalidumo / netekto darbingumo pensija nuo 630,22 Lt iki 662,72 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir transporto išlaidų kompensacija – 32,50 Lt. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad suinteresuoto asmens A. B. argumentai, kad pareiškėjas jo motinos mirties metu buvo sveikas ir galėjo dirbti, nepagrįsti. Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu negauta įrodymų, kad pareiškėjas būtų savo kaltais veiksmais būtų sukūręs savo sunkią materialinę padėtį ir palikimo atsiradimo metu galėjo būtiniausias gyvenimo reikmes patenkinti be išlaikymo. Įvertinęs pateiktus įrodymus ir išanalizavęs nustatytas aplinkybes teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui K. J. B. jo motinos S. P. mirties dieną (duomenys neskelbtini) buvo reikalingas išlaikymas. Juridinis faktas nustatytinas tikslu pareiškėjui pretenduoti į privalomąją palikimo dalį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu apeliantas A. B. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-04 sprendimą panaikinti ir civilinę bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Argumentuoja, jog teismas konstatuodamas pareiškėjo neįgalumo faktą, netyrė išlaikymo jam reikalingumo fakto, nevertino šiam faktui pagrįsti pateiktų įrodymų. Paaiškina, kad pareiškėjui dėl neįgalumo valstybė moka pensiją, be to, pareiškėjas, turintis 35 procentų darbingumą, nepateikė duomenų, jog bandė įsidarbinti, stengėsi gautą butą, buvo įrašytas į eilę socialiniam būstui gauti, taip pat duomenų, jog jam reikia apmokėti medicinos pagalbos priemones (pažymi, kad šios priemonės pareiškėjui kompensuojamos 100 procentų Sveikatos draudimo įstatymo 10 str. 2 d. 2 p. pagrindu). Tvirtina, kad pareiškėjas neįrodė, kad neturi pakankamai lėšų bei išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms. Mano, kad teismo sprendimas pagrįstas prielaidomis.
Atsiliepimas
Pareiškėjas K. J. B. atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. Mano, kad teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o apelianto argumentai nepagrįsti.
Suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarė A. K. atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka ir skundžiamą sprendimą prašo palikti nepakeistą. Paaiškina, kad notarei pareiškėjo pateikti dokumentai (neįgaliojo pažymėjimas), jo paaiškinimai nekėlė abejonių, jog pareiškėjas kreipsis į teismą dėl ginčo juridinio fakto nustatymo. Esant šiam ginčui paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo procedūra sustabdyta iki ginčo išsprendimo.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą bei atsiliepimų į šį skundą argumentus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai tenkino pareiškėjo prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.
CK 5.20 str. 1 d. reglamentuota, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.
Formuodamas teismų praktiką civilinėse bylose dėl palikėjo vaiko teisės į privalomąją palikimo dalį teisinių pagrindų ir įrodinėjimo dalyko, kasacinis teismas yra nurodęs, kad teisę į privalomąją palikimo dalį turi tik tokie palikėjų vaikai, kurie palikėjo mirties dieną atitinka asmens, reikalingo išlaikymo, teisinį statusą. Palikėjo vaiko nedarbingumo dėl neįgalumo faktas nepreziumuoja išlaikymo reikalingumo CPK 182 str. 4 p. prasme. Procesiškai tai reiškia, kad nedarbingas dėl neįgalumo palikėjo vaikas pagal įstatymą turi teisę į privalomąją palikimo dalį, jeigu išlaikymo reikalingumas palikėjo mirties dieną įrodytas bendra tvarka (CPK 176–178 straipsniai). Nedarbingumo dėl neįgalumo požymis rodo įpėdinio atitiktį CK 5.20 str. 1 d. nustatytam subjektiškumo kriterijui, tačiau įrodinėjimo dalykas neapribojamas vien šiuo faktu. Būtina įrodyti, kad palikėjo mirties dieną nedarbingas dėl neįgalumo palikėjo vaikas neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms, todėl buvo reikalingas palikėjo išlaikymo. Tokiam vertinimui reikšmingais pripažintini duomenys apie palikėjo vaiko turimą nuosavybę į daiktus, banko indėlius, gaunamas visų rūšių pajamas ir kt. Išlaikymo reikalingumas nustatomas taikant taip pat bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 str.) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis Nr.3K-3-501/2010 civilinėje byloje pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei N. J. dėl teisės į privalomąją palikimo dalį pripažinimo ir paveldėto turto padalijimo; trečiasis asmuo – Kelmės rajono 2-asis notaro biuras).
Nagrinėjamu atveju byloje surinkti rašytiniai duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, transporto priemonių, neturi (b. l. 10, 11), šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) (b. l. 19), yra nevedęs ir vaikų neturi (prijungta civilinė byla Nr. 2-3302-793/2013, b. l. 44). Pareiškėjo neįgalumą bei darbingumo lygį 35 procentams neterminuotai, patvirtina jo neįgaliojo pažymėjimas (b. l. 6). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažyma patvirtina, kad pareiškėjui mokama invalidumo / netekto darbingumo pensija, nuo 630,22 Lt iki 662,72 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei transporto išlaidų kompensacija – 32,50 Lt (b. l. 7–9).
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvacija, jog įrodinėjimo, siekiant paneigti išlaikymo reikalingumą, našta tenka testamentiniam įpėdiniui, ginčijančiam šią prezumpciją pagal įstatymą. Įvertinus byloje nustatytų faktinių aplinkybių visetą, išdėstytus teisinius ginčo situacijos aspektus, konstatuotina, kad apeliantas neįrodė, jog pareiškėjui palikėjos (motinos) mirties dieną nebuvo reikalingas išlaikymas.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių teisės normų (CPK 176– 185 str.) ir vertindamas, ar pareiškėjui palikėjos mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas kaip būtina sąlyga teisei į privalomąją palikimo dalį pagal CK 5.20 straipsnį, nurodytų įrodymų vertinimo nuostatų laikėsi.
Išdėstytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad naikinti arba keisti skundžiamą sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Apelianto apeliacinis skundas atmestinas, todėl jis neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimą (CPK 93 str. 1 d.). Kiti bylos proceso dalyviai įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.